Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus – atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Strėvininkų socialinės globos namų pareiškimą suinteresuotam asmeniui D. M. ir išvadą teikiančiai institucijai šioje byloje – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui – dėl teismo sprendimo, kuriuo fizinis asmuo – D. M. – pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. S. socialinės globos namų atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 88).

P. S. socialinės globos namų pareiškimas grindžiamas šiais argumentais:

- Kauno miesto Požėlos rajono liaudies teismo 1987 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1126 / 87 D. M. dėl proto negalios, vadovaujantis teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis: D. M. diagnozuota įgyta silpnaprotystė, dėl ko ji negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, pripažinta neveiksnia. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartimi neveiksniai D. M. nustatyta globa ir paskirta globėjas bei turto administratorius – pareiškėjas – Strėvininkų socialinės globos namai (b. l. 12–14, 20–24);

- pasikeitus fizinių asmenų civilinio veiksnumo / neveiksnumo teisiniam reglamentavimui, būtina peržiūrėti teismo sprendimą, kuriuo D. M. pripažinta neveiksnia, ir nustatyti konkrečias turtinių ir asmeninių neturtinių santykių sritis, kuriose ji laikytina veiksnia ir neveiksnia, atsižvelgiant į socialinio darbuotojo pateiktą D. M. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus įvertinimą – išvadą;

- Kaišiadorių socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo išvadoje (b. l. 16–17), parengtoje pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintą Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašą, nurodyta, kad D. M. iš esmės negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes: nesupranta pinigų vertės ir reikšmės; kalba, tačiau labai neaiškiai, nesiorientuoja laike, dienose, nežino savo amžiaus; nemoka rašyti ir skaityti; negalėtų savarankiškai sudaryti ilgalaikių ir trumpalaikių finansinių sandorių, disponuoti nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu; negeba savarankiškai pasirūpinti savo sveikata, lankantis pas gydytojus ar vykstant į kitas medicinines įstaigas reikalingas palydėjimas ir darbuotojų pagalba; geba pasisakyti ar parodyti skaudamą vietą ir savarankiškai nueiti į globos įstaigoje esantį medicinos sesers kabinetą; negeba savarankiškai pasirūpinti savo higiena bei savitvarka buityje; nesuvokia santuokos esmės ir prasmės.

Atsižvelgus į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas (b. l. 77–79), suinteresuotas asmuo D. M. į teismo posėdį nekviesta.

Išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus – atstovas į teismo posėdį neatvyko. Gautas prašymas bylą nagrinėti išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 89).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas iš dalies tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 2.6 straipsnį civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos CK asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (2.5 straipsnis). Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Psichikos sutrikimas/ psichinė liga ar proto negalia, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo, o Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnis ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos kaip nustatančios, jog visais atvejais, kai yra gydytojo psichiatro išvada, kad asmuo serga psichine liga ar turi proto negalią, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas pripažįsta jį neveiksniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis Nr. 3K-3-370/2008).

Neveiksniu tam tikroje srityje ar tam tikrose srityse ir globos reikalingu tose srityse iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis tam tikrose srityse (dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam), pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Labai svarbu įvertinti ir realios grėsmės, kad psichikos liga sergantis / psichikos sutrikimą turintis asmuo savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, buvimą.

2015 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnyje nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2016 m. sausio 1 d., priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Kauno miesto Požėlos rajono liaudies teismo 1987 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1126 / 87 D. M. dėl proto negalios, vadovaujantis teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis: D. M. diagnozuota įgyta silpnaprotystė, dėl ko ji negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, pripažinta neveiksnia. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartimi neveiksniai D. M. nustatyta globa ir paskirta globėjas bei turto administratorius – pareiškėjas – Strėvininkų socialinės globos namai (b. l. 12–14, 20–24).

Pagal pareiškėjo Strėvininkų socialinės globos namų teismui pateiktą suinteresuoto asmens D. M. 2016 m. spalio 4 d. medicininio dokumento išrašą D. M. nuo vaikystės diagnozuotas sunkus protinis atsilikimas su elgesio ir emocijų sutrikimu (F72.1) (b. l. 18).

Suinteresuotas asmuo D. M. nedarbinga, darbingumo lygis – 20 procentų, netektas darbingumas – 80 procentų (neterminuotai), jai reikalinga nuolatinė priežiūra / globa (b. l. 9–11).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1-ojo teismo psichiatrijos skyriaus pateiktame teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-60 / 2017 (b. l. 77–79) nurodyta, kad D. M. konstatuojamas psichikos sutrikimas – F72.1 – sunkus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, kai reikia atkreipti dėmesį ar gydyti. Dėl psichikos būklės D. M. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti nei turtinių santykių, nei asmeninių neturtinių santykių srityse. Pagal savo psichikos būklę D. M. negali savimi pasirūpinti ir priimti kasdieninių sprendimų. Dėl psichinės būklės D. M. nerekomenduotina dalyvauti teismo posėdyje, nes ji nesupras teismo proceso prasmės, negebės duoti paaiškinimų.

Sprendžiant dėl sričių, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu ar ribotai veiksniu turi būti taikomas dviejų kriterijų visetas. Pirma, turi būti nustatytas asmens psichinės sveikatos sutrikimas, tačiau pagal naująjį neveiksnumo reglamentavimo modelį medicininis kriterijus nėra pakankamas. Antra, būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė. Teismo sprendimo motyvuose turi būti nurodytas veiksnumo ribojimo pagrindų visetas.

Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad: suinteresuotam asmeniui D. M. diagnozuotas sunkus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, kai reikia atkreipti dėmesį ar gydyti; D. M. yra nedarbinga, darbingumo lygis – 20 procentų, netektas darbingumas – 80 procentų (neterminuotai); jai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Esant tokiai suinteresuoto asmens D. M. psichikos būklei, ji pripažintina neveiksnia tik tose srityse, kuriose gali būti labiausiai pažeidžiami jos interesai. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia ne tik į suinteresuoto asmens D. M. fizinę ir psichikos būklę, bet ir į jos amžių, jos gyventą ir gyvenamą gyvenimą, elgseną šiuo metu, taip pat į tai, kad nėra duomenų apie jos keliamą grėsmę sau ir kitiems.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad suinteresuotas asmuo D. M. šiuo metu dalyvauja ne visose socialinio gyvenimo srityse, todėl nėra jokio reikalo riboti jos veiksnumo tose srityse, kurios jai neaktualios, kurių galimybėmis ji dėl savo sveikatos būklės vis tiek negalės pasinaudoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Štukaturovas prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 44009 / 05). Iškilus poreikiui, visada galima spręsti dėl pripažinto neveiksnumo tam tikrose srityse panaikinimo ar dėl asmens pripažinimo neveiksniu kitose ar papildomose srityse. Be to, Lietuvoje yra sukurta teisinė ir institucinė sistema, turinti ir galinti užtikrinti negalią turinčią asmenų teisių įgyvendinimą ir apsaugą nuo jų teisių ir interesų pažeidimų, piktnaudžiavimo jų pasitikėjimu.

Nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui D. M. neapribotinas veiksnumas šiose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo nurodytose srityse: dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita) (10.1.6 punktas); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita) (10.2.3 punktas); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (10.2.4 punktas); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir panašiai) (10.2.5 punktas), tačiau suinteresuotam asmeniui D. M. apribotinas veiksnumas šiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai) (10.1.1 punktas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai (10.1.2 punktas); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita) (10.1.3 punktas); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita) (10.1.4 punktas); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita) (10.1.5 punktas); savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir panašiai) (10.2.1 punktas) ir sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai) (10.2.2 punktas).

Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba asmens pripažinimas ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą, yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. tokiam asmeniui suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pavyzdžiui, teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė, teisė į darbą ir kita), jos ir neturėtų būti ribojamos.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, siekiant apsaugoti ir užtikrinti negalią turinčių asmenų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat siekiant skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, keistinas Kauno miesto Požėlos rajono liaudies teismo 1987 m. lapkričio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1126 / 87 ir nustatytinos konkrečios sritys, kuriose suinteresuotas asmuo D. M. laikytina neveiksnia (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnis).

Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius tam tikras sritis, kuriose asmuo laikomas neveiksniu, anksčiau nustatyta tokio asmens globa ir paskirtas globėjas bei turto administratorius lieka nepakeista, o globėjas veikia atitinkamose srityse, kur asmuo pripažintas neveiksniu (Lietuvos Respublikos CK 2.10 ir 3.240 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 468 ir 469 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 468 ir 469 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą iš dalies tenkinti.

Pakeisti Kauno miesto Požėlos rajono liaudies teismo 1987 m. lapkričio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1126 / 87, kuriuo D. M., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta neveiksnia – nustatyti konkrečias sritis, kuriose D. M. laikytina neveiksnia:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai);

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai;

- kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita);

- nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita);

- paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita);

- savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir panašiai);

- sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai).

Sprendimui įsiteisėjus, teisės aktų nustatyta tvarka pateikti sprendimo duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.