Kauno apylinkės teismo nutartis

asmens, kurio atžvilgiu prašoma spręsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, t. y. R. T., gynėjui advokatui Egidijui Milašiui,

nedalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma spręsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą – R. T. ir jos šeimos nariui,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ (duomenys neskelbtini) teikimą dėl priverčiamųjų medicininių priemonių nutraukimo R. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2024 m. lapkričio 29 d. gautas VšĮ (duomenys neskelbtini)s psichikos sveikatos centro vadovės S. R. teikimas dėl priverčiamųjų medicininių priemonių nutraukimo R. T.. Teikime nurodyta, kad R. T. diagnozė – paranoidinė šizofrenija (F20.0). Psichikos sveikatos centre pas gyd. psichiatrą lankėsi reguliariai. Psichikos būsena: orientacija laike, vietoje, savyje nesutrikusi. Aktyvaus, prasmingo kontakto. Mąstymas konkretus. Afektai adekvatūs. Nuotaika lygi. Kritika ligos atžvilgiu pakankama. Suicidines mintis, ketinimus šiuo metu neigia. Ūmios psichozės reiškinių konsultacijos metu nestebėta. Suvokimo sutrikimus neigia, iš elgsenos nenustatyta, Gydymui skiriama: sol. Aripiprazoli (prailginto veikimo antipsichozinis medikamentas, sušvirkščiamas pacientei į raumenis kas 28 dienas psichikos sveikatos centro procedūriniame). Pas socialinį darbuotoją lankėsi reguliariai. Bendrauja noriai, atvira. Šiuo metu mokosi kirpėjos profesijos UAB Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centre. Profesinis mokymas truks iki 2025 m. sausio 17 d.. Profesija patinka, savarankiškai ieškosi darbo vietos kirpyklose. Nustatytas 35 proc. dalyvumo lygis iki 2025 m. balandžio 10 d.

Gydytojų konsultacinės komisijos išvadoje nurodoma, kad remiantis R. T. ligos pobūdžiu bei eiga (paranoidinė šizofrenija 20.0)), bei tuo, jog pacientė laikėsi priverčiamosios medicinos priemonės - ambulatorinio gydymo ir stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis režimo (reguliariai lankėsi tiek pas gyd. psichiatrą, tiek pas socialinį darbuotoją), mokosi kirpėjos profesijos, vaistus vartojo pagal paskyrimus, būklė stabili, pavojingumo savo asmeniui ir socialinio pavojingumo šiuo metu nėra, rekomenduojama R. T. priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį gydymą ir stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) padalinio psichikos sveikatos centre nutraukti. Gydymą tikslinga tęsti bendra tvarka.

Poliklinikos atstovė V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra gydytoja psichiatrė, kuri gydo R. T.. Ryškus pagerėjimas nustatytas dėl struktūruoto gydymo, nes kartą į mėnesį yra taikomas prolonguotas, leidžiamas vaistas, kuris veikia. Antra, pacientė yra motyvuota – ji mokosi naujos specialybės (kirpėjos amato) ir jai tas patinka. Ribinė asmenybė išlieka. Šiai dienai ji gyvena iš neįgalumo pašalpos. Viena vertus liga ją motyvuoja dėl pašalpos, kita vertus, neaišku kaip gali viskas pasikeisti, kai baigus mokslus, reikės pačiai pasirūpinti darbu. 2025 m. balandžio mėnesį baigsis neįgalumo laikotarpis. Visa tai gali įtakoti pablogėjimą. Kritika ligai pakankama, bet ji formali. Ji nebuvo linkusi tvarkingai uždarbiauti, jos darbas buvo fragmentinis ryšium su asmenybe. Tėvai, kurie augina jos antrą sūnų, jie padeda jai ir trečią vaiką prižiūrėti. Jos pavojingumas neišnyko. Kol jie padės ir bus kartu, nebus aktyvaus pavojingumo. Vienintelė nauda iš ligos, kad ji gauna pinigus, todėl tas suvokimas formalus. 2025 m. balandžio 10 d. baigsis jos invalidumas ir jis bus pratęstas, ji nebus pilnai darbinga, galės individualią veiklą vykdyti su papildomomis lengvatomis. Jeigu ji nesilankys pas juos, jai nebus pagrindo teikti invalidumą. Ji šiuo metu ir iki balandžio mėnesio tikrai ateis pas juos, nes tai jos interesuose. Suinteresuota lankytis dėl pašalpos.

Prokurorė siūlė teikimo netenkinti. Įvertinus gydytojos išsakytas mintis, kritinį laikotarpį, kuris atsiras balandžio mėnesį, reikėtų tęsti priverstinį gydymą, nes tada bus galima matyti dėl R. T. pavojingumo – ar jis išnyko, ar ji užsiima savo veikla, ar visgi kažkas nepavyko. Dėl to pereinamojo laikotarpio reikalinga med. priemonės taikymą dar tęsti.

Asmens, kurio atžvilgiu prašoma spręsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, R. T., gynėjas advokatas Egidijus Milašius siūlė teikimą tenkinti. Paaiškino, kad reikėtų suteikti galimybę R. T., jeigu ji pati to prašo. Ji pati deda pastangas, mokosi. Nereikėtų jos taip primygtinai prižiūrėti.

Priverčiamosios medicinos priemonės - ambulatorinio gydymo ir stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas pratęstinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje ir BK 98 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichinė būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, nustatytus baudžiamajame įstatyme, bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi du kriterijai, kuriuos turi vertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, yra asmens psichinė sveikata bei su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) padalinio vadovės teikimo, gydytojų konsultacinės komisijos medicininės apžiūros išvados, taip pat teismo posėdyje dalyvavusios gydančios psichiatrės paaiškinimų nustatyta, kad R. T. diagnozė – paranoidinė šizofrenija. Psichikos sveikatos centre pas gyd. psichiatrą R. T. lankėsi reguliariai. Ji orientuoja laike, vietoje, savyje, aktyvaus, prasmingo kontakto, jos mąstymas konkretus. Suicidines mintis neigia. Ūmios psichozės reiškinių konsultacijos metu nestebėta. Pas socialinį darbuotoją lankėsi reguliariai. Bendrauja noriai, atvira. Šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) profesijos, ieškosi darbo. Tačiau, iš atstovės paaiškinamų taip pat nustatyta, kad R. T. pavojingumas šiai dienai dar nėra išnykęs. Jos kritika savo ligai tik formali. Nors šiuo metu R. T. mokosi, ieškosi darbo, yra motyvuota, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad R. T. kartą į mėnesį taikomas motyvaciją sukeliantis gydymas, todėl tokiai R. T. motyvacijai užsiimti stabilia veikla galimai turi įtakos jai taikomas priverstinis gydymas ir tokį gydymą nutraukus, asmens motyvacija gali ir sumažėti. Be to, psichiatrė atkreipė dėmes į tai, jog artėja kritinis laikotarpis, kai pacientei reikės pačiai susirasti darbą, spręsti dėl neįgalumo pratęsimo. Visos šios aplinkybės gali turėti neigiamą įtaką jos elgesiui. Nepavykus sėkmingai išspręsti šių reikalų, R. T. būsena gali pablogėti. Atstovė taip pat pažymėjo, kad viena iš priežasčių, kodėl R. T. šiuo metu yra motyvuota lankytis gydymo įstaigoje, yra tai, kad jai skiriamos išmokos dėl jai nustatyto 35 % dalyvumo lygio, kuris nustatytas iki 2025 m. balandžio 10 d. ir, nors atstovė tikina, kad invalidumas R. T. bus pratęstas, išmokų gavimas neturėtų būti vienintelė paskata R. T. lankytis savanoriškam gydymui. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu R. T. dar padeda tėvai, kurie pagelbėja ir su R. T. vaikų auginimu ir priežiūra. Atstovė pažymėjo, kad kol tėvai jai padės, nebus aktyvaus asmens pavojingumo. Tai rodo, kad šiai dienai R. T. elgesys dar priklauso nuo kitų asmenų ir jų pagalbos ir nesudaro pagrindo išvadai, kad nutraukus R. T. priverčiamąsias med. priemones, ji savarankiškai lankysis gydymo įstaigoje ir nekels pavojaus kitiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad nors R. T. reguliariai lankosi gydymo įstaigoje, yra orientuota savyje, noriai bendraujanti, mokosi, ieškosi darbo, psichozės reiškinių nebuvo stebėta, tačiau šiai dienai R. T. kritika savo ligai yra tik formali, todėl, teismo vertinimu, reikalinga ją stebėti dar kurį laiką, ypatingai įvertinant tai, kad jos būklės pagerėjimas matomas dar itin trumpą laiką ir esant ribinei asmenybei, jos būsena ir elgesys dar gali pablogėti. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad R. T. pavojingumas išnykęs, todėl priverstinis jos gydymas dar turi būti tęsiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 440 straipsniu,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro vadovės S. R. teikimą atmesti.

Pratęsti R. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), priverčiamosios medicinos priemonės – priverstinio ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) padalinyje – taikymo terminą 6 (šešiems) mėnesiams.

Įpareigoti VšĮ (duomenys neskelbtini) padalinį ne vėliau kaip kartą per 6 (šešis) mėnesius pateikti teismui išvadą dėl R. T. sveikatos būklės ir tolimesnio priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Nutartį per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jos atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.