Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-03-22 · Administracinė byla Nr. A-63-1446-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-22
Bylos Nr.
A-63-1446-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01490-2011-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Dalia Višinskienė
Pareiškėjas
M. V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
Trečiasis asmuo
žemės ūkio kooperatyvui „Žemėsa“
Administracinė byla Nr. A63 – 1446/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01490-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 38; 79.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant atsakovo atstovui Mariui Jasmontui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui žemės ūkio kooperatyvui „Žemėsa“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas M. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją (toliau – ir atsakovas, Ministerija) kompetentingai ištirti visuomeninių organizacijų deleguoto atstovo M. V. 2011 m. gegužės 24 d. reikalavimą.

Pareiškėjas nurodė, jog 2011 m. gegužės 24 d., kaip visuomeninių organizacijų atstovas, kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją dėl Tauragės valdžios pareigūnų veiksmų, susijusių su žemės ūkio kooperatyvo „Žemėsa“ lėšų gavimu, teisėtumo. Jam nuvykus į Žemės ūkio ministeriją, pareiškėjui susidarė įspūdis, kad Žemės ūkio ministerijos pareigūnai yra suinteresuoti, kad, pareiškėjo teigimu, nusikalstamu būdu „Žemėsa“ gautos lėšos nebūtų išieškotos. 2011 m. gegužės 24 d. reikalavimu pareiškėjas prašė raštu atsakyti, kiek ilgai bus vilkinamas klausimas dėl „Žemėsa“, t.y. kada bus išieškota visa 249 545,18 Lt suma, bei ar Žemės ūkio ministerija toleruoja Tauragės rajono mero patarėjo A. B. fiktyvaus, aferos būdu suklastojus 25 parašus, „Žemėsa“ steigėjo veiksmus. Pažymėjo, kad gautame ministerijos atsakyme nurodyti motyvai dėl to, kad teismai yra priėmę sprendimus, nepagrįsti, nes byla dėl pareigūnų korupcijos ir piktnaudžiavimo nebuvo nagrinėta, t.y. ikiteisminį tyrimą, pareiškėjo nuomone, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, du kartus nutraukė Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras G. Ž.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu į pareiškėjų skundą (b. l. 13-14) prašo ginčijamus sprendimus palikti nepakeistus ir pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsakovas nurodė, jog išnagrinėjo pareiškėjo 2011 m. gegužės 24 d. reikalavimą, į kurį atsakyta 2011 m. birželio 8 d. raštu, išaiškinant, kad Ministerija neturi teisės keisti teismų priimtų sprendimų, numačiusių tik dalies, o ne visos „Žemėsa“ suteiktos paramos sumos grąžinimą. Pareiškėjui paaiškinta, kad jis jau anksčiau buvo informuotas apie paramos sugrąžinimą, tai, kad naujų duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimus, nėra. Ministerija pareiškėjui rūpimais klausimais atsakė 2008 m. liepos 10 d., 2007 m. spalio 9 d. ir 2006 m. gegužės 23 d.

Trečiasis suinteresuotas asmuo žemės ūkio kooperatyvas „Žemėsa“ atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 28-31) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjo skundas teismui yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir pareiškėjui negali kilti jokių materialinių teisinių pasekmių. Pareiškėjas skundą grindžia savo emocijomis, paduotas skundas neatitinka skundui keliamų reikalavimų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 7 d. sprendimu (b. l. 64 – 71) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, spręsdamas ginčą, nustatė, kad pareiškėjas į Žemės ūkio ministeriją kreipėsi iš esmės dėl informacijos, susijusios su prokuroro atliktų proceso veiksmų, o būtent su Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro G. Ž. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl ŽŪK „Žemėsa“, pateikimo. Pažymėjo, kad prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumas gali būti vertinamas tik nagrinėjant baudžiamąją bylą, prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumas negali būti vertinamas kitokia tvarka. Remiantis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas, Įstatymas) 1 straipsnio 3 dalies 7 punkto, Konstitucijos 118 straipsnio, Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pažymėjo, kad pareiškėjo kreipimasis dėl informacijos, susijusios su prokuroro proceso veiksmų atlikimu, pateikimo turėjo būti nagrinėjamas vadovaujantis baudžiamojo proceso tvarka. Nurodė, kad pareiškėjo reikalauta informacija dėl ikiteisminio tyrimo aplinkybių negali būti pripažinta informacija apie pareiškėją, kurios galima būtų reikalauti pagal Konstitucijos 25 straipsnį ir Teisės gauti informaciją įstatymą. Dėl to padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl veiksmų, sprendžiant ŽŪK „Žemėsa“ neteisėtai skirtos paramos lėšų išieškojimo klausimą, nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių pagal nurodytus teisės aktus ir nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą. Konstatavo, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės prašyti informacijos dėl kitų asmenų, o reikalavimo pareiškimas asmens, kuris neturi tokios reikalavimo teisės, sudaro pagrindą skundą atmesti.

Teismas nustatė, kad sutinkamai su Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau –ir Taisyklės) 12 punkto reikalavimais, ginčijamu Žemės ūkio ministerijos 2011 m. birželio 8 d. raštu pareiškėjas informuotas apie tai, jog Ministerija neturi įgaliojimų keisti priimtų sprendimų dėl dalies paramos sumos sugrąžinimo, be to, nurodyta, kad pareiškėjas jau buvo informuotas jo prašyme keliamais klausimais, todėl pakartotinai jo prašymas nenagrinėtinas. Dėl pareiškėjo argumentų, jog į jo atsakovui 2011 m. gegužės 24 d. pateiktą prašymą šis atsakė tik 2011 m. birželio 8 d., t.y. pažeisdamas nustatytą 5 darbo dienų terminą, teismas pažymėjo, kad minėtas termino praleidimas pateikiant atsakymą negali būti laikomas esminiu pažeidimu, turėjusiu įtakos pareiškėjo teisėms. Remiantis bylos duomenimis nustatė, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso sprendimų bei žemės ūkio kooperatyvui „Žemėsa“ skirtos paramos lėšų išieškojimo pareiškėjas informuotas 2006 m. gegužės 23 d. Žemės ūkio ministerijos raštu Nr. 3IN-V-834-926, 2007 m. spalio 9 d. raštu Nr. 3IN-V-834-2142, 2008 m. liepos 10 d. raštu Nr. 2D-3496-(12.81). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2011 m. gegužės 24 d. kreipėsi dėl analogiškų klausimų, vadovaujantis Taisyklių 12 punktu, jo prašymas pakartotinai nenagrinėtas.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas aiškiai nesuformulavo savo reikalavimo viešojo administravimo subjektui. Ministerija atsakė į pareiškėjo raštus dėl pareiškėjo nusiskundimų paramos skyrimo klausimais ūkio subjektui Taisyklių 41.4 punkte nustatyta tvarka laisvos formos raštu. Padarė išvadą, kad daugiau dėl šio klausimo sprendimo pareiškėjas neturi teisių ir viešojo administravimo institucija daugiau neturi pareigų. Dėl to pareiškėjas neturi teisės reikalauti, kad, pvz., būtų pašalinti pažeidimai ar pan., o viešojo administravimo institucija neturi pareigos pagal tokį kreipimąsi atlikti konkrečių veiksmų. Pabrėžė, kad minėtas pareiškėjo kreipimasis nėra siejamas su jo subjektinių teisių pažeidimu. Tuo tarpu, pareiškėjas neturi teisės, kreipdamasis į teismą, ginti viešą ar visuomeninį interesą, kaip nurodo pareiškėjas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui buvo suteikta bendro pobūdžio informacija dėl atliktų veiksmų ir priimtų procesinių sprendimų.

Nurodė, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirta tirti procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovas tinkamai įvykdė viešojo administravimo funkcijas, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – suteikti administracinę paslaugą dėl informacijos suteikimo ar pateikti papildomą atsakymą į pareiškėjo raštą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 90 straipsnis).

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 78 – 80) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir pripažinti, kad atsakovas netyrė visuomeninių organizacijų deleguoto atstovo M. V. 2011 m. gegužės 24 d. Reikalavimo, atsisakė veikti savo kompetencijos ir įstatymų įpareigojančia tvarka, ginti viešąjį interesą, sąmoningai veiksmais ir neveikimu atsisakė įstatymų nustatyta tvarka susigrąžinti visas nusikalstamais veiksmais neteisėtai gautas Kaimo rėmimo fondo lėšas, pažeidė Viešojo administravimo įstatymą, padarydama žalą valstybes ir piliečių interesams bei teisėms. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Nors nagrinėjant administracinę bylą buvo pripažinta jog ŽŪK „Žemėsa“ dalį neteisėtai paskirtos paramos - 64 886,80 Lt vis dėl to grąžino, tačiau teismas atsisakė išnagrinėti esmines faktines aplinkybes sudarančias skundo pagrindą ir dalyką - kur liko kita dalis, t.y. 184 678 Lt neteisėtai, nusikalstamu būdu pagal iš anksto suplanuotą nusikaltimo schemą gautų Kaimo rėmimo fondo lėšų. Teismas atsisakė apginti įstatymo saugomą interesą bei panaikinti visas abejones dėl Lietuvos Respublikos Kaimo rėmimo fondo lėšų neteisėto gavimo, kaltų asmenų dalyvavusių stambaus masto finansinėje aferoje nustatymo, įpareigoti ikiteismines tyrimo institucijas atlikti atitinkamus tyrimus dėl Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro G. Ž. veiksmų neteisėtai nutraukiant ikiteisminius tyrimus, nesprendė dėl akivaizdžių ikiteisminių tyrimo vilkinimo, absoliutaus bylos vilkinimo siekiant bet kokiais būdais ir priemonėmis sudaryti aplinkybes, leisiančias atleisti finansinius aferistus ir nusikalstamos veiklos bendrininkus nuo baudžiamosios atsakomybės, Tauragės rajono mero patarėjo, žemės ūkio kooperatyvo „Žemėsa“ steigėjo A. B. veiksmų klastojant dokumentus ir neteisėtai, nusikalstamais būdais gaunant Kaimo rėmimo fondo lėšas. Teismas sprendime taip pat nevertino byloje pateiktų įrodymų, kad Žemės ūkio ministerijos kanclerė atsakydama į pareiškėjo skundą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 punkto nuostatas.Priimdamas sprendimą teismas siekė nušalinti nuo bylos visuomenines organizacijas, ginančias viešąjį (įstatymo saugomą) interesą, pradiniame bylos nagrinėjimo etape užgniaužti visuomenės suinteresuotumą finansinių ir kitų su tuo susijusių nusikaltimų išaiškinimu, neleido bylos nagrinėjime dalyvauti teisme trečiaisiais asmenimis Konfederacijos Lietuvos jungtinio demokratinio judėjimo, Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos, Judėjimo „Drąsiaus kelias“ Judėjimo „Vytis“ narius. Pažeisdamas proceso reikalavimus teismas, reikalaujant atmetė pareiškėjo prašymą apklausti šioje byloje nurodytus liudytojus.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 85-87) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikimą su apeliaciniu skundu grindė analogiškais argumentais, kurie pateikti atsiliepime.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo žemės ūkio kooperatyvas „Žemėsa“ atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 89-93) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

Pareiškėjas, reikšdamas nepagrįstą apeliacinį skundą, siekia ne apginti savo pažeistas teises ir interesus dėl jo nuomone neteisėto Žemės ūkio ministerijos 2011 m. birželio 8 d. atsakymo, tačiau kritikuoti ne tik atsakovo, bet ir teisėjų kolegijos darbą. Pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose dokumentuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos. Mano, jog teismas, išsamiai įvertinęs byloje esančią medžiagą, byloje teisingai konstatavo tą faktą, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas į Žemės ūkio ministeriją kreipėsi iš esmės dėl informacijos, susijusios su prokuroro atliktų proceso veiksmų, o būtent su Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro G. Ž. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl ŽŪK „Žemėsa“ pateikimo. Sutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo prašymas suteikti Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytas administracines paslaugas nėra susijęs su pareiškėjo, kaip asmens, teisių pažeidimu, dėl to nagrinėjamas ne pagal administracinės procedūros taisykles, nustatytas Viešojo administravimo įstatymo 19-36 straipsniuose, bet pagal Taisyklėse įtvirtintą reguliavimą. Tokiu būdu byloje teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą, visiškai pagrįstai nustatė, kad prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumas gali būti vertinamas tik nagrinėjant baudžiamąją bylą, be to, pareiškėjo kreipimasis dėl informacijos, susijusios su prokuroro proceso veiksmų atlikimu, pateikimo negali būti nagrinėjamas administracine tvarka atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatas bei į tai, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl veiksmų sprendžiant ŽŪK „Žemėsa“ neteisėtai skirtos paramos lėšų išieškojimo klausimą nesukelia jam jokių teisinių pasekmių. Kadangi įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs pareiškėjui reikalavimo teisės prašyti informacijos dėl kitų asmenų, todėl ir reikalavimo pareiškimas jo, kaip asmens, kuris neturi tokios reikalavimo teisės, sudaro pagrindą skundą atmesti. Teismas teisingai nustatė, kad remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio nuostatomis, pareiškėjas taip pat nepriklauso subjektų ratui, galinčių kreiptis į teismas su pareiškimu, kad būtų apgintas viešas interesas,

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. gegužės 24 d. kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, prašydamas pateikti atsakymą , kada bus išieškota neteisėtai paskirta žemės ūkio kooperatyvui „Žemėsa“ 249 545,18 Lt suma iš Kaimo rėmimo fondo.

Į šį pareiškėjo raštą Lietuvos žemės ūkio ministerija atsakė 2011-06-08 raštu Nr. 3IN-V-581-826. Šiame rašte nurodyta, kad Žemės ūkio ministerija neturi teisės pakeiti teisminių institucijų sprendimų dėl dalies neteisėtai suteiktos paramos grąžinimo. Taip pat rašte nurodoma, kad pareiškėjas apie tai, kad neteisėtai gauta paramos dalis išieškota, buvo informuotas ankstesniais raštais, todėl nesant naujų faktinių duomenų, pareiškėjo prašymas nenagrinėtinas.

Iš bylos dokumentų matyti, kad pareiškėjui apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinius sprendimus dėl Žemės ūkio kooperatyvo „Žemėsa“ skirtos paramos išieškojimo buvo pranešta 2006-05-23 raštu Nr.3IN-V-834-926, bei 2007-10-09 raštu Nr. IN-V-834-2142 ir 2008-07-10 raštu Nr. 2-2D-3496-(12.81).

Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 343 redakcija), 2 p. nustatyta, kad Žemės ūkio ministerija atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šiose srityse valstybės politiką.

Pagal Žemės ūkio ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-658 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. 3D-539 redakcija), 133 p., asmenų skundai ir pranešimai nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, o asmenų prašymai nagrinėjami ir asmenys ministerijoje aptarnaujami vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 3D-53 „Dėl asmenų aptarnavimo Žemės ūkio ministerijoje“.

Asmens teisė gauti informaciją yra įtvirtinta 2000 m. sausio 11 d. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme Nr. VIII-1524. Šio įstatymo 1 str. 1 d. užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme yra įgyvendinta tiek Konstitucijos 25 str. 5 d. nustatyta teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie asmenį, susijusią su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, tiek siekiama sudaryti palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams pagal 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo.

Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad Viešojo administravimo įstatymo 15 str. 1 d. 5 p., kaip viena iš administracinių paslaugų, yra įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Asmens prašymas suteikti Viešojo administravimo įstatymo 15 str. 1 d. 1-5 p. nustatytas administracines paslaugas nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, dėl to yra nagrinėjamas ne pagal administracinės procedūros taisykles, nustatytas Viešojo administravimo įstatymo 19-36 str., bet pagal Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – Taisyklės). Minėtas išvadas patvirtina šių taisyklių 5 p., kuriame nustatytos sąvokos, būtent prašymo dėl administracinės paslaugos suteikimo sąvoka (Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti institucijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.). Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu, raštu ar elektroniniu būdu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. Pagal Taisyklių 6 p., teikdami asmenims informaciją, valstybės tarnautojai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytais informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo principais. Taisyklių 41.2 p. nustatyta, kad į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas į Žemės ūkio ministeriją kreipėsi iš esmės dėl informacijos, susijusios su prokuroro atliktų proceso veiksmų, o būtent su Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro G. Ž. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl ŽŪK „Žemėsa“, pateikimo. Prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumas gali būti vertinamas tik nagrinėjant baudžiamąją bylą, prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumas negali būti vertinamas kitokia tvarka. Teismas nurodė, kad Prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumo vertinimas ne baudžiamojoje byloje pažeistų Konstitucijos 118 str., nustatantį, kad valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko, baudžiamąjį persekiojimą vykdo ir kvotos organų veiklą kontroliuoja prokurorai.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įstatymai nenumato kitokios ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų patikrinimo tvarkos, nei nustatyta Baudžiamojo proceso kodekse. Prokuroras pagal Prokuratūros įstatymą turi valstybės pareigūno statusą, tačiau administracinių teismų kompetencijai nepriskirta tirti procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu (ABTĮ 16 str. 2 d.).

Remiantis anksčiau nurodytų teisės normų nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo kreipimasis dėl informacijos, susijusios su prokuroro proceso veiksmų atlikimu pateikimo, turėjo būti nagrinėjamas vadovaujantis baudžiamojo proceso tvarka. Baudžiamojo proceso šalių teisę reikšti prašymus įtvirtina BPK nuostatos. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 str. 3 d. 7 p. nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas informacijai, kurios teikimą reglamentuoja kiti įstatymai. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant dėl minėtų prašymų Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatos netaikytinos.

Kaip jau minėta, ginčijamu Žemės ūkio ministerijos 2011-06-08 raštu pareiškėjas informuotas apie tai, jog Žemės ūkio ministerija neturi įgaliojimų keisti teisminių institucijų priimtų sprendimų dėl dalies paramos sumos sugrąžinimo. Be to, nurodyta, kad pareiškėjas jau buvo informuotas jo prašyme keliamais klausimais, todėl pakartotinai jo prašymas nenagrinėtinas. Vadovaujantis Taisyklių 12 p., prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo gavimo institucijoje praneša asmeniui, kodėl jo prašymas nenagrinėjamas, ir nurodo šio sprendimo apskundimo tvarką. Pareiškėjas pabrėžė, kad prašymą atsakovui pateikė 2011-05-24, todėl tik 2011-06-08 priimdamas sprendimą prašymo nenagrinėti atsakovas pažeidė nustatytą 5 darbo dienų terminą. Ginčo dėl to, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą Žemės ūkio ministerijai, klaidingai nurodė datą – 2011-05-28, byloje nėra. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė ginčijamu raštu atsakė būtent į 2011-05-28 prašymą. Pirmosios instancijos teismas minėtą termino praleidimą pateikiant atsakymą nepripažino esminiu pažeidimu, turėjusiu įtakos pareiškėjo teisėms. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2011-05-24 kreipėsi dėl analogiškų klausimų, vadovaujantis Taisyklių 12 p., jo prašymas pagrįstai pakartotinai nenagrinėtas.

Taisyklių 41 p. nustatyta, kad atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį.

Pareiškėjui buvo suteikta bendro pobūdžio informacija dėl atliktų veiksmų ir priimtų procesinių sprendimų. Kaip jau buvo minėta, administracinių teismų kompetencijai nepriskirta tirti procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, todėl teismas šioje byloje pagrįstai nesprendė aplinkybių, susijusių su atitinkamų prokurorų procesinių sprendimų priėmimu.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Žemės ūkio ministerija tinkamai įvykdė viešojo administravimo funkcijas, todėl nėra pagrindo įpareigoti atlikti veiksmus – suteikti administracinę paslaugą dėl informacijos suteikimo ar pateikti papildomą atsakymą į pareiškėjo raštą (ABTĮ 90 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. V. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRoma Sabina AlimienėIrmantas JarukaitisDalia Višinskienė