Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui I. V., jos atstovui advokatui M. V., institucijos, priėmusios nutarimą, atstovei V. Z., nukentėjusiajai A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo skundą padavusio asmens I. V. skundą A. V. ir institucijai, priėmusiai nutarimą, Administracinei komisijai prie Kauno miesto savivaldybės tarybos dėl institucijos, priėmusios nutarimą - Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-05-06 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-56 panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gegužės 6 d. Administracinė komisija prie Kauno miesto savivaldybės tarybos priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-56 – pripažino I. V. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 10 dalyje ir skyrė administracinę nuobaudą – 500 Lt baudą be gyvūno konfiskavimo.

Liudytoja R. P. parodė, kad ji 2013 m. lapkričio mėn. dirbo M. įmonėje pardavėja ir jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). 2013 m. lapkričio 9d. ji dirbo parduotuvėje ir vienu momentu įbėgo senyvo amžiaus moteris, kuri pasakė, kad ją apkandžiojo šuo. Matė moters kruviną ranką. Moteris paprašė eiti kartu su ja į lauką ir pažiūrėti kieno šuo ją apkandžiojo. Abiem išėjus į lauką, moteris parodė bėgantį vilkinį šunį, bet tai buvo ne I. V. šuo. Šuo nubėgo toliau į kitus namus, tačiau ne į V. kiemą. Moteris neprašė R. P., kad ji skambintų V. R. P. pati skambino savo savininkams ir prašė, kad jie duotų V. numerį, tačiau savininkai nepasakė jų numerio, todėl R. P. V. neskambino.

Liudytojas E. V. parodė, kad jis apie patį įvyko nežino, nes tuo metu buvo išvykęs iš namų. Ar ryte išvykdamas šunį išleido į kiemą, nebeprisimena. Jam paskambino S. M. ir pasakė, kad jai pardavėja pasakė, kad V. šuo įkando moteriai. Jų šuo niekada nėra puolęs ant žmogaus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš 2014 m. gegužės 6d. administracinio teisės pažeidimo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-56 matyti, kad I. V. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. 10 d. 500 Lt bauda be gyvūno konfiskavimo už tai, kad ji 2013 m. lapkričio 9d. apie 10.40 val. neužtikrino, kad jos laikomas šuo išbėgęs iš valdos Marvelės g. 115, Kauno m. kiemo nepadarytų žalos asmeniui ar jo turtui, t. y. šuo užpuolė ir apkandžiojo pro šalį ėjusią A. V.. Tokia savo veika I. V. pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005-12-01 sprendimu Nr. T-622 patvirtintų Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių12 p. reikalavimus. (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. AD 56 l. 42-43)

Iš A. V. pareiškimo matyti, kad ji nurodė, jog 2013 m. lapkričio 9 d. apie 10.40 val. jai einant į autobusų sustojimą, iš vieno namo kiemo pro vartus išbėgo didžiulis šuo, kuris ją užpuolė ir pradėjo ją kandžioti. Po to šuo nubėgo atgal į (duomenys neskelbtini) namo kiemą.( ten pat b. l. 12)

Iš pirminio I. V. paaiškinimo matyti, kad ji paaiškino, jog A. V. pareiškime minimu laiku I. V. buvo namuose, o jos šuo buvo lauke. Varteliai buvo uždaryti, šuo lakstė kieme. Telefonu paskambinęs sutuoktinis pasakė, kad jų šuo galimai apkandžiojo kaimynę. Nėra tikra, kad tai galėjo padaryti jai priklausantis šuo, nes po įvykio pas ją į namus niekas neatėjo ir nesikreipė dėl įvykio.(ten pat b. l. 11)

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad po 2013 m. lapkričio 9d. įvykio A. V. gydoma medicinos įstaigoje. ( ten pat b. l. 13)

Iš valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rašto matyti, kad I. V., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), priklausantis 5 m. amžiaus šuo vokiečių aviganis yra registruotas. Minėtai pilietei 2013-11-13 surašytas pasiutligės epizodinio tyrimo aktas, pagal kurį gyvūnas buvo stebimas nuo 2013-11-13 iki 2013-11-23, šuo kliniškai sveikas. ( ten pat B. l. 21)

Lietuvos kinologų draugijos kilmės liudijimas patvirtina, kad veisėja S. M. turi juodai rudą vokiečių aviganį A. (te pat b. l. 32).

Gyvūno registravimo pažymėjimas patvirtina, kad juodai rudas vokiečių aviganis A. jo savininkės I. V. buvo įregistruotas 2014-04-09 ( ten pat b. l. 33)

Iš pateiktų fotonuotraukų matyti vartelių vaizdas bei V. šuo ir kiti gatvėje lakstantys šunys. ( b. l. 40-47)

Kauno rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T-622 patvirtintų “Gyvūnų laikymo Kauno rajone taisyklių” 12 p. numato, jog gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo atlygina įstatymų nustatyta tvarka visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala.

Iš specialisto išvados Nr. G3159/13 (02) matyti, kad A. V. buvo nustatytos kastinės žaizdos, odos trūkumas kairėje blauzdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti šuns dantimis netrukus iki kreipimosi į gydymo įstaigą. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. (ten pat b. l. 10)

Iš surinktų įrodymų nustatyta, kad I. V. savo namo valdoje laiko juodai rudą vokiečių aviganį A. Skundą padavęs asmuo I. V., pagrįsdama savo skundą, nurodė, jog 2013 m. lapkričio 9 d. jos sutuoktinis apie 9.30 val., išeidamas iš namų, šunį išleido į kiemą, tačiau šuo visą laiką buvo kieme, o apie 12 val. I. V. išvykstant iš namų, šuo buvo uždarytas namo viduje, todėl A. V. jų šuo apkandžioti negalėjo. Iš I. V. paaiškinimo matyti, kad ji faktiškai beveik visą laiką iki išvykimo iš namų buvo namo viduje, todėl neturėjo galimybės visą laiką stebėti ir matyti kieme lakstantį šunį. Iš nukentėjusiosios A. V. parodymų matyti, kad ji nuosekliai, neprieštaringai ir kategoriškai tvirtino, jog paėjus kelis žingsnius pro V. valdos vartelius, A. V. išgirdo vartų trakštelėjimą ir ant jos užšoko šuo, kuris ją pargriovė bei draskė jai koją. Tada šuo apsisuko ir pro tuos pačius vartelius įbėgo į V. kiemą. Šuo buvo šviesus rudas ar gelsvas maišytas su tamsiais. A. V. įsitikinusi, kad tai buvo V. šuo, nes matė kai jis nubėgo atgal į V. namo kiemą, be to ne kartą yra mačiusi tą šunį V. kieme. Iš jos parodymų matyti, kad ji nuosekliai tvirtino, kad ji, užėjusi į parduotuvę, kuri yra V. name, pardavėjos iš karto paprašė, kad paskambintų V. ir praneštų apie tai, kas įvyko, o būtent, kad ją apkandžiojo V. šuo, tačiau pardavėjai paskambinus, niekas neatsiliepė. A. V. patvirtino, jog išėjus iš parduotuvės, prie jos stovėjo du vyrai, kurie A. V. neprašyti nuėjo prie V. valdos vartelių, pro kuriuos šuo išbėgo ir juos uždarė, po ko tik A. V. išdrįso eiti toliau. Iš byloje pateiktų šunų fotonuotraukų, A. V. nurodė į fotonuotraukas, esančias b. l. 40 ir 44, kuriuose matyti I. V. priklausantis šuo. A. V. patvirtino, kad po sužalojimo ji buvo gydoma ligoninėje, kur buvo atėjusi I. V. ir žadėjo jai atlyginti padarytą žalą. I. V. patvirtino minėtą faktą. Nors liudytoja R. P. patvirtino, jog į parduotuvę įėjus senyvo amžiaus moteriai bei pasakius, kad ją apkandžiojo šuo, R. P. moters prašoma, iš karto išbėgo į lauką ir matė nubėgantį vilkšunį, tačiau jis buvo ne V. ir moteris R. P. paklausė gal ji žinanti kieno čia šuo, tačiau nukentėjusioji kategoriškai paneigė tokias aplinkybes, nurodydama, kad pardavėja nėjo su ja į lauką, o ji tik prašė paskambinti V., nes iš karto pažino kieno tai šuo. Vertinant liudytojos R. P. parodymus matyti, kad jie yra nenuoseklūs dėl senyvo amžiaus moters prašymo-iš pradžių aiškinusi, jog moteris prašė eiti į lauką ir klausė gal liudytoja žinanti kieno tas šuo, netrukus paaiškino, kad moteris klausė V. telefono numerio ir R. P. skambino savo savininkams M. norėdama, kad jie susisiektų su V., nes moteris prašė paskambinti V. dėl įvykio. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad liudytoja R. P. tuo metu dirbo M. įmonei priklausančioje parduotuvėje, kuri yra V. name, todėl atsižvelgiant į paminėtą aplinkybę, į liudytojos parodymų nenuoseklumą bei tai, kad jos parodymus kategoriškai paneigė nukentėjusioji A. V., liudytojos R. P. parodymai pripažįstami nepatikimi ir konstatuojama, kad duodama I. V. palankius parodymus liudytoja R. P. siekia, kad I. V. išvengtų administracinės atsakomybės.

Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog 2013 m. lapkričio 9d. I. V. neužtikrino tinkamo savo šuns laikymo, šuo nebuvo laikomas pririštas ar voljere, o šuniui išbėgus į gatvę, jis apkandžiojo A. V. ir dėl to A. V. sveikatai buvo padaryta žala. Nėra nustatyta esminių medžiagos rinkimo ar protokolo už minėto pažeidimo padarymą surašymo trūkumų.

Įvertinus išdėstytą, daroma išvada, kad I. V. patraukta administracinėn atsakomybėn už Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą, sukėlusį grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. 10 d. pagrįstai, todėl 2014 m. gegužės 6 d. Administracinė komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-56 yra teisėtas ir jo naikinti nėra pagrindo.

Kadangi liudytojas R. P., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje, teismui teikė tiesos neatitinkančius, t.y. melagingus parodymus, todėl jai iškeltina administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 302 str. 1 d. 1p. teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Skundą atmesti.

Palikti 2014 m. gegužės 6 d. Administracinė komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-56 nepakeistą ir I. V. skundo netenkinti.

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 187² str. už tai, kad ji 2014 m. rugpjūčio 26 d. apie 13.30 val. Kauno apylinkės teisme, Kęstučio g. 29, Kaune, teismo posėdyje davė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-183-540/2014 apie tai, kad 2013 m. lapkričio 9d. apie 10.40 val. adresu (duomenys neskelbtini) išėjo kartu su A. V. iš parduotuvės į lauką ir A. V. paprašyta atpažinti bėgantį šunį, kurį A. V. nurodė kaip ką tik ją apkandžiojusį, R. P. atpažino, jog tai buvo ne I. V. šuo, o nematytas vilkšunis.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.