- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-15
- Bylos Nr.
- 2A-1323-611/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičius, Andžej Maciejevski (pran.)
- Ieškovas
- V. V., B. V., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai
- Atsakovas
- A. S., S. S., S.
- Kategorijos
- 30.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
dalyvaujant ieškovams V. V. ir B. V., atsakovo A. S. atstovui R. S., atsakovų atstovui adv.Dariui Katauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. S. ir S. S. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. V. ir B. V. ieškinį atsakovams A. S., S. S. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės apsaugos ir reikalavimų panaikinimo ir atsakovų A. S. ir S. S. priešieškinį ieškovams V. V. ir B. V., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl nuosavybės teisės pažeidimų pašalinimo ir neteisėtų statinių nugriovimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai V. V. ir B. V. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydami teismo įpareigoti atsakovus netrukdyti naudotis 4,87 m² ieškovams priklausančio sklypo įpareigojant per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti tvoros dalis, UAB „Kiprėgelis“ žemės sklypo plane nurodytas simboliais DEF bei FGH, kurios kerta ieškovų žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) , ribą, taip pat perkelti 9 egles, 3 obelis, 1 vyšnią, 1 slyvą ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo ieškovų sklypo ribos; konstatuoti, kad reikalavimas griauti atraminės sienos ir tvoros dalį, UAB „Kiprėgelis“ žemės sklypo plane nurodytas simboliais ABC, neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-11-06 ir 2007-05-23 atitinkamus Nr. 08 ir (101)-11-12-141 reikalavimus bei 2007-05-11 savavališkos statybos aktą Nr. (100)-11.40-2 bei priteisti ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad atsakovai davė žodinį sutikimą ant tarpusavio žemės sklypo ribos ieškovų lėšomis pastatyti atraminę sieną, o po metų prie atraminės sienos krašto pritvirtinti metalinę tvorą. Po metų nuo atraminių sienų įrengimo atsakovė S. S. uždraudė prie sklypo ribos toliau tiesti tvorą, nurodė apie 30 centimetrų sklypo ribos neatitinkančią vietą, todėl ieškovai darbus nutraukė. Atsakovai atsisakė perkelti prie sklypo ribos arčiau nei tris metrus augančius aukštaūgius medžius ir netrukdyti ieškovams naudotis UAB „Kiprėgelis“ žemės sklypo plane nurodyta 4,87 m² savo žemės dalimi, kuri lyginant su atsakovų nurodyta vieta yra gerokai didesnė.
Atsakovai A. S. ir S. S. patikslintu priešieškiniu prašė pripažinti, kad ieškovai V. V. ir B. V. savavališkai pastatė betoninę atraminę sieną bei tvorą ant atsakovų sklypo ribos ir iš dalies ant paties atsakovų sklypo, tuo pažeisdami atsakovų nuosavybės teises ir įpareigoti ieškovus pilnai nugriauti atraminės sienos bei tvoros dalis, kurios savo konstrukcijomis peržengia sklypo ribas, taip pat priteisti iš ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad atraminė sienutė ir ant jos vielinė tvora pastatyta ant sklypų ribos, be atsakovų rašytinio sutikimo, t.y. pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (1 priedo, 2 lentelės 13 eil. Nr.) reikalavimus, tokia statyba laikytina savavališka statybos įstatymo 2 str. 71 d. prasme ir turi būti nugriauta per teismo nustatytą laikotarpį ieškovų lėšomis. Atsakovai su ieškovų ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovai pažeidė jų teises į nuosavybę be atsakovų sutikimo (tiek žodinio, tiek rašytinio) ant atsakovų žemės sklypo savavališkai pastatė atraminės sienos ir tvoros dalis, dėl ko atsakovai negali savo nuožiūra naudotis užstatyta žemės sklypo dalimi.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad ieškovai pastatė atraminę sienutę ir vielinio tinklo tvorą ant žemės sklypo ribos neturėdami rašytinio gretimo sklypo savininko sutikimo, tuo pažeisdami Lietuvos Respublikos statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ reikalavimus. Taip pat nurodė, jog ieškovas prašymą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006-11-06 reikalavimo Nr.08 ir 2007-05-11 savavališkos statybos akto Nr.(100)-11.40-2 panaikinimo pateikė praleidęs įstatymų nustatytą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą, todėl prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinio reikalavimą dėl šių aktų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį dalyje dėl įpareigojimo atsakovus netrukdyti naudotis 4,87 m² ieškovams priklausančio sklypo įpareigojant per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti tvoros dalis, UAB „Kiprėgelis“ žemės sklypo plane nurodytas simboliais DEF bei FGH, kurios kerta ieškovų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribą, taip pat perkelti 9 egles, 3 obelis, 1 vyšnią, 1 slyvą ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo ieškovų sklypo ribos, atmetė; civilinę bylą dalyje dėl konstatavimo, kad reikalavimas griauti atraminės sienos ir tvoros dalį, UAB „Kiprėgelis“ žemės sklypo plane nurodytas simboliais ABC, neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, nutraukė; ieškinį dalyje dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-11-06 ir 2007-05-23 atitinkamų Nr.08 ir (101)-11-12-141 reikalavimų bei 2007-05-11 savavališkos statybos akto Nr.(100)-11.40-2 panaikinimo paliko nenagrinėtu kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui; atsakovų priešieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų bei atsakovų po 35 Lt 20 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, jog prie sklypo ribos augantys augalai ir vielinė tvora trukdo naudotis ieškovams jų sklypu. Taip pat pažymėjo, jog ieškovai nepateikė teismui jokių leistinų rašytinių įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad atsakovai yra savavališkai užėmę dalį, t.y. 4,87 kv.m. ieškovams priklausančio žemės sklypo ir kad yra trukdoma šia dalimi naudotis, todėl ieškovų reikalavimą įpareigoti atsakovus perkelti vielinės tvoros dalis, kertančias jų sklypo ribas bei perkelti šalia sklypų ribos augančius augalus laikė neįrodytais ir atmetė kaip nepagrįstus. Konstatavo, jog ieškovų reikalavimas dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos priimtų sprendimų panaikinimo kaip neteismingas bendrosios kompetencijos teismui paliekamas nenagrinėtinu. Ieškovų reikalavimą konstatuoti, jog reikalavimas griauti atraminės sienos ir tvoros dalį, UAB „Kiprėgelis“ žemės sklypo plane nurodytas simboliais ABC, neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, teismas pripažino nepagrįstu ir šioje dalyje bylą nutraukė, nurodydamas, kad ieškovų keliamas reikalavimas neatitinka faktų nustatymą, kurį reglamentuoja LR CPK V dalis. Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus bei pateiktus planus, konstatavo, kad asmenų, atlikusių ginčijamos atraminės sienos ir tvoros matavimus, pateikti teismui duomenys skiriasi, žemės sklypų planų duomenys taip pat nesutampa. Nurodė, jog byloje nesant vienareikšmiškų ir aiškių duomenų dėl ieškovų atraminės sienos ir tvoros buvimo vietos ieškovų ir atsakovų sklypų ribų atžvilgiu teismas neturėjo pakankamo pagrindo pripažinti, jog ieškovų atraminė siena pastatyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes byloje nebuvo pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ginčo objektas – atraminė siena – yra pastatyta ant žemės sklypų, nuosavybės teise priklausančių ieškovams ir atsakovams, ribos ar prie ribos, ar ieškovų sklypo ribose. Teismas sprendė, kad nepatikslinus tiek ieškovų, tiek atsakovų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ribų, yra negalimas priešieškinio patenkinimas, nes priešingu atveju būtų netinkamai ginamos abiejų šalių teisės netrukdomai valdyti ir disponuoti jiems priklausančia nuosavybe – žemės sklypais ir atsakovų priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Šalies argumentai
Atsakovai A. S. ir S. S. apeliaciniu skundu prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – nustatant, kad ieškovai savavališkai pastatė betoninę atraminę sieną bei tvorą ant apeliantų ir ieškovų sklypo ribos ir iš dalies ant apeliantų sklypo (remiantis USB „Kiprėgelis“ atliktais ir pateiktais teismui matavimais ir išvadomis), tuo pažeisdami atsakovų nuosavybės teises bei įpareigoti ieškovus pilnai nugriauti savavališkai pastatytas atraminę sieną ir tvorą, taip pat priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nesutinka su teismo išvada, jog esą nėra žinomos tikslios sklypų ribos, neaišku ar kur yra pastatyta betoninė tvora ir t.t., ir teismo sprendimu, vadovaujantis šiomis išvadomis, atmesti atsakovų priešieškinį. Mano, jog tokia teismo išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pabrėžia, jog iš 2008-11-05 UAB „Kiprėgelis“ plano patikslinimui matyti, jog ieškovų mūrinė tvora taškuose ABC 45 cm įsiterpia į atsakovų sklypą, užimamas plotas – 0,83 cm². Teigia, jog liudytojas V. M. nurodė, jog ieškovų tvora nuo gatvės eina per ribą iki įlendą į apeliantų sklypą 29 cm, toliau tvora eina per ribą. Pažymi, jog abu žemės sklypai su jų ribomis įnešti į kadastro žemėlapį, todėl yra pakankamai duomenų apie sklypų ribas ir ieškovų padarytus pažeidimus. Nurodė, jog dėl apeliantų nuosavybės teisės pažeidimo buvo kreiptasi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją (toliau - VAVA). VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2006-11-06 surašė Reikalavimą, kuriuo nustatė, jog ieškovai pastatė tvorą ant sklypo ribos, neturėdamas gretimo sklypo savininko sutikimo, bei įpareigojo ieškovus iki 2007-01-30 pašalinti pažeidimus. Tačiau ieškovai šio teisėto reikalavimo neįvykdė. Taip pat 2007-05-11 buvo surašytas ieškovams dar vienas reikalavimas, kuriuo ieškovai buvo įpareigoti likviduoti savavališkos statybos padarinius, t.y. savavališkai pastatytas atraminės sienos bei tvoros dalis, kurios savo konstrukcijomis peržengia sklypo ribas, nugriauti iki 2007-06-30, tačiau ir šis reikalavimas liko neįvykdytas. Apeliantai pabrėžė, jog patikslintame priešieškinyje rėmėsi UAB „Kuprėgelis“ padaryto žemės sklypo koordinatėmis, iš kurio akivaizdžiai matosi, kad sklypo ribą eina per vidurį atraminės sienos ir matininko atlikusio matavimus paaiškinimais duotais teisme. Patys ieškovai pripažino, kad pieš statant sieną S. S. prašė nepažeisti sklypo ribų, atlikti matavimai tik patvirtino, kad sklypo ribos buvo pažeistos. Teigia, jog ieškovai neįrodė, jog būtų gavę apeliantų rašytinį ar žodinį sutikimą. Mano, kad atraminė sienutė ir ant jos vielinė tvora buvo pastatyta, pažeidžiant LR Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 reikalavimus, tokia statyba laikoma savavališka Statybos įstatymo 2 str. 71 d. prasme ir turi būti nugriauta per teismo nustatytą laikotarpį ieškovų lėšomis
Atsiliepimas
Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį procesą nutraukti, o tokio prašymo nepatenkinus apeliacinio skundo reikalavimų netenkinti. Nurodo, jog apeliantai apeliaciniu skundu kelia naujus reikalavimus, kadangi prašo nustatyti, kad ieškovai savavališkai pastatė tvorą, kurią prašo nugriauti pilnai. Pabrėžia, jog apeliaciniame skundė kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme. Pradinis reikalavimas nugriauti tvoros dalį daugiau kaip 8 kartus viršija naują reikalavimą nugriauti visą statinį. Nurodo, jog byloje yra pateikti trijų bendrovių atlikti matavimo duomenys ir aiškinamieji raštai, kuriuose duomenų, kad sklypo riba eina per vidurį atraminės sienos, nėra. Sutikimo statyti tvorą ant sklypo ribos aplinkybę teismui patvirtino atsakovas A. S., tai užfiksuota 2008-11-28 ir 2009-07-20 teismo posėdžio protokoluose.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nauju sprendimu nustatyti, kad ieškovai savavališkai pastatė atraminę sieną bei tvorą ant šalių sklypų ribos ir iš dalies atsakovų sklype ir įpareigoti ieškovus pilnai nugriauti savavališkai pastatytas atraminę sieną bei tvorą. Tuo tarpu patikslintu priešieškiniu, pagal kurio ribas buvo nagrinėjama byla pirmosios instancijos teisme, atsakovai prašė įpareigoti ieškovus pilnai nugriauti atraminės sienos ir tvoros dalis, kurios savo konstrukcijomis peržengia ieškovų sklypo ribas (II t., b.l.77-79), t.y. buvo pareikštas reikalavimas siauresnės apimties. Tai, kad apeliacinio skundo reikalavimas sutampa su pradinio priešieškinio reikalavimu, neturi reikšmės ginčui, nes patikslintu priešieškiniu atsakovai patikslino reikalavimus ir būtent jų ribose buvo nagrinėjama bylą. LR CPK 312 str. draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovams patikslinus priešieškinio dalyką, laikytina, kad jie pakeitė priešieškinio reikalavimą ir būtent toks jų reikalavimas buvo nagrinėjamas. Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija pasisakys dėl atsakovų apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo tik dalyje, neviršijančioje atsakovų patikslintu priešieškiniu pareikštus reikalavimus. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia tik atsakovai ir tik dalyje dėl priešieškinio, todėl teisėjų kolegija pasisakys dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tik dalyje, kuria buvo atmestas priešieškinys.
Atsakovai nurodo, kad statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (patvirtinto LR aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr.184) priede Nr.1 nustatyta, kad tvora – inžinierinis statinys, kuris ant sklypo ribos gali būti statomas tik turint rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą. Pažymi, kad ieškovai pastatė atraminę sieną ir tvorą ant ieškovų ir atsakovų sklypų ribos ir iš dalies atsakovų sklype, o atsakovai tam rašytinio sutikimo nėra davę. Pagal LR įstatyminį reglamentavimą sandorio rašytinės formos nesilaikymas daro tokį sandorį negaliojančiu ir atimą teisę jo sudarymo faktui įrodyti remtis liudytojų parodymais tik tokiu atveju, jeigu tokios pasekmės nurodytos įstatyme (LR CK 1.93 str.). Nagrinėjamu atveju ginčui ši nuostata taikytina pagal analogiją (LR CK 1.8 str.). Taigi, minėto STR 1.01.07:2002 nuostatos nenumato, kad nesant rašytinio gretimo sklypo sutikimo, tokio sutikimo faktui patvirtinti negalima remtis liudytojų parodymais. Kita vertus, turint žodinį kaimynų sutikimą ir neįtvirtinus jo raštu, vien tokiu formaliu pagrindu pripažinti, kad nėra kaimynų sutikimo, negalima būtų, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (LR CK 1.5 str.). Iš tikrųjų pagal bylos duomenis ieškovai neturi atsakovų rašytinio sutikimo statyti atraminę sieną ir tvorą ant sklypų ribos, šio fakto ieškovai neginčija. Tačiau jie nurodo, kad atsakovai žodžiu išreiškė sutikimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus, pripažįsta, kad atsakovai žodžiu buvo išreiškę sutikimą, kad ieškovai statytų atraminę sieną ir tvorą ant ieškovų ir atsakovų sklypų ribos bei lūžyje šiek tiek pasistumtų atraminė siena į atsakovų sklypą. Byloje apklausti liudytojai V. V. ir A. P., ieškovo užsakymu statę atraminę sieną ir tvorą, teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas A. S. dalyvavo darant matavimus ir sustatant kuoliukus prieš atraminės sienos įrengimą, teikė savo brėžinius, su juo buvo aptarti visi atraminės sienos lūžiai ir jo taškai, su juo tarėsi, kad atraminė siena eis per sklypų ribą (I t., b.l.120-125). Atsakovas, duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, pripažino, kad su ieškovais ir atraminę sieną įrenginėjančiais asmenimis kalbėjo apie tvorą, neprieštaravo, kad tvora ir atraminė siena eitų per sklypų ribą, tai iš esmės patvirtino ir atsakovė S. S. (II t., b.l.105-106). Įvertinus visumoje šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, pripažintina, kad atsakovai žodžiu sutiko, kad atraminė siena ir tvora būtų įrenginėjami ant šalių sklypų ribos, o sklypų ribos lūžio vietoje truputį būtų pastumta į atsakovo sklypo pusę. Laikytina, kad pagal LR CK 3.92 str. 3 d. atsakovas veikė, turėdamas atsakovės sutikimą.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, kad ieškovų pastatyta atraminė siena ir tvora tiek pagal Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus specialistės T. V. sudarytą planą (I t., b.l.88-89), tiek pagal UAB „Geonika“ sudarytą planą (I t., b.l.156, 177-178), tiek pagal UAB „Kiprėgelis“ sudarytus planus (II t., b.l.5-6, 30) (būtent šios bendrovės sudarytu planu vadovavosi atsakovai priešieškinyje) iki pirmojo posūkio eina per šalių sklypų ribą, tačiau kadangi atsakovai sutiko su tokiu atraminė sienos ir tvoros įrengimu, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad savavališkai įrengė atraminę sieną ir tvorą ties sklypų riba. Pagal UAB „Kiprėgelis“ parengtus planus (II t., b.l.5-6, 30, 117), sklypų ribos lūžio vietoje (plane pažymėta taškais A, B, C) ieškovai įsiterpė į atsakovų sklypą 29 cm (II t., b.l.5-6, 30) arba 45 cm (II t., b.l.117), atitinkamai užimdami 0,53 kv.m. arba 0,83 kv.m. atsakovo sklypo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, visi į bylą pateikti skirtingų matininkų matavimai skiriasi ir nurodomi skirtingi dydžiai, kiek ieškovai sklypų ribos lūžio vietoje įsiterpia į atsakovų sklypą, UAB „Kiprėgelis“ vadovas V. M., apklaustas liudytoju, nurodė, kad neįmanoma nustatyti tiksliai, kiek atraminė siena lūžio vietoje įsiterpia į atsakovų sklypą. VAVA teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, kaip matyti iš šios įstaigos 2006-11-06 reikalavimo, nustatė tik tiek, kad ieškovai pastatė atraminę sieną ant šalių sklypų ribos, neturėdami rašytinio atsakovų sutikimo, kitokių pažeidimų nenustatė (I t., b.l.9), tokį patį pažeidimą minėta įstaiga nustatė ir 2007-05-11 savavališkos statybos aktu (I t., b.l.65), o aplinkybės, kad ieškovų pastatyta atraminė siena sklypų ribos lūžio vietoje įsiterpia į atsakovų sklypą, nenustatė. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esamus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal byloje esamus įrodymus neįmanoma nustatyti, ar ieškovų pastatyta atraminė siena ir tvora sklypų ribos lūžio vietoje įsiterpia į atsakovų sklypą. Kita vertus, jeigu būtų pagrindas pripažinti, kad ieškovų įrengta atraminė sienelė ir tvora įsiterpia į atsakovų sklypą, atsakovai sutiko, kad atraminė siena sklypų ribos lūžio vietoje būtų įsiterpusi į jų sklypą, nes atraminės sienos taškai buvo derinami su atsakovu. Todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovai savavališkai įrengė atraminę sienelę ir tvorą esamoje vietoje, attinkamai negalima kontatuoti atsakovų nuosavybės teisių pažeidimo.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neįmanoma byloje nustatyti, ar atraminė siena iki jos lūžio vietos yra ant sklypų ribos ar ne, tačiau dėl aukščiau nurodytų motyvų, kadangi atsakovai sutiko su tokiu atraminė sienos įrengimu, pirmosios instancijos iš esmės pagrįstai ir teisėtai atmetė atsakovų priešieškinį. Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, iš jų lygiomis dalimis valstybei priteistinos 23,70 Lt dydžio procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.), jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (LR CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų A. S. ir S. S. lygiomis dalimis 23,70 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.