Alytaus apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (išieškotojo) V. R. prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys – E. V. S. (skolininkas), G. S. (skolininko sutuoktinė), antstolė Angelė Kvaraciejienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos SODRA duomenimis, skolininkas yra asmuo, kuris verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad skolininkas E. V. S. ir G. S. yra sutuoktiniai, santuoka sudaryta 2020 m. balandžio 24 dieną. Jiems priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nenustatyta, o tai trukdo nukreipti skolos išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl pagal 2021 m. rugpjūčio 4 d. antstolės Angelės Kvaraciejienės pasiūlymą dėl skolininko turto dalies nustatymo (2021 m. rugpjūčio 4 d. pasiūlymas LR CPK 667 str. tvarka dėl skolininko turto dalies nustatymo Nr. S-21-133-18767), išieškotojas 2021 m. rugsėjo 2 d. su prašymu kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, t. y. prašė nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės G. S. piniginių lėšų ir gaunamų nuolatinių išmokų bei jai prilyginamų pajamų.

2021-07-13 surašytas turto arešto aktas Nr. 0133/21/00658, kuriuo areštuotos G. S. piniginės lėšos, esančios kredito įstaigose. Areštuotas turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso skolininkui E. V. S. ir jo sutuoktinei G. S..

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1-2 dalis). Kadangi bendras sutuoktinių turtas nėra padalytas, antstolė pasiūlė pareiškėjui (išieškotojui) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išieškotojo prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančios turto dalies.

Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pažymėtina, jog įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vedybų sutarčių registro duomenimis teismas nustatė, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 185 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė areštavo skolininko sutuoktinės G. S. pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, o duomenų, kad yra areštuotas kitas turtas nėra, todėl teismas tenkina pareiškėjo prašymą ir nustato, kad skolininkui E. V. S. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės G. S. piniginių lėšų ir gaunamų nuolatinių išmokų bei jai prilyginamų pajamų (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis), į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu,

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui E. V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų ir gaunamų nuolatinių išmokų bei jai prilyginamų pajamų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.