Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Margaritos Dzelzienės, kolegijos teisėjų: Rimanto Savicko (pranešėjas), Laimanto Misiūno, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant atsakovui V. G., atsakovo atstovei advokatei Janinai Umbrasienei, trečiojųjų asmenų atstovui advokatui Ramūnui Audzevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų I. S. ir G. S. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2007m. birželio 29 d. sprendimo pagal ieškovo Utenos apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovui V. G., tretiesiems asmenims , nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, I. S. ir G. S. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Netinkamai išaiškino LR statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo 15 straipsnio nuostatas. LR statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo (2006 10 31) 15 str. reglamentuota, kad iki šio pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. Vadinasi, jei priimtas administracinis sprendimas nugriauti statinį, tai toks sprendimas vykdomas pagal tokio administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusią Statybos įstatymo redakciją bei kitų teisės aktų reikalavimus, galiojusius tokio sprendimo priėmimo metu. CK 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 str. nurodyta, jog pastaroji įstatyminė galimybė netaikoma nuo CK 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Dėl tokio pakeitimo įstatymo 15 straipsnio nuostatos netinkamo aiškinimo teismas priėmė sprendimą, kuris yra nesuderinamas su nuo 2006-10-31 galiojančia CK 4.103 str. 3 d. redakcija.

Teismas netinkamai išnagrinėjo atsakovo nuosavybės teisės į pavėsinę atsiradimo ir pasibaigimo momentus, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Apeliantai pažymi, kad teismas nepagrįstai neišskyrė nuosavybės teisės į sunaikintą pavėsinę atsiradimo pagal sandorius momento (1964 LR CK 149 str. 2 d., 255 str. 1 d.), nuosavybės teisės į sunaikintą pavėsinę pasibaigimo dėl daikto žuvimo (CK 4.38 str.), neaiškino ir netaikė nuosavybės teisės (ne)atsiradimo savavališkai pastatytos pavėsinės atžvilgiu (CK 4.47 str. 4 p). Neteisingai aiškino nuosavybių teisių atsakovui į pavėsinę įgijimo momento nuostatas. Pagal byloje esančius įrodymus, atsakovas nuosavybes teises į sunaikintą pavėsinę įgijo 1995-07-10. Pastaroji pavėsinė buvo sunaikinta, kaip atsakovas tvirtina ir kaip teismas nustatė, 2004 m. gegužės mėn. V. G. sunaikintos pavėsinės vietoje 2004–2005 metais pastatė kitą pavėsinę. Apeliantų nuomone, savavališkai pastatytai pavėsinei negali būti taikomas tas pats nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, kaip ir sunaikintai pavėsinei įgytai pagal sandorį, kadangi atsakovas jokiais sandoriais neįgijo nuosavybės teisės į 2004–2005 metais savavališkai pastatytą pavėsinę. Todėl teismas padarė neteisingą išvadą, jog atsakovas įgijo teisę į savavališkai pastatytą pavėsinę anksčiau nei atsakovai įgijo teises į žemės sklypą. CK 4.38 str. yra reglamentuojama, jog nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas. Ši CK nuostata įtvirtina nuosavybės teisės teisinių santykių egzistavimą tik tuo atveju, kai yra egzistuojantis daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu. Esant priešingoms aplinkybėms, t. y. nesant daikto – nuosavybės teisės į daiktą nėra arba nuosavybės teisė baigiasi žuvus nuosavybės teisės objektu esančiam daiktui. Teismas pavėsinę laikė nekilnojamuoju daiktu. Pavėsinės vietoje, jai žuvus, LR Statybos įstatymo 2 str. 17 d. prasme V. G. vykdė savavališkas naujo statinio statybas, neteisėtai pastatydamas vietoj žuvusios pavėsinės, kuri įregistruota nekilnojamojo turto registre, kilnojamąjį statinį, naują pavėsinę. Iš to seka išvada, kad V. G. nuosavybės teisės į 1995-06-29 sutarties pagrindu įgytą pavėsinę pasibaigė jai žuvus, o nuosavybės teisė į naują pavėsinę nėra įgytos. Pagal sutartį įgyta pavėsinė ir savavališkai atstatyta pavėsinė nėra tapatūs turto objektai. Vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimo „Dėl nekilnojamojo turto registrų nuostatų patvirtinimo“ (Valst. Žin., 2007, Nr. 30-1101) 35 punktu daiktinės teisės išregistruojamos, kai žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas. Pavėsinė, atsakovo įgyta sandoriu, yra žuvusi. Savavališkai pastatyta pavėsinė ir nuosavybės teisės į ją negali būti registruojamos. Teismas sprendime nurodė, kad pavėsinė yra žuvusi, todėl be pagrindo vadovavosi nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais. Apeliantai mano, jog teismas neaiškindamas ir netaikydamas nuosavybės teisės pasibaigimo ir atsiradimo pagrindų, netinkamai įvertindamas įrodymus (CPK 185 str. 1 d.), neteisingai konstatavo, kad atsakovo nuosavybės teisės į pavėsinę yra įgytos anksčiau nei apeliantai įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Ieškovas Utenos apskrities viršininko administracija 2006 m. spalio 18 d. pateiktame ieškinyje prašė įpareigoti atsakovą V. G. per mėnesį laiko nuo priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pavėsinę, statomą (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. 2007 m. birželio 29 d. sprendimu teismas ieškinį patenkino iš dalies, per dviejų mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovą V. G. įpareigojo reikiamai patvirtinti projektą, gauti nustatytą leidimą ir pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Šioje byloje buvo pareikštas tik vienas konkretus reikalavimas – įpareigoti atsakovą V. G. per mėnesį laiko nuo priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pavėsinę, statomą (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. Sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas nurodė, kad savavališkos statybos faktas nustatytas, 2006 03 03 priimtas ieškovo įsakymas įpareigojantis atsakovą iki 2006 05 15 nugriauti pavėsinę ir sutvarkyti statybvietę. Antstolis 2007 05 31 protokolu konstatavo faktinę aplinkybę, kad pavėsinė pastatyta I. S. priklausančiame žemės sklype. Teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė Statybos įstatymo reikalavimus, kadangi neturėjo parengto ir suderinto supaprastinto projekto, nebuvo žemės sklypo savininku ir žemės sklypo teisėtai nevaldė, neturėjo raštiško žemės sklypo savininko sutikimo. Teismas, nustatęs išvardintas aplinkybes, padarė išvadą, kuri visiškai priešinga ieškovo keliamam reikalavimui ir sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ieškinys tenkinamas iš dalies. Tesimo sprendime nenurodyta, kokia ieškinio dalis yra tenkinama, nes, kaip jau minėta, reikalavimas buvo vienas ir konkretus. Tokią prieštaraujančią teismo nustatytoms aplinkybėms išvadą teismas padarė vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nurodydamas, kad teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neginant kito asmens teisėtų interesų. Šioje byloje teisėtais interesais gali būti ieškovo siekis pašalinti atsakovo padarytus įstatymų pažeidimus bei trečiųjų asmenų teisė nekliudomai disponuoti nuosavybės teise jiems priklausančiu žemės sklypu. Teismas, priimdamas sprendimą, netaikė LR Konstitucinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plačiai taikomo universalaus teisės principo, kad iš ne teisės negali kilti teisė, neatsižvelgė ir į įstatymo leidėjo valią išreikštą naikinant CK 4.103 straipsnio 3 dalies 1 punkto (2000-07-18 įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) nuostatą, kuri iš esmės prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir dėl to, kad realiai negali būti įvykdytas. Skundžiamas teismo sprendimas yra sąlyginis, o sąlyginius sprendimus priimti draudžiama (CPK 267 str.). Skundžiamo sprendimo įvykdymas yra susietas su trečiųjų asmenų valios išraiška. Atsakovui pateikus supaprastintą pavėsinės projektą, jis negalėtų būti institucijų suderintas, kadangi atsakovas teisėtais pagrindais nevaldo žemės sklypo, kuriame savavališkai vykdė statybas, o sklypo savininkai, šiuo atveju tretieji asmenys S., nėra įpareigoti duoti sutikimo atsakovui dėl pavėsinės buvimo jų sklype. Supaprastinto pavėsinės projekto suderinimui atsakovas turi teisėtai valdyti žemės sklypą, o šiuo atveju atsakovas žemės sklypo teisėtai nevaldo. Ši aplinkybė aiškiai konstatuota ir skundžiamame teismo sprendime. Utenos rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi Seimo kontrolieriaus pažyma, kurioje nurodytas aplinkybes traktavo kaip visiškai įrodytas. Pažyma yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas. Pažymoje minimos aplinkybės dėl pažeidimų, atkuriant nuosavybės teises į žemę N. M., negali būti laikomos įrodytomis, kol nėra panaikintas sprendimas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Kolegija nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo teiginiu, kad ieškovas yra pažeidęs atsakovo, kaip buvusio statinio savininko, teises ir dėl to atsakovui nereikia taikyti pačios griežčiausios priemonės dėl savavališkos statybos. Civilinės bylos užvedimas teisme nėra įrodymas, pagrindžiantis atitinkamų teisių pažeidimą.

Nagrinėjamoje byloje papildomai rinkti ir tirti įrodymų nereikia, faktinės bylos aplinkybės nustatytos teisingai, todėl yra pakankamas pagrindas naujo sprendimo priėmimui. Iš atsakovo V. G. priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybės biudžetui ir G. S. (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

n u sprendė:

Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškovo Utenos apskrities viršininko administracijos ieškinį tenkinti. Įpareigoti V. G. per vieną mėnesį nuo šio sprendimo priėmimo dienos nugriauti pavėsinę, statomą (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

Priteisti iš V. G. 40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, 100 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą ir 100 Lt žyminio mokesčio G. S.