- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-24
- Bylos Nr.
- 2A-1673-104/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11875-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Natalja Cikoto
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 35.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Veniulytės-Jankūnienės ir Antano Rudzinsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Š. ir atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3565-566/2014 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurioje trečiasis asmuo yra Vadovybės apsaugos departamentas prie VRM, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. Š. patikslintu ieškiniu (2t., b.l. 23) prašė priteisti iš atsakovo, atstovaujamo Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, 151 944,19 Lt (neatskaičius mokesčių) negautų pajamų už laikotarpį nuo nušalinimo nuo darbo iki atleidimo iš darbo bei iki 2013 m. lapkričio mėnesio pabaigos, 2 700,00 Lt išlaidų advokato pagalbai baudžiamajame procese apmokėti, 200 000 Lt neturtinės žalos, 5 proc. metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-11-18 nuosprendžiu ieškovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką bei nubaustas 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant jį per 6 mėnesius solidariai su kitu nuteistuoju I. S. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą trečiojo asmens naudai. Peržiūrėjus minėtą baudžiamąją bylą instancine tvarka, du kartus apeliacine tvarka ir du kartus kasacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2011-04-29 nuosprendžiu panaikino minėtą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendį bei ieškovą išteisino. Ieškovas nurodo, kad dėl ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų, prokurorų bei teismo netinkamo savo pareigų vykdymo, jis neteisingai buvo apkaltintas nusikaltimo, kuriame jis nedalyvavo, įvykdymu, dėl ko Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-04-11 nutartimi ieškovui iki 2008-04-21 buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-04-23 nutartimi ieškovas buvo nušalintas nuo Vadovybės apsaugos departamento vyriausiojo mechaniko pareigų trims mėnesiams. Vėliau šis terminas buvo pratęsiamas, kol laikinas nušalinimas nuo darbo buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2009-07-22 nutartimi. Savo ruožtu 2009-07-27 Vadovybės apsaugos departamento direktoriaus įsakymu ieškovas buvo atleistas iš darbo už darbuotojo pareigų šiurkštų pažeidimą, t.y. nusikalstamos veikos padarymą. Ieškovo nuomone, minėtos procesinės prievartos priemonės buvo neproporcingos ir perteklinės, ieškovo atžvilgiu buvo taikomos be pagrindo, neteisėtai, pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Nurodo, kad taip pat Vilniaus apygardos teismas 2011-04-29 nuosprendyje konstatavo, jog ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai neteisėtai atliko ieškovo apklausą poligrafu, kurios rezultatais kaip įrodymu rėmėsi prokuroras grįsdamas kaltinamąjį aktą, nors tokios apklausos rezultatai negalėjo būti laikomi teisėtai gautais duomenimis ir neturėjo įrodomosios reikšmės. Ieškovo teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 ir 2010-12-02 nutartys įrodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-11-18 nuosprendis bei Vilniaus apygardos teismo 2009-07-22 ir 2010-05-18 nutartys buvo priimtos iš esmės pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymus. Anot ieškovo, dėl tokių ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų, tyrimą organizavusių prokurorų bei teismų veiksmų, ieškovui buvo nepagrįstai pareikšti kaltinimai, neteisingai pritaikytos procesinės prievartos priemonės (sulaikymas, nušalinimas nuo darbo, atleidimas iš darbo), taip pat dėl įstatymų pažeidimų baudžiamasis procesas tęsėsi pernelyg ilgai, pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per įmanomai trumpiausią laiką, be to, ieškovas buvo neteisėtai nuteistas, dėl ko ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Nurodo, kad dėl tokių atsakovo atstovų veiksmų ieškovas buvo neteisėtai nušalintas nuo darbo, o neteisėtu apkaltinamuoju nuosprendžiu atleistas iš darbo, dėl ko ieškovas prarado pajamas. Ieškovo paskaičiavimu, jo negautos pajamos (turtinė žala) dėl neteisėto nušalinimo nuo darbo už laikotarpį nuo 2008-04-10 iki 2009-07-22 sudaro 40 481,59 Lt neatskaičius mokesčių. Savo ruožtu negautos pajamos dėl neteisėto atleidimo iš darbo, ieškovo paskaičiavimu, už laikotarpį nuo 2009-07-22 iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos, atskaičius kitose darbovietėse gautas pajamas, sudaro 111 462,60 Lt neatskaičius mokesčių. Ieškovas dėl neteisėtai ieškovo atžvilgiu pradėto baudžiamojo persekiojimo, baudžiamajame procese patyrė 2 700 Lt išlaidų už advokato suteiktą pagalbą, kurias turėtų atlyginti atsakovo atstovai. Be to, dėl minėtų neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurią ieškovas įvertino 200 000 Lt suma.
Atsakovą atstovaujantis Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – VA VPK) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad valstybės civilinei atsakomybei už valstybės teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmus taikyti, ieškovas turi pareigą įrodyti tokių pareigūnų neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, valstybės kaltė tokiu atveju yra preziumuojama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi nuostatų, jog vien išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas nėra pagrindas civilinėje byloje savaime preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo savaime neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą. Nurodo, kad šiuo atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2008-03-26 pagal Valstybės apsaugos departamento prie VRM pareiškimą apie iš saugomos teritorijos pavogtą VAD priklausantį automobilį. Atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus, buvo gauta operatyvinė informacija, kad šį nusikaltimą galimai įvykdė I. S.. Sulaikius ir apklausius minėtą įtariamąjį, jis prisipažino bei papildomai nurodė, jog įvykdyti šį nusikaltimą jį sukurstė asmuo, apibūdindamas jo požymius. Gavus operatyvinės informacijos, kad galimai prie šio nusikaltimo galėjo prisidėti VAD darbuotojai, įtariamajam buvo pateiktos VAD darbuotojų nuotraukos, kurių išvaizda atitiko įtariamojo nurodytus požymius, ir 2008-04-09 buvo atliktas atpažinimas pagal nuotrauką, kurio metu įtariamasis atpažino nuotraukoje ieškovą. Atstovas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad jam neteisėtai buvo taikoma kardomoji priemonė, kadangi skiriant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, ieškovo nurodomas pažeidimas panaudojus poligrafą ieškovo atžvilgiu, neturėjo lemiamos įtakos nuosprendžio priėmimui, kadangi tai buvo tik specialisto išvada, kuri naudojama kaip papildoma informacija apibūdinanti tiriamąjį asmenį ir šio tyrimo reikšmė buvo tik pagalbinė, todėl jokių realių neigiamų pasekmių ieškovui sukelti negalėjo. Taip pat atstovas nesutinka su ieškovo negautų pajamų pateiktais paskaičiavimais, kadangi ieškovas prie vidutinio dienos užmokesčio pridėjo ir atlygį už viršvalandinį darbą, kurį jis nušalintas negalėjo dirbti, be to, nušalinimo laikotarpiu ieškovas buvo apmokamosiose atostogose ir už šį laikotarpį jam buvo sumokėta, taip pat ieškovo negautų pajamų sudėtinę dalį sudaro priedas, kuris 2009-01-06 VAD įsakymu jam nebebuvo paskirtas. Be to, 2008 m. gale prasidėjo ekonominė krizė, kuri taip pat galėjo turėti įtakos ieškovo darbo užmokesčio dydžiui. Nurodo, kad ieškovas prašomos priteisti negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, todėl priteisiant ieškovui negautas pajamas turėtų būti atskaičiuoti mokesčiai. Nurodo, kad ieškovas prašydamas priteisti iš valstybės jo turėtas baudžiamojoje byloje išlaidas advokato pagalbai apmokėti šių išlaidų nepagrindė įrodymais, todėl toks reikalavimas negali būti tenkinamas. Taip pat atstovo nuomone ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto bei priežastinio ryšio tarp teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų ir turtinės bei neturtinės žalos fakto.
Atsiliepimas
Atsakovą atstovaujanti Teisingumo ministerija atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad sprendžiant teisėjo ar teismo atsakomybės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet, kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip. Nagrinėjamu atveju tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai priėjo vieningos išvados dėl ieškovo kaltės. Savo ruožtu Vilniaus apygardos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, padarė kitokias išvadas dėl byloje esančių įrodymų, skirtingai vertino faktines aplinkybes, taip pat atsižvelgė į naujai gautus duomenis, kurie nebuvo žinomi priimant apkaltinamąjį nuosprendį ieškovo atžvilgiu. Todėl negalima teigti, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė įstatymus, dėl ko jo priimtas procesinis dokumentas turėtų būti laikomas neteisėtu. Pažymi, kad išteisinamuoju nuosprendžiu nėra preziumuojamas baudžiamosios bylos iškėlimo neteisėtumas. Nurodo, kad kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog išteisinamasis nuosprendis yra teisingumo aktas teisiamojo atžvilgiu, bet ne apkaltos aktas bylą tyrusiems pareigūnams ir teismams. TM nuomone, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nustatyti formalūs procesiniai pažeidimai nėra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su ieškovui kilusia žala. Taip pat nurodo, kad nėra pagrindo teigti, jog baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu tęsėsi nepagrįstai ilgai ar buvo vilkinamas. Be to pažymi, jog suėmimo teisėtumo vertinimas saistomas sąlygų, būtinų šios procesinės prievartos priemonės paskyrimui, nustatymo, t.y. ar, skiriant suėmimą, buvo pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, taip pat ar buvo suėmimo pagrindai. Ieškovo laikinas sulaikymas ir suėmimas buvo pagrįsti remiantis tuo metu turėta informacija bei atsižvelgiant į duomenis apie ieškovą. Taip pat nesutinka su ieškovo argumentais, kad jis nepagrįstai buvo nušalintas nuo darbo. Nurodo, kad ieškovas buvo įtariamas baudžiamojoje byloje dėl galimos nusikalstamos veikos, kuri buvo tiesiogiai susijusi su jo darbu, todėl laikinas nušalinimas nuo darbo buvo reikalingas norint greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką. Be to, ieškovas galėtų reikalauti negautų pajamų tik už laikotarpį iki išteisinamojo nuosprendžio priėmimo, t.y. iki 2011-04-29. Taip pat ieškovas nepagrįstai reikalauja negautą darbo užmokestį priteisti neatskaičius pajamų mokesčio bei socialinio draudimo įmokas. Ieškovo prašoma priteisti neturtinės žalos suma aiškiai neatitinka protingumo kriterijų.
Atsakovą atstovaujanti Generalinė prokuratūra, atstovaujama Vilniaus apygardos prokuratūros, atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad remiantis susiklosčiusia teismų praktika, pats išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia nei viso baudžiamojo proceso, nei atskirų jo metu priimtų sprendimų ar atliktų veiksmų neteisėtumo. Suėmimas ieškovui buvo taikytas pagrįstai, tutint duomenų apie galimą ieškovo dalyvavimą nusikaltimo padaryme, ir esant pagrindui manyti, jog ieškovas gali trukdyti nusikaltimo tyrimui. Savo ruožtu laikinas nušalinimas nuo darbo pareigų ieškovui buvo taikomas atsižvelgiant į ieškovo darbo vietą, pobūdį bei nusikaltimo aplinkybes. Laikinu ieškovo nušalinimu buvo suinteresuotas ieškovo darbdavys, kuris ir pateikė prašymą nušalinti ieškovą nuo darbo pareigų. Pažymi, kad nors ieškovas ir teigia, kad ieškovui atliktas tyrimas poligrafu yra neteisėtas, tačiau šis tyrimas buvo atliktas ieškovo sutikimu. Be to, pirmosios instancijos teismas 2008-11-18 sprendime pasisakydamas dėl poligrafo naudojimo nurodė, jog šio tyrimo metu nustatytos aplinkybės vertintinos tiek, kiek jos atitinka surinktus ir ištirtus įrodymus. Taigi, šio tyrimo rezultatai lemiamos reikšmės sprendžiant dėl ieškovo kaltumo negalėjo turėti. Atkreipia dėmesį, kad iš baudžiamosios medžiagos matyti, jog ieškovo atpažinimo „gyvai“ 2008-04-09 iki parodymų patikrinimo atlikimo objektyviai organizuoti nebuvo galimybės. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 ir 2010-12-02 nutartyse nebuvo konstatuota pirmosios ir apeliacinės teismo neteisėtų veiksmų, minėtose nutartyse nebuvo tiriami ir vertinami įrodymai, o apeliacinės instancijos teismo procesiniai sprendimai buvo panaikinti dėl formalių nuosprendžio negaliojimo pagrindų. Pasisakydamas dėl proceso trukmės pažymi, kad per 3 metų laikotarpį, kurį tęsėsi baudžiamasis procesas teisme, byla buvo išnagrinėta 6 kartus, taigi negalima teigti, jog procesą organizuojančios valdžios institucijos elgėsi netinkamai ir procesas buvo nepagrįstai ilgas ar vilkinamas. Be to, šio proceso trukmei turėjo įtakos ir paties ieškovo veiksmai proceso metu. Taip pat nesutinka su ieškovo turtinės žalos paskaičiavimais bei nurodomu laikotarpiu už kurį paskaičiuota žala. Taip pat nurodo, kad ieškovas nepagrindė neturtinės žalos fakto.
Trečiojo asmens Vadovybės apsaugos departamento prie VRM teismo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl žalos priteisimo turėtų vertinti teismas. Nurodė, kad dėl ikiteisminio tyrimo metu įvykdytų pažeidimų nė vienas teismas nepasisakė. Paaiškino, kad pagal savo einamas pareigas ieškovas buvo atsakingas už kelias sritis – materialinių priemonių įsigijimą, transporto priemonių eksploataciją. Todėl kai buvo įvykdyta vagystė, ieškovo nebuvo galima palikti jo pareigose, kurias eidamas, jis buvo atsakingas už materialines vertybes, be to, jis dirbo su automobiliais, skirtais šalies vadovams, žinojo visą su jais susijusią informaciją. Galima buvo spręsti dviem būdais – ieškovą nušalinti arba perkelti į kitas pareigas, tačiau tuo metu departamente nebuvo kitų laisvų pareigų, į kurias jį būtų galima perkelti, todėl departamentas inicijavo ieškovo nušalinimą nuo darbo. Savo ruožtu asmeniui panaikinus teisę dirbti su įslaptinta informacija, jį reikia atleisti iš darbo, todėl, jei ieškovui būtų atimta teisė dirbti su įslaptinta informacija, departamentas privalėtų nedelsiant jį atleisti iš darbo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui V. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės 16 605,48 Lt turtinei žalai atlyginti, 13 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 29 605,48 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-04-13 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 453,07 Lt bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas V. Š. nuo 2000-09-14 dirbo Valstybės apsaugos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VAD) vyriausiojo mechaniko pareigose. 2008-03-26 Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriuje (toliau – Vilniaus m. VPK KP NTT APGTS) buvo gautas pranešimas apie tai, kad nuo 2008-03-15 15.00 val. iki 2008-03-26 9.00 val., nenustatytu laiku, iš saugomos teritorijos adresu Utenos g. 36A, Vilniuje, buvo pavogtas VAD priklausantis automobilis 1997 m. gamybos (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) Tą pačią dieną 15.00 val. Vilniaus m. VPK KP NTT APGTS patalpose buvo apklaustas liudytojas A. V., dirbantis VAD Materialinio techninio aprūpinimo skyriaus viršininku, surašytas Protokolas – pareiškimas apie nusikalstamą veiką bei atlikta įvykio vietos apžiūra. Dėl minėto nusikaltimo 2008-03-26 Vilniaus m. VPK KP NTT APGTS buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. 2008-04-08 Vilniaus m. VPK KP NTT APGTS pareigūnas surašė tarnybinį pranešimą, kad panaudojus operatyvinius metodus ir priemones buvo nustatyta, kad minėtame nusikaltime dalyvavo I. S., kuris prisipažino padaręs minėtą nusikaltimą, tą pačią dieną buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus m. VPK KP NTT APGTS. 2008-04-09 9.00-11.00 val. vykusios papildomos įtariamojo apklausos metu, įtariamasis I. S. parodė, jog minėtą nusikaltimą padaryti jį įkalbėjo 2008 m. kovo mėn. viduryje prie parduotuvės „Maxima“ sutiktas vyras, prie kurio jis priėjo su prašymu duoti centų. Kilus įtarimui, jog prie minėto nusikaltimo galėjo prisidėti VAD darbuotojai, 2008-04-09 buvo kreiptasi į VAD dėl ten dirbančių asmenų nuotraukų pateikimo. Tą pačią dieną 11.15-11.25 val. buvo surašytas asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame įtariamasis I. S., kaip asmenį pasiūliusį jam padaryti minėtą nusikaltimą, atpažino ieškovą V. Š.. Vėliau, 14.20-14.50 val. įtariamasis minėtus parodymus patvirtino Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. 2008-04-09 apie 16.15-18.05 val. buvo atliktas įtariamojo parodymų patikrinimas vietoje bei tuo pagrindu surašytas protokolas. 2008-04-10 apie 11.40-12.30 val. buvo atliktas asmens atpažinimas, kurio metu įtariamasis I. S. atpažino asmenį, kuris jam pasiūlė padaryti minėtą nusikaltimą, t.y. V. Š.. Atsižvelgiant į tai, ieškovas buvo pristatytas į Vilniaus m. VPK KP NTT APGTS bei 17.00 val. ieškovui buvo įteiktas Vilniaus m. VPK KP NTT APGTS nutarimas dėl jo laikino sulaikymo, taip pat surašytas ieškovo laikino sulaikymo protokolas bei atlikta ieškovo krata. 2008-04-10 įtariamajam I. S. Vilniaus m. VPK KP NTT APGTS nutarimu buvo paskirta švelnesnė karomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei jis paleistas iš areštinės. 2008-04-10 ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dalyvavus darant minėtą nusikaltimą bei surašytas apklausos protokolas, kuriame ieškovas savo kaltę, t.y. aplinkybes, jog jis siūlė I. S. pavogti minėtą automobilį, neigė. 2008-04-10 Vilniaus m. VPK KP NTT APGTS tyrėja, remdamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2, 89-90, 205 str., taip pat Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo (toliau – PNĮ) 5 str. 3 d. 3 p., paskyrė užduotį atlikti įtariamojo V. Š. (ieškovo) psichofiziologinį tyrimą panaudojant poligrafą. Su minėto tyrimo atlikimu ieškovas sutiko. Vilniaus apygardos prokuratūros 2008-04-11 pareiškimo pagrindu, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008-04-11 nutartimi, motyvuodamas tuo, jog ieškovas būdamas laisvėje gali trukdyti nusikaltimo tyrimui, t.y. paveikti kitą įtariamąjį ir paslėpti arba sunaikinti nusikaltimo įrodymus, paskyrė ieškovui V. Š. kardomąją priemonę – suėmimą laikotarpiui nuo 2008-04-11 iki 2008-04-21. 2008-04-14 buvo atliktas ieškovo psichofiziologinis tyrimas poligrafu bei surašyta specialisto išvada. 2008-04-17 buvo atlikta ieškovo ir I. S. akistata, kurios metu įtariamasis I. S. pakartojo ankstesnius savo parodymus dėl nusikaltimo padarymo aplinkybių, o ieškovas šias aplinkybes neigė, išskyrus tą aplinkybę, jog prie jo 2008 m. kovo mėnesį iš tiesų buvo priėjęs kažkoks vaikinas, prašydamas pinigų. Atlikus eilę ikiteisminio tyrimo veiksmų, Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu ieškovas 2008-04-21 buvo paleistas į laisvę bei jam buvo paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo įtariamas padaręs nusikaltimą, kuris susijęs su jo atliekamomis pareigomis, be to, ieškovas turėjo leidimą dirbti ir susipažinti su VAD įslaptinta informacija, siekiant, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta minėta nusikalstama veika, VAD direktorius 2008-04-16 raštu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą su prašymu tyrimo metu laikinai nušalinti ieškovą nuo VAD užimamų pareigų BPK 157 str. pagrindu. Vilniaus apygardos prokuratūra 2008-04-23 prašymu kreipėsi į teismą dėl ieškovo laikino nušalinimo nuo VAD vyriausiojo mechaniko pareigų trims mėnesiams. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas šį prokuratūros prašymą tenkino bei 2008-04-23 nutartimi pritaikė ieškovo atžvilgiu procesinę prievartos priemonę – laikinai iki 2008-07-22 nušalino ieškovą nuo VAD vyriausiojo mechaniko pareigų. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo skundą dėl minėtos Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarties, 2008-05-22 nutartimi paliko ją galioti. Vėliau, minėtos procesinės prievartos priemonės taikymo terminas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-07-22 ir 2008-10-21 nutartimis buvo pratęstas iki 2009-01-22, o Vilniaus apygardos teismo 2009-01-15 ir 2009-04-20 nutartimis buvo pratęstas iki 2009-07-22. 2008-05-23 ikiteisminis tyrimas buvo baigtas, o VAD pripažintas civiliniu ieškovu 2008-05-26 ieškovas ir jo gynėjas susipažinę su ikiteisminio tyrimo medžiaga prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, tačiau, Vilniaus apygardos prokuratūra 2008-05-30 nutarimu tokį ieškovo ir jo gynėjo prašymą atmetė. 2008-05-30 buvo surašytas kaltinamasis aktas bei ikiteisminio tyrimo medžiaga perduota teismui. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-11-18 nuosprendžiu pripažino tiek ieškovą V. Š., tiek I. S. kaltais padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir paskyrė ieškovui 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, o I. S. 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei priteisė VAD naudai iš nuteistųjų solidariai 9 000 Lt žalos. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo V. Š. apeliacinį skundą, 2009-07-22 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-11-18 nuosprendį pakeitė, panaikinant nuosprendžio dalį dėl 9 000 Lt priteisimo iš nuteistųjų solidariai VAD naudai, tuo pačiu teismas panaikino procesinę prievartos priemonę ieškovo atžvilgiu – laikiną nušalinimą nuo darbo. VAD direktoriaus 2009-07-27 įsakymu Nr. PK-172 už šiurkštų darbuotojo pareigų pažeidimą ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, nuo 2009-07-27 nutraukiant su ieškovu darbo sutartį. Išnagrinėjus ieškovo kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-02-23 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2009-07-22 nutartį panaikino bei baudžiamąją bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kadangi bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo neteisėtos sudėties teisėjų kolegija. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs iš naujo minėtą baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, 2010-05-18 nutartimi ieškovo apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovo kasacinį skundą, 2010-12-02 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010-05-18 nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kadangi apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo ieškovo apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2011-04-29 priėmė naują nuosprendį, kuriuo panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-11-18 nuosprendį ieškovo V. Š. atžvilgiu bei jį išteisino neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Kadangi ieškovas kvestionuoja baudžiamosios bylos iškėlimo pagrindą bei procesinės prievartos priemonių taikymo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu, o išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; kt.). Iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, kurioje yra konstatuota, jog tai, kad asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“(e. g. Lavrechov v. the Czech Republic, no. 57404/08, judgment of 20 June 2013).
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog įtariamojo I. S. papildomos apklausos parodymai bei vėlesnis ieškovo atpažinimas iš nuotraukos ir „gyvai“, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo pobūdį ir mechanizmą, buvo pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu ir pateikti jam įtarimą Aplinkybė, jog prieš atliekant ieškovo atpažinimą „gyvai“, I. S. galėjo jį matyti parodymų patikrinimo vietoje metu, įvertinus tai, jog nei baudžiamojoje, nei šioje byloje nėra paneigtas faktas, kad I. S. iki parodymų patikrinimo vietoje atlikimo atpažino ieškovą iš nuotraukos, be to, neatmestina galimybė, jog ieškovas su I. S. galėjo matytis prie parduotuvės „Maxima“ dar prieš įvykdant nusikaltimą, teismo vertinimu, neturėjo įtakos baudžiamojo persekiojimo ieškovo atžvilgiu pradėjimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėjo, kad nors ieškovo psichofiziologinis tyrimas poligrafu buvo atliktas pažeidžiant BPK normas, tačiau jis buvo atliktas ieškovo sutikimu, be to, šis tyrimas buvo atliktas po įtarimo ieškovui pateikimo, todėl šis veiksmas taip pat neturėjo įtakos baudžiamojo persekiojimo ieškovo atžvilgiu pradėjimo teisėtumui. Atsižvelgiant į tai konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų (prokuroro) veiksmai pradėjus baudžiamąjį persekiojimą ieškovo atžvilgiu, buvo nulemti pagrįsto įtarimo, jog ieškovas galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir tokie veiksmai atitiko teisėtumo kriterijus. Kardomoji priemonė suėmimas ieškovui buvo pritaikyta BPK 122 str. 1 d. 2 p. pagrindu, t.y., jog ieškovas gali paveikti kitą įtariamąjį ir paslėpti arba sunaikinti nusikaltimo įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad esant įtarimams, jog ieškovas gali sunaikinti nusikaltimo įrodymus bei paveikti kitą įtariamąjį, ir atsižvelgiant į tai, kad suėmimas buvo pritaikytas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ir taikytas trumpą laiką (10 dienų), kurio metu buvo atliekami intensyvus ikiteisminio tyrimo veiksmai, be to, ieškovas šios kardomosios priemonės neskundė instancine tvarka, teismas pripažino, kad suėmimas ieškovo atžvilgiu buvo taikomas nepažeidžiant Konvencijos 5 str. įtvirtintas nuostatų, t.y. teisėtai ir pagrįstai tiek nacionalinės teisės, tiek Konvencijos požiūriu. 2008-04-23 ieškovui buvo paskirta kita procesinės prievartos priemonė – ieškovo laikinas nušalinimas nuo VAD vyriausiojo mechaniko pareigų 3 mėnesiams, po to šis terminas buvo tęsiamas iki 2009-07-22. Nagrinėjamu atveju minėta procesinės prievartos priemonė ieškovo atžvilgiu buvo pritaikyta tikslu greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką, užkirsti kelią įtariamajam ieškovui daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat įvertinus tai, kad ieškovas pagal savo pareigas organizavo VAD naudojamų transporto priemonių techninį aptarnavimą ir disponavo materialinėmis vertybėmis, be to, jis turėjo teisę dirbti ir susipažinti su VAD įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „riboto naudojimo“ ir dirbant disponavo įslaptinta informacija apie VAD saugomų asmenų apsaugos metu naudojamas transporto priemones. Bylos nagrinėjimo metu šios procesinės prievartos priemonės pagrindas buvo pakeistas, t.y. ši priemonė buvo taikoma siekiant apriboti ieškovo galimybę įtakoti procesą neteisėtais veiksmais bei užtikrinti operatyvų bylos teisminį nagrinėjimą, kadangi buvo pagrindas manyti, jog eidamas pareigas kaltinamasis (ieškovas) gali trukdyti procesui, pasinaudoti neprocesinėmis gynybos priemonėmis, tuo pačiu atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pagal savo pareigas organizuoja VAD naudojamų transporto priemonių techninį aptarnavimą ir disponuoja materialinėmis vertybėmis, turi teisę dirbti ir susipažinti su VAD įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „riboto naudojimo“ ir dirbant disponuoja įslaptinta informacija apie VAD saugomų asmenų apsaugos metu naudojamas transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas buvo įtariamas sukursčius automobilio grobimą tarnybinės informacijos disponavimo dėka, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šios procesinės prievartos priemonės su vėlesniais pratęsimais taikymo pagrindas ieškovo atžvilgiu nepažeidė Konvencijos 5 str. įtvirtintas nuostatų, t.y. buvo taikoma teisėtai tiek nacionalinės teisės (BPK), tiek Konvencijos požiūriu. Aplinkybė, jog laikino nušalinimo nuo pareigų metu, darbdavys neperkėlė ieškovo į kitas pareigas, kuriose jis galėtų dirbti ir gauti pajamas, savaime nereiškia šios priemonės taikymo neteisėtumo.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, jog jis patyrė turtinę ir neturinę žalą dėl neteisėto jo nuteisimo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 str. 1 d. Tai reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai. Valstybės pareiga taip pat yra užtikrinti reikiamą valstybės pareigūnų kvalifikaciją, kad dėl nekvalifikuotų pareigūnų veiksmų nebūtų padaroma žalos kitiems asmenims. Kai valstybės pareigūnai veikia aiškiai nekvalifikuotai, valstybei turi būti taikoma didesnė atsakomybė, nes valstybė pažeidė ne tik savo pareigą užtikrinti, kad jos pareigūnai veiktų rūpestingai, bet ir pareigą užtikrinti tinkamą savo pareigūnų kvalifikaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).
Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad ieškovas 2009-07-27 buvo atleistas iš darbo priėmus neteisėtą procesinį sprendimą, paliekant pirmos instancijos nuosprendžio dalį dėl ieškovo pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką. Ieškovo atžvilgiu išteisinamasis nuosprendis priimtas 2011-04-29. Įvertinęs tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2011-04-29 išteisinamuoju nuosprendžiu reabilitavus ieškovą, tuo pačiu buvo nutraukti valstybės neteisėti veiksmai ieškovo atžvilgiu bei išnyko teisinis pagrindas VAD direktoriaus 2009-07-27 įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo taikymui, t.y. ieškovas įgijo subjektinę teisę reikalauti jį grąžinti į darbą, kadangi jo atleidimo iš darbo pagrindas išnyko. Tačiau ieškovas dėl jo grąžinimo į darbą į VAD vadovybę kreipėsi tik 2011-09-27, darbdaviui atsisakius grąžinti ieškovą į darbą, su ieškiniu į teismą ieškovas kreipėsi tik 2011-11-10. Tokį ieškovo elgesį teismas pripažino kaip nerūpestingą ir pažymėjo, kad ieškovo teisė į žalos - negautų pajamų kompensaciją, negali būti suabsoliutinama bei laikoma neribota laiko prasme. Atsižvelgiant į tai nurodė, ieškovo reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį ne tik iki išteisinamojo nuosprendžio priėmimo, bet ir iki 2013 m. lapkričio mėnesio pabaigos, negali būti pripažintas pagrįstu, todėl žala dėl pajamų praradimo ieškovui gali būti priteista tik už laikotarpį iki atsakovo neteisėtų veiksmų pašalinimo, t.y. išteisinamojo nuosprendžio priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos medžiagos pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovui VAD direktoriaus 2008-01-10 įsakymu Nr. PK-14 buvo nustatytas 9,5 BMA (9,5 x 128,00 Lt) dydžio darbo užmokesčio koeficientas plius 100 proc. pagrindinio darbo užmokesčio dydžio priedas, t.y. 2 432 Lt dydžio mėnesinis darbo užmokestis. Savo ruožtu 2009-01-06 VAD direktoriaus įsakymu Nr. PK-4 ieškovui buvo paliktas tas pats 9,5 BMA (9,5 x 128,00 Lt) dydžio darbo užmokesčio koeficientas, nenustatant jam jokio priedo, t.y. 1 216 Lt dydžio mėnesinis darbo užmokestis. Nuo 2009-09-01 ieškovo darbo užmokestis sudarė 1 159 Lt (9,5 x 122,00 Lt). Taigi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo vienos dienos negautos pajamos už laikotarpį nuo 2009-07-27 iki 2009-09-01 sudarė 57,63 Lt (1216,00 Lt / 21,1 d.d.), laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2009-12-31 – vienos dienos negautos pajamos sudarė 54,93 Lt (1159,00 Lt / 21,1 d.d.; Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008-12-30 įsakymas Nr. A1-429), laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-30 – vienos dienos negautos pajamos sudarė 54,67 Lt (1159,00 Lt / 21,2 d.d.; Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-12-24 įsakymas Nr. A1-694), o laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-04-29 - vienos dienos negautos pajamos sudarė 54,93 Lt (1159,00 Lt / 21,1 d.d.; Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-12-27 įsakymas Nr. A1-623). Atsižvelgiant į tai, teismas paskaičiavo, jog ieškovo negautos pajamos laikotarpiu nuo 2009-07-27 iki 2011-04-29 iš viso sudarė 24 722,66 Lt neatskaičius mokesčių. Laikotarpiu nuo 2009-07-27 iki 2011-04-29, ieškovas gavo iš viso 10 817,18 Lt pajamų iš darbinės ir su tuo susijusios veiklos, taip pat pajamų susijusių su nedarbo draudimo išmokų gavimu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad ieškovo patirtų nuostolių (negautų pajamų) dėl neteisėto nuteisimo suma, atėmus ginčo laikotarpiu ieškovo gautas pajamas, sudaro 13 905,48 Lt (24722,66 Lt – 10817,18 Lt).
Nagrinėjamu atveju konstatavus ieškovo teisės į teisingą teismą pažeidimą, neteisėtą nuteisimą, atsirado pagrindas pripažinti jo teisę į baudžiamojo proceso metu turėtų išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo naudai iš valstybės priteisė 2 700 Lt išlaidų patirtų baudžiamajame procese advokato pagalbai apmokėti.
Žemesnės instancijos teismas
Be turtinės žalos, ieškovas prašė priteisti ir neturtinę žalą, kuri, anot ieškovo, pasireiškė psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimais, reputacijos ir bendravimo galimybių pablogėjimu bei kt., kurią ieškovas bendrai įvertino 200 000 Lt suma. Teismas, įvertinęs teisiškai reikšmingų kriterijų visumą byloje, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju dėl neteisėto ieškovo nuteisimo ieškovas neabejotinai patyrė nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų, tačiau tuo pačiu pažymėjo, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp jo nurodomų sveikatos sutrikimų ir neteisėto nuteisimo. Nurodė, kad ieškovo pateiktos medicininės pažymos savaime neįrodo aplinkybės, jog šie sveikatos sutrikimai neabejotinai atsirado dėl neteisėto nuteisimo, o ne kitokių objektyvių priežasčių pagrindu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas atitinka tiek CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, tiek bendrus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
BPK 44 str. 5 d. įtvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu prasidėjo 2008-04-10 ir truko iki 2011-04-29, kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo priimtas ieškovo atžvilgiu išteisinamasis nuosprendis, kuriame konstatuota, kad neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Taigi bendra baudžiamojo proceso trukmė – 3 metai 19 dienų (iš jų: ikiteisminis tyrimas – 3 mėnesiai 17 dienų; bylos nagrinėjimas teisme – 2 metai ir 9 mėnesiai 2 dienos. Pažymėjo, kad EŽTT praktikoje bendriausia prasme bylos procesas vertinamas kaip atitinkantis „įmanomai trumpiausio laiko“ reikalavimą tada, kai jo trukmė yra mažesnė nei dveji metai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009). Nagrinėjamu atveju įvertinęs tai, kad ikiteisminis tyrimas bei papildomi ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurie buvo nulemti objektyvių aplinkybių – buvo rastas pagrobtas automobilis, todėl buvo būtinybė ištirti jame esančius pėdsakus, buvo atlikti per pakankami trumpą laiką, t.y. per 3 su puse mėnesius, ir visą ikiteisminio tyrimo atlikimo bei papildomų procesinių veiksmų atlikimo laiką veiksmai buvo atliekami intensyviai, padarė išvadą, kad pripažinti, jog dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnu buvo nepagrįstai užvilkintas baudžiamasis procesas nėra pagrindo. Taip pat nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kuri buvo išnagrinėta per 5 mėnesius ir 18 dienų. Įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo praktiką ir EŽTT praktiką tokio pobūdžio bylose prieš Lietuvą, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju proceso delsimo laikotarpis nėra labai ilgas, bendra proceso trukmė 3 metai 19 dienų, o laikotarpis, kuriuo pripažintas nepagrįstas proceso vilkinimas sudarė beveik 2 metus, t.y. 2/3 viso proceso trukmės, išskirtinių aplinkybių lėmusių proceso vilkinimą nenustatyta, ieškovo elgesys proceso trukmei įtakos neturėjo, taip pat atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo tikslus, teismas konstatavo, jog šiuo atveju 3 000 Lt dydžio neturtinės žalos, padarytos nepateisinamai uždelstu baudžiamuoju procesu, atlyginimas atitinka tiek CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, tiek bendrus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis išdėstytu, ieškovui iš viso priteisė16 605,48 Lt turtinės žalos, iš jų 13 905,48 negautų pajamų ir 2 700 Lt baudžiamajame procese turėtų išlaidų, ir 13 000 Lt neturtinės žalos.
Šalies argumentai
Ieškovas V. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškinio reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pasisakydamas dėl negautų pajamų už nušalinimo nuo darbo laikotarpį, nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog nušalinimas nuo darbo apeliantui buvo taikomas ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir viso proceso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo metu, t.y. nuo 2008-04-23 iki 2009-07-22. Kadangi jau pirmosios instancijos teismas padarė esminių procesinių teisės normų pažeidimų, vadinasi visas nušalinimo nuo darbo laikotarpis turėjo būti pripažintas neteisėtu. Antra, teismas nepagrįstai pripažino, kad nušalinimas nuo darbo buvo taikomas teisėtai. Vien leidimo susipažinti su įslaptinta informacija buvimas nėra teisėta priežastis taikyti laikiną nušalinimą nuo darbo. Paaiškina, kad Vadovybės apsaugos departamente dirbo vyriausiojo mechaniko pareigose, t.y. ne vadovaujamąjį darbą, neturėjo galimybės disponuoti VAD turtu, be to - vien leidimas dirbti su įslaptinta informacija nereiškė, kad prie įslaptintos informacijos faktiškai galėjau prieiti. Taigi teismas turėjo priteisti negautas pajamas už visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį – iš viso 25 983,50 Lt atskaičius mokesčius.
Žemesnės instancijos teismas
Pasisakydamas dėl negautų pajamų atleidus iš darbo, nurodo, jog priešingai, nei nustatė teismas, apeliantas tinkamai įgyvendino savo subjektines teises. Vilniaus apygardos teismui 2011-04-29 išteisinamasis nuosprendis galėjo būti apskųstas kasacine tvarka iki 2011-07-29, taigi jis pagrįstai ir teisėtai tikėjosi, kad neapskundus išteisinamojo nuosprendžio ir išnykus atleidimo iš darbo pagrindui, darbdavys elgsis sąžiningai ir teisėtai bei geranoriškai grąžins apeliantą į darbą. Darbdaviui neveikiant teisėtai - 2011-09-27 į VAD kreipėsi savarankiškai. Darbdavio atsakymą gavo tik 2011-10-10 ir jį apskundė per mėnesį laiko, t.y. 2011-11-10. Iš šių aplinkybių matyti, kad būtent VAD neveikė teisėtai ir piktnaudžiavo savo teisėmis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo mažinti man priteistino negautų pajamų dydžio, todėl teismas turėjo man priteisti negautas pajamas už visą reikalaujamą laikotarpį, t. y. - 73 020,53 Lt atskaičius mokesčius.
Pasisakydamas dėl vidutinio darbo užmokesčio dydžio skaičiavimo, nurodo, kad nesuprantama, kokiu pagrindu teismas rėmėsi 2009-01-06 VAD direktoriaus įsakymu, kuris buvo priimtas tuo metu, kai apeliantas VAD nedirbo ir pajamų iš darbdavio faktiškai negavo. Su šiuo įsakymu niekada nebuvo supažindintas ir pagal jį darbo užmokestis niekada nebuvo skaičiuojamas.
Antra, teismas apelianto vidutinį darbo užmokestį paskaičiavo tik atsižvelgdamas į vieno mėnesio dydžio gautiną darbo užmokestį. Trečia, teismas ignoravo Vyriausybės 2003-05-27 nutarimą Nr. 650 Dėl Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo, kuriuo patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6.1. nustatyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis; darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, priskaičiuoto už atliktų darbą ar dirbtą laiką (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis ir mėnesines premijas; be to, kai reikia apskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį ir nėra duomenų apie prieš vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo mėnesį einančio mėnesio darbuotojo darbo užmokestį, darbo užmokesčiui apskaičiuoti (išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, kai su darbuotoju privaloma visiškai atsiskaityti) imami 3 kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš šį mėnesį. Pagal šio Aprašo 6.5 p., apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos (valandos), kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių faktiškai nedirbo įmonėje. Taigi teismas turėjo remtis trijų paskutinių faktiškai dirbtų mėnesių duomenimis, už kuriuos man buvo išmokėtas darbo užmokestis, o būtent - 2008 m. sausio, kovo ir balandžio duomenimis. Pagal Teismui pateiktą SoDros pažymą matyti, kad už 2008 m. sausį, kovą ir balandį apeliantui buvo priskaičiuotas 7 645,34 Lt dydžio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių, iš kurio faktiškai išmokėtas - 5 047,45 Lt. Pagal minėto aprašo 6.2 p. vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Per minėtą laikotarpį, faktiškai dirbtų dienų skaičius buvo 61. Taigi vidutinis darbo dienos užmokesčius yra: 125,33 Lt neatskaičius mokesčių arba 82,74 Lt atskaičius mokesčius.
Pasisakydamas dėl neturtinės žalos dydžio, nurodo, kad į bylą pateikti medicininiai dokumentai yra 2008 m. vasaros, t. y., kad į medicinos įstaigas kreipėsi būtent tuo metu, kai buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas, buvo nušalintas nuo pareigų, šeimos nariai buvo apklausinėjami ikiteisminio tyrimo pareigūnų, taigi tuo metu, kai patyrė itin didelį stresą. Medicininiuose dokumentuose taip pat pažymėta, kad stipriais galvos skausmais skundžiuosi po patirto streso, nustatytas padidėjęs kraujospūdis. Pateikti medicininiai dokumentai nenutolę laike nuo byloje nagrinėjamų aplinkybių, yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su valstybės pareigūnų neteisėtais veiksmais. Be to, liudytojai byloje patvirtino, kad dėl nušalinimo nuo darbo, atleidimo iš darbo šeima skurdo, aš tapau labai uždaro būdo, vengiau bendrauti, atsiribojau; liudytojai taip pat patvirtino, kad iš esmės pablogėjo mano reputacija - draugai ir pažįstami pradėjo vengti su manimi bendrauti, nebegalėjau susirasti adekvataus darbo ankstesniajam VAD. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų nuo 2008-04-23 buvo nušalintas nuo mėgstamo darbo, kurį dirbo 16 metų, o 2009-07-27 iš jo atleistas, dėl to apeliantui pasidarė sunku išlaikyti šeimą, oriai pragyventi, turėjo gyventi itin taupiai, skaičiuoti visas patiriamas išlaidas, kartais nebūdavo už ką nusipirkti pavalgyti.
Atsiliepimas
Atsakovą atstovaujantis Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog skundžiamame sprendime teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą atlyginti negautas pajamas už nušalinimo nuo darbo taikymo laikotarpį, pripažindamas, kad ieškovo negautos pajamos turėtų būti atlyginamos tik už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 27 d. (ieškovo atleidimo iš darbo Vadovybės apsaugos departamente) iki 2011 m. balandžio 29 d. (išteisinamojo nuosprendžio priėmimo). Ieškovas sulaikymo metu dirbo Vadovybės apsaugos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Materialinio techninio aprūpinimo skyriuje vyresniuoju mechaniku, byloje prie pirminio ieškinio yra pateikta jo 2000 m. rugsėjo 14 d. darbo sutarties Nr. 257 kopija, kurioje nurodyta, kad nuo 2006-07-01, pakeitus pirminį darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį (8 BMA ir 100 % priedas ), ieškovo darbo užmokestis nustatytas 9,5 BMA be jokio procentinio priedo (2006 m. birželio 23 d. Vadovybės apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. 2TE-456). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad darbo užmokesčio priedai buvo nustatomi atitinkamais Vadovybės apsaugos departamento direktoriaus įsakymais vienerių metų laikotarpiui, remiantis LR Vyriausybės 1993-07-08 nutarimu Nr. 511. Priedai ieškovo darbo sutartyje kaip privaloma sudėtinė darbo užmokesčio dalis nuo 2006-07-01 nebuvo numatyti. Skaičiuodamas ieškovo patirtą turtinę žalą (negautas pajamas) už laikotarpį nuo jo atleidimo iš darbo iki išteisinamojo nuosprendžio teismas, siekdamas nustatyti ieškovo vidutinį darbo užmokestį, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintu „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo44 (Žin., 2003, Nr. 52-2326) 6.9 punktu, kuris numato, kad „jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu dėl pateisinamos priežasties neturėjo Įmonėje darbo užmokesčio, iš kurio pagal šį Aprašą turi būti apskaičiuojamas vidutinis darbo dienos (valandos) užmokestis, jis nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui nustatytos mėnesinės algos (dalijant iš darbo dieną (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo arba įmonės darbo (pamainos) grafiką“. Nurodo, kad teismas labai išsamiai išdėstė šiuos paskaičiavimus ir tinkamai taikė būtent Aprašo 6.9 punktą, o ne 6.1 ir 6.5 punktų nuostatas. Teismas, skundžiamame sprendime, taip patpagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp jo nurodomų sveikatos sutrikimų ir neteisėto nuteisimo.
Atsakovą atstovaujanti Generalinė prokuratūra, atstovaujama Vilniaus apygardos prokuratūros, atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog prašydamas priteisti visas nušalinimo laikotarpiu negautas pajamas, ieškovas konkrečiai neįvardina, kuo remiantis teismas šios procesinės prievartos priemonės taikymą turėjo pripažinti neteisėtu, kodėl sprendime atliktas šios procesinės prievartos priemonės teisėtumo vertinimas yra nepagrįstas. Sprendime nušalinimas nėra pripažintas neteisėtu, priešingai, teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog taikytas teisėtai ir pagrįstai. Tai, kad ieškovas nesutinka su teismo padaryta išvada dėl šios proceso prievartos priemonės pagrįstumo, nereiškia, kad teismo išvados yra nepagrįstos. Pasisakydamas dėl negautų pajamų atleidus iš darbo, pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos, taigi nuo 2011-04-29. Akivaizdu, kad nuo to momento ieškovas turėjo teisę ir galimybę tinkamai įgyvendinti savo subjektinę teisę būti grąžintam į darbą. Jam buvo žinomas terminas skundui dėl grąžinimo į darbą paduoti. Tai, kad jis šį terminą praleido tikėdamasis, kad civilinis ieškovas nepateikdamas skundo jį geranoriškai grąžins į darbą, nėra priežastis daryti išvadą, kad jis elgėsi tinkamai. Pasisakydamas dėl vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo, nurodo, kad iš ieškovo kartu su ieškiniu pateiktos 2000-09-14 Nr. 257 darbo sutarties kopijos matyti, kad nuo 2006-07-01, pakeitus pirminį darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį (BMA ir 100 proc. priedas), ieškovo darbo užmokestis nustatytas 9,5 BMA be jokio procentinio priedo. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad darbo užmokesčio priedai buvo nustatomi atitinkamais VAD Direktoriaus įsakymais vienerių metų laikotarpiui, remiantis LR Vyriausybės 1993-07-08 nutarimu Nr. 511. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog procentinių priedų nustatymas ar nenustatymas nėra darbo sutarties sąlygų keitimas, kadangi priedai kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis nuo 2006-07-01 ieškovui nebuvo numatyta. Taigi, aktualiu laikotarpiu apelianto darbo užmokestis - 9,5 BMA buvo nustatytas darbo sutartimi, o tam tikrą laiką ir minėtu VAD 2009-01-06 įsakymu. Nr. PK-4. Pastaruoju įsakymu nebuvo pakeistas darbo sutartyje numatytas ieškovo darbo užmokestis (9,5 BMA be priedų). 2009-09-01 buvo priimtas VAD įsakymas Nr. PK 198, kuriame ieškovo pavardė nefigūruoja. Nuo tada teismas, nustatydamas ieškovo darbo užmokestį atsižvelgė į minėtą darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį - 9,5 BMA, be jokių priedų. Teismas taip pat rėmėsi atitinkamais Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais, nustatančiais BMA dydį. Su tokia teismo pozicija nesutikti nėra pagrindo. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos dydžio, pažymi, jog tai, kad teismo vertinimas nesutampa su ieškovo vertinimu, nesuponuoja teismo vertinimo nepagrįstumo. Pažymi, kad ieškovas nepateikė duomenų apie sveikatos būklę iki proceso pradžios, netgi nesiekė jų gauti, nors būtent jam teko įrodinėjimo pareiga. Pastebi ir tai, kad ne visą procesą ieškovo atžvilgiu, o tik jo dalį (2 m.) teismas įvertino kaip teisės į kuo greitesnį bylos išnagrinėjimą pažeidimą.
Atsakovą atstovaujanti Teisingumo ministerija atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog sutinka su teismo padaryta išvada, kad pagal byloje surinktų įrodymų visumą, ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo taktinį ir teisinį pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą ir imtis apelianto atžvilgiu procesinių prievartos priemonių. Kadangi apeliantas buvo įtariamas baudžiamojoje byloje dėl galimos nusikalstamos veikos, kuri buvo tiesiogiai susijusi su jo darbu Vadovybės apsaugos departamente, apeliantas pagal savo pareigas organizavo Vadovybės apsaugos departamento naudojamų transporto priemonių techninį aptarnavimą ir disponavo materialinėmis vertybėmis, bei turėjo teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija apie Vadovybės apsaugos departamente saugomų asmenų apsaugos metu naudojamas transporto priemones, todėl teigti, kad ši procesinė prievartos priemonė nebuvo pagrindo taikyti, negalima. Baudžiamojoje byloje iki šios procesinės prievartos priemonės skyrimo buvo surinkta duomenų apie tai, jog apeliantas galėjo būti padaręs nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008 m. balandžio 23 d. nutartyje buvo nurodyti BPK 157 straipsnio numatyti laikino nušalinimo nuo pareigų skyrimo pagrindai, kuriuos ir aukštesnės instancijos teismas, Vilniaus apygardos teismas pripažino pagrįstais, nes kaip jau buvo minėta, apelianto galimai padaryta veika buvo susijusi su atliekamomis pareigomis. Kadangi ikiteisminis tyrimas apelianto atžvilgiu buvo atliekamas ir procesinė prievartos priemonė buvo taikyta teisėtai, iš šių veiksmų negali būti kildinamas reikalavimas atlyginti turtinę žalą, t.y. negautas pajamas už nušalinimo laikotarpį. Teisingumo ministerija mano, kad toks apelianto reikalavimas teismo buvo atmestas pagrįstai, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes. Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai apskaičiavo jo vidutinį dajębo užmokesčio dydį, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 „Dėl darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, dėl ko apeliantui buvo priteista žymiai mažesnė turtinė žala. Teisingumo ministerija mano, kad teismo sprendime apelianto negautos pajamos apskaičiuotos teisingai, vadovaujantis apelianto į bylą pateiktais rašytiniais dokumentais, o būtent, Vadovybės apsaugos departamento direktoriaus 2009 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. PK-4, todėl teismas pagrįstai už neteisėto nuteisimo laikotarpį nuo 2009 m. liepos 27 d. iki 2011 m. balandžio 29 d., apeliantui paskaičiavo 13905,48 Lt negautų pajamų.
Atsakovą atstovaujanti Teisingumo ministerija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir priimti naują sprendimą. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes dėl neturtinės žalos priteisimo, nesilaikė visų kriterijų, numatytų įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiuose procesinėse teisės normose, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog neteisėtas nuteisimas ieškovui sukėlė nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus. Nurodo, kad neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t.y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės. Todėl Teismas sprendime turėjo vertinti įrodymus, kurių pagrindu jis padarė išvadą, jog ieškovas dėl neteisėto nuteisimo neabejotinai patyrė nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų. Mano, kad ieškovas neįrodė, kad neteisėtas nuteisimas jam būtų sukėlęs didelių nepatogumą ar dvasinių išgyvenimų. Antra, teismas, priteisdamas neturtinės žalos dydį ieškovui, aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus. Tačiau teismas sprendime nenurodė kokia neturtinė žala atsirado ieškovui, nemotyvavo priteistos ieškovui neturtinės žalos dydžio. Teismas nenurodė, kokiais įrodymais vadovavosi ir kaip tuos įrodymus vertino ieškovui priteisdamas 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto nuteisimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne sykį nurodęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kaip matyti iš sprendimo, Teismas konstatavo valdžios institucijų neteisėtus veiksmus. Todėl Teisingumo ministerija mano, kad pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
Atsakovą atstovaujantis Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad skundžiamame sprendime teismas neargumentavo, kuo remiantis ieškovui priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala, nors tame pačiame sprendime labai išsamiai pagrindė, dėl ko buvo priteistas 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2008-12-11 iki 2010-12-02, teismo sprendime įvardintą proceso delsimu. Ieškovui padarytos neturtinės žalos faktai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, ieškovas neįrodė, kad dėl neteisėto nuteisimo neabejotinai patyrė nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų, teismas, vertindamas įrodymus vadovavosi prezumpcija, jog neturtinė žala yra padaryta, nors ieškovas privalo įrodyti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos faktą. Mano, kad buvo pažeistos CPK 176 ir 185 str. įtvirtintos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės.
Atsakovą atstovaujanti Generalinė prokuratūra, atstovaujama Vilniaus apygardos prokuratūros, atsiliepimu prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, jog teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos ir jos dydžio, aprašė CK 6.272 str. 3d., 6.250 str. 1, 2 dalių taikymo taisykles ir kriterijus, tačiau konkrečių argumentų, iš kurių matyti, kuo remdamasis konstatavo, jog ieškovas patyrė nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų nenurodė, apsiribodamas teiginiu, jog „tai neabejotina“. Kita vertus, teismas pripažino, jog ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp nurodomų sveikatos sutrikimų ir neteisėto nuteisimo. Tokiu būdu darytina išvada, jog teismas, vertindamas įrodymus vadovavosi prezumpcija, jog neturtinė žala yra padaryta ir atmetė tik tą jos dalį, kurią pripažino neįrodyta (ryšį tarp nuteisimo ir sveikatos sutrikdymo). Tai nėra teisinga, nes ieškovas privalo įrodyti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos faktą.
Atsiliepimas
Ieškovas V. Š. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad neturtinę žalą įrodinėjo medicininiais dokumentais dėl sutrikusios sveikatos, taip pat savo parodymais bei liudytojų parodymais. Teismas medicininius dokumentus atmetė nenustatęs priežastinio ryšio tarp sveikatos sutrikimų ir neteisėto nuteisimo, atitinkamai buvo atmesti ir liudytojų parodymai ta apimtimi, kuria nustatomas priežastinis ryšys tarp mano sveikatos sutrikimų ir neteisėto nuteisimo. Tačiau liudytojų parodymais buvo grindžiamos ir kitos neturtinės žalos aplinkybės, t. y. liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad dėl atleidimo iš darbo šeima skurdo, dėl prieš mane vykdomo baudžiamojo persekiojimo aš tapau labai uždaro būdo, vengiau bendrauti, atsiribojau; liudytojai taip pat patvirtino, kad iš esmės pablogėjo mano reputacija - draugai ir pažįstami pradėjo vengti su manimi bendrauti, nebegalėjau susirasti adekvataus darbo ankstesniajam VAD. Taigi nepagrįsti Teisingumo ministerijos teiginiai, kad į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl mano patirtos neturtinės žalos neteisėtai nuteisiant.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmetami
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
Baudžiamosios bylos Nr. 10-1-00733-08 medžiaga nustatyta, kad ieškovas V. Š. nuo 2000-09-14 dirbo Valstybės apsaugos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VAD) vyriausiojo mechaniko pareigose. 2008-03-26 Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriuje (toliau – Vilniaus m. VPK KP NTT APGTS) buvo gautas pranešimas apie tai, kad nuo 2008-03-15 15.00 val. iki 2008-03-26 9.00 val., nenustatytu laiku, iš VAD saugomos teritorijos adresu Utenos g. 36A, Vilniuje, buvo pavogtas VAD priklausantis automobilis 1997 m. gamybos (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini)
Dėl minėto nusikaltimo 2008-03-26 Vilniaus m. VPK KP NTT APGTS buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., kurio metu buvo nustatyta, kad minėtame nusikaltime dalyvavo I. S., kuris prisipažino padaręs minėtą nusikaltimą ir kaip asmenį pasiūliusį jam padaryti minėtą nusikaltimą, atpažino ieškovą V. Š.. Atsižvelgiant į tai, ieškovas buvo pristatytas į Vilniaus m. VPK KP NTT APGTS bei 17.00 val. ieškovui buvo įteiktas Vilniaus m. VPK KP NTT APGTS nutarimas dėl jo laikino sulaikymo bei atlikta ieškovo krata, o 2008-04-10 ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dalyvavus darant minėtą nusikaltimą. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008-04-11 nutartimi, motyvuodamas tuo, jog ieškovas būdamas laisvėje gali trukdyti nusikaltimo tyrimui, t.y. paveikti kitą įtariamąjį ir paslėpti arba sunaikinti nusikaltimo įrodymus, paskyrė ieškovui V. Š. kardomąją priemonę – suėmimą laikotarpiui nuo 2008-04-11 iki 2008-04-21. 2008-04-14. Atlikus eilę ikiteisminio tyrimo veiksmų, Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu ieškovas 2008-04-21 buvo paleistas į laisvę bei jam buvo paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Byloje taip pat nustatyta, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo įtariamas padaręs nusikaltimą, kuris susijęs su jo atliekamomis pareigomis, be to, ieškovas turėjo leidimą dirbti ir susipažinti su VAD įslaptinta informacija, siekiant, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta minėta nusikalstama veika, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008-04-23 nutartimi prokuratūros prašymu pritaikė ieškovo atžvilgiu procesinę prievartos priemonę – laikinai iki 2008-07-22 nušalino ieškovą nuo VAD vyriausiojo mechaniko pareigų. Vėliau, minėtos procesinės prievartos priemonės taikymo terminas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-07-22 ir 2008-10-21 nutartimis buvo pratęstas iki 2009-01-22, o Vilniaus apygardos teismo 2009-01-15 ir 2009-04-20 nutartimis buvo pratęstas iki 2009-07-22. Ikiteisminis tyrimas buvo baigtas 2008-05-23, o 2008-05-30 buvo surašytas kaltinamasis aktas bei ikiteisminio tyrimo medžiaga perduota teismui.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-11-18 nuosprendžiu pripažino tiek ieškovą V. Š., tiek I. S. kaltais padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir paskyrė ieškovui 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, o I. S. 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei priteisė VAD naudai iš nuteistųjų solidariai 9 000 Lt žalos. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo V. Š. apeliacinį skundą, 2009-07-22 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-11-18 nuosprendį pakeitė, panaikinant nuosprendžio dalį dėl 9 000 Lt priteisimo iš nuteistųjų solidariai VAD naudai, tuo pačiu teismas panaikino procesinę prievartos priemonę ieškovo atžvilgiu – laikiną nušalinimą nuo darbo. VAD direktoriaus 2009-07-27 įsakymu Nr. PK-172 už šiurkštų darbuotojo pareigų pažeidimą ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, nuo 2009-07-27 nutraukiant su ieškovu darbo sutartį.
Išnagrinėjus ieškovo kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-02-23 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2009-07-22 nutartį panaikino bei baudžiamąją bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kadangi bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo neteisėtos sudėties teisėjų kolegija. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs iš naujo minėtą baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, 2010-05-18 nutartimi ieškovo apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovo kasacinį skundą, 2010-12-02 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010-05-18 nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kadangi apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo ieškovo apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2011-04-29 priėmė naują nuosprendį, kuriuo panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-11-18 nuosprendį ieškovo V. Š. atžvilgiu bei jį išteisino neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Minėta, kad ieškovas prašė priteisti iš valstybės 151 944,19 Lt (neatskaičius mokesčių) negautų pajamų už laikotarpį nuo nušalinimo nuo darbo 2008-07-22 iki atleidimo iš darbo 2009-07-27 bei iki 2013 m. lapkričio mėnesio pabaigos, 2 700,00 Lt išlaidų advokato pagalbai baudžiamajame procese apmokėti, 200 000 Lt neturtinės žalos. Ieškovas nurodo, jog jis patyrė turtinę ir neturinę žalą dėl neteisėto jo nuteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš Lietuvos valstybės 13 905, 48 Lt negautų pajamų ir 2700 Lt baudžiamojo proceso metu turėtų išlaidų –iš viso 16 605,48 Lt turtinei žalai atlyginti, taip pat teismas priteisė 13 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Ieškovas V. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškinio reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą netenkinti ieškovo reikalavimų pilna apimtimi, todėl apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovui
Priteisdamas 13 905, 48 Lt negautų pajamų pirmosios instancijos teismas teisingai paskaičiavo, jog ieškovo negautos pajamos laikotarpiu nuo 2009-07-27 iki 2011-04-29 iš viso sudarė 24 722,66 Lt neatskaičius mokesčių, tačiau laikotarpiu nuo 2009-07-27 iki 2011-04-29, ieškovas gavo iš viso 10 817,18 Lt pajamų iš darbinės ir su tuo susijusios veiklos, taip pat pajamų susijusių su nedarbo draudimo išmokų gavimu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo patirtų nuostolių (negautų pajamų) dėl neteisėto nuteisimo suma, atėmus ginčo laikotarpiu ieškovo gautas pajamas, sudaro 13 905,48 Lt (24722,66 Lt – 10817,18 Lt). Teismas argumentavo, kad ieškovas 2009-07-27 buvo atleistas iš darbo priėmus neteisėtą procesinį sprendimą, paliekant pirmos instancijos nuosprendžio dalį dėl ieškovo pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką. Ieškovo atžvilgiu išteisinamasis nuosprendis priimtas 2011-04-29. Išteisinamuoju nuosprendžiu reabilitavus ieškovą, tuo pačiu buvo nutraukti valstybės neteisėti veiksmai ieškovo atžvilgiu bei išnyko teisinis pagrindas VAD direktoriaus 2009-07-27 įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo taikymui, t.y. ieškovas įgijo subjektinę teisę reikalauti jį grąžinti į darbą, kadangi jo atleidimo iš darbo pagrindas išnyko. Tačiau ieškovas dėl jo grąžinimo į darbą į VAD vadovybę kreipėsi tik 2011-09-27, darbdaviui atsisakius grąžinti ieškovą į darbą, su ieškiniu į teismą ieškovas kreipėsi tik 2011-11-10. Tokį ieškovo elgesį teismas pripažino kaip nerūpestingą ir pažymėjo, kad ieškovo teisė į žalos - negautų pajamų kompensaciją, negali būti suabsoliutinama bei laikoma neribota laiko prasme. Atsižvelgiant į tai nurodė, ieškovo reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį ne tik iki išteisinamojo nuosprendžio priėmimo, bet ir iki 2013 m. lapkričio mėnesio pabaigos, negali būti pripažintas pagrįstu, todėl žala dėl pajamų praradimo ieškovui gali būti priteista tik už laikotarpį iki atsakovo neteisėtų veiksmų pašalinimo, t.y. išteisinamojo nuosprendžio priėmimo.
Taip pat teismas atmesdamas ieškovo reikalavimą priteisti negautas pajamas nuo nušalinimo nuo darbo 2008-07-22 iki atleidimo iš darbo, visiškai teisingai konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų (prokuroro) veiksmai pradėjus baudžiamąjį persekiojimą ieškovo atžvilgiu, buvo nulemti pagrįsto įtarimo, jog ieškovas galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir tokie veiksmai atitiko teisėtumo kriterijus. Todėl ieškovo atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės su vėlesniais pratęsimais nepažeidė Konvencijos 5 str. įtvirtintas nuostatų, buvo taikoma teisėtai tiek nacionalinės teisės (BPK), tiek Konvencijos požiūriu. Aplinkybė, jog laikino nušalinimo nuo pareigų metu, darbdavys neperkėlė ieškovo į kitas pareigas, kuriose jis galėtų dirbti ir gauti pajamas, savaime nereiškia šios priemonės taikymo neteisėtumo.
Ieškovo argumentai, kad priešingai, nei nustatė teismas, apeliantas tinkamai įgyvendino savo subjektines teises dėl grąžinimo į darbą paneigti Vilniaus apygardos teismo 2012-07-02 nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi (1t., b.l. 73). Ieškovo apeliacinio skundo teiginiai jog nušalinimas nuo darbo apeliantui buvo taikomas ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir viso proceso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo metu, t.y. nuo 2008-04-23 iki 2009-07-22, nesudaro pagrindo keisti sprendimą, nes byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-04-23 nutartimi prokuratūros prašymu pritaikė ieškovo atžvilgiu procesinę prievartos priemonę – laikinai iki 2008-07-22 nušalino ieškovą nuo VAD vyriausiojo mechaniko pareigų, o vėliau, minėtos procesinės prievartos priemonės taikymo terminas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-07-22 ir 2008-10-21 nutartimis buvo pratęstas iki 2009-01-22, o Vilniaus apygardos teismo 2009-01-15 ir 2009-04-20 nutartimis buvo pratęstas iki 2009-07-22. Šių procesinių sprendimų neteisėtumas BPK nustatyta tvarka nekonstatuotas.
Ieškovo samprotavimai, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad nušalinimas nuo darbo buvo taikomas teisėtai, nes vien leidimo susipažinti su įslaptinta informacija buvimas nėra teisėta priežastis taikyti laikiną nušalinimą nuo darbo, visiškai nelogiški, įvertinus tai, kad ieškovas pagal savo pareigas organizuoja VAD naudojamų transporto priemonių techninį aptarnavimą ir disponuoja materialinėmis vertybėmis, turi teisę dirbti ir susipažinti su VAD įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „riboto naudojimo“ ir dirbant disponuoja įslaptinta informacija apie VAD saugomų asmenų apsaugos metu naudojamas transporto priemones.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nepagrįsti ir apelianto teiginiai dėl neteisingo vidutinio darbo užmokesčio dydžio skaičiavimo, nes teismas privalėjo vadovautis kaip 2009-01-06 VAD direktoriaus įsakymu, taip ir kitais įsakymais, kuriais nustatytas darbo užmokestis, nes teismo minėti įsakymai yra galiojantys teisės aktai, jie nebuvo įstatymo nustatyta tvarka nuginčiti. Priešingai, negu teigia apeliantas, teismas skaičiuojant apelianto vidutinį darbo užmokestį, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintu „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo“ (Žin., 2003, Nr. 52-2326) 6.9 punktu, kuris numato, kad „jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu dėl pateisinamos priežasties neturėjo Įmonėje darbo užmokesčio, iš kurio pagal šį Aprašą turi būti apskaičiuojamas vidutinis darbo dienos (valandos) užmokestis, jis nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui nustatytos mėnesinės algos (dalijant iš darbo dieną (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo arba įmonės darbo (pamainos) grafiką“. Kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas labai išsamiai išdėstė šiuos paskaičiavimus ir tinkamai taikė būtent Aprašo 6.9 punktą, o ne 6.1 ir 6.5 punktų nuostatas, kaip teigia ieškovas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovui
Minėta, kad ieškovas prašė priteisti iš valstybės 200 000 Lt neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas 13 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, išsamiai sprendimą motyvavo, išdėstė kaip Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo praktiką ir EŽTT praktiką tokio pobūdžio bylose prieš Lietuvą, atsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju proceso delsimo laikotarpis nėra labai ilgas, bendra proceso trukmė 3 metai 19 dienų, o laikotarpis, kuriuo pripažintas nepagrįstas proceso vilkinimas sudarė beveik 2 metus, t.y. 2/3 viso proceso trukmės, išskirtinių aplinkybių lėmusių proceso vilkinimą nenustatyta, ieškovo elgesys proceso trukmei įtakos neturėjo, taip pat atsižvelgė į neturtinės žalos atlyginimo tikslus, ir konstatavo, kad atlyginimas atitinka tiek CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, tiek bendrus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, priteistas neturtinės žalos dydis 13 000 Lt yra adekvatus net jeigu ir priimti už pagrindą ieškovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes (kad 2008 m. vasara patyrė stiprias galvos skausmus po patirto streso, padidėjo kraujospūdis, buvo nušalintas nuo pareigų, šeimos nariai buvo apklausinėjami ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kad dėl nušalinimo nuo darbo, atleidimo iš darbo šeima skurdo, jis tapo labai uždaro būdo, vengia bendrauti, kad pablogėjo reputacija - nebegalėjo susirasti adekvataus darbo ankstesniajam VAD).
Dėl išdėstyto, tenkinti ieškovo apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo.
Dėl atsakovą atstovaujančios Teisingumo ministerijos apeliacinio skundo
Minėta, kad Teisingumo ministerija apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir priimti naują sprendimą. Iš apeliacinio skundo turinio darytina išvada, kad apeliantė ginčija sprendimą 10 000 Lt dalyje, nurodo kad teismas nenurodė, kokiais įrodymais vadovavosi ir kaip tuos įrodymus vertino ieškovui priteisdamas 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto nuteisimo. Anot apeliantės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne sykį nurodęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kaip matyti iš sprendimo, teismas konstatavo valdžios institucijų neteisėtus veiksmus. Todėl Teisingumo ministerija mano, kad pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes dėl neturtinės žalos priteisimo, nesilaikė visų kriterijų, numatytų įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiuose procesinėse teisės normose, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog neteisėtas nuteisimas ieškovui sukėlė nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėti teiginiai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas teisėjų kolegijos argumentų, išdėstytų nagrinėjant ieškovo apeliacinį skundą, pagrindu. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas 13 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, išsamiai sprendimą motyvavo, išdėstė kaip Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo praktiką taip ir EŽTT praktiką tokio pobūdžio bylose prieš Lietuvą, atsižvelgė į neturtinės žalos atlyginimo tikslus, ir konstatavo, kad atlyginimas atitinka tiek CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, tiek bendrus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.).
Taigi, Teisingumo ministerijos apeliacinis skundas taip pat atmetamas. Kadangi apeliaciniai skundai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, sprendimas paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.