Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 straipsnį bei 124¹ straipsnio 8 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2015 m. vasario 20 d., 2.10 val., Vilniuje, Tauro g., ties namu N. 5, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis, t. y 1,85 promilių girtumo laipsnis, ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje.

Be to, A. S. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, policijos pareigūnams sustabdžius jį patikrinti, nepateikė automobilio registracijos, privalomosios techninės apžiūros bei privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumentų. Šiais veiksmais A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 16 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. paaiškino, jog pats pasiėmė R. P. mašiną ir nuvažiavo, pastarasis tuo metu buvo pas jį namuose, jie kartu anksčiau dirbo, R. P. buvo girtas, turbūt žinojo, kad ima mašiną. Neprisimena, ar R. P. davė jam raktelius, buvo girtas, gal alkoholio važiavo parvežti. Dėl įvykio gailisi, šiuo metu jo pajamos yra tik pašalpa už vaikus.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo B. P. paaiškino, jog mašina eilę metų važinėja sūnus, ji registruota jo vardu, jis pats anksčiau ja važinėjo, tačiau nusipirko kitą ir šią davė sūnui, buvo kaip šeimos mašina.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. P. parodė, jog Sacvickis jam žinomas, teko kartu dirbti. Jis naudojasi automobiliu, kurį jam davė važinėtis tėvas. Automobilį tėvas pirko gal 2009 m. Žino, kada Savickis buvo sulaikytas, jis pas jį buvo, kartu truputį išgėrė ir ėjo miegoti, ką toliau šis darė, jis nežino. Savickis jo neprašė mašinos, pasiėmė pats raktelius, kurie buvo ant stalo, jo megztinio kišenėje. Važiuoti pirkti alkoholio jie nesitarė.

Dėl A. S. padarytų pažeidimų

Motyvuojamoji dalis

ATPK 129 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams, kurie vairuoja transporto priemones būdami neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, neturėdami teisės vairuoti ar neturėdami teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba vengia neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, taip pat vairuotojams, kurie vartoja alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį baudžiama už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tiesiogiai nenumatytus administracinių teisės pažeidimų kodekse.

A. S. kaltę, padarius ATPK 129 straipsnyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio A. S. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos jo padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės bei paaiškinimas, jog važiavo į taborą (b. l. 2-3). Teismo posėdžio metu A. S. pripažino, jog įvykio metu išgėręs vairavo R. P. mašiną, kurią pats pasiėmė. Be A. S. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jame esančio paaiškinimo ir teismo posėdžio metu duotų parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: 2015 m. vasario 20 d. S. T. rašytinis paaiškinimas, iš kurio matyti, jog Vilniuje, Islandijos ir Pamėnkalnio g. sankryžos viduryje jis pamatė stovintį automobilį „Volkswagen Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo taip, lyg būtų mėginęs pasukti į Pylimo gatvę prieš „plytą“. Stebint automobilį, iš jo išlipo trys, vyrai, kurie pavaikščioję po važiuojamąją kelio dalį, grįžo į automobilį, apsisuko. Tuomet prie jo priėjo vairuotojas ir jam pasirodė, kad šis yra neblaivus. Vairuotojas klausė, kaip jam nuvažiuoti į stotį. Jis iškvietė policiją, sekė automobilį, informavo pareigūnus apie jo važiavimo kryptį (b. l. 9); policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, jog gavus pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, „Volkswagen Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo sulaikytas Vilniuje, Tauro g. Paaiškėjo, kad tai A. S.. Vairuotojas nepateikė jokių dokumentų. Alkotesteriu jam nustatytas 1,85 promilės neblaivumas. Vairuotojas neneigė, jog vairavo išgėręs (7, 8); policijos įvykio registro išrašas (b. l. 13); pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 12), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 14); asmens neblaivumo nustatymo pažyma (b. l. 11). Be to, iš alkotesterio Nr. 0000284 patikros sertifikato matyti, kad jo patikra galioja iki 2015 m. liepos 28 d., t. y. pažeidimo padarymo metu alkotesteris buvo tinkamas naudoti (b. l. 10). Asmens baustumo pažymoje užfiksuota, jog A. S. praeityje baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 4-6). Išraše apie asmens duomenis faktas, jog A. S. išduotas vairuotojo pažymėjimas, neužfiksuotas (b. l. 15). Šios aplinkybės sudaro sudaro pagrindą išvadai, jog tesės vairuoti transporto priemones jis neturėjo ir aptariamo įvykio metu. Pirmiau aptartų įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad A. S., būdamas neblaivus, vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 129 straipsnį. Be to, A. S. policijos pareigūnams patikrinimo metu nepateikė automobilio registracijos, privalomosios techninės apžiūros bei privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumentų. Tokia A. S. veika atitinka ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymius ir jis baustinas administracine tvarka.

Dėl A. S. skirtinos nuobaudos

Teismas, skirdamas A. S. nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (vienas iš padarytų pažeidimų kelia pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei), atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – A. S. baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų už nevienarūšius teisės pažeidimus. Praeityje baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu vairuotojui esant neblaiviam ( ATPK 129 straipsnis, ATPK 127 straipsnio 2 dalis ir 130 straipsnio 1 dalis). Nors nuobaudos ir nebegalioja, ankstesni panašaus pobūdžio pažeidimai leidžia spręsti apie A. S. pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą išvadai, jog jis nėra linkęs keistis ar taisytis. Asmens baustumo pažymoje, be kita ko, užfiksuota, jog A. S. yra baustas ir už kitus administracinius teisės pažeidimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus ir tai tik patvirtina prielaidą, kad jis turi polinkį į alkoholio vartojimą ir dėl šios priežasties renkasi neatsakingą, visuomenei nepriimtiną, kartu pavojingą elgesį. Dėl pirmiau aptartų aplinkybių, teismas laiko A. S. gailėjimąsi dėl padarytų pažeidimų deklaratyviu ir neturi pagrindo konstatuoti esant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kadangi ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tik esant visoms būtinoms sąlygoms, t. y. kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas taip pat nenustatė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. S. už ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda, tuo tarpu pagal ATPK 129 straipsnį jam skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bauda, kurios dydis nustatytinas artimesnis šios rūšies nuobaudos vidurkiui.

Teismas byloje nenustatė pagrindo konfiskuoti A. S. vairuotą transporto priemonę, kuri bylos duomenimis, priklauso B. P. (b. l. 2). Teismo posėdžio metu sunteresuotas asmuo B. P. paaiškino, jog jog mašina eilę metų važinėja sūnus, ji registruota jo vardu, jis pats anksčiau ja važinėjo, tačiau nusipirko kitą ir šią davė sūnui, buvo kaip šeimos mašina. Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu nuosekliai parodė, jog jis įvykio dieną pas A. S. buvo, kartu truputį išgėrė ir ėjo miegoti, ką toliau šis darė, jis nežino. Savickis jo neprašė mašinos, pasiėmė pats raktelius, kurie buvo ant stalo, jo megztinio kišenėje. Važiuoti pirkti alkoholio jie nesitarė. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojo parodymais, juo labiau, kad ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. patvirtino, jog R. P. tuo metu buvo girtas, o ir jis pats automobilio paėmimo aplinkybių tiksliai dėl neblaivumo negalėjo prisiminti. Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, išvada, jog transporto priemonės valdytojas R. P. iš esmės turėjo realią galimybę užkirsti kelią neblaiviam A. S. naudotis jo automobiliu, būtų nepagrįsta, priešingai, pirmiau nustatytos aplinkybės veikiau leidžia spręsti, kad pažeidėjas transporto priemonę pasiėmė pats, nepriklausomai nuo R. P. valios. Atsižvelgus į tai, papildomos ATPK 129 straipsnyje numatytos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo – taikymas šiuo atveju neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų, todėl pastaroji nuobauda A. S. neskirtina.

A. S. už padarytus pažeidimus paskirtosios nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 27, 30², 33 straipsniais, 124¹ straipsnio 8 dalimi, 129, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje, ir skirti vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų (1250 Eur) dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

A. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje, ir skirti penkių eurų (5 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtąsias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir A. S. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų (1250 Eur) dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030.

Apie baudos sumokėjimą pranešti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Jeigu baudos administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sumokėti negali, jis ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.