- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-02
- Bylos Nr.
- AN2-295-361/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-38-3-00029-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Pažeidėjas
- V. K.
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. atstovo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2019 m. gegužės 26 d., 01.56 val., V. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, už tai, kad jis, 2019 m. gegužės 26 d., 01.06 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai jam nustatytas 0,59 promilės (lengvas) girtumo laipsnis. Šiais veiksmais jis kaltintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padaręs administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje. Protokole užfiksuota, jog pažeidėjas su padarytu pažeidimu sutinka ir gailisi bei jo paaiškinimas, kad prieš važiuodamas išgėrė 3 stiklines alaus.
2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas J. D. 2019 m. gegužės 26 d., 02.00 val., priėmė nutarimą, kuriuo V. K. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nubaudė 800 Eur ir skyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
3. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi tenkino iš dalies V. K. skundą. Pakeitė policijos 2019 m. gegužės 26 d. nutarimą – panaikino nutarime kaip V. K. atsakomybę sunkinančią nurodytą aplinkybę, jog nusižengimą jis padarė būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir šios aplinkybės turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui. Kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
4. Apeliantas skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą V. K. nutraukti, o pripažinus, jog administracinį nusižengimą V. K. padarė, pakeisti apylinkės teismo nutartį ir neskirti V. K. teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo.
4.1. Argumentuoja, jog pareigūnų atliktų dviejų V. K. patikrinimo alkotesteriu rezultatai skyrėsi (0,53 ir padidėjo iki 0,59 prom.), todėl alkotesteris galbūt veikė ne taip kaip turėtų. Esant nedideliam alkotesterio rodmenų skirtumui tikrinimo testą reikia pakartoti po 20 min., o prieš tikrinimą pareigūnai turi įsitikinti, ar asmuo nieko nevalgė, negėrė bent 15-20 min, nerūkė bent 2 minutes. Pareigūnai nesilaikė šių reikalavimų, o vos sustabdę automobilį liepė V. K. tikrintis alkotesteriu. Todėl, šiuo atveju alkotesteriu užfiksuotus duomenis, vertina kaip gautus neteisėtai ir neįrodančiais nagrinėjamo nusižengimo. Pareigūnai atsisakė atlikti pakartotinį V. K. blaivumo tikrinimą po 20 min., taip pat užkirto kelią jam per valandą nuvykti į medicinos įstaigą pasitikrinti blaivumą, nes nutarimą rašė net 50 min. Gavęs administracinio nusižengimo protokolą, V. K. nuvyko į medicinos įstaigą. Gydymo įstaigoje 02.59 val. atliktas jo kraujo tyrimas parodė, kad kraujyje yra tik 0,19 prom. alkoholio. Taigi, dėl nepateisinamo pareigūnų neveikimo, tol kol nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei nutarimas, V. K. neturėjo teisės pasišalinti iš įvykio vietos ir tinkamai realizuoti įstatymu garantuotą teisę per valandą nuo atlikto tikrinimo prisistatyti į medicinos įstaigą blaivumo patikrinimui. Būtent kraujo tyrimas yra vienintelis tiesioginis rodiklis leidžiantis nustatyti alkoholio kiekį kraujyje. Vadovaujantis 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui), apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 10.4 p. nurodyta, kad greitos tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomos tik kaip pradinis metodas. Pirminio tyrimo (testavimo) rezultatai privalo būti patvirtinti tiesiogiai tiriant alkoholio koncentraciją kraujyje. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta byloje Nr. N575-2791/2009). Remdamasis išdėstytoms aplinkybėms, apeliantas daro išvadą, kad byloje įrodymai įvertinti nesilaikant administracinių nusižengimų teisenos nuostatų ir V. K. kaltė padarius nusižengimą nenustatyta, todėl teisena nutrauktina ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu.
4.2. Mano, kad byloje esančių aplinkybių visuma leidžia taikyti V. K. švelnesnę nuobaudą. t. y. neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. V. K. nusižengimą padarė nakties metu, kaimo kelyje, kuriame nebuvo žmonių, todėl nekilo grėsmė tretiesiems asmenims, nebuvo sutrikdytas eismas ar padaryta žala. Be to, V. K. automobilį vairavo trumpą atstumą, tik 500 metrų, taigi nusižengimas nėra tiek pavojingas, jog jam būtų atimta teisė vairuoti transporto priemonę. V. K. vairavimo stažas daugiau nei 27 metai ir per šį laikotarpį jis yra padaręs tik vieną kelių eismo taisyklių pažeidimą – prieš penkerius metus pažeidė automobilio parkavimo taisykles. Teisė vairuoti V. K. yra reikalinga kasdieniniame gyvenime – yra neįgalus, todėl automobiliu lengviau nuvykti į ūkį, esantį už 2 km nuo namų. Ūkyje jis prižiūri galvijus, atlieka žemės ūkio darbus ir ūkis yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Be to, V. K. turtinė padėtis yra labai sunki, todėl jis neturi galimybių samdyti žmones, kurie dirbtų ūkyje arba galėtų vežioti jį, jo žmoną į ūkį.
Atsiliepimas
5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariatas atsiliepimu su skundu nesutinka. Mano, jog teismas priėmė motyvuotą sprendimą, o apelianto argumentai yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Apygardos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus, jog byloje neįrodyta, kad V. K. vairavo automobilį neblaivus. Priešingai nei teigia apeliantas, teismo motyvai ir išvados dėl neblaivumo fakto nustatymo ar nuobaudos parinkimo adekvatumo, pagrįsti tinkamai ištirtais byloje duomenimis ir jų visuma.
7. Apylinkės teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl pareigūnų sustabdymo vietoje atlikto V. K. neblaivumo patikrinimo procedūros teisėtumo. Pareigūnų naudoto tikrinimui alkotesterio patikra galiojo, todėl abejoti ar netikėti sertifikuotos techninės priemonės rodmenis pagrindo nebuvo ir nėra. Beje, net ir antrą kartą, t. y. praėjus 14 min. po pirmojo tikrinimo, patikrinus V. K. blaivumą, alkotesterio rodmenys buvo jam dar labiau nepalankūs ir siekė jau ne 0,53, o padidėjo iki 0,59 promilės. Kvestionuodamas vairavimo neblaiviu aplinkybę, skunde nutylima, jog V. K. policijos pareigūnams prieš tikrinimą alkotesteriu apskritai neigė vartojęs alkoholį, o alkoholio vartojimo faktą pripažino tik išvydęs nepalankius tikrinimo rezultatus. Atsižvelgiant į tai, apelianto iškelta versija, jog prieš tikrinimą pareigūnai turėjo įsitikinti, ar V. K. nieko nevalgė, negėrė, nerūkė, laikytina tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens siekiu išvengti administracinės atsakomybės.
8. Akcentuodamas gydymo įstaigoje atlikto V. K. kraujo tyrimo rezultatus – nustatyta mažiausia 0,19 prom. etilo alkoholio koncentracija, apeliantas neįvertina, jog laikui bėgant, alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės/val. Tai lygu alkoholio koncentracijos sumažėjimui 0,0025 – 0,0033 prom./min greičiui. Taigi, akivaizdu, jog kol V. K. atvyko į medicinos įstaigą alkoholio kiekis jo kraujyje objektyviai sumažėjo.
9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. balandžio 1 d.) 29 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo nesutinka su policijos tikrinimo rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Šioje situacijoje V. K. kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą praėjus daugiau kaip valandai po policijos tikrinimo – iš jo kraujas paimtas praėjus 1 val. 19 min. Specialisto išvadoje užfiksuota V. K. kraujyje mažiausia koncentracija 0,19 prom. etilo alkoholio, leidžia įsitikinti tik tuo, jog kraujo paėmimo metu V. K. jau būtų galėjęs vairuoti transporto priemonę. Tačiau vien tokia specialisto išvada savaime nepaneigia patikimų aptartų alkotesterio parodymų ir V. K. atsakomybės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
10. Išdėstytų ir apylinkės teismo tinkamai įvertintų ginčo įvykio situacijos aplinkybių visuma, sustiprina apygardos teismo įsitikinimą, jog V. K. nakties metu važiavo neblaivus ir tik po policijos patikrinimo alkotesteriu prisipažino vartojęs alkoholį. Apelianto teiginiai dėl pareigūnų netinkamo ar per ilgos nusižengimo įformino procedūros, ar neva jo noro tikrintis trečią kartą, neįsikomponuoja į ginčo įvykio eigą ir jo paties taikaus, paslaugaus elgesio su pareigūnais įvykio vietoje turinį. Aptartas V. K. elgesys pagrįstai įvertintas kaip baustinas. V. K. kaltė padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra pilnai įrodyta.
11. Skirta V. K. nuobauda yra adekvati ir proporcinga padarytam šiukščiam nusižengimui, skirta teisingai įvertinus nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, tai, jog yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir nėra per griežta – baudos dydis ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas lygūs šių sankcijų minimumui (ANK 422 straipsnio 5, 6 dalys). Vien tai, kad V. K., turėdamas daugiau nei 20 metų vairavimo patirtį, baustas administracinė nuobauda 2015 m., anaiptol, nėra pagrindas švelninti nuobaudą. Leistina alkoholio riba viršyta tikrai ne minimaliai, o jokių reikšmingų aplinkybių, susijusių su išskirtinai sudėtinga V. K. padėtimi, nenustatyta. Aplinkybės, jog teisė vairuoti neįgaliam (50 proc. darbingumo lygis) V. K. reikalinga nuvykti dirbti ūkyje, o automobilį vairavo trumpą atstumą, yra nepakankamos įstatymo nuostatoms dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo taikymui. Skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ar keisti jos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. atstovo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.