- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-11
- Bylos Nr.
- 1-357-303/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-92-1-00320-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Kartanienė
- Nukentėjusysis
- S. P.
- Kaltinamasis
- L. P.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Audronė Kartanienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. P., a/k (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, baltarusis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, vedęs, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistumai išnykę,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. P. sunkiai sužalojo savo artimąjį giminaitį – sūnų S. P., t.y. 2012-08-18, apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su sūnumi S. P. metu, tyčia sudavė savo sūnui S. P. vieną kartą kumščiu į veidą, padarydamas jam muštinę žaizdą lūpoje, bei du kartus dūrė peiliu: vieną kartą į koją, tuo padarydamas durtinę-pjautinę žaizdą kairės šlaunies viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, o antrą kartą į pilvo sritį, tuo padarydamas kiauryminę durtinę-pjautinę pilvo sienos žaizdą su tuščiosios žarnos pažeidimu ir kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, ko pasėkoje sunkiai sutrikdė savo artimojo giminaičio - sūnaus S. P. sveikatą.
Apklaustas kaltinamuoju L. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2012-08-18 buvo jo sūnaus A. P. vestuvės, todėl jis visą dieną šventė. Maždaug apie 19.00 val., jis kartu su žmona grįžo į savo namus. Buvo girtas. Apie 20.00 val. į namus atėjo jų sūnus S. P. Šis taip pat buvo girtas. Netrukus tarp jo ir jo sūnaus S. P. kilo konfliktas. Konflikto priežasties dėl buvusio girtumo, neprisimena. Kaip jam atrodo, jis su sūnumi išėjo į lauką, ir savo namo kieme, vieną ar du kartus dūrė jam peiliu. Tačiau į kurią kūno vietą, neprisimena. Prisimena, kad peilį jis paėmė iš virtuvės, tačiau konkrečiai kurį, neprisimena.
Iškviesta greitoji med. pagalba sūnų išsivežė, o jį sulaikė policijos pareigūnai. Dėl nusikaltimo padarymo nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad jis sūnaus atsiprašė, šis jam atleido ir jokių pretenzijų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo L. P. kaltė, be jo paties parodymų, įrodyta bylos medžiaga.
Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusiuoju S. P. duoti parodymus atsisakė (BPK 82 straipsnio 2 dalis).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiuoju S. P. parodė, kad 2012-08-18 buvo jo brolio A. P. vestuvės. Apie 19.00 val. jo tėvas kartu su motina M. P. išėjo į namus. Maždaug apie 20.00 val., pas tėvus į namus, atėjo ir jis, kadangi norėjo pas juos pernakvoti. Namuose buvo tėvai ir sesuo V. V. Jie, kaip ir jis, buvo neblaivūs. Kambaryje tarp jo ir tėvo įvyko konfliktas. Jis išsakė tėvui savo nepasitenkinimą dėl to, kad šis broliui A. davė pinigų, o jam ne. Tėvas supyko, nuėjo į virtuvę ir grįžęs į kambarį rankoje laikomu peiliu, vieną ar du kartus sudavė jam į kairę koją bei vieną kartą į pilvo sritį. Kas vyko po to neprisimena, atsitokėjo tik ligoninėje. Peilio, kuriuo jį sužeidė tėvas, nematė. Žino, kad jį atsinešė iš virtuvės. Visa tai vyko namo kambaryje. Kodėl tėvas nurodo, kad įvykis buvo lauke, nežino. Mano, kad tėvas tiesiog neprisimena, nes buvo labai girtas. Teigia, kad jis yra neįgalus, serga nuo vaikystės, jam nustatytas 35 proc. darbingumas. Neįgalumas yra dėl psichinės ligos. Nurodė, kad jo tėvas L. P. dėl padarytų jam sužalojimų atsiprašė, gailisi, todėl jis jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Jiedu susitaikė. Norėtų, kad ikiteisminis tyrimas jo tėvo L. P. atžvilgiu būtų nutrauktas (b.l. 19-20, 22).
Apklausta liudytoja V. V. parodė, kad 2012-08-18, apie 17.30 val., jos tėvai L. P. ir M. P. grįžo namo iš brolio A. P. vestuvių. Tėvas buvo girtas. Maždaug apie 18.00 val. pas juos į namus atėjo girtas jos brolis S. P., sužalotas nebuvo. Su savimi atsinešė 2 l butelį alaus. Tėvas turėjo butelį degtinės. Išgertuvių metu, kambaryje, tarp jos tėvo ir brolio S. P. kilo konfliktas dėl pinigų. Tėvas nuėjo į virtuvę, atsinešė peilį ir juo dūrė broliui, iš pradžių į kairę koją, o po to į pilvą. Tai matė ji pati. S. nukrito ant grindų. Tuomet tėvas nuplovė peilį ir dviračiu nuvažiavo pas jos brolį A. P. Brolis iškvietė felčerę, o ši iškvietė greitąją med. pagalbą. Viskas įvyko apie 20.00 val. Vėliau matė, kad peilis guli virtuvėje ant stalo, jį paėmė policijos pareigūnai. Liudytojos teigimu, tėvas nevengdavo išgerti, o išgėręs būdavo agresyvus.
Daiktų, dokumentų pateikimo metu, liudytojas V. S. savo iniciatyva pateikė peilį, kuris kaip daiktas, turintis reikšmės tyrimui, laikomas prie bylos medžiagos. Šio peilio apžiūros metu nustatyta, kad tai yra virtuvinis peilis, kurio ilgis 30,8 cm. ilgio, geležtė 19,5 cm ilgio ir 4,2 cm pločio ties kriaunomis. Ant abiejų geležtės šonų užfiksuotos rausvos, panašios į kraują, dėmės (b.l. 39, 40-43, 45).
Apklausta liudytoja J. U. parodė, kad galimai 2012-08-18, budėjimo metu gavo iškvietimą vykti į (duomenys neskelbtini) nes ten yra sužalotas žmogus. Ji su Greitosios medicinos pagalbos vairuotoju R. M. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) k., pas P. Ją pasitiko giminės. Įėjusi į gyvenamąjį namą, kambaryje rado į pilvą ir į koją sužalotą S. P. Nukentėjusiojo brolis jai sakė, kad pastarąjį peiliu sužalojo tėvas. Kur ir kaip tai atsitiko, jai nepasakojo. Apžiūrėjusi S. P. žaizdas, jas apibintavo, pajungė lašelinę ir skubiai išvežė į VUL Santariškių klinikas.
Atlikus S. P. tyrimą konstatuota kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo sienos žaizda su tuščiosios žarnos pažeidimu ir kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, durtinė-pjautinė žaizda kairės šlaunies viršutiniame trečdalyje užpakaliniame paviršiuje bei muštinė žaizda lūpoje. Kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo sienos žaizda su tuščiosios žarnos pažeidimu ir kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje ir durtinė-pjautinė žaizda kairės šlaunies viršutiniame trečdalyje užpakaliniame paviršiuje padaryta aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai 2012-08-18. Muštinė žaizda lūpoje padaryta kietu buku daiktu, galimai 2012-08-18. Kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo sienos žaizda su tuščiosios žarnos pažeidimu ir kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Durtinė-pjautinė žaizda kairės šlaunies žaizda ir muštinė žaizda lūpoje kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais ( b.l. 29-31).
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), yra registruotas M. P. vardu (b.l. 14).
Taigi iš surinktų, ištirtų ir aukščiau išdėstytų įrodymų daroma išvada, kad kaltinamojo L. P. veikos kvalifikacija pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra teisinga, kadangi jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2012-08-18, apie 20.00 val., gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su sūnumi S. P. metu, tyčia sudavė jam vieną kartą kumščiu į veidą, padarydamas muštinę žaizdą lūpoje, vieną kartą dūrė peiliu į koją, padarydamas jam durtinę-pjautinę žaizdą kairės šlaunies viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje bei vieną kartą dūrė sūnui peiliu į pilvo sritį, padarydamas jam kiauryminę durtinę-pjautinę pilvo sienos žaizdą su tuščiosios žarnos pažeidimu ir kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, ir to pasėkoje sunkiai sutrikdė savo artimojo giminaičio sūnaus S. P. sveikatą.
Šios aplinkybės nustatytos, ne tik iš kaltinamojo L. P. parodymų, bet ir kitų, jo kaltę, vienu ar kitu aspektu, patvirtinančių įrodymų: nukentėjusiojo S. P. ir liudytojos V. V. parodymų, iš kurių matyti, kad kilusio konflikto pasėkoje, nukentėjusįjį S. P. sunkiai sužalojo tėvas peiliu; liudytojos J. U. parodymų, pasak kurios, ši, pagal iškvietimą atvykusi į įvykio vietą, rado į pilvo sritį ir koją sužalotą S. P., ir kurį, kaip aiškino jo brolis, peiliu sužalojo jų tėvas; specialisto išvados, kurioje konstatuotas nukentėjusiajam padarytas sužalojimo sunkumas, jo lokalizacija bei mechanizmas; ant peilio, paimto iš įvykio vietos, abiejų geležtės šonų, užfiksuotos rausvos, panašios į kraują, dėmės, kas visete objektyviai patvirtina nukentėjusiojo S. P. padaryto sunkaus sužalojimo mechanizmą bei šio sužalojimo padarymo aplinkybes.
Skiriant kaltinamajam L. P. bausmę atsižvelgiama, kad jis praeityje jau buvo du kartus teistas, tame tarpe ir už nusikaltimą žmogaus sveikatai. Todėl nors kaltinamojo teistumas ir yra išnykęs, ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja L. P. asmenybę. Be to, pastarasis ne kartą yra baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (b. l. 83, 84-85). Įvertinama ir tai, kad L. P. yra brandaus amžiaus, bedarbis (b.l. 81-82, 86-87), padarė nusikalstamą veiką asmens sveikatai artimoje aplinkoje – sūnaus atžvilgiu, kuri pagal įstatymą priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis).
L. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė sūnaus ir šis jam atleido (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).
L. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – L. P. buvo nustatytas 2.08 promilių alkoholinis apsvaigimas (b.l. 33, 75), kas be jokių abejonių turėjo įtakos nagrinėjamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Tokiu būdu, atsižvelgus į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, jo pavojingumo laipsnį, kaltinamojo L. P. asmenybę, tai, kad ši nusikalstama veika visgi nebuvo atsitiktinio pobūdžio, apie ką liudija ne tik buvę teistumai, bet ir liudytoja apklaustos V. V. parodymai – L. P. nevengė piktnaudžiauti alkoholiu, o išgėręs būdavo agresyvus, pastarajam skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, juolab, kad aukščiau aptartos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo L. P. taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę negu įstatymas numato bausmę. Įvertinus nustatytas byloje L. P. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, nukentėjusiojo poziciją, kuris tėvui atleido, L. P. garbų amžių, jam skiriama minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.
Valstybinės ligonių kasos pareikštas 4713,68 lt civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo S. P. gydymo išlaidų atlygimo, atsižvelgus į ieškinio dydžio pagrįstumą ir įrodytumą pateiktais rašytiniais įrodymais, tenkintinas (b. l. 52-54).
Daiktą turėjusį reikšmės bylos tyrimui: peilį, saugomą Vilniaus apskr. VPK Švenčionių r. PK daiktų saugojimo kambaryje, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti (b.l.44-45).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
L. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteisti jį laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką išbūtą suėmime nuo 2012-08-18 iki 2012-08-19.
Bausmės atlikimo pradžią L. P. skaičiuoti nuo jo sulaikymo bausmės atlikimui momento.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Iš L. P. priteisti Valstybinei Ligonių kasai 4713,68 lt nukentėjusiojo S. P. gydymo išlaidoms atlyginti.
Daiktą turėjusį reikšmės bylos tyrimui: peilį, saugomą Vilniaus apskr. VPK Švenčionių r. PK daiktų saugojimo kambaryje, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.