Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininkės D. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-19 nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos išsprendus kreditoriaus pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl teismas, neperžengdamas faktinio ir teisinio atskirojo skundo pagrindo saistomų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320, 338 straipsniai), pasisako tik dėl priverstinio skolos ieškojimo vykdymo procedūros antrojo etapo (CPK 558 straipsnio 2 dalis), kuris prasideda nuo kreditoriaus pakartotinio kreipimosi su pareiškimu į hipotekos skyrių, teisėtumo ir pagrįstumo, ir nepasisako dėl kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes šį klausimą sprendė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-12 nutartimi, taip pat Klaipėdos apygardos teismas 2012-06-21 nutartimi, kuria Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-12 nutartis buvo palikta nepakeista.

Hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta (ne ginčo tvarka) procedūra. Hipotekos institutą sudarančios materialinės teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti būtent ir tarnauja specialiosios proceso teisės normos, skundžiamos nutarties priėmimo metu įtvirtintos CPK XXXVI skyriuje ir taikomos sprendžiant klausimus, kylančius iš hipotekos teisinių santykių. Kreditoriaus reikalavimų patenkinimas ne ginčo tvarka turi būti vykdomas griežtai ir tiksliai laikantis įstatyme nustatytų vykdymo procedūrų, todėl teismo pareiga yra patikrinti procedūrų vykdymo teisėtumą, kad kreditorius savo privilegijuota padėtimi naudotųsi tinkamai, nepiktnaudžiaudamas savo teisėmis, nesudarydamas papildomų sunkumų skolininkui ar turtą įkeitusiems asmenims.

Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem pareiškimais. Pirminis kreditoriaus pareiškimas dėl skolos išieškojimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti bei įspėti skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių (CPK 558 straipsnio 1 dalis). CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu dėl skolos išieškojimo yra pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti kreditoriui.

Atmestini, kaip nieko nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas buvo šališkas kreditoriaus atžvilgiu, nustatydamas vieno mėnesio terminą skolą grąžinti. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas siekdamas apginti skolininko interesus CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatė papildomą vieno mėnesio terminą, kad skolininkas galėtų grąžinti skolą kreditoriui ir įkeistas turtas nebūtų parduotas iš varžytynių. Ir tik šiam terminui praėjus, kreditorius įgyja teisę kreiptis į teismą su pakartotiniu pareiškimu dėl skolos išieškojimo. Pagal CK 4.192 straipsnio 1 dalį, jei per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam, priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius. Bylos medžiaga patvirtina, kad nei skolininkė, nei įkeisto daikto savininkas nepasinaudojo įstatyme nustatytu papildomu vieno mėnesio terminu ir skolos kreditoriui negrąžino, todėl kreditorius pagrįstai kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūros tęsimo, praėjus CPK 558 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytam vieno mėnesio skolos grąžinimui terminui (CPK 558 straipsnio 1, 2 dalys, CK 4.192 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė ir įkeisto daikto savininkas su kreditoriumi neatsiskaitė, kad Hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas, turėdamas galiojantį bei įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytą hipotekos lakštą ir gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą patvirtinantį, kad išieškojimo procedūrą būtų toliau tęsiama, nes skolininkė skolos nesumokėjo, padarė pagrįstą išvadą, kad yra visi įstatyme nustatyti pagrindai inicijuoti įkeisto turto pardavimą iš varžytynių ir patenkino kreditoriaus pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, parduodant areštuotą ir įkeistą turtą iš varžytynių. Pažymėtina, kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių aiškintis ir vertinti skolininko finansinę padėtį bei jo galimybės grąžinti skolą, todėl apeliantės nurodytos aplinkybės, neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įstatyme įtvirtintų hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo nepažeidė.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą teismo nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kreditorius prašo iš apeliantės priteisti patirtas 1 022,45 Lt bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą, apeliacinės instancijos teisme. CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Atsižvelgiant į nurodytą nuostatą ir aplinkybę, kad kreditoriaus ir skolininkės interesai nagrinėjamoje byloje yra priešingi, o skolininkės atskirasis skundas atmestas, yra pagrindas kreditoriui priteisti jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kreditoriaus sumokėtos bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.15 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti užmokestį. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad bylos apimtis nėra didelė, byla nereikalavo specialių žinių, byla nėra sudėtinga, sprendžia, jog nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijoje nurodyto bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl bylinėjimosi išlaidos mažintinas iki 500 Lt ir priteistinos iš apeliantės kreditoriui (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-19 nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti kreditoriui AB Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui iš skolininkės D. B. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.