Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako ir Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl nuteistajam P. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta asmens bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. P. R. nuteistas už tai, kad jis, būdamas pripažintas pavojingu recidyvistu dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė M. Č., o būtent: jis, būdamas girtas, 1997 m. gegužės 26 d. apie 1 val. (duomenys neskelbtini) kaime, Pasvalio rajone, siekdamas užvaldyti svetimą turtą, įsibrovė į M. Č. butą, esantį (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos patalpose, ir, suduodamas smūgius rankomis ir kojomis į galvą, rankas bei kitas kūno vietas, o po to rankomis bei šalikėliu suspausdamas kaklą, dėl ko nukentėjusi užduso, taip tyčia nužudė nukentėjusiąją ir pagrobė jai bei mokyklai priklausantį turtą.

4. Kauno apygardos teisme 2019 m. lapkričio 4 d. buvo gautas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl nuteistajam P. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

8. Nuteistojo P. R. skundas atmetamas.

9. Išanalizavusi pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl P. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo kodekso nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

9.1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 21 d. įstatymo redakcija) numatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.

9.2. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

9.3. Nuteistasis P. R. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, tačiau vien šio kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

9.4. Iš teikimo nagrinėjimui teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2019 m. spalio 28 d. (prieš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos teikimo pateikimą) nuteistasis P. R. buvo atlikęs daugiau kaip 22 metų bausmę, iš esmės visą šį laikotarpį atliko kalėjimo sąlygomis (nuteistas perkeltas į pataisos namus, vykdant įkalinimo įstaigų reformą).

9.5. Iš teikimo nagrinėjimui teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis P. R. iki bausmės atlikimo buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą, statybininko, elektriko specialybes, dirbo (duomenys neskelbtini) ŽŪB statybininku. Bausmės atlikimo metu nedirbo ir nesimokė, nors, atvykęs į Vilniaus pataisos namus, sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą. Bausmės atlikimo metu P. R. pasirinktinai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pasyviai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja Lietuvos „Carito“ organizuojamuose užsiėmimuose „Eik į savo kambarėlį“, mišiose, koncertuose ir kituose renginiuose, laisvalaikiu skaito periodinę spaudą, grožinę literatūrą, daug laiko skiria TV programų žiūrėjimui. Bausmės atlikimo metu P. R. 9 kartus buvo skatintas, iš jų 7 paskatinimai yra gauti pirmaisiais ketveriais bausmės atlikimo metais (1988-2001 m.), o nuo 2002 m. iki 2014 m. jokių teigiamų reakcijų į nuteistojo elgesį iš kalėjimo administracijos P. R. nesulaukė, nuo 2014 m. P. R. gavo tik du paskatinimus (paskutinį kartą 2017 m. gruodžio mėn.). Be to, P. R. bausmės atlikimo metu 16 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, dėl ko 14 kartų buvo baustas įvairiomis drausminėmis nuobaudomis (asmens bylos 2 dalis, 54–55 b. l.). Kaip matyti iš tarnybinių pranešimų ir pažymų, dalis pažeidimų susiję su nuteistojo neadekvačia reakcija (necenzūrinių žodžių vartojimas, agresyvus, įžūlus elgesys, mojavimas rankomis, daiktų daužymas ir pan.) į pareigūnų teisėtų reikalavimų vykdymą ar nepagrįstais reikalavimais virtuvės personalui (asmens bylos t. 1, 2 dalis, b. l. 51, 52, 84, 92, 93, 90, 99, 100, 103, 112, 113, 114, 119, 120, 125, 126, 130, 131, 133, 155, 156, 161, 191, 211). Tokie P. R. elgesio pokyčiai neleidžia teigti, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas.

9.6. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pateiktoje nuteistojo P. R. 1999 m. metinėje charakteristikoje nuteistojo elgesys buvo vertinamas neigiamai (asmens bylos t. 1, 2 dalis, b. l. 47). 2000-2003, 2005 m. metinėse charakteristikose nuteistojo elgesys vertinamas patenkinamai (asmens bylos t. 1, 2 dalis, b. l. 54, 63, 70, 96, 110, 189), o 2004, 2006, 2007-2009 m. metinėse charakteristikose nuteistojo elgesys – vėl vertinamas neigiamai (asmens bylos t. 1, 2 dalis, b. l. 109, 139, 147, 166, 172, 184). 2010, 2012 m. metinėse charakteristikose nuteistojo elgesys vėl vertinamas patenkinamai (asmens bylos t. 1, 2 dalis, b. l. 189, 195). Asmens byloje nėra duomenų apie nuteistojo asmenybės vertinimą 2011 m. ir 2013-2017 m., tačiau 2018 m. metinėje charakteristikoje nuteistojo elgesys vertinamas gerai (asmens byla 1 tomas, 1 dalis, b. l. 22–23). Aptarti duomenys leidžia spręsti, kad tik paskutinius kelerius metais nuteistojo P. R. elgesys pasikeitė teigiama linkme ir padarė jam didesnę įtaką, nors, kaip jau minėta, nuteistasis bausmę atlieka jau 22 metus.

9.7. Sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme vertinamas ne vien tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, duomenis atskleidžiančius nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visumą. Būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, taip pat, jog yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

9.8. Panevėžio apygardos teismo 1998 m. birželio 24 d. nuosprendžiu P. R. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 m. redakcija) 105 straipsnio 8, 11 punktus laisvės atėmimu iki gyvos galvos, konfiskuojant visą jam priklausantį turtą. Bylos nagrinėjimo metu P. R. savo kaltę dėl labai sunkaus nusikaltimo pripažino iš dalies, tvirtino nežudęs nukentėjusiosios, nesmaugęs jos rankomis ir šalikėliu. Minėtu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio nužudymo, įvykdyto dėl savanaudiškų paskatų. Šiuo metu P. R. bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą. P. R. praeityje 5 kartus teistas, nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas apkaltinamuoju nuosprendžiu, padarė būdamas pripažintas itin pavojingu recidyvistu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nusikaltimo padarymo metu P. R. buvo 48 metų. Tokio pobūdžio nusikaltimas bei ankstesnis P. R. teistumas rodo ypatingai didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat reikšmingos.

9.9. Nuteistojo P. R. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 101 balai pagal OASys metodiką rodo aukštą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika net nėra artima žemai, OASys metodikos rezultatas 61 balais viršija žemos nusikalstamo elgesio rizikos ribą. Nekintančių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 20 balų, kitą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį – 20 balus sudaro veiksniai, kurie priklauso nuo paties nuteistojo pastangų keisti savo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio dinamikos nėra galimybės nustatyti, nes anksčiau P. R. buvo atsisakęs pakartotinio rizikos vertinimo atlikimo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi ir nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys penki kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys, socialiniai ryšiai (nutrūkęs bendravimas su artimaisiais), informacija apie teisės pažeidimus (ankstesni teistumai), lėšų tvarkymas ir pajamos (turi priteistą civilinį ieškinį, kurio nesistengia atlyginti), gyvenimo sąlygos, ir vos vienas riziką pakartotinai nusikalsti mažinantis veiksnys – kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas. Ne mažiau svarbu ir tai, kad Psichologinės tarnybos išvadoje nurodoma, jog P. R. yra visiškai neempatiškas, jis neobjektyviai vertina situacijas ir aplinką, džiaugiasi savo žiaurumu, pateisina savo smurtinį elgesį, elgiasi neadekvačiai ir impulsyviai, išlaiko teigiamas nuostatas į nusikalstamą elgesį. Nuteistajam psichologų iniciatyva skirtos psichologinės konsultacijos bei pasiūlyta dalyvauti bendravimo įgūdžių formavimo ir lavinimo programoje, tačiau dėl jos vykdymo P. R. taip ir nesikreipė. Nuteistojo elgesyje nestebimi jokie esminiai pokyčiai (asmens bylos 2 t., 2 dalis, b. l. 32). Socialinės reabilitacijos skyriaus pateiktoje nuteistojo charakteristikoje nurodoma ir tai, kad nuteistasis apibūdinamas kaip permainingos nuotaikos, aukštai save vertinantis asmuo. Priešiškas tampa menkiausioje jam nepalankioje situacijoje. Kartais pastebimi agresijos proveržiai (asmens bylos 2 t., 2 dalis, b. l. 30).

9.10. Skundžiamoje nutartyje atsižvelgta į nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo metu nėra pagrindo jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Aplinkybė, kad šiuo metu nuteistasis gailisi dėl padaryto nusikaltimo, yra svarbi, tačiau nesudaro pagrindo tenkinti pataisos namų administracijos teikimą. Juolab, iš asmens 2018 m. metinės charakteristikos matyti, kad savo kaltės įvykdytame nusikaltime nepripažįsta, vengia apie tai kalbėti (asmens byla 2 t., 2 dalis, b. l. 30). Kaip matyti iš asmens bylos, tokios gynybinės pozicijos nuteistasis laikėsi viso bausmės atlikimo metu.

9.11. Skundžiamoje nutartyje įvertintos ir aplinkybės, susijusios su nuteistojo pastangomis atlyginti priteistą žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atlikdamas bausmę P. R. nedėjo jokių pastangų atlyginti padarytą žalą. Pataisos namuose P. R. vardu gauti vykdomieji dokumentai dėl 1 1699,47 Eur išieškojimo ir per visą bausmės atlikimo laiką neišieškota jokia dalis iš nurodytos sumos. Nuteistojo teiginiai, kad jis norėjo dirbti, bet kalinimo įstaiga jam nesuteikia darbo, yra nepagrįsti. Asmens byloje nėra jokių šį teiginį patvirtinančių duomenų.

9.12. Nors stebimas teigiamas nuteistojo elgesio keitimasis per paskutiniuosius kelerius metus, šį laikotarpį lyginant su visu bausmės atlikimo laikotarpiu ir nuteistojo elgesiu per jį, šiuo metu dar nėra pagrindo P. R. sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, ją pakeičiant terminuoto laisvės atėmimo bausme.

9.13. Įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos teikimą dėl nuteistajam P. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme šioje bausmės vykdymo stadijoje atmetė pagrįstai, nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. R. skundą atmesi ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.