Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus,

dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno skyriaus atstovei A. A.,

atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovams E. R. ir R. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno skyriaus skundą atsakovui Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. T4-102 (toliau – ir Įsakymas).

Į. T. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno skyriui (toliau – ir Kauno klinikos) skyrė įspėjimą ir pateikė rekomendacijas dėl vidaus tvarkų papildymo siūlomomis nuostatomis dėl to, kad 2015 m. birželio 14 d. pacientei I. J. Kauno klinikose asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Įsakymas buvo priimtas dėl dviejų tariamų pažeidimų, kaip tai, kad Kauno klinikose pacientės priėmimo metu budėjusios šeimos gydytojos R. H. ir N. B. nevertino pacientės CRB padidėjimo, neįtarė po gimdymo atsiradusio endometrito, neatliko pilvo organų ištyrimo, todėl tokiais veiksmais pažeidė Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. V-1013 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ 11.3 punktą bei 12.2.9 punktą, taip pat Kauno klinikų generalinio direktoriaus 2012 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-258 patvirtintų pareigų instrukcijos „LSMUL Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos skubios pagalbos skyriaus gydytojo pareiginiai nuostatai“ 9.5 punktą. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, todėl buvo priimtas neteisėtas įsakymas.

Nurodė, kad pacientė į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių atvyko tikslinei gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijai iš VšĮ Marijampolės ligoninės Priėmimo skyriaus, kuriame pacientei jau buvo suteikta būtinoji medicinos pagalba ir nustatyta diagnozė. VšĮ Marijampolės ligoninės siuntime buvo nurodyta, kad ginekologinės patologijos nenustatyta, iš ko galima daryti išvadą, kad ligoninėje pacientei jau buvo atlikta detali gydytojo akušerio ginekologo apžiūra bei pilvo klinikinis tyrimas. Kauno klinikų gydytojai iš esmės neturėjo pagrindo abejoti kitos ligoninės gydytojais. Antrosios nuomonės neprašė ir pati pacientė. Be to, pacientė VšĮ Marijampolės ligoninėje buvo apžiūrėta ginekologo-akušerio, todėl galima teigti, kad šeimos gydytojas turi pagrindą labiau pasitikėti specializuotos kompetencijos gydytojo atliktais tyrimais. Medicinos normos nereikalauja iš šeimos gydytojo kiekvieną kartą konsultuojant pacientą iš naujo atlikinėti, tikrinti jau prieš tai atliktus tyrimus. Todėl ir Kauno klinikų šeimos gydytojos papildomos ginekologo konsultacijos neorganizavo. Atsižvelgiant į tai, kad pogimdyminiu laikotarpiu išsivysčiusios ligos komplikacijų diagnostikos ir gydymo metodai jau buvo pritaikyti labiau specializuoto gydytojo, todėl Tarnyba nepagrįstai konstatavo, kad Kauno klinikų šeimos gydytojos pažeidė Šeimos gydytojų medicinos normų reikalavimus. Taip pat nurodė, kad Tarnyba neatsižvelgė ir į antrą esminę aplinkybę, kad pagal pacientės būklę pirmojo atvykimo į Kauno klinikas metu pacientė nebuvo hospitalizuota, nes buvo atsiųsta tikslinei konsultacijai, o jos būklės nebuvo galima priskirti skubios medicinos pagalbos kategorijai. Tarnyba nevertino šių aplinkybių todėl priėmė neteisėtą Įsakymą.

Teismo posėdžio metu atstovė palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad Įsakyme nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų sudėtį sudarančios aplinkybės buvo nustatytos iš pacientės medicininės dokumentacijos. Kaip fiksuota ataskaitoje, 2015 m. birželio 13 d. 20.00 val. į VšĮ Marijampolės ligoninę dėl dubens srities skausmų atvykusią pacientę konsultavo gydytojas akušeris ginekologas bei gydytojas ortopedas traumatologas, kuris nurodė, kad pacientė būtų guldoma į Traumatologijos skyrių, tačiau dėl padidinto C reaktyvinio baltymo kiekio (CRB), įtariamo uždegiminio proceso (simfizito) bei artimųjų pageidavimu pacientė buvo išsiųsta į Kauno klinikas. Pacientė į Kauno klinikas buvo atvežta 2015 m. birželio 14 d. 00.10 val. Išraše buvo nurodyta, kad pacientę pykino, ji vėmė, skundėsi stipriais gaktos, dešinio klubo srities skausmais, konsultuota ginekologo, kuris ginekologinės patologijos nenustatė. Taip pat buvo pateikti duomenys apie atlikto CRB rezultatus (CRB 268,28 mg/l, kai CRB norma yra 5 mg/l) ir pažymėta, kad tolimesniam ištyrimui ir gydymui pacientė siunčiama į Kauno klinikas. Iš Kauno klinikų pacientė buvo išleista 2015 m. birželio 14 d. 3.00 val. Pacientė į Kano klinikas pakartotinai atvyko 2015 m. birželio 14 d. 13.03 val. Prasidėjus septinės kilmės šokui, tos pačios dienos 19.46 val. buvo konstatuotas pacientės mirties faktas. Atlikus pomirtinį tyrimą buvo konstatuota sepsio diagnozė.

Nurodė, kad tyrimo metu rėmėsi specialisto išvadomis, kuriose buvo nustatyta, kad atsižvelgiant į padidėjusį CRB rodmenį pacientė turėjo būti hospitalizuota tyrimams atlikti. Kauno klinikų gydytojai teikę medicinines paslaugas galėjo įtarti besivystantį uždegimą. Tuo pagrindu Tarnyba Įsakymo 1.1 papunktyje konstatavo, kad šeimos gydytojos R. H. ir N. B. nevertino pacientės CRB padidėjimo.

Tarnyba laikosi pozicijos, kad šeimos gydytojos turėjo tinkamai ištirti pacientę, atsižvelgiant į VšĮ Marijampolės ligoninės išraše nurodytą informaciją dėl padidėjusio CRB, rodančius organizme vykstančius uždegiminius procesus. Be to, kaip matyti iš medicininių dokumentų, pacientė į Kauno klinikas buvo siųsta išsamesniam ir detaliam pacientės ištyrimui, atsižvelgiant į duomenis ir nusiskundimus. Tačiau Kauno klinikose pacientės CRB apskritai nebuvo vertintas, nes savalaikis jų vertinimas būtų reikalavęs adekvačių skubių tolimesnių veiksmų atlikimo.

Apibendrindami nurodė, kad Tarnyba išsamiai ištyrė pacientės klinikinį atvejį, todėl priėmė Įsakymą, kurio naikinti nėra pagrindo.

Teismo posėdžio metu atstovės palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. T4-102 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys patvirtina, kad Tarnyba, gavusi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos II skyriaus viršininko 2015 m. spalio 7 raštą Nr. 20-S-179480, atliko pacientei I. J. Kauno klinikose teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų neplaninę kokybės kontrolę ir surašė Tarnybos Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyriaus 2016 m. balandžio 12 d. kontrolės ataskaitą Nr. D11-697-3/2015 (toliau – ir Ataskaita).

Remiantis Ataskaita, Tarnybos direktorė priėmė 2016 m. balandžio 14 įsakymą Nr. T4-102, kuriame konstatavo, kad 2015 m. birželio 14 d. pacientei I. J. Kauno klinikose asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“11.3 punktą (šeimos gydytojas privalo savarankiškai diagnozuoti ligas, gydyti pacientus pagal šios medicinos normos reikalavimus bei rekomenduoti profilaktikos priemones) bei 12.2.9 punktą (apžiūrėti, palpuoti, perkutuoti ir auskultuoti pilvo ir pilvo srities organus), taip pat pažeidžiant Kauno klinikų generalinio direktoriaus 2012 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-258 patvirtintų pareigų instrukcijos „LSMUL Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos skubios pagalbos skyriaus gydytojo pareiginiai nuostatai“ 9.5 punktą (šeimos gydytojas turi diagnozuoti specialybės ir bazinės specialybės normose nurodytas ligas ir būkles). Įsakyme nurodyta, kad laikytis šių nuostatų įpareigoja būtent Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 31.26, 12.2, 26.2.8 punktai (Įsakymo 1.1 punktas). Įsakymo 1.2 punkte nurodyta, kad šeimos gydytoja R. H. statistinėje kortelėje nežymėjo konsultacijų paskyrimo, o gydytojas ortopedas traumatologas E. K. bei gydytojas kraujagyslių chirurgas A. Č. nenurodė konsultacijų atlikimo datos ir laiko, todėl tuo pažeidė Kauno klinikų generalinio direktoriaus 2008 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. V-501 patvirtintos KSP „Kauno medicinos universiteto klinikos (KMUK) skubios pagalbos skyriaus darbo tvarkos aprašo 17 punkto nuostatą. Už nustatytus pažeidimus Kauno klinikos buvo įspėtos (Įspėjimo 2 punktas). Įspėjimo 3 punktu Kauno klinikoms rekomenduojama koreguoti Kauno klinikų generalinio direktoriaus 2008 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. V-501 patvirtintą KSP Kauno medicinos universiteto klinikos (KMUK) skubios pagalbos skyriaus darbo tvarkos aprašą, Apraše nurodant galiojantį dabartinį įstaigos pavadinimą (Kauno klinikos). Taip pat rekomenduota Aprašo 8 ir 9 punktus papildyti nuostata, kad Skubios medicinos pagalbos budintis gydytojas turi pareigą nurodyti indikacijas konsultacijai, gydytojas konsultantas turi pareigą aprašyti konsultuojamojo bendrą ir specialiąją būklę, skirtus tyrimus/gydymą (jei buvo skirti), vertinti visus turimus tyrimų rezultatus (o ne tik tuos, kuriuos pats konsultantas paskyrė), pateikti jų interpretacijas, suformuoti diagnozę ir pateikti rekomendacijas tolimesniam tyrimui ir gydimui (jei to reikia).

Nesutikdamas su Tarnybos priimtu Įsakymu, pareiškėjas kreipėsi į teismą. Taigi, nagrinėjamoje byloje svarbu įvertinti, ar Tarnyba pagrįstai pripažino, kad 2015 m. birželio 14 d. pacientei I. J. Kauno klinikose sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant Įsakyme nurodytų teisės aktų nuostatų reikalavimus. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą Įsakymą.

Įsakymu konstatuoti pažeidimai buvo nustatyti atsižvelgiant į tokias faktines aplinkybes: 2015 m. birželio 13 d. 20.00 val. I. J. atvyko į VšĮ Marijampolės ligoninę dėl dubens srities skausmų. Pacientę konsultavo gydytojas akušeris ginekologas, kuris nurodė, kad duomenų dėl ginekologinės patologijos nepakanka bei gydytojas ortopedas traumatologas, kuris nurodė, kad pacientė būtų guldoma į Traumatologijos skyrių, tačiau dėl padidinto CBR, įtariamo uždegiminio proceso (simfizito) bei artimųjų pageidavimu pacientė GMP transportu turėtų būti išsiųsta į Kauno klinikas. Pacientė į Kauno klinikas buvo atvežta 2015 m. birželio 14 d. 00.10 val. VšĮ Marijampolės ligoninės 2015 m. birželio 13 d. išraše buvo nurodyta, kad pacientė siunčiama su diagnoze – sąvaržos išsiskyrimas po gimdymo, skausminis sindromas, simfizitas. Taip pat buvo nurodyta, kad pacientę pykino, ji vėmė skundėsi stipriais gaktos, dešinio klubo srities skausmais, ginekologinės patologijos nebuvo nustatyta, išraše buvo nurodytas atlikto CRB tyrimo rezultatas (CRB 268,28 mg/l). Išraše buvo pažymėta, kad pacientė į Kauno klinikas siunčiama tolimesniam ištyrimui ir gydymui. Kauno klinikose pacientė buvo konsultuota budinčios gydytojos N. B., kartu su jaunesniuoju gydytoju rezidentu medicinos gydytoju I. G., šeimos gydytojos R. H., kartu su jaunesniuoju gydytoju rezidentu medicinos gydytoju I. G. ir gydytojo ortopedo traumatologo E. K.. Po konsultacijų pacientė 2015 m. birželio 14 d. 3.00 val. buvo išleista iš Kauno klinikų su rekomendacija „Gulimas rėžimas ant šono. Dubens įtvaras. Būklei negerėjant apie 7-14 dienų, planinė traumatologo konsultacija“. Pacientė I. J. 2015 m. birželio 14 d. 13.03 val. į Kauno klinikas atvyko pakartotinai dėl rankos sutinimo ir didelio skausmo. Siuntime diagnozė nurodyta – įtariama dešinės rankos žasto arterijos trombozė. Kauno klinikose buvo atlikti reikiami gydymo veiksmai, tačiau prasidėjus septinės kilmės šokui, 2015 m. birželio 14 d. 19.46 val. buvo konstatuotas pacientės mirties faktas. Atlikus pomirtinį tyrimą buvo patvirtinta sepsio diagnozė (pagrindinė liga – pūlingas endomiometritas po gimdymo, komplikacijos – septikopiemija, gretutinės ligos – gaktinės sąvaržos išsiskyrimas, lėtinis aktyvus cervicitas.

Byloje iš esmės nėra ginčo dėl medicininiais dokumentais (pacientės medicininė dokumentacija, tame tarpe VšĮ Marijampolės ligoninės išrašai iš medicininių dokumentų, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada) nustatytų faktinių aplinkybių. Tačiau pareiškėjas prieštarauja nustatytų faktinių aplinkybių vertinimui bei Tarnybos priimtoms išvadoms keliais aspektais. Kaip skunde nurodė pareiškėjas, pirmiausia jis nesutinkantis, kad Tarnyba nevertino fakto, jog šeimos gydytojo konsultacija vyko jau esant išrašui dėl ginekologinių patalogijų nebuvimo. Šeimos gydytojas pasikliovė pacientei VšĮ Marijampolės ligoninėje suteikta labiau specializuota gydytojo akušerio ginekologo konsultacija, todėl atitinkamai neturėjo pareigos skirti tokio paties pobūdžio konsultacijos. Antra nesutikimo su Tarnybos išvadomis priežastis yra tai, kad, pareiškėjo teigimu, Tarnyba nevertino fakto, kad pagal pacientės būklę pirmojo atvykimo į Kauno klinikas metu pacientė nebuvo hospitalizuota, nes ji buvo atsiųsta tikslinei konsultacijai, o jos būklės nebuvo galima priskirti skubios medicinos pagalbos kategorijai.

Nustatyta, kad teisinis Įspėjimo priėmimo pagrindas – Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.3 punktas, kuriame nustatyta, kad šeimos gydytojas privalo savarankiškai diagnozuoti ligas, gydyti pacientus pagal šios medicinos normos reikalavimus bei rekomenduoti profilaktikos priemones, 12.2.9 punktas, kuriame taip pat nustatyta, kad šeimos gydytojas turi ligonį apžiūrėti, palpuoti, perkutuoti ir auskultuoti pilvo ir pilvo srities organus, taip pat Kauno klinikų generalinio direktoriaus 2012 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-258 patvirtintų pareigų instrukcijos „LSMUL Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos skubios pagalbos skyriaus gydytojo pareiginiai nuostatai“ 9.5 punktas, kuriame įtvirtinta, kad šeimos gydytojas turi diagnozuoti specialybės ir bazinės specialybės normose nurodytas ligas ir būkles. Pareiga laikytis nurodytų medicinos normų nuostatų įtvirtinta medicinos normos MN 14:2005 31.26 punkte (šeimos gydytojas privalo mokėti vertinti kitus vienkartiniais skubiais testais atliekamus arba atestuotų laboratorijų atliktus laboratorinius tyrimus), 12.2 punkte (šeimos gydytojas privalo mokėti atlikti bendrą ligonio ištyrimą), 26.2.8 punkte (šeimos gydytojas turi mokėti įtarti po gimdymo atsiradusį endometritą).

Ginčo situacijos faktines aplinkybes įvertinus Įsakyme nurodytų teisės nuostatų kontekste, sutiktina su Tarnybos priimtomis išvadomis dėl pacientei I. J. Kauno klinikose sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo pažeidžiant Įsakyme nurodytų teisės aktų nuostatų reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VšĮ Marijampolės ligoninės gydytojui 2015 m. birželio 13 d. apie 20.00 val. įvertinus pacientės būklę ir atliktus pirminius tyrimus buvo nuspręsta pacientę guldyti į Traumatologinį skyrių, tačiau, kaip matyti iš išrašo, pacientė norėjusi, kad ji būtų siunčiama į Kauno klinikas, kur yra jos naujagimiai. Išraše gydytojas nurodė, kad, kadangi yra padidintas CRB (268,28 mg/l), kas reikštų, kad jau yra uždegiminis procesas, galimas simfizitas (nurodytas klaustukas), todėl pacientė siunčiama į Kauno klinikas diagnozės patikslinimui ir gydymui. Iš išrašo turinio aiškiai suprastina, kad pacientė į Kauno klinikas buvo siunčiame ne tikslinei traumatologo konsultacijai, kaip akcentuoja pareiškėjas, o diagnozės patikslinimui ir tolimesniam gydymui. Iš išrašo taip pat matyti, kad VšĮ Marijampolės ligoninės gydytojas atkreipė dėmesį į pacientei padidėjusi CRB, nurodydamas, kad yra prasidėjęs uždegiminis procesas. Tai, kad pagal nurodytą iki 268,28 mg/l padidėjusį CRB buvo galima įtarti besivystantį uždegiminį procesą, todėl pacientę reikėjo hospitalizuoti jau jos pirmo atvykimo į Kauno klinikas metu, patvirtina ir Specialisto 2015 m. lapkričio 11 d. išvada Nr. 4(69)/2016(01). Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovo skunde pateikta gynybinė pozicija, kaip tai, kad, kadangi šeimos gydytojo konsultacija Kauno klinikose vyko jau esant išrašui dėl ginekologinių patalogijų nebuvimo, todėl tai leido Kauno klinikų šeimos gydytojams pasikliauti VšĮ Marijampolės ligoninės specializuota gydytojo akušerio ginekologo konsultacija ir todėl pagrindo skirti pakartotinę tokio pobūdžio konsultaciją Kauno klinikos neturėjo pagrindo, vertintina tik kaip formali. Nors, kaip nurodo atsakovas, praėjus kelioms valandoms po tyrimo atlikimo, tokio tyrimo pakartotinis atlikimas, ar išsamesnis tyrimas nebūtinai turėtų būti atliekamas (tokio įpareigojimo teisės aktai nenumato), tačiau veikiant pagal tuo metu esančią konkrečią faktinę situaciją, t. y. atvykus pacientei ir iš VšĮ Marijampolės ligoninės išrašo matant ypač padidėjusį CRB, kas atitinkamai reiškia, kad yra prasidėjęs uždegiminis procesas, Kauno klinikų šeimos gydytojos turėjo atitinkamai reaguoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmo pacientės apsilankymo Kauno klinikose metu (2015 m. birželio 14 d. 00.10 val.), jai buvo atlikti kiti bendri tyrimai, tačiau į CRB rodiklį reaguota nebuvo (tuo pagrindu nebuvo imtasi jokių veiksmų) ir pacientė buvo išrašyta į namus. Kaip matyti iš Specialisto išvados, remiantis literatūros duomenimis, praėjus dviem paroms po chirurginės intervencijos ar traumos, CRB rodmuo gali būti padidėjęs, tačiau šis rodmuo paprastai neviršija 150 mg/l. Šiuo atveju CRB rodmuo buvo neįprastai didelis (268,28 mg/l), todėl turėjo būti pastebėtas. Kaip pagrįstai konstatavo Tarnyba, pacientės pirmo atvykimo į Kauno klinikas metu budėjusios šeimos gydytojos privalėjo tinkamai ištirti pacientę ir įvertinti VšĮ Marijampolės ligoninės išraše nurodytą informaciją. Tarnyba taip pat teisingai atkreipė dėmesį, kad Kauno klinikos yra tretinė, t. y. aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikianti sveikatos priežiūros įstaiga ir kurioje pacientės sveikatos būklė turėjo būti vertinta plačiąja prasme visos VšĮ Marijampolės ligoninės pateiktos informacijos kontekste, neapsiribojant jau nustatytais faktais. Tuo labiau, kad pacientė į Kauno klinikas buvo atsiųsta diagnozės patikslinimui ir tolimesniam gydymui, o ne konkrečiai tikslinei konsultacijai, kaip nepagrįstai teigia pareiškėjas. Priešingai, nei skunde nurodo pareiškėjas, Tarnyba teisingai įvertino aplinkybę, kad pacientė, pagal VšĮ Marijampolės ligoninės pateiktus duomenis jau pirmojo atvykimo metu turėjo būti hospitalizuota, o jau vien faktas apie stipriai padidėjusį CRB rodmenį sudarė pagrindą pacientės atvejį vertinti kaip skubų.

Atlikus pomirtinį tyrimą buvo nustatyta, kad pagrindinė pacientės liga – pūlingas endomiometritas po gimdymo, komplikacijos – septikopiemija. Minėta, jog įtarti endomiometritą po gimdymo yra privaloma minimali šeimos gydytojo kompetencija. Šiuo konkrečiu atveju Kauno klinikų šeimos gydytojams įvertinus VšĮ Marijampolės ligoninės išrašą (CRB duomenys, prasidėjęs uždegiminis procesas), buvo pagrindas hospitalizuoti pacientę detaliam ligos nustatymui.

Apibendrinant darytina išvada, kad Tarnyba pagrįstai konstatavo, kad Kauno klinikų šeimos gydytojos nesilaikė Medicinos normos 14:2005 31.26, 12.2 ir 26.2.8 punktuose nustatytų pareigų, nevertino CRB padidėjimo, todėl tuo pažeidė Medicinos normos 14:2005 11.3 ir 12.2.9 punktus bei Kauno klinikų generalinio direktoriaus 2012 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-258 patvirtintų pareigų instrukcijos „LSMUL Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos skubios pagalbos skyriaus gydytojo pareiginiai nuostatai“ 9.5 punktą, neatlikdamos šiose teisės nuostatose nurodytų reikalingų atlikti medicininių veiksmų.

Tarnyba tinkamai taikė teisės aktų nuostatas (teisinis Įsakymo pagrindas įrodytas), reglamentuojančias šeimos gydytojo teises, pareigas, kompetenciją, todėl priėmė teisėtas ir pagrįstas išvadas, kurias įformino Įsakymu. Įsakymas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Iš priimto Įsakymo aiški atlikto neplaninio tyrimo esmė, nagrinėta faktinė situacija, subjektai dalyvaujantys šiuose santykiuose, taip pat aiškus nagrinėtos faktinės situacijos teisinis kvalifikavimas ir teisėtai paskirta sankcija. Įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl naikinti Įsakymą skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno skyriaus skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.