Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl atsisakymo skirti ir mokėti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 18 d. kreipėsi į Fondo valdybos Utenos skyrių su prašymu jam skirti ir mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (I tomas, b. l. 169). Karu su prašymu pateikė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Bendrojo departamento 2015 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. 1D-8775, kuriuo pareiškėjui buvo pateikta tarnybos lapo kopija iš archyvinės tarnybos bylos Nr. 415230 a/s (I tomas, b. l. 170, 171-173) ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 2003 m. liepos 16 d. raštą Nr. 1-05-6936 „Dėl grąžinimo į VRM sistemą“, kuriuo pareiškėjas pakviestas pokalbiui į Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Personalų skyrių dėl grąžinimo į tarnybą vidaus reikalų sistemoje ( I tomas, b. l.174).

Fondo valdybos Utenos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2019 m. liepos 18 d. prašymą, 2019 m. rugpjūčio 2 d. priėmė sprendimą Nr. (10.34) DV_S-29215 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo“, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą (I tomas, b. l. 36-37, 175-176; II tomas, b. l. 23-24).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Fondo valdybos Utenos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. (10.34) DV_S-29215 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo“, 2019 m. rugpjūčio 12 d. su skundu kreipėsi į Fondo valdybą (II tomas, b. l. 21-22).

Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2019 m. rugsėjo 13 d. priėmė sprendimą Nr. (6.5)I-6587 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2019-08-02 sprendimo Nr.(10.34)DV_S-29215“, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti atsisakė (I tomas, b. l. 146, 177-178; II tomas, b. l. 7-8).

Kaip matyti iš pareiškėjo 2019 m. liepos 18 d. prašymo, adresuoto Fondo valdybos Utenos skyriui, jis siekia gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (toliau – Pensijų įstatymas).

Pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, paskiausiai tarnavusiems vidaus reikalų sistemoje, Lietuvos Respublikos prokuratūroje, Lietuvos Respublikos muitinėje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Asmenims, paskiausiai tarnavusiems Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Valstybės saugumo departamento sistemoje, pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą skiria atitinkamai Specialiųjų tyrimų tarnyba ar Valstybės saugumo departamentas, o moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Asmenims, paskiausiai tarnavusiems krašto apsaugos sistemoje, pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą skiria Krašto apsaugos ministerija, o moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos iš Krašto apsaugos ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.

Skirdamos ir mokėdamos karių ir pareigūnų valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos ir įstaigos vadovaujasi šiuo įstatymu ir Vyriausybės patvirtintais Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (Pensijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalis).

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 (toliau – Nuostatai). Pagal Nuostatų 5 punktą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 887 redakcija) prašymą skirti pensiją ir priedą asmuo pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) įgaliotai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai (toliau – Fondo administravimo įstaiga), Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai (toliau kartu – pensijas skiriančios institucijos ir įstaigos) per atitinkamą tarnybą, įstaigą, karinį dalinį, kuriuose jis tarnauja arba tarnavo paskiausiai. Prašymai skirti pareigūnų ir karių valstybinę našlių ir našlaičių pensiją (toliau – našlių ir našlaičių pensija) pateikiami atitinkamai pensijas skiriančiai institucijai ar įstaigai. Asmuo prašymą dėl duomenų pateikimo apie asmens faktinį tarnybos laiką po 1990 m. kovo 11 d. pateikia tarnybai, įstaigai, kariniam daliniui, kuriame jis tarnavo paskiausiai.

Pensijų įstatymo 12 straipsnio 4 dalis nustato, kad kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti. Nuostatų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 9 d. nutarimo Nr.218 redakcija) 6 punkte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 887 redakcija) nustatyta, kad kartu su prašymu skirti pensiją už tarnybą pateikiama: personalo tarnybos, o jeigu tarnyboje, įstaigoje ar kariniame dalinyje pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 126 „Dėl buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijų atlikimo centralizuotai“ personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai (toliau – tarnyba, įstaiga ar karinis dalinys, kuriuose personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai), įstaigos, centralizuotai atliekančios personalo administravimo funkcijas (toliau – Centras), parengtas tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapas; darbo užmokesčio atestatas (pažymėjimas); žinybinės medicininės ekspertizės komisijos išvada, jeigu pareigūnas ar karys atleidžiamas dėl sveikatos būklės.

Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjas Fondo valdybos Utenos skyriui pateikė tarnybos lapo kopiją iš archyvinės tarnybos bylos Nr. 415230 a/s ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 2003 m. liepos 16 d. raštą Nr. 1-05-6936 „Dėl grąžinimo į VRM sistemą“.

Byloje ginčo, jog pareiškėjas, 2019 m. liepos 18 d. kreipdamasis į Fondo valdybos Utenos skyrių dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo, nepateikė Nuostatuose 6 punkte nurodytų dokumentų, nėra.

Nuostatų 11 punkte nustatyta, kad jeigu asmens prašymui skirti pensiją ir priedą išnagrinėti būtini papildomi dokumentai, kuriuos privalo pateikti prašymą skirti pensiją ir priedą pateikęs asmuo, ir pensijas skiriančios institucijos ir įstaigos tokių dokumentų negali gauti iš atitinkamos tarnybos, įstaigos, karinio dalinio, kuriuose asmuo tarnavo paskiausiai, ar Centro, jeigu tai tarnyba, įstaiga ar karinis dalinys, kuriuose personalo funkcijos atliekamos centralizuotai, per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo dienos kreipiasi į asmenį raštu, prašydamos pateikti papildomus dokumentus. Asmeniui pranešama, kad jo prašymo nagrinėjimas stabdomas, iki bus pateikti papildomi dokumentai. Jei per pensijas skiriančios institucijos ar įstaigos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, papildomi dokumentai negaunami, šis prašymas nenagrinėjamas, dokumentų originalai grąžinami asmeniui ir nurodoma grąžinimo priežastis. Pensijas skiriančios institucijos ir įstaigos pasilieka prašymo skirti pensiją ir priedą ir gautų dokumentų patvirtintas kopijas.

Kaip matyti iš Fondo valdybos Utenos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. (10.34) DV_S-29215 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo“, atsakovas, pažeisdamas Nuostatų 11 punkto reikalavimus, į pareiškėją dėl papildomų dokumentų pateikimo nesikreipė, o priėmė sprendimą iš esmės, kuriuo atsisakė pareiškėjui skirti ir mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sąlygos nustatytos Pensijų įstatymo 3 straipsnyje. Pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos per Nuostatuose nustatytą laiką privalo priimti sprendimą dėl pensijos paskyrimo arba dėl atsisakymo ją paskirti ir apie sprendimą pranešti pareiškėjui. Jei atsisakoma skirti pensiją, privaloma nurodyti atsisakymo priežastį.

Fondo valdybos Utenos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendime Nr. (10.34) DV_S-29215 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo“ nurodyta priežastis, jog pareiškėjas nepateikė visų būtinų dokumentų pareigūnų valstybinei pensijai skirti ir mokėti, negali būti pagrindas atsisakyti skirti pensiją pagal Pensijų įstatymo nuostatas.

Dėl šių priežasčių Fondo valdybos Utenos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. (10.34) DV_S-29215 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo“ yra neteisėtas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, Nuostatų 11 punkto reikalavimai, turėję užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Fondo valdyba, nagrinėdama pareiškėjo skundą išankstine ne teismo tvarka, šio pažeidimo neištaisė, neteisingai taikė ginčo teisiniam santykiui reglamentuojančius teisės aktus, todėl 2019 m. rugsėjo 13 d. priėmė neteisėtą sprendimą Nr. (6.5)I-6587 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2019-08-02 sprendimo Nr.(10.34)DV_S-29215“.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Fondo valdybos Utenos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. (10.34) DV_S-29215 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo“ ir Fondo valdybos 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimas Nr. (6.5)I-6587 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2019-08-02 sprendimo Nr.(10.34)DV_S-29215“ naikintini, o Fondo valdybos Utenos skyrius įpareigotinas pareiškėjo 2019 m. liepos 18 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo reikalavimai įpareigoti atsakovą Fondo valdybos Utenos skyrių grąžinti nuo 2019 m. liepos 18 d. pareiškėjui neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir ją toliau mokėti negali būti tenkinami, nes sprendimus dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais priima Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, kurių sprendimai gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais (Pensijų įstatymo 12 straipsnio 6 dalis).

Remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimams ir veiksmams (neveikimui) apskųsti.

Remiantis Nuostatų 14 punktu, jeigu skirti pensiją atsisakoma, sprendime nurodoma atsisakymo skirti pensiją priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Kartu su prašymu skirti pensiją pateikti dokumentai grąžinami juos pateikusiam asmeniui, o pensijos byloje paliekamos šių dokumentų patvirtintos kopijos.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nustatyta, kad pareiškėjas siekia prisiteisti iš atsakovų neturtinės žalos atlyginimą.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą reguliuoja CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis). Taigi, valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Lietuvos administracinių teismų praktikoje (toliau – LVAT) laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo). Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Fondo valdybos Utenos skyriaus veiksmų nagrinėjant jo 2019 m. liepos 18 d. prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo ir Fondo valdybos veiksmų nagrinėjant jo skundą dėl Fondo valdybos Utenos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo. Nurodo, jog dėl to, jog atsakovai atsisakė skirti ir mokėti jam pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, patiria skriaudą, stresą. Dėl netinkamo jo prašymo nagrinėjimo negauna pensijos, siekdamas apginti savo teises, buvo priverstas rinkti dokumentus, kreiptis į teisininkus dėl pagalbos suteikimo, bylinėtis teisme, patyrė išlaidų. Visa tai įtakojo jo sveikatos pablogėjimą.

Kaip jau minėta, pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su atsisakymu skirti ir mokėti jam pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad atsakovų priimti sprendimai yra neteisėti, nes juos priimant buvo pažeista tokių sprendimų priėmimo procedūra, t. y. Nuostatų 11 punkto reikalavimai, nustatantys Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos elgesį, kuomet asmuo su prašymu pateikia ne visus dokumentus, būtinus tokio prašymo išnagrinėjimui ir sprendimo priėmimui. Pažymėtina, kad skundžiamu Fondo valdybos Utenos skyriaus sprendimu nebuvo sprendžiama, ar A. M. atitinka pareigūnų pensijos skyrimo sąlygas, nustatytas Pareigūnų pensijų įstatymo 3 straipsnyje. Skundžiamu sprendimu Fondo valdybos Utenos skyrius atsisakė tenkinti pareiškėjo 2019 m. liepos 18 d. prašymą, nes kartu su prašymu nebuvo pateikti dokumentai, būtini pareigūnų pensijai skirti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimą, proporcingą patenkintų reikalavimų skaičiui.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos, aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.

Nustatyta, kad pareiškėjo skundą pagal 2019 m. rugsėjo 20 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. A-1/2019 parengė advokatas A. M. (I tomas, b. l. 31, 32).

Rekomendacijų 8 punkte yra nustatyti rekomenduojami priteisti maksimalūs užmokesčio dydžiai už atitinkamas (konkrečiai įvardytas) advokato teisinių paslaugų rūšis. Rekomendacijų 8.2 papunktis numato maksimalų taikytiną koeficientą už skundo surašymą – 2,5, taigi maksimali galima priteisti už skundo parengimą suma yra 3 222,50 Eur (1289,00 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. II ketv. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 2,5).

Byloje pateikto 2019 m. rugsėjo 20 d. pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 828061 kopija patvirtina, kad pareiškėjas pagal teisinių paslaugų sutartį už atstovavimą, dokumento surašymą advokatui sumokėjo 100 Eur (I t., b. l. 33). Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.2 papunktyje numatyto galimos priteisti sumos dydžio ir yra pagrįstos jų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais, tačiau, atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų dalį, mažintinos 50 proc. iki 50 Eur.

Byloje taip pat yra pateikta 2019 m. spalio 10 d. Sąskaita už teisines paslaugas Nr. A.M-1/2019 314,40 Eur sumai, kurioje detalizuotos pareiškėjui suteiktos teisinės paslaugos (I t., b. l. 95-96). Duomenų apie šios sąskaitos apmokėjimą teismui nepateikta. Pareiškėjas 2019 m. spalio 14 d. pateiktame patikslintame skunde nurodo, kad bylą ves be advokato, nes neturi pinigų už jo paslaugas apmokėti (I tomas, b. l. 139). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė išlaidų pagal 2019 m. spalio 10 d. Sąskaitą už teisines paslaugas Nr. A.M-1/2019 realumo, todėl jos nepriteistinos.

Apibendrinus tai, kas iš dėstyta, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjo naudai iš atsakovo Fondo valdybos Utenos skyriaus 50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 1 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6587 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2019-08-02 sprendimo Nr. (10.34) DV_S-29215“.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. (10.34) DV_S-29215 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo“ ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių A. M. 2019 liepos 18 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

Kitą A. M. (A. M.) skundo dalį atmesti.

Pareiškėjo A. M. (A. M.) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti A. M. (A. M.) naudai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 50 (penkiasdešimt) eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.