- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-09
- Bylos Nr.
- 2A-554-324/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02280-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- R. S., M. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. S. ir M. S. prašymą dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai R. S. ir M. S. (toliau – ir pareiškėjai) bendru sutuoktinių sutikimu teismo prašė panaikinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) santuokos apskaitos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo į apskaitą buvo įtraukta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudaryta pareiškėjų santuoka, ir patvirtinti sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių.
2. Nurodė, kad turi du nepilnamečius vaikus: sūnų L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą A. S., gim. (duomenys neskelbtini). Šeima iširo dėl skirtingų požiūrių į esminius santuokinio gyvenimo dalykus, charakterių nesuderinamumo. Apie dvejus metus laiko netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, yra finansiškai ir emociškai vienas nuo kito nepriklausomi. Gyvenimas santuokoje neturi perspektyvų ir yra netikslingas. Abu nori santuoką nutraukti bendru sutikimu, yra sudarę sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių, kuria abiejų laisva valia ir apsisprendimu, įvertinę kiekvieno indėlį į bendrai santuokos metu užgyvento turto dalį, pasidalijo santuokoje įgytą turtą, sutarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei jų išlaikymo. Turtas, priklausantis kiekvienam pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise, yra nedalintinas ir po santuokos nutraukimo šio turto teisinis režimas nesikeičia, todėl jo padalinimo klausimas santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nesprendžiamas. Kreditoriai apie santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimą yra informuoti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu prašymą patenkino. Panaikino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjų santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įtraukimo į apskaitą, sutuoktinių bendru sutikimu. Santuoką nutraukus, pareiškėjai R. S. paliko santuokinę pavardę – S., pareiškėjui M. S. jo pavardę – S.. Patvirtino pareiškėjų (duomenys neskelbtini) sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių, kuria pareiškėjai sutarė:
1. Sutarties dalykas
Šia sutartimi pareiškėjai siekia bendru sutikimu panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), apskaitytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), ir susitaria dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių.
2. Santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmės
2.1. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, vaikų ir tarpusavio išlaikymas
2.1.1. Vaikų L. S. ir A. S. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu M. S..
2.1.2. R. S. sūnaus L. S. išlaikymui iki pilnametystės moka po 150 Eur kas mėnesį nuo sprendimo dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo priėmimo dienos. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriamas tėvas – CK 3.190 straipsnis.
2.1.3. R. S. dukros A. S. išlaikymui iki pilnametystės moka po 150 Eur kas mėnesį nuo sprendimo dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo priėmimo dienos, šią sumą indeksuojant Valstybės nustatyta tvarka. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriamas tėvas – CK 3.190 straipsnis.
2.1.4. Pareiškėjai kartu rūpinasi vaikų auklėjimu, jų priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiškai abu dalyvauja vaikų auklėjime.
2.1.5. Pareiškėja R. S. turi teisę nevaržomai bendrauti su vaikais telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis (internetu, „Skype“, „Facebook“, „Twitter“ ir kt.) bei kitomis susisiekimo priemonėmis, lankyti juos jų gyvenamojoje vietoje.
2.1.6. Abu pareiškėjai, spręsdami su vaikų interesais susijusius klausimus, įsipareigoja atsižvelgti į vaikų interesus ir norus.
2.1.7. Klausimai, susiję su vaikų išsilavinimu, laisvalaikiu, sportiniu užimtumu ir ugdymu, sprendžiami bendru šalių sutarimu, maksimaliai atsižvelgiant į vaikų interesus ir jų pageidavimą.
2.1.8. Esant pareiškėjų bendram susitarimui, pareiškėja R. S. galės bendrauti su vaikais pasiimant ir išsivežant juos, šalių iš anksto suderintu laiku.
2.1.9. Pareiškėjai tarpusavyje susitaria, kad po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo vienas kitam išlaikymo neteiks ir išlaikys save patys.
2.2. Turto pasidalijimas
2.2.1. R. S. ir M. S. 2014 m. gegužės 15 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-3948 pagrindu (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) įregistruotas nekilnojamasis turtas – patalpa/butas – negyvenamoji patalpa – poilsio patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 130 000 Eur (neišmokėta paskolos dalis yra 30 000 Eur), tad dalintino turto vertė yra 100 000 Eur), po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitenka R. S..
2.2.2. M. S. vardu įregistruota UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas: (duomenys neskelbtini)), kurios vertė 70 000 Eur, po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitenka M. S..
2.2.3. M. S. vardu 2014 m. lapkričio 26 d. įregistruotas ūkis (ūkininko pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 20 000 Eur, kartu su visomis šio ūkio suteikiamomis teisėmis, pareigomis, įsipareigojimais, po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitenka M. S..
2.2.4. M. S. vardu įregistruota transporto priemonė – traktorius JOHN DEERE, 6130M, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 43 000 Eur, po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitenka M. S..
2.2.5. M. S. vardu įregistruota transporto priemonė – ratinis traktorius LIPECKO TG (LTZ), T-40AM, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2 100 Eur, po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitenka M. S..
2.2.6. M. S. vardu įregistruota traktoriaus priekaba 2PTS-4, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 1 100 Eur, po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitenka M. S..
2.2.7. M. S. vardu įregistruota priekaba NIEWIADOW, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 400 Eur, po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitenka M. S..
2.2.8. R. S. vardu įregistruota transporto priemonė – MAZDA CX5, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 18 000 Eur, po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitenka R. S..
2.2.9. R. S. vardu įregistruota transporto priemonė – RENAULT CLIO, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 4 500 Eur, po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitenka R. S..
2.2.10. M. S. vardu įregistruota transporto priemonė – AUDI A6, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 400 Eur, po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitenka M. S..
2.2.11. R. S. ir M. S. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 36 000 Eur, po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitenka M. S..
2.2.12. R. S. ir M. S. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 000 Eur, po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitenka M. S..
2.2.13. R. S. ir M. S. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 7 000 Eur, po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitenka M. S..
2.2.14. R. S. ir M. S. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 12 000 Eur, po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitenka M. S..
2.2.15. R. S. ir M. S. vardu įregistruota nekilnojamojo turto – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ½ dalis, esanti adresu: (duomenys neskelbtini), kurios vertė 1 600 Eur, po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitenka M. S..
2.2.16. R. S. ir M. S. vardu įregistruota nekilnojamojo turto – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ½ dalis, esanti adresu: (duomenys neskelbtini), kurios vertė 24 000 Eur, po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitenka M. S..
2.2.17. M. S. vardu įregistruota transporto priemonė – DERBI SENDA R, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 2 000 Eur, po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitenka M. S..
2.2.18. Bendro turto vertė yra 345 100 Eur, pareiškėjui M. S. tenkančio turto vertė yra 222 600 Eur, pareiškėjai R. S. tenkančio turto vertė yra 122 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai susitaria, kad M. S. R. S. išmoka 50 050 Eur kompensaciją. Kompensacija bus išmokama į pareiškėjos R. S. asmeninę sąskaitą per 20 d. d. nuo teismo sprendimo panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą įsiteisėjimo dienos.
2.2.19. Bendrai įgyti namų apstatymo ir apyvokos reikmenys bei visas kitas kilnojamasis turtas pasidalintas iki santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo.
2.2.20. Banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvieno iš pareiškėjų valdomos piniginės lėšos lieka to pareiškėjo nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ar išduota banko kortelė, ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos.
Šalies argumentai
2.2.21. Pareiškėjai nurodo, kad sutartyje numatytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo būdas atitinka pareiškėjų tikrąją valią, yra apgalvotas, tarpusavyje išsamiai ir sąžiningai aptartas, vertinant kiekvieno iš sutuoktinių indėlį į santuokoje įgytą turtą, įdirbį. Nurodytos turto vertės yra apspręstos bendru šalių susitarimu. Turto vertės ir toks sutuoktinių turto pasidalinimo būdas, kuris užfiksuotas šioje sutartyje, visapusiškai atitinka jų tikrąją valią ir neprieštarauja jų interesams.
2.3. Įsipareigojimai
2.3.1. Visi sutartiniai įsipareigojimai pagal R. S. ir M. S. su Luminor Bank AS sudarytą Būsto kredito sutartį Nr. 2420-2014-90656 po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasilieka kredito gavėjai R. S. ir kredito gavėjui M. S. solidariai. Pareiškėjai tarpusavyje susitaria, kad po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo visas įmokas kredito davėjui mokės R. S. asmeniškai. Priešingu atveju, pareiškėja R. S. įsipareigoja atlyginti visas M. S. išlaidas, jeigu išieškojimą dėl šio kredito kreditorė nukreiptų į jį.
2.3.2. Pareiškėjai nurodo, kad dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, dalintinų piniginių lėšų, kreditinių įsipareigojimų, neaptartų šioje sutartyje, neturi.
2.4. Pareiškėjų pavardės
Žemesnės instancijos teismas
Po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo R. S. pasilieka santuokinę pavardę – S., M. S. pasilieka savo prigimtinę pavardę – S..
3. Kitos sutarties sąlygos
3.1. Šia sutartimi pareiškėjai išreiškė valią panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, todėl kiekvienas įsipareigoja veikti sąžiningai viso santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo proceso metu, netrukdyti kitam įgyvendinti šios sutarties ar iš įstatymų kylančių teisių ir vykdyti pareigų.
3.2. Sutartis dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo įsigalioja nuo jos pasirašymo momento, tačiau jos pareiškėjams teisines pasekmes sukelia įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo nutraukiama jų santuoka ir kartu patvirtinama ši sutartis.
3.3. Pasikeitus aplinkybėms (turtinė buvusio sutuoktinio padėtis, vaikų poreikių tenkinimas, nedarbingumas ir kt.), ši sutartis dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių gali būti peržiūrėta ir pakeista įstatymų numatyta tvarka.
3.4. Sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, po vieną sutarties egzempliorių tenka pareiškėjams bei vienas pateikiamas teismui.
4. Teismas padarė išvadą, kad santuoka iširo ir nėra galimybių atnaujinti šalių santuokinį gyvenimą, nes sutuoktiniai gyvena skyrium (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 1, 2 dalys). Sutartis dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų ir kreditorės teisių ir teisėtų interesų, todėl ją patvirtino (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu pareiškėja R. S. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą; pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos akto įrašo panaikinimo palikti nenagrinėtą; paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Iš esmės paaiškėjus naujoms aplinkybėms apie netinkamai sudarytą pareiškėjų bendro turto balansą ir dėl to pareiškėjai mokėtinos akivaizdžiai neteisingos piniginės kompensacijos už pareiškėjui tenkančią didesnę bendro turto dalį, pareiškėjų sutartis dėl santuokos akto įrašo panaikinimo pasekmių negalėjo būti tvirtinama. Byloje buvo netinkamai taikytos CK 3.51 straipsnio 1 ir 3 dalys bei CK 3.118 straipsnio 1 dalis, taip pat buvo pažeista CPK 541 straipsnio 1 dalis, tai turėjo esminės įtakos nepagrįsto ir neteisingo teismo sprendimo dėl pareiškėjai priteistinos piniginės kompensacijos dydžio priėmimui.
5.2. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini) 100 vnt. arba 100 procentų paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos akcijos nominali vertė pagal Juridinių asmenų registro duomenis yra 25 Eur. Po teismo sprendimo priėmimo paaiškėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso 8 miško ūkio paskirties žemės sklypai su mišku (medelynu), kurių bendras plotas yra 22,68 ha. Šiuo metu miško ūkio paskirties žemės su mišku (medelynu) rinkos kaina yra apie 8000 – 10000 Eur už 1 ha tokio žemės sklypo ploto, tai reiškia, jog UAB (duomenys neskelbtini) turimo turto – miško paskirties žemės sklypų su mišku (medelynu) – vertė svyruoja nuo 181 440 Eur iki 226 800 Eur. Kadangi uždarosios akcinės bendrovės akcijų vertę apibrėžia jos turimas turtas, todėl pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių UAB (duomenys neskelbtini) 100 vnt. akcijų vertė yra nuo 181 440 Eur iki 226 800 Eur, o tai reiškia, jog Sutarties 2.2.2 papunktyje nurodyta UAB (duomenys neskelbtini) vertė (70 000 Eur) neatitinka tikrosios įmonės akcijų vertės. Tai turėjo esminės įtakos netinkamo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymui (Sutarties 2.2.18 papunktis) ir atitinkamai neteisingos piniginės kompensacijos (50 050 Eur) nustatymui (Sutarties 2.2.18 papunktis). Paaiškėjus aplinkybėms dėl UAB (duomenys neskelbtini) akcijų vertės, pareiškėjų bendro turto balansas sudarytų nuo 456 540 Eur iki 501 900 Eur, tokiu būdu esant sutuoktinių bendro turto prezumpcijai pareiškėjams turėtų atitekti bendro turto, kurio vertė būtų nuo 228 270 Eur iki 250 950 Eur, pareiškėjai mokėtinos kompensacijos dydis sudarytų apie 2 – 2,5 karto didesnę sumą, negu nurodyta Sutarties 2.2.18 papunktyje. Be to, nėra aiškus ir kitas UAB (duomenys neskelbtini) galimai turimas turtas (transporto priemonės, piniginės lėšos kredito įstaigose ir pan.), apie kurį pareiškėjas jokių duomenų pareiškėjai iki pareiškimo pateikimo teismui ir iki šios dienos nebuvo (nėra) pateikęs (atskleidęs), o tai taip pat daro esminę įtaką UAB (duomenys neskelbtini) akcijų vertei. Kadangi šioje byloje yra kilęs akivaizdus ginčas dėl šalių bendro turto balanso sudarymo (bendro turto vertės nustatymo) ir kartu dėl pareiškėjai mokėtinos piniginės kompensacijos už pareiškėjui tenkančią didesnę bendro turto dalį, o tokie klausimai gali būti išspręsti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, pareiškėjų (duomenys neskelbtini) Sutartis dėl santuokos akto įrašo panaikinimo pasekmių negalėjo būti tvirtinama.
5.3. Sprendžiant bendro turto padalijimo klausimą, sutuoktiniui gali atitekti ne pati uždaroji akcinė bendrovė per se, o tik jos akcijos. Sutarties 2.2.2 papunktyje numatyta, kad pareiškėjui atitenka asmeninės nuosavybės teise įmonė UAB (duomenys neskelbtini), kurios vertė 70 000 Eur. Sutartyje UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pasidalinimo klausimas neaptartas, dėl to teismo sprendimo dalies dėl UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pasidalijimo vykdymas tampa neįmanomas.
Atsiliepimas
6. Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
6.1. Nuo santuokos įrašo panaikinimo sutarties sąlygų derinimo aplinkybės nepasikeitė, visos turto padalijimo aplinkybės apeliantei buvo žinomos nuo pat derybų dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo sutarties teisinių pasekmių pradžios. Šalių sudaryta sutartis atitiko jų sudarytus susitarimus ir tikrąją jų valią sutarties sudarymo metu.
Šalies argumentai
6.2. Apeliantė nepagrįstai nurodė, kad sutartyje nebuvo tinkamai sudarytas turto balansas ir dėl to buvo neteisingai apskaičiuota jai priklausanti kompensacija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne vienoje byloje yra išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustato turto balanso, t. y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos. Nurodyti bendrą turtą (jo kiekį ir vertę) turi sutuoktiniai, prašantys teismo patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011).
6.3. Apeliantė prieš apeliacinio skundo pateikimą paprašė pareiškėjo pradėti vykdyti teismo sprendimą anksčiau laiko, nurodė, kad jai labai reikalingi pinigai ir ji nemato reikalo skųsti teismo sprendimo, nes ją visos sąlygos tenkina. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 18 d. pervedė dalį numatytos kompensacijos (9 000 Eur).
6.4. Šios bylos kontekste svarbu analizuoti ne pavienes apeliantės ginčijamas sudarytos sutarties sąlygas, o pareiškėjų pateikto prašymo turinį bei visos sutarties sąlygų visumą, kurios teoriškai taip pat turėjo/galėjo kelti teismui klausimų, ar nėra pažeidžiami vaikų ar kito sutuoktinio interesai. Apeliantė jau seniai neprisideda prie vaikų išlaikymo, pareiškėjas vaikus augina vienas, rūpinasi jų materialine gerove.
6.5. Pagal šalių sudarytą sutartį apeliantei atitenka šalių butas (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu gavus banko kreditą, kuris dar nėra išmokėtas. Nepaisant to, kad apeliantė turi stabilų darbą, pajamas ir visas galimybes perimti paskolą savo vardu, šalys susitarė, kad bankui abi šalys liks atsakingos solidariai. Apeliantei pagal Sutartį taip pat atiteko nemaža dalis kito bendro turto ir buvo numatyta ją tenkinusi kompensacija. Tarpusavio sutarimu įvertinę kiekvienos iš šalių indėlį, šalys nusprendė dėl viso turto pasidalijimo būdo ir apeliantę tenkinančios kompensacijos.
6.6. Apeliantė dirba (duomenys neskelbtini), dėl to ji tiek derinant Sutarties sąlygas, tiek teismo proceso metu turėjo galimybę konsultuotis teisiniais klausimais su profesionaliu šeimos bylų teisininku, vertinti sutarties sąlygų atitiktį jos valiai ir imperatyviosioms teisės normoms. Apeliantė niekada neišreiškė noro įvertinti turtą kitais būdais, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie galimai turimą UAB (duomenys neskelbtini) turtą.
6.7. Įstatymas imperatyviai nenumato, kad įmonė turi būti dalijama išimtinai tik per jos akcijas. Jei šalys sutartimi būtų apsprendę dalintis įmonę lygiomis dalimis, tada apeliantės argumentas, kad įmonė turi būti dalijama išimtinai per akcijas, galėtų būti laikomas pagrįstu, tačiau šiuo atveju abipusiu sutarimu buvo apspręsta įmonės vertė ir nutarta, kad įmonė su visu jos turtu, įsipareigojimais, akcijomis ir nematerialinio pobūdžio turtu atitenka pareiškėjui, o apeliantė gauna atitinkamo dydžio kompensaciją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
9. Apeliacijos dalykas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė pareiškėjų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino jų sudarytą Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Prie apeliacinio skundo apeliantė pateikė naujus įrodymus: 2023 m. gruodžio 28 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą apie UAB (duomenys neskelbtini) turimas daiktines teises į nekilnojamąjį turtą; tos pačios dienos Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus Registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini).
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas nenurodė nuomonės dėl šių įrodymų priėmimo.
12. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų ribojimu apeliacijoje siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013).
13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę dėl apeliantės pateiktų naujų įrodymų, kad neišreiškė prieštaravimo dėl jų priėmimo, tuos įrodymus priima. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas juos įvertina tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui įvertinti.
Dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
14. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. CK 3.52 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.). CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte sutuoktiniai įpareigojami prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutarimu nurodyti duomenis apie sutuoktinių arba vieno iš jų kreditorius. CPK 540 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai pareiškia reikalavimus, teismas sustabdo bylą, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia vaikų, vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, o bylą sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu sutuoktiniai nevykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.
15. Apeliantės teigimu, pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių negalėjo būti patvirtinta dėl netinkamai sudaryto sutuoktinių turto balanso, kadangi po teismo sprendimo iš Nekilnojamojo turto registro duomenų paaiškėjo, jog pareiškėjo vardu įregistruotos bendrosios jungtinės nuosavybės - UAB (duomenys neskelbtini) - turimo turto (miško paskirties žemės sklypų) vertė yra ženkliai (daugiau nei tris kartus) didesnė, nei įmonė buvo įvertinta Sutartyje, dėl to Sutarties 2.2.2 papunktyje nurodyta UAB (duomenys neskelbtini) vertė (70 000 Eur) neatitinka tikrosios įmonės akcijų vertės. Be to, nėra aiškus ir kitas įmonės vertę formuojantis jos turtas (transporto priemonės, piniginės lėšos), duomenų apie kurį pareiškėjas jai nėra atskleidęs iki šiol, neišspręstas įmonės akcijų padalijimo klausimas.
16. CK 3.116 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog CK trečiosios knygos VIII skyriaus „Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas“ normos taikomos, jeigu nėra sutuoktinių sutarties dėl bendro turto padalijimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, t. y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008); bendro turto (jo kiekio ir vertės) nurodymas ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga – tokios pat sąlygos galioja ir tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006, kt.).
17. Tuo remiantis atmestini apeliacinio skundo argumentai apie byloje netinkamai pritaikytas CK 3.51 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas bei CK 3.118 straipsnio, reglamentuojančio sutuoktinių turto balanso sudarymą, 1 dalį.
18. Tačiau apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria apeliantei, jog nagrinėjamu atveju bylos išsprendimas rašytinio proceso tvarka galėjo esmingai įtakoti vertinimą, ar Sutartyje nurodyta pareiškėjai mokėtina piniginė kompensacija už jai tenkančią mažesnę santuokoje įgyto turto dalį yra teisinga.
19. Vadovaujantis CPK 381 straipsnio 4 dalimi, prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis) nagrinėjamas ypatingąja teisena (CK 442 straipsnio 10 punktas). CPK 443 straipsnio 8 dalis įpareigoja teismą, nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka, imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.
20. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe inter alia pripažįstama įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos nutraukimo (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
21. Apeliantė kvestionuoja Sutartyje nurodytą uždarosios akcinės bendrovės vertę, o ne įmonės padalijimo būdą, todėl nėra reikšmingi apeliacinio skundo argumentai apie neišspręstą akcijų padalijimo klausimą.
22. Turto arba verslo vertė yra turto arba verslo naudingumo tam tikru metu matas, nustatytas pagal atitinkamą turto arba verslo vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (Turto ir verslo vertinimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Verslo vertinimas apima verslą, nematerialųjį turtą, finansinį turtą, finansinius įsipareigojimus ( Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos LR finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, 3.3 punktas). Taigi įmonės vertė apibūdinama kaip įmonės nuosavybės vertė pridėjus skolų arba su skolomis susijusių įsipareigojimų vertę, atėmus pinigus ir pinigų ekvivalentus, galimus panaudoti tiems įsipareigojimams padengti (t. y. įmonės vertę sudaro ir jos turtas, generuojamas pinigų srautas ir finansinės skolos bei kiti įsipareigojimai). Akcijų vertė įprastai apskaičiuojama įmonės vertę padalijus iš akcijų skaičiaus.
23. Iš apeliacine tvarka tikrinamos bylos matyti, kad joje yra Nekilnojamojo turto registro duomenys apie pareiškėjų turimus žemės ūkio paskirties sklypus ir kitą nekilnojamąjį turtą bei VĮ Registrų centro duomenys apie tai, kad pareiškėjas yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d., turintis 100 vienetų akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 25 Eur (nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui priklauso 100 procentų šios įmonės akcijų). Iš Sutarties 2.2.2 punkte nurodytos UAB (duomenys neskelbtini) vertės darytina išvada, kad pareiškėjai vieną įmonės akciją įvertino 700 Eur (70 000/100). Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie šiai įmonei priklausantį turtą, iš kurio bent preliminariai būtų galima spręsti apie pačios įmonės vertę. Prie apeliacinio skundo apeliantė pateikė 2023 m. gruodžio 23 d. Nekilnojamojo turto registro duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotus miško paskirties žemė sklypus, kurių bendra vertė beveik tris kartus viršija 70 000 Eur. Nesant duomenų apie kitus komponentus, nuo kurių priklauso įmonės vertė, Sutarties 2.2.2 punkte nurodyta kaina kelia abejonių, ar pirmosios instancijos teismas, Sutartį patvirtinęs rašytinio proceso tvarka, turėjo realią galimybę įsitikinti, kad ši Sutartis nepažeidžia pareiškėjos, kuriai natūra turto atiteko mažiau, teisių ir teisėtų interesų (CPK 3 straipsnio 8 dalis).
24. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas teigia, kad piniginės kompensacijos dydį apsprendė kitos sąlygos (minimalus pareiškėjos teiktinas išlaikymas vaikams, išlaikymo įsiskolinimo nereikalavimas), tačiau pastebėtina, kad Sutartyje tokios nuorodos nėra.
25. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, esant išvardintoms faktinėms aplinkybėms, nors pareiškėjai ir prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tokia proceso forma nebuvo pakankama patikrinti, ar Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Ši aplinkybė ypač svarbi įvertinus tai, kad priešingai nei dėl kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, pavyzdžiui, susijusių su vaikų, sutuoktinio išlaikymu, vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymu, kai iš esmės pasikeitus aplinkybėms galima kreiptis į teismą dėl nurodytų santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis), sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo ar kito turto teisinio režimo ir (arba) padalijimo negali būti keičiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-381/2023 22 punktas).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
26. Remdamasis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas santuoką bendru sutuoktinių sutikimu ir padalindamas turtą, nagrinėjamu atveju netinkamai pritaikė nutarties 14 ir 19 punktuose nurodytas materialinės ir procesinės teisės normas, todėl sprendimas panaikintinas.
27. Pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį, teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ji pažeidžia vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, o bylą sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu sutuoktiniai nevykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.
28. Vadovaujantis šia nuostata bei atsižvelgiant į tai, kad šios procedūros negali įgyvendinti apeliacinės instancijos teismas, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 330 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.