- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-20
- Bylos Nr.
- A-556-2530-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02666-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- J. T.
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui J. T., trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA arba Agentūra) padavė teismui skundą (b. l. 1-3), prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK arba Komisija) 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. 3R-194(2010/01-4R-249).
Atsiliepimas
Atsakovas paaiškino, kad J. T. 2009-06-03 Vilniaus rajono savivaldybei pateikė Paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“, ir kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. gauti (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje deklaravo 10,95 ha žemės ūkio ir naudmenų plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 (Žin., 2009, Nr. 34-1318) (toliau – ir Taisyklės), 9 punkte yra nustatyta, jog žemės ūkio naudmenos, už kurias prašoma išmokų, turi atitikti Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 (Žin., 2007, Nr. 78-3157) (toliau – ir GAAB reikalavimai). Taip pat nustatyta, kad Agentūra, taikydama sankcijas už GAAB reikalavimų 1.6 ir 3 punktuose nurodytų reikalavimų nesilaikymą, turi vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos reguliavimo srityje esančių įstaigų duomenimis apie pareiškėjų valdose nustatytus pažeidimų atvejus. Nurodė, kad 2009-11-06 Agentūroje buvo gauti duomenys iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir VRAAD) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriais remiantis buvo nustatyta, jog J. T. deklaruotame kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame deklaruotas 2,00 ha plotas 5PD-1 (pūdymas (juodasis)), kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose laukuose Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame deklaruotas 1,70 ha plotas 5PD-1 (pūdymas (juodasis)), Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame deklaruotas 1,80 ha plotas 5DG-1 (daugiametės ganyklos (pievos) (5 m. ir daugiau)), Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame deklaruotas 0,20 ha plotas 5BU-2 (bulvės (išskyrus skirtas perdirbti į krakmolą ir pašarui)), kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose laukuose Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame deklaruotas 1,00 ha plotas 5DG-1 (daugiametės ganyklos (pievos) (5 m. ir daugiau)), Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame deklaruotas 2,00 ha plotas 5PD-1 (pūdymas (juodasis)), nebuvo laikomasi GAAB reikalavimų 1.6 punkte nustatyto reikalavimo, t. y. „ganyklose arba pievose, daugiametėse ganyklose arba pievose žolė, taip pat ražienos negali būti deginamos“. Todėl buvo pritaikytos sankcijos vadovaujantis Sankcijų už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų nesilaikymą taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 (Žin., 2009, Nr. 52-2058) (toliau – ir Metodika), 10.1 punktu, kuriame nurodyta, kad išmoka pareiškėjui sumažinama 20 procentų ir sankcijos dydis atitinkamai padidinamas ar sumažinamas įvertinus reikalavimų pažeidimą pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus pagal šios Metodikos 1, 2 ir 3 priedus. Pagrindinė išmokos dalis J. T. buvo sumažinta 23 procentais. Pabrėžė, kad, pateikdamas Paraišką, J. T. savo parašu patvirtino, jog įsipareigoja laikytis GAAB reikalavimų (Paraiškos 3 dalies „Įsipareigojimai“ 5 punktas). Agentūra ir VRAAD 2007-10-19 pasirašė duomenų teikimo ir bendradarbiavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nėra numatyta pareiga VRAAD teikti duomenis apie pareiškėjų baustumą ar dar kokią informaciją. VRAAD procedūrose nustatyta tvarka atlieka patikrinimus vietoje, užfiksuoja pažeidimus ir susistemintus duomenis kompaktinio disko laikmenoje pateikia Agentūrai, kuri gautus duomenis (degintų plotų koordinates) suveda į Supaprastintąją tiesioginių išmokų sistemą – Geografinę informacinę sistemą (STIS-GIS), kurios pagalba yra identifikuojami pareiškėjai ir jų deklaruoti laukai, kuriuose buvo deginami plotai. Atsakovo manymu, Komisija netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą sprendimą, kuris turi būti panaikintas. Pažymėjo, kad pagal Metodikos nuostatas GAAB reikalavimų pažeidimai yra skirstomi į tyčinius ir netyčinius. Netyčinis reikalavimų pažeidimas apibrėžiamas kaip pareiškėjo per aplaidumą sukelti veiksmai, kai nepadaroma didelės žalos aplinkai, nesukeliama pavojaus žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai, o tuo tarpu tyčinis reikalavimų pažeidimas apibrėžiamas kaip atvejis, susijęs su ketinimais neteisėtai gauti paramą, kai pareiškėjas sąmoningai neužtikrina net minimalios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba sąmoningai aktyviais veiksmais daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai, taip pat atvejis, kai reikalavimų pakartotinis pažeidimas nustatomas po to, kai sankcijos, taikomos pareiškėjui už netyčinį reikalavimų pažeidimą, dydis pasiekia 15 procentų ir pareiškėjas informuojamas, kad kitas reikalavimų pakartotinis pažeidimas bus laikomas tyčiniu. Atsakovas rėmėsi Taisyklių 41.2 punktu, Metodikos 1, 13 punktų nuostatomis. Taisyklių 34.16 punkte nustatyta, kad Agentūra „baigusi administruoti paraišką, raštu arba elektroniniu paštu (jei pareiškėjas pateikė sutikimą būti informuotas šiuo būdu) informuoja pareiškėją apie jam apskaičiuotas išmokas bei pritaikytas sankcijas. Informaciniame pranešime pareiškėjams administravimo eigoje nustatyti neatitikimai nedetalizuojami, pateikiami tik suminiai rezultatai“. Informaciniame pranešime turi būti nurodyta, kad „informacija apie gautą paramą (pareiškėjo pavadinimas, adresas, iš Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai gautos paramos suma) bus paskelbta viešai (nurodant laiką, kada informacija bus paskelbta) visuomenės informavimo tikslu, taip pat gali būti perduota audito ir tyrimų institucijoms, siekiant apsaugoti Europos Bendrijos finansinius interesus“. Agentūra savo sprendime pateikė visą reikiamą informaciją ir teisės aktų nuostatas, kuriais remiantis buvo priimtas šis sprendimas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir ŽŪM) atsiliepimu į skundą (b. l. 18-20) palaikė atsakovo poziciją ir prašė panaikinti VAGK sprendimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad ŽŪM nėra įgaliota teikti teisės aktų išaiškinimų. Nurodė, kad GAAB reikalavimų pažeidimai į tyčinius ir netyčinius nėra skirstomi remiantis nustatytu pažeidimo plotu. Rėmėsi Metodikos 2, 4, 13 punktais, Reglamento (EB) Nr. 73/2009 23 ir 24 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Vadovaudamasi šiomis teisės normomis, pažymėjo, kad Metodikoje aiškiai nustatyta ir teisės normomis apibrėžta, koks GAAB reikalavimų pažeidimas laikomas tyčiniu ar netyčiniu, o sankcijos dydis atitinkamai padidinamas ar sumažinamas įvertinus reikalavimų pažeidimą pagal masto, sunkumo, poveikio ir trukmės kriterijus pagal šios Metodikos 1 priedą. Agentūra taikė Metodikos nuostatas teisėtai ir pagrįstai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimu (b. l. 31-34) atsakovo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, kad ginčas kilęs dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. 3R-194(2010/01-4R-249), kuriuo Komisija patenkino pareiškėjo J. T. skundą ir panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros 2010 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. BR6-1370427. Teismas nurodė, kad NMA yra viešojo administravimo subjektas (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 4 d., Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 su vėlesniais pakeitimais, 1 p.). Todėl atsakovo veiklai yra taikytinos Viešojo administravimo įstatymo normos. Nacionalinės mokėjimo agentūros 2010-07-13 sprendimas Nr. BR6-1370427, kurį ginčijamu sprendimu panaikino Vyriausioji administracinių ginčų komisija, laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuriam taip pat taikomi Viešojo administravimo įstatymo numatyti reikalavimai. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (byloje aktuali 2007 m. sausio 1 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Būtinybė motyvuoti viešojo administravimo subjekto priimamus sprendimus yra ne kartą akcentuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Taigi, priimant individualų administracinį aktą, jame turi būti nurodytos jo priėmimo priežastys, aiškiai nurodyti atitinkami faktai ir įstatyminis pagrindas, individuali argumentacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje A2-1624-2006). Nacionalinė mokėjimo agentūra 2010-07-13 sprendimu Nr. BR6-1370427 įvertino pareiškėjo 2009 m. birželio 3 d. Vilniaus rajono savivaldybei pateiktą paraišką bei informavo pareiškėją, kad jam skiriama 2 522,81 Lt dydžio galutinė paramos suma. Sprendime taip pat pateikta lentelė, kurioje nurodyta, kad pagrindinė išmoka už 10,95 ha žemės ūkio naudmenų plotus sudaro 3 190,23 Lt (1 eilutė); susieta su gamyba papildoma nacionalinė tiesioginė išmoka sudaro 66,33 Lt (2 eilutė); kompleksinio paramos susiejimo sankcija yra 733,75 Lt (3 eilutė); galutinė suma yra 2 522,81 Lt. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas nesilaikė GAAB reikalavimų, konstatuojama, jog pareiškėjo valdoje nustatytas tyčinis GAAB reikalavimų nesilaikymo atvejis, parama sumažinta 23 procentais. NMA sprendime taip pat nurodoma, kad sankcija buvo pritaikyta, vadovaujantis Metodika, o, nustatydama konkrečiam pareiškėjui taikytinų sankcijų dydį, NMA atsižvelgia į Metodikos 1 priede nustatytą reikalavimų nesilaikymo sunkumą, mastą, pastovumą ir pasikartojimą. Iš šios frazės nėra aišku, kokiu konkrečiai Metodikos punktu Agentūra rėmėsi, skirdama sankciją pareiškėjui, kodėl taikė sankciją dėl GAAB reikalavimų nesilaikymo, sąmoningai padarius pažeidimus, nors tokių objektyvių duomenų (faktų) rašte nenurodė, taip pat nenurodė, kokiomis teisės normomis remdamasi Agentūra padarė išvadą, kad pareiškėjas nesilaikė GAAB reikalavimų. Kaip teisingai ginčijamame sprendime pažymėjo VAGK, NMA 2010-07-13 sprendime Nr. BR6-1370427 nenurodytos faktinės aplinkybės (objektyvūs duomenys), dėl kurių nustatytas GAAB reikalavimų pažeidimas ir konkrečios teisės aktų normos, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis. Be to, nepaaiškinta, kada ir kokiomis priemonėmis GAAB reikalavimų pažeidimai nustatyti, nepaaiškinta kuo remiantis pareiškėjui skirta 23 procentų dydžio sankcija ir jos teisinis pagrindas. Teismas konstatavo, kad Agentūros 2010-07-13 sprendimas Nr. BR6-1370427 Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu individualiu administraciniu aktu. Viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto neatitikimas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytiems individualaus administracinio akto bendriesiems reikalavimams yra pakankamas pagrindas pripažinti skundžiamą aktą nepagrįstu, neteisėtu ir jį panaikinti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Teismas taip pat pažymėjo, kad Agentūra, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje turi vadovautis tiek bendraisiais teisės principais, tiek Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais viešojo administravimo principais, tiek ir gero administravimo principais bei konstitucine nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Teismas padarė išvadą, kad Komisijos 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas Nr. 3R-194(2010/01-4R-249), kuriuo panaikintas Nacionalinės mokėjimo agentūros 2010 m. liepos 13 d. sprendimas Nr. BR6-1370427, iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo.
III.
Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu (b. l. 40-42) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo skundą patenkinti.
Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismo priimtas sprendimas turėtų būti panaikintas, kadangi pažeistas ABTĮ 86 straipsnis, kuriame nurodyta, jog sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą sprendimą. Atsakovas vadovaujasi Taisyklių 41.2 punktu, Metodikos 1, 13, 13.1 punktais. Atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas matyti, kad, kai pareiškėjo valdoje nustatomi Metodikos 1 priedo 4, 5, 6 ir 8 punktuose nurodyti GAAB reikalavimų pažeidimai, jie jau yra automatiškai priskiriami tyčiniams, nesvarbu kokiame plote jie nustatyti, o plotas yra svarbus tik tuo atveju, kai yra nustatytas Metodikos 2 priedo 1 punkte nurodytas valdymo reikalavimo pažeidimas. Taip pat nesutinka su teismo nuomone, kad 2010 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. BR6-1370427 Agentūra nepagrindė objektyviai nustatytomis aplinkybėmis (faktais) bei teisės aktų normomis bei, kad pastarasis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Atsižvelgiant į Taisyklių 34.16 punkto nuostatą, Agentūra nedetalizuoja nustatytų neatitikimų, o pateikia pareiškėjams suminius rezultatus. Sprendime yra pateikta visa reikiama informacija ir teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis buvo priimtas minėtas sprendimas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 51-53) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Metodikoje aiškiai nustatyta ir teisės normomis apibrėžta, koks GAAB reikalavimų pažeidimas laikomas tyčiniu ir koks netyčiniu, o sankcijos dydis atitinkamai padidinamas ar sumažinamas įvertinus reikalavimų pažeidimą pagal masto, sunkumo, poveikio ir trukmės kriterijus pagal šios Metodikos 1 priedą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 3R-194(2010/01-4R-249) patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Agentūros 2010 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. BR6-1370427 (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos bylos lapai Nr. 37-41).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 buvo patvirtinti Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 40 punkte pateiktas sąrašas sprendimų, kuriuos turi teisę priimti Administracinių ginčų komisija, t.y. ji turi teisę: 1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą; 2) įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį komisijos nurodymą; 3) įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą per komisijos nustatytą laiką priimti sprendimą dėl šio subjekto atsisakymo ar vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus; 4) nutraukti bylą kaip nežinybingą. Iš šių teisės normų pakankamai aiškios Administracinių ginčų komisijos kompetencijos ribos – teisė naikinti viešojo administravimo sistemos subjektų priimtus teisės aktus nėra suteikta, o tai reiškia, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija neturėjo teisinio pagrindo panaikinti Agentūros 2010 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. BR6-1370427.
Daromą išvadą patvirtina ir formuoja administracinių teismų praktika jau išnagrinėtose analogiškose administracinėse bylose.
Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556 - 2302/2011) nurodė, kad “Komisija gali įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį komisijos nurodymą. Šiame sąraše administracinių ginčų komisijos sprendimo, kuriuo būtų galima panaikinti skundžiamą administracinį aktą, nėra. Todėl atsižvelgiant į viešojoje teisėje galiojantį principą, kad tai, kas nėra tiesiogiai leista, yra uždrausta, minėta nuostata plečiamai negali būti aiškinama (plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimas). Komisija nėra teisminė institucija, todėl jos įgaliojimai negali būti prilyginami teismo įgaliojimams“.
Kitoje administracinėje byloje Vyriausiasis administracinis teismas (2011 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556 - 329/2011) nurodė, jog „vertinant ginčijamo Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 3R-212(2009/05-4R-289) teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuotina, kad VAGK, vadovaudamasi Administracinių ginčų komisijos nuostatų 40 punktu, nepagrįstai nusprendė panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjas buvo įspėtas“. <...> “jeigu administracinių ginčų komisijai būtų suteikta teisė savo sprendimu panaikinti ginčijamą administracinį aktą, jos sprendimų vykdymo užtikrinimo institutas apskritai taptų nereikalingas (tais atvejais, jeigu administracinių ginčų komisija priimtų sprendimą panaikinti viešojo administravimo institucijos sprendimą, nenurodydama papildomų įpareigojimų jai)“.
Taigi dėl išdėstytų priežasčių VAGK 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – VAGK 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas Nr. 3R-194(2010/01-4R-249) naikintinas ir byla perduotina Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. 3R-194(2010/01-4R-249) ir perduoti bylą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai nagrinėti iš naujo.
Sprendimas neskundžiamas.