Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 13 kartų, paskutinį kartą 2010-05-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 str., laisvės apribojimu 5 mėnesiams, subendrinus su ankstesnėmis bausmėmis, galutinė bausmė - 5 mėnesių laisvės apribojimas ir 13 MGL (1690 Lt) bauda, bausmę atliko 2010-11-04, teistumas neišnykęs,

yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2010-03-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 str. laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 2) 2010-04-12 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 2 d., 245 str., laisvės atėmimu 3 metams; 3) 2010-10-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 9 mėnesiams, paskirtą bausmę subendrinus su 2010-03-17 nuosprendžiu, galutinė bausmė - laisvės apribojimas 1 metams; naują nusikaltimą padarė neatlikęs paskirtos bausmės, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę,

yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. 2011-05-28 apie 21.00 val. viešoje vietoje - lauke prie įėjimo į lošimo automatų saloną „A.“, esančio (duomenys neskelbtini), durų kitų asmenų akivaizdoje kartu su D. G., rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam D. S. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas ir vieną smūgį ranka į veidą, dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas nubrozdinimas viršutinės lūpos gleivinėje, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas, laikė nukentėjusįjį D. S. už kaklo, stumdė jį, D. G. stovint šalia ir fiziškai trukdant nukentėjusiajam D. S. atsitraukti bei žodžiu nurodžius aplinkiniams asmenims nesikišti ir užstojant jiems išėjimą iš salono, tęsdamas nusikalstamą veiką, M. D. nukentėjusįjį D. S. nuo įėjimo durų nustūmė į salono patalpas ir ten toliau laikė jam už kaklo, nukentėjusiojo galvą lenkdamas žemyn bei stumdė nukentėjusįjį, tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

D. G. 2011-05-28 apie 21.00 val. viešoje vietoje - lauke prie įėjimo į lošimo automatų saloną „A.“, esančio (duomenys neskelbtini), durų kitų asmenų akivaizdoje kartu su M. D., pastarajam rankomis ir kojomis sudavus nukentėjusiajam D. S. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas ir vieną smūgį ranka į veidą, dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas nubrozdinimas viršutinės lūpos gleivinėje, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas, laikant nukentėjusįjį D. S. už kaklo, stumdant jį, D. G. stovėdamas šalia ir fiziškai trukdydamas nukentėjusiajam D. S. atsitraukti nuo M. D. bei žodžiu nurodydamas aplinkiniams asmenims nesikišti ir užstodamas jiems išėjimą iš salono, bei M. D. tęsiant nusikalstamą veiką, nukentėjusįjį nuo įėjimo durų nustūmus į salono patalpas ir ten toliau laikant jam už kaklo, nukentėjusiojo galvą lenkiant žemyn bei stumdant nukentėjusįjį, tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis M. D. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su D. G. išgėrinėjo kazino salone. Salone jie galbūt garsiai juokėsi, pašūkavo. Direktorių parūkyti jis pakvietė praėjus apie 15-20 min. nuo jo atvykimo į kazino. Matė, kada direktorius atvažiavo, nes jis rėkavo. Nežino, į ką direktorius kreipėsi rėkaudamas – gal į jį su D. G., šio žodžių neprisimena. Kazino direktorių jis pažįsta, nes dažnai eina į kazino esančią kavinę. Jie norėjo pakalbėti dėl direktoriaus šūkavimo, todėl jis pasikvietė kazino direktorių parūkyti. Neprisimena, ar į direktoriaus kabinetą įėjo vienas. Tarp jo ir direktoriaus lauke įvyko žodinis konfliktas, susistumdė, tačiau smūgių nebuvo. Nežino, ar direktoriui buvo praskelta lūpa. Kraujo nematė, ten buvo daug žmonių. Jei būtų buvęs blaivus – nebūtų ėjęs aiškintis, arba būtų gal tik nuėjęs pasikalbėti. Mano, kad nelabai buvo pažeista viešoji tvarka, žmonėms jie netrukdė. Ką konflikto metu darė D. G. nematė, su juo bendrų veiksmų nebuvo. Kad yra viešoje vietoje suprato. Labai gailisi dėl to, kas įvyko, nukentėjusiojo atsiprašė.

Kaltinamasis D. G. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad vasaros pradžioje kartu su M. D. nuėjo į kazino „A.“, bare užsisakė išgerti. Prie jų priėjo neblaivus kazino direktorius ir jie visi kartu išėjo parūkyti. Į lauką iš salono jis išėjo pirmas. Surūkęs cigaretę pamatė, kad kazino direktorius yra apsikabinęs M. D., jie draugiškai pasistumdė. Muštynių nebuvo. Išeiti pro duris žmonėms jis netrukdė. Nežinojo, kad nukentėjusiajam buvo prakirsta lūpa, to nematė.

Nukentėjusysis D. S. teismui parodė, kad yra lošimo automatų salono „A.“ direktorius. Įvykio dieną jis atvyko į lošimo saloną, kur išgėrę kaltinamieji prie baro tarpusavyje garsiai kalbėjo, šūkavo. Jis atvyko taip pat išgėręs. Norėdamas vaikinus nuraminti, jiems kažką grubiai pasakė. Ką konkrečiai sakė, neprisimena. Mano, jog sąlyginai jis iššaukė konfliktą. Vėliau išėjo į lauką pakalbėti su kaltinamaisiais. Pažiūrėjęs vaizdo įrašą, matė, kad D. G. stovėjo tarpduryje, tačiau nebuvo šio konkretaus jo laikymo ar trukdymo įeiti. Žiūrovų priėjusių nebuvo, tik kai stumdėsi tarpduryje, keli žmonės įėjo į klubą ir keli išėjo – tai matė iš vaizdo įrašo. Nemano, kad buvo sutrikdyta viešoji tvarka, nes darbas vyko toliau, baro darbuotojai dirbo, kiti žaidė, niekas neišsiskirstė. Po įvykio su M. D. susitikę nebuvo, jis jo neatsiprašė. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja M. S. teismui parodė, kad dirba lošimo automatų salono „A.“ kasininke. Įvykio dieną ji nedirbo, bet buvo užėjusi pas bendradarbę – pirmą kartą, prieš 20 valandą, užėjusi matė salėje išgėrusius kaltinamuosius, jie juokavo, triukšmo buvo kaip visada. Užėjusi antrą kartą pamatė kaltinamuosius besistumdant su direktoriumi. Kaip atėjo direktorius ir ką sakė kaltinamiesiems ji nematė. Mušimo ji nematė, tik M. D. stumdė direktorių. D. G. ji nematė, atrodo, kad daug žiūrovų nebuvo. Nematė prakirstos direktoriaus lūpos, nes jis pabėgo.

Liudytoja V. T. teismui parodė, kad dirba lošimo automatų salone „A.“. Ji nematė, to momento, kai direktorius buvo priėjęs prie kaltinamųjų, bet matė kaip direktorius išėjo į lauką su lankytojais, vėliau pastebėjo, kad jie prie laukinių durų stumdosi tarpusavyje, tačiau nežino, kuris kurį stumdė. Nežino, ar direktorius buvo prilenktas prie žemės, smūgio nematė. M. D. stūmė direktorių į lauką. Pastebėjusi, kad įvyko konfliktas liepė kviesti apsaugą. Stumdymasis truko gal 5-10 min. Į lauką ji nėjo, buvo prie durų. Iš kaltinamųjų niekas netrukdė jai išeiti į lauką, tik kažkuris iš jaunuolių liepė nesikišti. Neprisimena, kas ranka užėmė duris – neprisimena jo veido. Nebandė išeiti į lauką, nežino, ar būtų galėjusi tai padaryti, neprisimena, ar iš salono į lauką išėjo žmonės.

Liudytoja A. Č. teismui parodė, kad įvykio dieną ji su vyru D. S. buvo (duomenys neskelbtini), ten pietų metu vyras išgėrė 3 ar 4 butelius alaus. Grįžę į (duomenys neskelbtini), nuėjo į D. S. darbą. Kai atvyko į jo darbą, ji nuėjo į kabinetą, o D. S. atėjo jai iš paskos. Negirdėjo, kad D. S. salone būtų daręs tvarką. Tuomet atsidarė kabineto durys, įlindo ranka - žmogaus nematė, asmuo klausė D. S., ar gali išeiti pakalbėti. Salone buvo triukšmas, grojo muzika, buvo gausiai susirinkusių žmonių. Po kiek laiko atėjo vadybininkė ir sakė kviesti apsaugą, nes kažkas vyksta negerai. Konflikto išėjo žiūrėti kartu su V. T., priėjo netoli laukinių durų, matė, kad vyrai yra susikabinę į atlapus, nebuvo aišku, kas ką veikia. Lauke nieko stipriai nevyko – susikabino išgėrę vyrai. Lūpa vyrui buvo prakirsta, mėlynių nebuvo. Tarpduryje stovėjo vienas asmuo, kuris sakė nesikišti. Neprisimena, kas taip sakė.

Liudytoja R. M. teismui parodė, kad, kai įvyko šis įvykis, ji plovė indus. Kaltinamieji išgėrinėjo prie baro, elgėsi normaliai. Paskui jie susiruošė išeiti. Ar su jais kartu išėjo direktorius, nematė. Salone garsiai groja muzika, todėl nieko negirdėjo. Kai atvyko policijos pareigūnai, suprato, kad yra kažkoks sujudimas. Siekiant patikrinti šiuos R. M. parodymus buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog matė kaip tie trys vyrai, kurie jai pradėjus darbą sėdėjo prie baro ir gėrė alkoholinius gėrimus, vienu metu pakilo nuo baro ir nuėjo į direktoriaus kabinetą ir netrukus direktorius kartu su jais išėjo į lauką. Jai pasirodė, kad jie pažįstami ir draugiškai išėjo į lauką, todėl ji nebekreipė į tai dėmesio ir dirbo savo darbą bare – plovė indus, tvarkėsi. Kokio nors triukšmo ji negirdėjo, nes salone nuolat skamba garsi muzika. Apie tai, kad įvyko kažkoks incidentas, ji suprato tik tada, kai pamatė, kad po saloną vaikšto policijos pareigūnai ir apsaugos darbuotojai (t. 1, b. l. 39-40). Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2011-05-28 buvo apžiūrėta Šiauliuose, P. Višinskio g. 41 esanti įvykio vieta – lošimo automatų salono „A.“ patalpos (t. 1, b. l. 7-9).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2011-05-30 UAB „N.“ (duomenys neskelbtini) regiono vadovas D. S. pateikė vaizdo kamerų, įrengtų lošimo automatų salone „A.“, esančiame (duomenys neskelbtini), 2011-05-28 įvykio vaizdo įrašus (t. 1, b. l. 13).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog 2011-06-23 pateiktieji vaizdo įrašai buvo apžiūrėti, kaip objektai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Pirmame faile „Ch02_20110528_2130.avi“ 05.09 vaizdo įrašo minutę matyti kaip nuo įėjimo į saloną durų pusės į salono patalpą, vietą, esančią tarp lošimo automatų, įeina M. D., kuris laikydamas už kaklo atsiveda D. S.. M. D., kaire ranka apglėbęs D. S. kaklą, dešine ranka laikydamas jo rankas, D. S. galvą lenkia žemyn. D. S. bando išsilaisvinti, 05.20 vaizdo įrašo minutę D. S. pavyksta išlaisvinti galvą iš M. D. rankų, tačiau M. D. toliau laiko D. S. už rankų. Išsilaisvinus D. S., M. D. vis bando pulti D. S. ir vėl jį rankomis sugriebti, ranka užsimoja D. S. pusėn. Susistumdymo tarp M. D. ir D. S. metu, prie lošimo automatų buvo trys pašaliniai salono klientai. Antrojo failo „Ch03_20110528-2130.avi“ 02.08 vaizdo įrašo minutę matomas vaizdas, kaip M. D. dešine ranka suduoda smūgį D. S. į veidą, po to stumteli jį kaire ranka. 02.12 vaizdo įrašo minutę matyti, kaip M. D. kairės kojos keliu spiria D. S. į dubens sritį. 02.15 matyti kaip M. D. kaire ranka apglėbęs D. S. galvą, nusiveda jį į vietą, esančią dešinėje įėjimo į saloną „A.“ pusėje. Visą tą laiką D. G. stovi šalia M. D. ir D. S.. 02.28 vaizdo įrašo minutę matyti kaip M. D., rankomis laikydamas D. S. už kaklo, lenkia jo galvą žemyn. 02.29 vaizdo įrašo minutę, jiems atsitiesus, M. D. dešine ranka smūgiuoja D. S., tačiau į kurią vietą pataiko, nesimato, nes vaizdą užstoją tarpduryje stovintis D. G.. 02.34 vaizdo įrašo minutę matyti, kaip D. S. bando eiti link durų ir grįžti į salono vidų, tačiau D. G. užstoja jam kelią, o M. D. sulaiko ir grąžina į tą pačią dešinėje durų pusėje esančią vietą. Ten jiedu stovi susikibę, stumdosi. 02.59 vaizdo įrašo minutę matyti, kaip M. D. užsimoja dešine ranka D. S. pusėn, bet ar suduoda jam smūgį, kur pataiko, nesimato, nes vaizdą užstoja šalia jų stovintis D. G.. Po to vėl matomi vaizdai, kaip M. D. keletą kartų ranka užsimoja D. S. pusėn, jiedu stumdosi. 03.10 vaizdo įrašo minutę matoma prie durų priėjusi V. T.. 03.12 vaizdo įrašo minutę matyti į ją veidu atsisukęs ir kažką sakantis D. G.. Tuo metu M. D. toliau stumdo D. S., tai stebi greta jų stovintis D. G.. Matyti, kaip M. D., kaire ranka apglėbęs D. S. kaklą, jį lenkia žemyn. 04.21 vaizdo įrašo minutę matyti prie durų priėjusi A. Č., jai kažką pasako tarpduryje stovintis D. G. Tuo metu M. D. ir D. S., laikydamiesi už rankų toliau stumdosi, matyti, kaip M. D. dešine ranka užsimoja D. S. pusėn, rankomis suima ir sau prie krūtinės prilenkia D. S. galvą. Toliau matyti kaip D. S., kurį M. D. laiko suėmęs už rankų, bando nuo pastarojo atsistumti. 04.55 vaizdo įrašo minutę matyti kaip D. S., pastūmęs M. D., bando praeiti per duris ir grįžti į salono patalpas, tačiau M. D. jį sulaiko ir kaire ranka suėmęs už kaklo, nustumia į salono vidų. 06.00 vaizdo įrašo minutę matyti į salono vidų bandantis įeiti saugos tarnybos darbuotojas, kuriam kelią pastoja D. G. - jis stovi tarpduryje ir trukdo saugos tarnybos darbuotojui įeiti (t. 1, b. l. 15-24).

Iš 2011-06-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 681/11 (04) matyti, kad nukentėjusiajam D. S. padarytas nubrozdinimas viršutinės lūpos gleivinėje, padarytas kietu buku daiktu. D. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 26).

Iš asmens blaivumo testo Nr. 5822 (Lion alcometer 500, Serijos Nr. 18696) matyti, jog 2011-05-28 21.38 val. D. G. nustatytas 1,31 promilių girtumas (t. 1, b. l. 75).

Iš asmens blaivumo testo Nr. 5823 (Lion alcometer 500, Serijos Nr. 18696) matyti, jog 2011-05-28 21.50 val. M. D. nustatytas 2,7 promilių girtumas (t. 1, b. l. 88).

Teisminio nagrinėjimo metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas iš lošimo automatų salono „A.“.

Esant šiems įrodymams, kaltinamųjų M. D. ir D. G. kaltė viešoje vietoje įžūliu elgesiu, demonstravus nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką yra pilnai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. lemia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Teismų praktika bei teorija nurodo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro veikos, jos pasekmių, priežastinio ryšio, padarymo būdų ir vietos požymiai. Veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas. Pasekmės – realus visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti įžūliais veiksmais, veika turi būti padaryta viešojoje vietoje. Įžūlūs veiksmai – neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai atitinka fizinio smurto panaudojimą. Viešoji vieta – vieta, kurioje įprasta lankytis žmonėms, šiuo atveju – vieta lauke prie įėjimo į lošimo automatų saloną, kurią mato ir turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Visuomenės rimties sutrikdymą patvirtina tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Nusikaltimas pasireiškia tiesiogine tyčia, nes kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais, fiziniu smurtu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori.

Susidariusioje situacijoje kaltinamieji elgėsi ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles ir demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Kaltinamieji M. D. ir D. G. įžūliais tyčiniais veiksmais, pasireiškusiais M. D. panaudojus fizinį smurtą nukentėjusiojo D. S. atžvilgiu, o D. G. stovint šalia ir fiziškai trukdant nukentėjusiajam D. S. atsitraukti bei žodžiu nurodžius aplinkiniams asmenims nesikišti ir užstojant jiems išėjimą iš salono, demonstravo nepagarbą nukentėjusiajam, kitiems įvykį mačiusiems asmenims, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jų veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Viešoji tvarka buvo pažeista įžūliais veiksmais, nes įžūlūs veiksmai teismų praktikoje suprantami kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti ir dažniausia pasireiškia fizinio smurto panaudojimu, kaip buvo ir šiuo atveju. Tai, kad prieš kaltinamajam M. D. pradedant smurtauti nukentėjusiojo D. S. atžvilgiu, tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo buvo kilęs konfliktas, kuris lėmė tolimesnius kaltinamųjų veiksmus, kaltinamųjų atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nepašalina, nes kaltinamieji puikiai suprato, kad M. D. smurtu spręsdamas asmeninius nesutarimus su nukentėjusiuoju, o D. G. palaikydamas M. D. tokius veiksmus buvimu kartu, trukdydamas nukentėjusiajam D. S. atsitraukti, nurodydamas aplinkiniams nesikišti, viešoje vietoje, esant kitiems asmenims, tokiais veiksmais sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė pasekmes ir jų norėjo. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą rodo tai, kad buvo sutrikdyta normali lošimo salono veikla.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog smūgius nukentėjusiajam D. S. sudavė, jį laikė M. D., o D. G. tuo metu stovėjo šalia ir fiziškai trukdė nukentėjusiajam D. S. atsitraukti bei žodžiu nurodė aplinkiniams asmenims nesikišti ir užstojo jiems išėjimą iš salono, todėl negalima spręsti, jog šią nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė bendrais veiksmais. Atsižvelgiant į tai iš kaltinimo kaltinamiesiems M. D. ir D. G. pašalintina aplinkybė, jog šią, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. numatytą, veiką jie padarė bendrais veiksmais.

Kaltinamųjų M. D. ir D. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką jie padarė būdami apsvaigęs nuo alkoholio ( t. 1, b. l. 75, 88) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems M. D. ir D. G., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54, 56 straipsniuose.

Kaltinamasis M. D. teisiamas keturioliktą kartą, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas (t. 1, b. l. 129-181; t. 2, b. l. 1-6), baustas administracine tvarka turi galiojančių administracinių nuobaudų, įrašytas į Pietinės policijos nuovados profilaktinę apskaitą (t. 2, b. l. 15-28), padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui neišnykus, padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką (BK 27 str. 1 d.), todėl jis, kaip recidyvistas, baustinas laisvės atėmimo bausme (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.).

Kaltinamasis D. G. teisiamas ketvirtą kartą, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas (t. 1, b. l. 101-115), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 122-129), padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, naują nusikaltimą padarė neatlikęs paskirtos bausmės, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jis, kaip recidyvistas, baustinas laisvės atėmimo bausme (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu paliktina byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Bausmę M. D. paskirti atlikti pataisos namuose.

M. D. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus M. D. suimti.

Bausmės pradžią M. D. skaičiuoti nuo suėmimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., M. D. į atliktą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2011-05-28 21.15 val. iki 2011-05-30 21.10 val.

D. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., 65 str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2010-04-12 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta bausmės dalimi ir 2010-10-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo paskirta bausmė subendrinta su 2010-03-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta neatlikta bausme, iš dalies sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 4 (keturis) metus 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., D. G. į atliktą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2011-05-28 21.15 val. iki 2011-05-30 21.00 val.

D. G. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

D. G. bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012 m. vasario 28 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą- - kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.