Kauno apygardos teismo nutartis

2012-01-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-34-290-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-13
Bylos Nr.
1A-34-290-2012
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-01076-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Algerdas Urbšys, Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
R. R.
Civilinis atsakovas
UAB „PZU Lietuva“, UAB ,,SDV grupės“
Nukentėjusysis
V. Š., J. K.
Advokatai
Danius Svirinavičius
Kategorijos
Pranešėjas: Jurgis Kiškis Byla Nr.1A-34-290/2012Teisėja: Liuba Kymantienė Proceso Nr.1-20-1-01076-2010-1
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui, nuteistojo R. R. gynėjui advokatui Mindaugui Repšui, civilinio atsakovo UAB „PZU Lietuva“ atstovei Renatai Meškauskienei, nukentėjusiesiems V. Š. ir J. K., jų atstovui advokatui Daniui Svirinavičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų V. Š. ir J. K. bei civilinuio atsakovo UAB „PZU Lietuva“ apeliacinius skundus dėl 2011 m. rugsėjo 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir nubaustas - 35 MGL dydžio – 4550 (keturių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) litų bauda. Priteista iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, į.k. 110057869 - 8625 (aštuoni tūkstančiai šeši šimtai dvidešimt penki) litai nukentėjusiesiems V. Š. ir J. K., t.y. po 4312,50 litų kiekvienam neturtinės žalos, bei 970 (devyni šimtai septyniasdešimt) litų, t.y. kiekvienam po 485 litų turtinės žalos. Priteista nukentėjusiesiems V. Š. bei J. K. iš civilinio atsakovo UAB ,,SDV grupės“, į.k. 300650606, 5000 ( penki tūkstančiai) litų, t.y. kiekvienam po 2500 litų neturtinės žalos. Priteista iš R. R. 1115 ( tūkstantis šimtas penkiolika) litų nukentėjusiajai V. Š. bei 700 (septyni šimtai) litų J. K. teismo išlaidų už advokato pagalbą.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

R. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. už tai, kad 2010 m. spalio 29 d. 11.36 val. Kaune, Savanorių pr., būdamas blaivus, turintis reikiamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą, vairuodamas automobilį „Scania P94“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas antra eismo juosta nuo Šiaurės pr. link S. Ž. g., prie šviesoforo reguliuojamos sankryžos su P. L. g. pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 106, 165 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, prieš pradėdamas važiuoti, įsijungus leidžiamam šviesoforo signalui, neįsitikino, kad tai daryti saugu, pradėjęs važiuoti nepraleido iš dešinės pusės, pėsčiųjų perėja baigiančio pereiti važiuojamąją dalį pėsčiojo S. K., kurį parbloškė ir sužalojo, vilkdamas apie 500 metrų iki Savanorių pr. namo Nr. 349, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. K. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Nukentėjusieji V. Š. ir J. K. apeliaciniu skundu prašo: atlikti įrodymų tyrimą dėl S. K. mirties priežasties nustatymo, paskiriant teismo medicinos ekspertizę, ją pavesti atlikti Vilniauus skyriaus teismo medicinos ekspertams. Jeigu būtų nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp R. R. nusikalstamų veiksmų ir S. K. mirties, nuteistojo veiką perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., pagal kurią ir skirti nuteistajam bausmę. Jeigu byloje nebus nustatyta pagrindo perkvalifikuoti nuteistojo veiką į Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. - Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį pakeisti tokiu būdu: R. R. už nusikaltimo, numatyto Lietuvps Respublikos BK 281 str. 3 d., padarymą nubausti šiame baudžiamajame įstatyme nurodytos laisvės atėmimo bausmės ribose, o taip pat taikyti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą maksimaliam baudžiamojo įstatymo nustatytam laikui, priteisti iš atsakingų už žalos atlyginimą asmenų nukentėjusiesiems J. K. ir V. Š. kiekvienam po 30 000 litų neturtinės žalos atllyginimo bei kiekvienam lygiomis dalimis turtinės žalos atlyginimą 6498 litų.

Dėl faktinių aplinkybių. Apeliantų nuomone, byloje išlieka pagrįstos abejonės dėl S. K. mirties priežasties, nes itin artimas laiko tarpas tarp jam padaryto nurodytajame autoįvykyje sveikatos sutrikdymo ir nukentėjusiojo mirties sudaro pagrindą abejoti, ar iš tiesų nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp nuteistojo veiksmų pasėkoje sukelto autoįvykio ir S. K. mirties. Apeliantų nuomone, Kauno skyriaus teismo medicinos specialistai neišsamiai ištyrė tuos klausimus, atitinkama ekspertizė turėjo būti paskirta visiškai nešališkiems bei itin kvalifikuotiems Vilniaus skyriaus ekspertams, todėl jie prašo paskirti šioje byloje teismo medicinos ekspertizę S. K. mirties priežasčiai nustatyti.

Dėl žalos atlyginimo. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, kurių pasėkoje nukentjusiųjų tėvas S. K. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusieji patyrė ženkliai didesnę neturtinę žalą nei jiems priteisė apylinkės teismas. Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, jog tėvo sunkus sužalojimas nukentėjusiesiems tiesiogiai sukėlė pasekmes, kurios Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įvardintos, kaip sudarančios pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat laikytina, kad nukentėjusieji vis tik turi teisę gauti iš atsakingų asmenų tą neturtinės žalos atlyginimą, kurio dėl savo mirties nespėjo gauti jų tėvas. Apylinkės teismas, mažindamas nukentėjusiesiems priteistos žalos atlyginimą, pažeidė civilinės teisės normas. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog teisėta ir pagrįsta neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems suma būtų po 30000 Lt. kiekvienam ir toks žalos atlyginimo dydis visiškai atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus (LR CK 1.5 str.) bei kitus civilinius įstatymus.

Dėl turtinės žalos. Dėl R. R. nusikalstamų veiksmų nukentėjusieji patyrė ir turtinę žalą: išlaidos vaistams - 320 Lt., išlaidos transportui - 1005 Lt., laidojimo išlaidos - 3020 Lt., išlaidos duobės kasimui - 553 Lt., bažnyčios paslaugos - 800 Lt., gedulingi pietūs - 800 Lt., viso - 6498 Lt. Byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą teigti, jog nukentėjusiųjų ieškinys yra pagrįstas visoje šioje nurodytoje apimtyje, o apylinkės teismas nepagrįstai mažino tą turtinės žalos atlyginimą.

Dėl bausmės. Apeliantai teigia, kad nuteistajam paskirta aiškiai per švelni, neatitinkanti baudžiamojo įstatymo reikalavimų bausmė, tai teigdami jie nurodo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytus bausmės paskirties tikslus bei to paties kodekso 54 str. numatytus bausėms skyrimo pagrindus bei nurodo, jog nuteistajam R. R. paskyrus 2011-09-16 nuosprendyje nurodytą bausmę, tie baudžiamieji įstatymai yra pažeisti, nes yra pagrindas paskirti jam laisvės atėmimo bausmę, paskirtosios jam bausmės dydis aiškiai per mažas, nepagrįstai netaikytas Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje reglamentuojamas uždraudimas vairuoti transporto priemones, nes R. R. ir anksčiau ne kartą pažeidinėjo Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir tokiems asmenims tikrai turi būti uždrausta kurį laiką vairuoti transporto priemones.

Šalies argumentai

Civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinius skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl 8625 Lt. neturtinės žalos bei 970 Lt. turtinės žalo nukentėjusiesiems J. K. ir V. Š. priteisimo iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Apelianto UAB DK „PZU Lietuva“ nuomone, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog draudiko atsakomybė kyla draudimo sutarties pagrindu, o taikė deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės aktų normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-12-29 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir ,,Teismų praktikoje“ Nr. 34, yra nurodęs, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, dėl kurio transporto priemonės valdytojui atsiranda civilinė atsakomybė, draudiko kaip skolininko statusas grindžiamas ne civilinės deliktinės atsakomybės teisiniais santykiais, o sutartiniais privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiais. Draudiko ir nukentėjusio asmens santykių pagrindas yra TPVCAPD sutarties, sudarytos trečiojo asmens - nukentėjusiojo - naudai, vykdymas, todėl draudiko civilinė atsakomybė gali atsirasti tik dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo vykdymo. Taigi, draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią draudimo išmoką dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo ji turi atlyginti nukentėjusiajam trečiajam asmeniui ir kokia apimtimi moka draudikas (Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. 1 d.). Tokia praktika formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2t410/2008 yra pasisakęs: „ kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas, nustatoma pagal draudimo sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir pačia draudimo sutarti“.

Nurodo, jog remiantis LR Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d., transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje yra 2 500 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui, kas patvirtina, kad draudiko atsakomybė atlyginant eismo įvykio metu nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų patirtą neturtine žalą yra ribojama 2500 eurų suma (t.y. 8632 Lt). Be to, šią sumą draudikas įpareigotas išmokėti tik trim atvejais: 1) dėl trečiojo asmens gyvybės atėmimo; 2) kai trečias asmuo netenka 100 proc. darbingumo; 3) kai trečias asmuo dėl sužalojimų būna nedarbingas daugiau kaip 431 dieną.

Nurodo, jog teismas nevertino apelianto pateiktų paaiškinimų, nustačius, jog S. K. mirtis nebuvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio metu patirtomis traumomis, pagal LR CK 6.250 str. 2 d. ir CK 5.1 str. neturtinė žala ieškovams negali būti atlyginta, nes neturtinė žala ne dėl gyvybės atėmimo, o dėl sunkaus sveikatos sužalojimo yra asmeninė palikėjo teisė, susijusi konkrečiai su pačiam palikėjui padaryta žala, todėl nėra paveldima, paveldimos yra tik turtinės palikėjo teisės (LR CK 5.1 str. 2 d.). Taigi, UAB DK „PZU Lietuva“ nekyla pareiga S. K. pareigų ir teisių paveldėtojams (jo vaikams) išmokėti dėl gyvybės lėmimo patirtą neturtinę žalą.

Apeliantas nurodo, jog pirmos instancijos teismas priimdamas nuosprendį nevertino aplinkybės, kad UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiųjų pateiktų dokumentų pagrindu paskaičiavo ir išmokėjo dokumentais pagrįstą 286,91 Lt. draudimo išmoką už S. K. dėl eismo įvykio patirtas gydymo išlaidas ir vis tiek priteisė 320 Lt. už vaistus, taip pat nepagrįstai iš UAB DK „PZU Lietuva“ priteisė 970 Lt. turtinės žalos atlyginimui, nepagrįstai priteista 650 Lt. už transportavimo išlaidas, nes baudžiamojoje byloje nėra pateikta šią sumą pagrindžiančių įrodymų.

Apelianto nuomone, Kauno miesto apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje, nevertino aukščiau skunde išdėstytų civilinio atsakovo argumentų ir motyvų, nesivadovavo CK 6.254 str. 2 d., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo bei Eismo įvykio metų padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos įėjimo taisyklių nuostatomis, todėl civilinio ieškinio klausimą išsprendė neteisingai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 109 str., 115 str. 1 d. bei 305 str. 5 d. reikalavimus.

Dėl nukentėjusiųjų apeliacinio skundo. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad nukentėjusiųjų apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Teismui nekyla jokių abejonių dėl R. R. veikos kvalifikacijos teisingumo, tinkamo civilinių ieškinių dydžio nustatymo bei nuteistajam paskirtos bausmės rūšies bei dydžio parinkimo teisingumo. Apeliantai skunde nurodydami, jog išlieka pagrįstos abejonės dėl S. K. mirties priežasties, tai grindžia teiginiais apie davusių tokią išvadą ekspertų neišsamaus tyrimo atlikimu, abejonėmis jų šališkumu bei kvalifikuotumu, tačiau tokių savo teiginių visiškai neargumentuoja, nepagrindžia faktiniais duomenimis, kas būtent jiems duoda pagrindą abejoti tiek specialisto išvadą, tiek ekspertizės aktą dėl nukentėjusiojo S. K. mirties priežasties nustatymo, pasirašusių specialisto ir eksperto objektyvumu bei jų kvalifikacija. Iš bylos medžiagos matyti, kad specialisto išvada ir ekpsertizės aktu duotos aiškios ir kategoriškos išvados dėl nukentėjusiojo mirties priežasties, šių tyrimų aprašosose dalyse detaliai, argumentuotai išdėstyta tyrimo eiga, ištirta nukentėjusiojo sveikatos būklė prieš autoįvykį, po jo, nustatyti sužalojimai, jų sunkumas bei padarytos mediciniškai paremtos išvados, kurios atsakant į tą patį klausimą abiejuose išvadose yra analogiškos – jog 2010-10-29 autoįvykio metu patirta nukentėjusiojo S. K. trauma neturėjo tiesioginio ryšio su mirtimi nuo galvos smegenų insulto. Abejoti šiais rašytiniais duomenimis teismui pagrįstai nebuvo jokio teisinio pagrindo.

Nepagrįsti skundo motyvai dėl civilinių ieškinių neturtinei bei turtinei žalai atlyginti sumažinimo. Apeliantai, nurodydami, jog teismas, sumažindamas jų pareikštuose civiliniuose ieškiniuose nurodytas priteistinas sumas, tuo pažeidė civilinės teisės normas, vėlgi visiškai neargumentuoja tokio skundo motyvo. Kolegija konstatuoja, kad teismas, sumažindamas pareikšto ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydį ir jį priteisdamas iš civilinio atsakovo, netinkamai taikė teisės normas. Teismų praktikoje apskritai neturtinė žala ne tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam amseniui, o kitiems asmenims – šio teisių perėmėjams (nukentėjusiojo giminėms, artimiesiems), priteisiama tik tuomet, kai nusikalstamos veikos padarymo pasekmė yra nukentėjusiojo mirtis. Lietuvos Respublikos CK 5.1 str. reglamentuoja, jog asmeninės tiek turtinės, tiek neturtinės teisės, kurios neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, yra nepaveldimos. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ir iš dalies patenkindamas civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nesilaikė įstatymo reikalavimų ir priėmė neteisingą sprendimą, Apeliantai, nurodydami jų patirtos turtinės žalos dydį, jį grindžia turėtomis išlaidomis, susijusiomis su nukentėjusiojo laidojimu ir tuo pagrindu prašo nuosprendį pakeisti ir priteisti jų prašomą sumą. Autoįvykio metu patirta nukentėjusiojo S. K. trauma neturėjo tiesioginio ryšio su jo mirtimi, todėl išlaidos, susijusios su jo laidojimu, buvo pagrįstai išminusuotos iš pareikštos ieškinio sumos.

Bausmė nuteistajam paskirta tinkamai, vadovauntis įstatymu bei nustatytomis byloje aplinkybėmis. Teismas argumentuotai išdėstė, kodėl R. R. parinkto ne pačią griežčiausią iš sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių. Lietuvos Respublikos BK 68 str. reglamentuotos normos teismui nėra privalomos, teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, gali nuspręsti, taikyti asmeniui draudimą naudotis specialiomis teisėmis ar ne, todėl iš šioje dalyje teismas įstatymų nepažeidė.

Civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies. Dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo apeliacinis skundas yra pagrįstas, argumentuotas, todėl tenkintinas pilnai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, vadovavosi tinkamomis teisės normomis tačiau priėmė šioms normoms prieštaringą sprendimą.

Teismas, nurodydamas, jog pagal Civilinio kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo, vis tiek civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkino ir priteisė iš draudimo įstaigos, atsižvelgiant į sunkias pasekmes, jog dėl padaryto nusikaltimo avarijos metu buvo sunkiai sužalotas asmuo. Apeliantas skunde visiškai pagrįstai ir argumentuotai teigia, jog apie nusikaltimu padarytos neturtinės žalos priteisimo teisėtumą galima kalbėti tik tais atvejais, kai tokios žalos patiria tiesiogiai su neteisėtais veiksmais susidūręs asmuo, kai šių veiksmų pasekmės yra priežastiniame ryšyje su patirta žala arba kai neturtinė žala padaroma dėl asmens gyvybės atėmimo - atlyginama paveldėjimo teisę turintiems asmenims. Kaip minėta, analizuojant pirmąjį apeliacinį skundą, teismas visiškai neteisėtai ir nepagrįstai patenkino nukentėjusiųjų V. Š. ir J. K. civilinius ieškinius, susijusius su neturtine žala, patirta dėl jų tėvo sveikatos sutrikdymo ir priteisė iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ nustatytą žalos atlyginimą, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas. Apeliantas skunde taip pat nurodo ir kitas su neteisėtai priteistu ieškiniu susijusias aplinkybes - iš draudimo bendrovės priteistinos maksimalios sumos dydį, dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo apimties, tačiau nustačius, jog iš esmės nebuvo įstatyminio pagrindo tenkinti civilinį ieškinį neturtinės žalos dalyje, šie skundo argumentai nebus analizuojami.

Dalyje dėl turtinės žalos priteisimo apeliacinis skunas tenkinamas iš dalies. Teismas laiko, kad nukentėjusiųjų pateikti apmokėjimo kvitai patvirtina buvus išlaidų, susijusių su nukentėjusiojo S. K. transportavimu, gydymu, todėl teismas laiko, kad šios išlaidos turi būti priteistos iš to asmens, kuris turi pareigą atlyginti šią žalą – t.y. draudiko UAB DK „PZU Lietuva“. Tačiau apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad UAB DK „PZU Lietuva“ pagal nukentėjsiųjų pateiktus dokumenus jau apskaičiavo ir išmokėjo 286,91 Lt. draudimo išmoką, susijusią su S. K. gydymu, todėl šioje sumoje ieškinys turtinei žalai atlyginti mažintinas.

Esant tokioms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad nuosprendis dalyje dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo, keistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p., 3 p. kolegija

nutarė:

Nukentėjusiųjų V. Š. ir J. K. apeliacinį skundą atmesti, o UAB DK ,,PZU Lietuva“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį, dalyje dėl nukentėjusiųjų V. Š. ir J. K. civilinių ieškinių tenkinimo ir priteisimo iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, 8625 (aštuonių tūkstančių šešių šimtų dvidešimt penkių) litų nukentėjusiems V. Š. ir J. K., t.y. po 4312,50 litų kiekvienam neturtinės žalos, bei 970 (devynių šimtų septyniasdešimties) litų, t.y. kiekvienam po 485 litus turtinės žalos – pakeisti, nukentėjusiųjų V. Š. ir J. K. pareikštus civilinius ieškinius padarytai neturtinei žalai atlyginti atmesti kaip nepagrįstus, o jų ieškinius padarytai turtinei žalai atlyginti sumažinti 286,91 Lt. ir priteisti 683,09 Lt. (šešis šimtus aštuoniasdešimt tris litus, 9 ct.), t.y. kiekvienam po 341,55 Lt. (tris šimtus keturiasdešimt vieną litą 55 ct) turtinės žalos.

Kitoje dalyje Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Jurgis KiškisTeisėjai: Algirdas JaliniauskasAlgerdas Urbšys