- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-28
- Bylos Nr.
- I-4195-790/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-012108-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- M. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. T. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti po 25 Eur neturtinės žalos už kiekvieną Pravieniškių PN-AK praleistą dieną. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 23 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje. Teigė, kad Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose kamerose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Vienam asmeniui tenkantį plotą mažino ne tik per didelis kalinių skaičius, bet ir patalpose esantys baldai ir kiti įrenginiai. Dėl patalpų perpildymo nuolat trūko oro, buvo tvanku, nes nebuvo užtikrinamas tinkamas vėdinimas. Įkalinimo įstaigos administracija nesiėmė jokių veiksmų, kad kalinių skaičius būtų sumažintas. Patalpose buvo blogas apšvietimas, trūko klozetų, pisuarų, praustuvių, spintelių daiktams sudėti. Taip pat buvo drėgna, veisėsi buitiniai parazitai, patalpos buvo avarinės būklės, įrenginiai surūdiję. Ant gyvenamųjų patalpų sienų ir lubų buvo grybelio ir pelėsio, byrėjo tinkas, buvo atsilupę dažai. Gyvenamojoje aplinkoje buvo naudojamas asbestas, klozetai įrengti netinkamai, žaidimo aikštelės neaptvertos apsauginiu tinklu, lokaliniuose sektoriuose nebuvo pastatytų pavėsinių. Pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo išduodami vienkartiniai skutimosi peiliukai, dantų šepetėlis ir pasta, per mėnesį išduodamas tik vienas tualetinio popieriaus rulonas ir tik 100 g. muilo. Paaiškino, kad turėjo miegoti dviaukštės lovos antrame aukšte, todėl negalėjo deramai pailsėti, nes kitam nuteistajam vartantis lovoje judėdavo visas gultas. Be to, nebuvo įrengtos kopėtėlės, skirtos užlipti į antrą lovos aukštą. Atkreipė dėmesį, kad prausykloje nebuvo tiekiamas karštas vanduo, dušu buvo leidžiama pasinaudoti tik kartą per savaitę, nebuvo galimybės išsiskalbti drabužių. Taip pat Pravieniškių PN-AK nebuvo virtuvės ir poilsio kambario. Suteikiamas minkštasis inventorius buvo itin prastos būklės, čiužiniai susidėvėję. Nurodė, kad už bausmės atlikimo rėžimo pažeidimus buvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kameras, kuriose taip pat trūko ploto, langai buvo per maži, buvo blogas apšvietimas ir ventiliacija. Šiose kamerose nebuvo lovų, teko miegoti ant atverčiamų gultų, trūko pakabų, lentynėlių, šiukšlių kibiro. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų tapo irzlus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jį kankina nerimas ir baimės jausmas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 7–15) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Prašė pareiškėjo skundo reikalavimams taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad kiekvienam nuteistajam pataisos įstaigoje yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro būrio atskiros brigados gyvenamoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo kambarys. Kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, o kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti ir poilsio kambariai arba bibliotekos. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo rėžimas, kuris numato, kad dienotvarkėje numatytu laiku nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Pažymėjo, kad nuobaudų atlikimą kamerų tipo patalpose lėmė nuteistojo elgesys ir jo paties valia. Teigė, kad minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai nebuvo pažeisti bei atkreipė dėmesį, kad ne visada visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Paaiškino, kad futbolo aikštynas atitvertas metaline tvora, langai atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus, o pavėsinių įrengimo lokalinių sektorių teritorijose teisės aktai nenumato. Atsakovo atstovas teigia, kad informacija apie inventorių ir jų kiekį kamerose nėra kaupiama. Nuteistieji asmens higienos ir švaros priemonėmis bei kitu reikalingu inventoriumi pataisos įstaigoje yra aprūpinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintomis normomis. Kiekvieno būrio brigadoje asmeniniam nuteistųjų maistui laikyti yra pastatyti šaldytuvai, o kiekvieno būrio patalpose yra įrengtos virtuvėlės maistui gaminti bei pasidėti. Nurodė, kad avarinės ar antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų įstaigoje nėra, patalpose yra atliekama dezinsekcija ir deratizacija. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis, įstaigoje įrengti kaitrinių lempų ir liuminescencinių lempų šviestuvai. Įstaigos 3-io sektoriaus kamerų tipo patalpose laikomų nuteistųjų drabužiai skalbiami skalbykloje. Pageidaujantys skalbti patys, nuteistieji tai gali padaryti dušinėje, kur yra skalbimui skirti indai. Pataisos įstaigos 3-iame sektoriuje poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Gyvenamųjų pastatų stogo dangoje yra asbestinio šiferio. Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, netinkamomis sąlygomis vykdant pareiškėjo laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 23 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.
Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuota teismų praktika, paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013). Todėl ir nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad pareiškėjas jo laikymo Pravieniškių PN-AK metu suvokė, kad atitinkamos jo teisės galėjo būti pažeidžiamos. Pareiškėjas dėl neturtinės žalos priteisimo į teismą kreipėsi 2017 m. birželio 22 d. (b. l. 1), todėl laikytina, kad jis praleido 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos, patirtos laikant jį galimai netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK nuo 2011 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. birželio 21 d., atlyginimo.
Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies reikalavimui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju atsakovo atstovas atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė (b. l. 7–8). Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pagal LVAT praktiką, teismui sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, šalys turi pateikti argumentus, įrodymus dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo (pvz. LVAT 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1671-858/2015). Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos dėl objektyvių priežasčių negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises. Vertinant pagrindus atnaujinti pareiškėjo praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis) teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodė objektyvaus pobūdžio aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų jo laikymo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. birželio 21 d., atlyginimo priteisimo taikytina ieškinio senatis ir ši skundo dalis atmestina. Todėl toliau byloje nagrinėtinos laikymo sąlygos Pravieniškių PN-AK nuo 2014 m. birželio 22 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas skunde teigia, kad jis buvo laikomas Pravieniškių PN-AK patalpose, kurių plotas buvo per mažas – vienam asmeniui teko mažiau nei 3,6 kv. m. ploto. Minimalius gyvenamojo ploto normatyvus nuo 2010 m. balandžio 30 d. pataisos namuose nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr.194 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės)11¹.1 punktas, kuriame numatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Pagal šių taisyklių 11¹.2 punktą pataisos įstaigų kamerų tipo patalpoms nustatomas minimalus 3,6 kv. m. reikalavimas, tenkantis vienam asmeniui. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 8) pateikė duomenis, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 22 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. buvo paskirtas ir gyveno 10 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 6, kurios plotas buvo 17,21 kv. m., įrengtos 5 miegamosios vietos; nurodė, kad šios patalpos yra bendrabučio tipo, nuteistieji turi galimybę dienotvarkės numatytu laiku nuo 6.30 val. iki 22.30 val. laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose ir viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Pareiškėjas nenurodė, kiek asmenų su juo buvo laikoma gyvenamojoje patalpoje, todėl, įvertinus gyvenamosios patalpos Nr. 6 plotą ir maksimalų galimą asmenų skaičių – 5, pareiškėjui minėtoje patalpoje teko ne mažiau kaip 3,44 kv. m. Kadangi pareiškėjas turėjo galimybę laisvai judėti bendrame pastato lokaliniame sektoriuje, pripažintina, kad jo laikymo sąlygos gyvenamojoje patalpoje Nr. 6 atitiko Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punktą, t. y. jam tenkantis plotas buvo didesnis, nei nustatytas minimalus 3,1 kv. m plotas ir pareiškėjo skundo argumentai dėl per mažo ploto gyvenamojoje patalpoje Nr. 6 atmestini kaip nepagrįsti.
Vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio, nustatančio, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas, pažeidimo prezumpcija, turi būti nustatoma, ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto atimant kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą, tačiau įskaičiuojant į bendrą kameros plotą užstatytą baldais plotą (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT minėtoje byloje taip pat vertino, kad šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas gyveno patalpoje, kurioje sanitarinis mazgas įrengtas nebuvo, jis įrengtas atskiroje patalpoje (b. l. 13), pareiškėjui teko daugiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, jis turėjo teisę dienos metu laisvai judėti bendrame pastato lokaliniame sektoriuje. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo laikomas sąlygomis, suponuojančiomis Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją.
Pareiškėjo teigimu, nustatytas minimalus plotas jam nebuvo užtikrintas ir tuo metu, kai jis buvo laikomas baudos izoliatoriuje, baudos izoliatoriaus kamerų langai buvo per maži, jose buvo blogas apšvietimas ir ventiliacija, nebuvo lovų, trūko pakabų, lentynėlių, šiukšlių kibiro. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas už režimo pažeidimus nuobaudą atliko šiose kamerose: nuo 2013 m. liepos 30 d. iki 2013 m. rugpjūčio 9 d. kameroje Nr. 10, nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. iki 2013 m. rugsėjo 23 d. ir nuo 2014 m. gegužės 19 d. iki 2014 m. gegužės 26 d. – kameroje Nr. 5, nuo 2014 m. gegužės 26 d. iki 2014 m. birželio 2 d. – kameroje Nr. 6 (b. l. 17). Visas pareiškėjo laikymo baudos izoliatoriuje laikas patenka į laikotarpį, kuris nenagrinėjamas pareiškėjo skundo reikalavimams pritaikius 3 metu ieškinio senaties terminą, todėl teismas pareiškėjo skundo reikalavimų dėl jo laikymo sąlygų Pravieniškių PN-AK baudos izoliatoriaus kamerose nenagrinėja.
Pareiškėjas skunde teigia, kad Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose trūko oro, buvo tvanku, nes nebuvo užtikrinamas tinkamas vėdinimas, buvo drėgna, ant gyvenamųjų patalpų sienų ir lubų buvo grybelio ir pelėsio. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010), galiojusios iki 2015 m. lapkričio 1 d., 24 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, šios higienos normos 26 punktas nustatė, kad gyvenamųjų patalpų santykinė drėgmė turi būti 35–60 proc., 56 punktas nustatė, kad ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015), kurios 16 punkte nustatyti tokie patys santykinės oro drėgmės rodikliai, o 17 punkte numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 134:2015 39 punkte numatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punktas įpareigoja nuteistuosius tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. Iš Pravieniškių PN-AK 2017 m. liepos 17 d. pažymos Nr. 77-2260 (b. l. 23) matyti, kad Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus nuteistųjų gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, ventiliacijos gedimų užfiksuota nebuvo, pareiškėjas su skundais dėl blogos ventiliacijos nesikreipė. Byloje yra pateikti Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai dėl Pravieniškių PN-AK baudos izoliatorių, kitų patalpų patikrinimo 2012-2013 metais pagal nuteistųjų skundus. Pareiškėjui laikymo Pravieniškių PN-AK metu nesiskundus dėl netinkamos ventiliacijos, santykinės oro drėgmės, pelėsio gyvenamosiose patalpose, teismo vertinimu, atsakovui šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Be to, pareiškėjas kartu su kitais nuteistaisiais turėjo pareigą tinkamai valyti ir prižiūrėti patalpas, kad jose nesirastų pelėsio ir grybelio. Todėl teismas pareiškėjo teiginius dėl netinkamo vėdinimo, drėgmės, grybelio ir pelėsio buvimo ant patalpų sienų ir lubų atmeta kaip abstrakčius ir neįrodytus.
Pareiškėjas skunde teigia, kad Pravieniškių PN-AK patalpose buvo blogas apšvietimas. HN 76:2010 22 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx, o 23 punktas nustatė, kad gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. HN 134:2015 14 punktas numato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Atsakovo atstovas pateikė Pravieniškių PN-AK 2017 m. liepos 17 d. pažymą Nr. 77-2260 (b. l. 21–23), kurioje nurodyta, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Įrengimo taisyklės), gyvenamosiose patalpose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis nustatytas apšvietimo normas, įstaiga užtikrina higienos normose nustatytą gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą, gavus informaciją apie perdegusias apšvietimo lempas, jos nedelsiant keičiamos naujomis, įstaigoje įrengti kaitrinių lempų ir liuminescencinių lempų šviestuvai. Pareiškėjas dėl netinkamo apšvietimo buvimo Pravieniškių PN-AK metu nesiskundė, byloje nėra pateikta duomenų, kad įgaliotos institucijos būtų atlikę patikrinimus patalpose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas. Teismo vertinimu, atsakovui šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl netinkamo apšvietimo, todėl teismas juos atmeta kaip abstrakčius ir neįrodytus.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Pravieniškių PN-AK trūko klozetų, pisuarų, praustuvių, spintelių daiktams sudėti, klozetai buvo įrengti netinkamai. Įrengimo taisyklių 5 punktas numato pataisos namų nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamųjų korpusų įrengimo reikalavimus. Minėtų taisyklių 5.7 punktas numato, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas atskiras sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų (b. l. 8) matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno 10 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 6. Iš Pravieniškių PN-AK 2017 m. liepos 17 d. pažymos Nr. 77-2260 (b. l. 21–23) matyti, kad 10 būrio sanitariniame mazge buvo įrengti 10 klozetų ir 2 praustuvės, šiuo metu minėtos patalpos yra išardytos, prausyklos ir tualetai išmontuoti. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad nuteistųjų gyvenamosios patalpos baldais aprūpintos laikantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d.). Pareiškėjas buvimo Pravieniškių PN-AK dėl klozetų, kito inventoriaus, spintelių trūkumo nesiskundė, nekonkretizavo, kuo pasireiškė netinkamas klozetų įrengimas. Todėl teismas šiuos pareiškėjo teiginius atmeta kaip neįrodytus.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Pravieniškių PN-AK veisėsi buitiniai parazitai. Pagal HN 76:2010 60 punktą laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla (HN 76:2010 60 punktas). HN 134:2015 20 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, turi būti atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad nuolat sudaro sutartis su įmonėmis dėl parazitų ir graužikų naikinimo, pateikė ginčui aktualiu laikotarpiu sudarytą sutartį dėl kenkėjų kontrolės paslaugų su UAB ,,Dezinfa“ (b. l. 33–36). Todėl pareiškėjo skundo teiginiai dėl buitinių parazitų buvimo Pravieniškių PN-AK atmestini kaip neįrodyti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad patalpos buvo avarinės būklės, įrenginiai surūdiję, byrėjo tinkas, buvo atsilupę dažai. Pagal HN 76:2010 28 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, o pagal 62 punktą laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Minėta higienos norma nereglamentuoja laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų remonto atlikimo dažnumo. Iš byloje esančių Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad 2012-2013 m. buvo tikrinamos Pravieniškių PN-AK baudos izoliatoriaus patalpos pagal asmenų skundus. Pareiškėjas buvimo Pravieniškių PN-AK metu dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų sienų, lubų, įrenginių būklės nesiskundė, byloje nėra pateikta ginčui aktualiu laikotarpiu atliktų patikrinimų aktų dėl patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad avarinės arba antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų Pravieniškių PN-AK nėra (b. l. 11). Todėl pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu atmestini kaip abstraktūs ir neįrodyti.
Pareiškėjas skunde teigia, kad Pravieniškių PN-AK gyvenamojoje aplinkoje buvo naudojamas asbestas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktu, nuo 2001 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose). Pravieniškių PN-AK 2001 m. sausio 1 d. buvo jau veikianti įstaiga. 2017 m. liepos 17 d. pažymoje Nr. 77-2260 (b. l. 21–23) nurodyta, kad gyvenamųjų pastatų, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogo dangoje yra asbestinio šiferio, asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda smulkios skaidulos; įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dėl kenksmingos sveikatai aplinkos (asbesto) kreipėsi į kompetentingas institucijas. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas, teigdamas, jog pastato konstrukcijoje yra asbesto ir tai labai kenkė jo sveikatai, jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl asbesto pastato konstrukcijose neigiamo poveikio jo sveikatai yra deklaratyvūs, nepagrįsti byloje surinktais įrodymais, todėl atmestini.
Pareiškėjas skunde teigia, kad žaidimų aikštelės neaptvertos apsauginiu tinklu, kad nebūtų žalojami kiti asmenys, esantys už aikštelės, lokaliniuose sektoriuose nebuvo pastatytų pavėsinių su suoliukais. Pataisos įstaigų pasivaikščiojimo kiemų įrengimo reikalavimus reglamentuoja Įrengimo taisyklių 18-21 punktai (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. birželio 19 d. iki 2016 m. sausio 28 d.). Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu grotuotu rėmu. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylą, kuria jis vaikšto stebėdamas nuteistuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema (19 punktas). Pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei (20 punktas). Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (21 punktas). Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Pravieniškių PN-AK įrengtas futbolo aikštynas atitvertas metaline tvora. Įrengimo taisyklės nenumato pavėsinių su suoliukais įrengimo pasivaikščiojimo kiemuose, kita vertus, pažymėtina, kad Pravieniškių PN-AK lokaliniuose sektoriuose pasivaikščiojimo kiemuose suoliukai yra įrengti (b. l. 23). Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų patyręs kokių nors sužalojimų ar pavojų dėl pasivaikščiojimo kiemuose įrengto sporto inventoriaus ar žaidimų aikštelių, lokalinio sektoriaus teritorijoje galėjo judėti laisvai, turėjo galimybę pasivaikščiojimo metu naudotis įrengtais suoliukais bei pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo teisės šiuo skundo aspektu galėjo būti pažeistos.
Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo išduodami vienkartiniai skutimosi peiliukai, dantų šepetėlis ir pasta, per mėnesį išduodamas tik vienas tualetinio popieriaus rulonas ir tik 100 g. muilo. Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos Namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d., numatė, kad nuteistajam vyrui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, turėjo būti išduodama 200 g. skalbiamojo muilo, 100 g. skalbiamojo muilo, 1 rulonas tualetinio popieriaus vieną kartą per mėnesį. Kiekvienam nuteistajam, einančiam praustis duše, kiekvieną kartą išduodama po 30 g. muilo. Minėtas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė, kad dantų šepetukai, dantų pasta ir vienkartiniai skutimosi peiliukai išduodami tik suimtiesiems. Pravieniškių PN-AK 2017 m. liepos 17 d. pažyma Nr. 77-2260 (b. l. 21–23) patvirtina, kad pareiškėjas higienos priemonėmis nustatyta tvarka buvo aprūpintas, su skundais dėl šių aplinkybių į laisvės atėmimo vietos administraciją nesikreipė. Todėl pareiškėjo skundo teiginiai dėl netinkamo aprūpinimo higienos priemonėmis atmestini kaip neįrodyti.
Pareiškėjas skunde teigė, kad turėjo miegoti dviaukštės lovos antrame aukšte, todėl negalėjo deramai pailsėti, nes kitam nuteistajam vartantis lovoje judėdavo visas gultas, nebuvo įrengtos kopėtėlės, skirtos užlipti į antrą lovos aukštą. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, nustato, kad pataisos namų bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje turi būti įrengta metalinė lova po vieną vienetą asmeniui. Atsakovo atstovas pateikė duomenis (b. l. 22), kad patalpoje, kurioje gyveno pareiškėjas įrengtos standartinės dviejų aukštų lovos, kurių išmatavimai: aukštis – 1850 mm, ilgis – 2000 mm, plotis – 700 mm. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato, kokio dizaino ir išmatavimų turi būti lovos, nedraudžia įrengti dviaukščių lovų ar gultų, nenumato pareigos įrengti kopėtėles į antrąjį lovos aukštą. Nors pareiškėjas teigia, kad dviaukštėje lovoje buvo nesaugu, tokie teiginiai atmestini, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo laikotarpiu dėl kokių nors lovų (gultų) trūkumų jis būtų susižalojęs, tokių duomenų nėra ir pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašuose ginčui aktualiu laikotarpiu (b. l. 90–116). Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą su skundu, jog naudojantis dviaukščiais ar nesaugiais gultais jam kilo nepatogumų, ar dėl sveikatos būklės negalėjo tokioje lovoje miegoti. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.
Pareiškėjas teigia, kad prausykloje nebuvo tiekiamas karštas vanduo, dušu buvo leidžiama pasinaudoti tik kartą per savaitę, nebuvo galimybės išsiskalbti drabužių. HN 76:2010 68 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. HN 76:2010 64 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. HN 134:2015 40 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Atsakovo atstovas pateikė duomenis (b. l. 22–23), kad bendroje sektoriaus nuteistųjų dušinėje karštas vanduo yra nuolat, siekiant pagerinti nuteistųjų laikymo sąlygas, būriuose įrengti vandens šildytuvai (boileriai). Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-216 patvirtintas patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos aprašas. Pageidaujantys skalbti drabužius patys nuteistieji tai gali padaryti dušinėje, kur yra skalbimui skirti indai. Pareiškėjas neneigė, kad turėjo galimybę prausti visą kūną po šiltu dušu kartą per savaitę, jam buvo užtikrintas nuolatinis karšto vandens tiekimas ir sudarytos sąlygos išsiskalbti drabužius. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Pravieniškių PN-AK šiuo aspektu pažeidė pareiškėjo teises.
Pareiškėjas skunde teigia, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo virtuvės ir poilsio kambario. Įrengimo taisyklių 5 punktas numato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, be kitų, įrengiamos šios patalpos: laisvalaikio kambarys (kiekvienam būriui) (5.8 punktas), kambarys maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui) (5.10 punktas), esant techninėms galimybėms, virtuvėlė (kiekvienam būriui) (5.11 punktas). Kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti taisyklių 5.6–5.10 punktuose nurodytas patalpas kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams (Įrengimo taisyklių 6 punktas). Atsakovo atstovas pateikė duomenis (b. l. 23), kad Pravieniškių PN-AK trečiajame sektoriuje poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Kiekvieno būrio brigadoje asmeniniam maistui laikyti yra pastatyti šaldytuvai, kiekvieno būrio patalpose įrengtos virtuvėlės maistui gaminti bei pasidėti. Kadangi virtuvė pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK metu jo būryje įrengta buvo, teismas šiuo aspektu pareiškėjo skundo teiginius atmeta kaip neįrodytus. Tačiau, teismo vertinimu, laisvalaikio kambario neįrengimas Pravieniškių PN-AK 3-iame sektoriuje neatitiko Įrengimo taisyklių 5.8 ir 6 punktų nuostatų. Šis pažeidimas laikytinas sukėlusiu pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, nes pareiškėjas laisvą laiką galėjo praleisti tik 17,21 kv. m ploto gyvenamajame kambaryje, kuriame gyveno dar keturi asmenys, arba lauke, lokalinio sektoriaus kieme.
Pareiškėjas skunde teigia, kad Pravieniškių PN-AK suteikiamas minkštasis inventorius buvo itin prastos būklės, čiužiniai susidėvėję. HN 76:2010 63 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės aktų nustatytas normas, o 66 punktas numatė, kad lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. HN 134:2015 41 punktas numato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė bei pateikė tai patvirtinančią 2017 m. liepos 17 d. pažymą Nr. 77-2260 (b. l. 21–23), kad Pravieniškių PN-AK nuteistiesiems užtikrinta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę gauti išskalbtą patalynę, įstaigos išduotos patalynės dezinfekavimas atliekamas kaitinimo būdu specialioje kameroje, o pareiškėjas su skundais dėl blogo minkštojo inventoriaus į Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. Todėl pareiškėjo skundo teiginiai dėl netinkamos minkštojo inventoriaus būklės atmestini kaip neįrodyti.
Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo laikymo metu Pravieniškių PN-AK sektoriuje, kuriame buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo įrengta laisvalaikio kambario ir tai blogino jo laikymo sąlygas – pareiškėjas laisvą laiką galėjo praleisti tik 17,21 kv. m ploto gyvenamajame kambaryje, kuriame gyveno dar keturi asmenys, arba lauke, lokalinio sektoriaus kieme. Šiais aspektais neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas) laikomi įrodytais. Kiti pareiškėjo skundo teiginiai dėl per mažo gyvenamųjų patalpų ploto, netinkamo vėdinimo, apšvietimo, patalpų įrengimo ir jų inventoriaus, buitinių parazitų, asbesto, karšto vandens, galimybės praustis ir skalbti drabužius nebuvimo, netinkamo aprūpinimo higienos priemonėmis, minkštuoju inventoriumi atmestini kaip nepagrįsti.
Teismas konstatuoja, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad laisvalaikio kambario neįrengimas būtų sukėlęs pareiškėjui reikšmingų ar nepataisomų pasekmių (jis į Psichologinės tarnybos specialistus dėl dirglumo, sutrikusio miego, patiriamų išgyvenimų ir kt. nesikreipė (b. l. 57)). Pareiškėjui nagrinėjamu ginčo laikotarpiu teko pakankamas plotas gyvenamosiose patalpose. Todėl spręstina, kad pakankama ir teisinga satisfakcija šiuo atveju būtų teisės pažeidimo pripažinimas, o pareiškėjo reikalaujamos 25 Eur sumos už kiekvieną Pravieniškių PN-AK praleistą dieną priteisimas būtų aiškiai neadekvatus pažeidimo pobūdžiui ir patirtiems neigiamiems išgyvenimams. Teismas atsižvelgia į teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose. Pavyzdžiui, LVAT paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuomet teismas, nustatęs, kad pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK minimali gyvenamojo ploto riba, nustatyta asmeniui, laikomam pataisos namų bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, pažeista nežymiai, nenustačius, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti laikomam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis ir reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė (LVAT 2016 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1052-858/2016).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 6 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo M. T. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad nuo 2014 m. birželio 22 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. pareiškėjo M. T. teisė į teisės aktuose nustatytas gyvenimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo pažeista.
Pareiškėjo M. T. skundo reikalavimą priteisti po 25 Eur neturtinės žalos už kiekvieną Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje praleistą dieną atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.