- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-19
- Bylos Nr.
- TS-7-224/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Malinauskas
- Nuteistasis
- Ž. A.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. A. skundą dėl Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2016 m. gruodžio 21 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-554 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Ž. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Komisija nutarime nurodė, jog vertinant nuteistojo asmenybę, stebimi neigiami pokyčiai jo elgesyje. Nuteistasis po ankstesnio Komisijos posėdžio savo elgesio nepakeitė, o šiuo metu turi keturias galiojančias drausmines nuobaudas. Nuteistajam ankstesnio svarstymo metu Komisija pasiūlė socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones, t. y. pasiūlė dalyvauti papildomose socialinės reabilitacijos programose, tačiau nuteistasis į pasiūlytas rekomendacijas neatsižvelgė ir su prašymais nesikreipė. Pasak Komisijos, nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 40 balų, tačiau jo turimos galiojančios drausminės nuobaudos, neleidžia spręsti apie akivaizdžią pažangą, siekiant mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Anot Komisijos, nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra ženkli ir nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, kadangi nėra pagrindo manyti, jog jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šalies argumentai
2016 m. gruodžio 30 d. Alytaus rajono apylinkės teisme gautas nuteistojo Ž. A. skundas dėl Komisijos nutarimo Nr. 357-554 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis prašo grąžinti Komisijai jos nutarimą dėl padarytų netikslumų ištaisymo arba panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis Ž. A. skunde nurodė, kad Komisija neteisingai traktavo, jog jis turi keturias galiojančias drausmines nuobaudas. Anot nuteistojo, Komisija neteisingai pripažino kaip drausminę nuobaudą tai, kad jis bausmę atlieka drausmės grupės sąlygomis. Nuteistasis skunde akcentavo, kad bausmės atlikimas drausmės grupėje yra ne nuobaudos rūšis, o – pasekmė už drausmines nuobaudas. Nuteistasis teigė, kad jo turėtos drausminės nuobaudos tapo negaliojančiomis 2016 m. lapkričio 30 d., todėl, kadangi Komisijos posėdis vyko 2016 m. gruodžio 21 d., tai reiškia, kad svarstymo metu jis neturėjo galiojančių drausminių nuobaudų. Nuteistasis atkreipė dėmesį, kad bausmės atlikimo metu jo padėtis buvo vis sunkinama. Pasak nuteistojo, jis bausmę atlikinėjo toli nuo savo gyvenamosios vietos, o tai apsunkino jo artimiesiems galimybę jį lankyti. Anot nuteistojo, Komisija neteisingai nurodė jo jau atliktos bausmės dalį. Nuteistasis pažymėjo, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo Ž. A. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Nuteistasis Ž. A. yra atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistajam formaliai galėtų būti taikomas BVK 157 straipsnyje numatytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nustatyti vien tik formalųjį paleidimo kriterijų šiuo atveju nepakanka, būtina įvertinti nustatytų aplinkybių visumą.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertintinas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.
Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priima sprendimą. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Susipažinus su teismui pateiktu Komisijos 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimu, bylos medžiaga bei nuteistojo asmens byla, matyti, kad nuteistasis Ž. A. bausmę Alytaus pataisos namuose atlieka nuo 2016 m. vasario 19 d. Šiuo metu bausmę nuteistasis atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Iš 2016 m. gruodžio 21 d. posėdžio protokolo matyti, kad Komisijos posėdis buvo teisėtas, nes jame dalyvavo 8 komisijos nariai ir nutarimas dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam priimtas, visiems Komisijos nariams pasisakius prieš nuteistojo paleidimą iš pataisos įstaigos. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą. O vien tai jau jį apibūdina neigiamai ir rodo jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų ir įtakotų jį laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti. Būtina pažymėti tai, jog nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis ir sunkumas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl jam paskirta individualizuota kriminalinė bausmė turėtų kardinaliai įtakoti nuteistojo elgesį bei jo požiūrį į įstatymų reikalavimų laikymąsi. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir dėl to jam bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, būtina pažymėti, jog anksčiau nuteistajam teismo parodytas pasitikėjimas, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, būtina pažymėti, kad nuteistasis visos bausmės vykdymo metu buvo 2 kartus paskatintas, tačiau, nepaisant to, jis net 16 kartų baustas drausmine tvarka. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas, pavyzdingas, o nuteistasis nėra motyvuotas teigiamai keisti savo elgesį. Galima teigti, kad nuteistasis yra linkęs pažeisti visuotinai nustatytą tvarką. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad bausmę atlikdamas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą. Pažymėtina, jog nuteistasis prieš laisvės atėmimo bausmės vykdymą nedirbo, finansiškai jam padėjo artimieji ir jis pragyveno iš jų pajamų. Labai svarbu paminėti, kad atvykęs į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, nuteistasis atsisakė pataisos namų administracijos jam pasiūlyto darbo, nedirbo ir net nesistengė įsidarbinti. Alytaus pataisos namuose nuteistasis taip pat nedirba ir dėl darbo į pataisos namų administraciją net nesikreipė. Šios aplinkybės nekvestionuojamai patvirtina, kad nuteistasis visiškai neturi teigiamos motyvacijos bei nusiteikimo darbui. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina. Taip pat pažymėta, jog nuteistasis yra linkęs įrodinėti savo tiesą. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistasis yra ganėtinai tiesmukiškas, kategoriškas, turintis savus įsitikinimus, kurių jis akylai laikosi ir neketina keisti. Praeityje nuteistasis yra pasielgęs impulsyviai, jis sugeba analizuoti ir vertinti savo elgesį, stengiasi numatyti galimas tolimesnio savo elgesio pasekmes, tačiau ne visada pasitvirtina jo prognozės. Nuteistasis linkęs į ekspresyvų elgesį, kaskart jis stengiasi apginti savo nuomonę, kaltės jausmas – menkas. Ypač neigiamai nuteistąjį charakterizuoja nustatyta aplinkybė, jog jis laikosi kriminalinės subkultūros normų. Be to, nuteistasis turi dviprasmiškų nuostatų jį prižiūrinčių pareigūnų atžvilgiu. Svarbu pažymėti ir tai, kad 2016 m. gruodžio 21 d. Komisija jau net devintąjį kartą svarstė nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Atkreiptinas dėmesys, jog 2016 m. gegužės 11 d. Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nutarė nuteistajam jo netaikyti ir rekomendavo dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Tačiau nuteistasis ignoravo Komisijos rekomendacijas ir dėl dalyvavimo socialinės reabilitacijos programose, su prašymu nesikreipė. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 40 balų pagal OASys (žema), tačiau ji jau yra labai artima vidutinei. Nuteistojo pakartotinio nusikaltimo rizika vertinama kaip žema, o pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika vertinama, taip pat, kaip žema. Nepaisant to, būtina atkreipti dėmesį į nuteistajam įtaką darančius kriminogeninius veiksnius – gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė, nuostatos. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, galima teigti, kad nuteistasis, būdamas pataisos namuose, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkinti gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo neatliktos bausmės dalis dar yra pakankamai didelė – 10 mėnesių (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Vertinant visas nustatytas ir aptartas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad yra ryški pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis nuosekliai laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl negalima teigti, kad nuteistojo elgesys pasikeitė teigiama linkme tiek, kad būtų galima toliau jį taisyti neizoliuotą, bet prižiūrimą laisvėje.
Aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis Ž. A. teigiamai pakeitė savo mąstymą, vertybes ir elgesį bei padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Jį paleidus lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekti individualizuotos bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Komisijos nutarimo, priima vieną iš šių nutarčių: atmesti skundą; patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos – kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; patenkinti skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą – kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalis). Taigi įstatymas teismui, išnagrinėjusiam skundą dėl Komisijos nutarimo, nenumato galimybės grąžinti lygtinio paleidimo klausimą Komisijai spręsti iš naujo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo Ž. A. skundas dėl 2016 m. gruodžio 21 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 357-554 panaikinimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,
nutaria:
nuteistojo Ž. A. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.