- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-25
- Bylos Nr.
- 2S-2091-643/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32420-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- V. C.
- Ieškovas
- V. C.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. C. (V. C.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės 530-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovui V. C. (V. C.) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, ir pagal ieškovo V. C. (V. C.) priešieškinį atsakovei 530-ajai Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl juridinio asmens sprendimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. S. (V. S.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė 530-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija (toliau – ir Bendrija) kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą V. C. nedelsiant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti Bendrijos pirmininkui ir įgaliotai komisijai visą turimą Bendrijos turtą, visą kaupiamąjį fondą, kuris neišnaudotas garažų stogo remontui, duomenis ir dokumentaciją, įskaitant sudarytus sandorius, duomenis apie visus šios Bendrijos narius, antspaudus du vienetus, raktus nuo elektroninės skydinės, pašto dėžutės, ūkinės patalpos, archyvą, buhalterinius dokumentus ir vedamus buhalterinės apskaitos registrus, taip pat narių bilietus.
2. 2022 m. birželio 6 d. gautas atsakovo V. C. pareiškimas dėl patikslinto priešieškinio reikalavimų, kuriuo prašoma: pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento (ab initio) 2021 m. lapkričio 6 d. 530-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pakartotinio visuotinio narių susirinkimo sprendimą 1 darbotvarkės klausimu dėl Bendrijos pirmininko V. C. ir Bendrijos revizorės B. S. nušalinimo iš užimamų pareigų; pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento (ab initio) 2021 m. lapkričio 6 d. 530-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pakartotinio visuotinio narių susirinkimo sprendimą 2 darbotvarkės klausimu dėl V. S. išrinkimo Bendrijos pirmininku ir įpareigojimo Bendrijos narį V. Č. per 10 dienų nuo išrinkimo dienos pasirašyti darbo sutartį su V. S. bei nutraukti darbo sutartį su V. C., vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis; pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento (ab initio) 2021 m. lapkričio 6 d. 530-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pakartotinio visuotinio narių susirinkimo sprendimą 2 darbotvarkės klausimu dėl L. M. išrinkimo Bendrijos revizore; pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento (ab initio) 2021 m. lapkričio 6 d. 530-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pakartotinio visuotinio narių susirinkimo sprendimą 3 darbotvarkės klausimu dėl V. Č., D. P. ir R. B. išrinkimo Bendrijos narių įgaliotiniais; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2022 m. birželio 16 d. nutartimi nutarė atsakovui V. C. nustatyti terminą, ne vėliau kaip per 7 dienas nuo minėtos nutarties nuorašo įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus priešieškinio trūkumus - pateikti duomenis, kad buvo laikomasi Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DGNKPPSBĮ) 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos ikiteisminės bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos bei įpareigoti atsakovą V. C. pateikti teismui Bendrijos narių sąrašą ir turimus rašytinius įrodymus, kurie pagrįstų konkrečių subjektų įtraukimo į šį sąrašą pagrindą.
4. Teismas nutartyje nustatė, kad pagal 530 – osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos įstatų (toliau – Įstatai) 19.4. punktą įgaliotinių susirinkimas turi teisę svarstyti skundus dėl Bendrijos veiklos ir spręsti įvairius Bendrijos veiklos klausimus, todėl teismas įpareigojo atsakovą pateikti duomenis, jog buvo laikomasi DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos ikiteisminės Bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos.
5. Taip pat teismas pažymėjo, kad reiškiant reikalavimus dėl Bendrijos narių susirinkimo pripažinimo negaliojančiais, teismo sprendimas turės įtaką Bendrijos narių teisėms ir pareigoms, todėl pirmosios instancijos teismas atsakovui pasiūlė patikslinti priešieškinį, nurodant Bendrijos narius trečiaisiais asmenimis. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovas, kaip buvęs Bendrijos pirmininkas, turi Bendrijos narių sąrašą, todėl įpareigojo atsakovą kartu pateikti teismui Bendrijos narių sąrašą ir turimus rašytinius įrodymus, kurie pagrįstų konkrečių subjektų įtraukimo į minėtą sąrašą pagrindą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Ieškovas V. C. (toliau – ir apeliantas) pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti atsakovo V. C. patikslinto priešieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priskyrė Bendrijos narių visuotinį susirinkimą prie Bendrijos valdymo organų. Apeliantas pažymi, kad DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Tuo tarpu DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 2 dalyje expressis verbis yra nurodyti bendrijos valdymo organai – valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas. Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Bendrijos narių visuotinis susirinkimas nepriskirtinas Bendrijos valdymo ir (ar) kitiems organams, todėl akivaizdu, jog DGNKPPSBĮ 23 straipsnyje nurodyta išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka, ginčijant aukščiausiojo Bendrijos organo sprendimus, nėra taikoma.
6.2 Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog skundus dėl Bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimų, vadovaujantis Įstatų 19.4 punktu, turėtų nagrinėti Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas. Pagal DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalį ir 23 straipsnio 1 dalį Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas nėra nei ginčų nagrinėjimo komisija, nei ginčus nagrinėjantis asmuo. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareikalavo iš atsakovo pateikti įrodymus, kurių atsakovas objektyviai negali pateikti.
6.3 Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priešieškinio priėmimo klausimą, neteisingai aiškino ir taikė DGNKPPSBĮ 9 ir 23 straipsnių nuostatas, kadangi Bendrijoje nėra sudaryta ginčų nagrinėjimo komisija, nes Bendrijos narių skaičius visada buvo gerokai mažesnis nei šimtas, todėl Bendrijoje neprivalėjo ir šiuo metu neprivalo būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo.
6.4 Pirmosios instancijos teismas neįvertino DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 7 punkte nustatyto reglamentavimo pagal kurį butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkas turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitų butų bei patalpų (pastatų) savininkų sprendimus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu teismas bando užkirsti kelią atsakovui pasinaudoti DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 7 punkte nustatyta teise CK 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka tiesiogiai su ieškiniu kreiptis į teismą.
6.5 Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokią įtaką Bendrijos narių teisėms ir pareigoms gali turėti nagrinėjama byla. Bendrijos narių įtraukimas trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, būtų neproporcinga, neracionalu ir neekonomiška bylos nagrinėjimui. Be to, teismas savo iniciatyva galėjo įtraukti į bylą Bendrijos narius trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nes teisės aktai nenustato, jog trečiųjų asmenų neįtraukimas į bylą gali būti laikomas ieškinio (priešieškinio) trūkumu.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė 530-oji Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija prašė atmesti atsakovo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
7.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Bendrijos nuostatuose yra įtvirtintas ginčus nagrinėjantis organas - Įgaliotiniai (ginčus nagrinėjantys asmenys). Atsakovas su nei vienu skundu nesikreipė į Bendriją ir jos įgaliotinius, o tik teismui teikia nepagrįstus ieškinius ir atskiruosius skundus.
7.2. Teismas pagrįstai priėmė nutartį dėl Bendrijos narių įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, kadangi siekiant išaiškinti Bendrijos veiklos teisėtumą ir atsakovo nepagrįstus reikalavimus yra tikslinga patikslinti byloje dalyvaujančius asmenis bei trečiaisiais asmenimis įtraukti likusius neįtrauktus Bendrijos narius įgaliotinius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas atsakovui pašalinti nutartyje nurodytus priešieškinio trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
10. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
11. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – 2021 m. lapkričio 20 d. Bendrijos įgaliotinių protokolą, 2021 m. gruodžio 9 d. Bendrijos įgaliotinių protokolą, 2015 m. kovo 7 d. Visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolą, 530 – osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių sąrašas, 530 – osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių prašymai priimti į bendriją, 530 – osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių įgaliojimai ir įgaliotinių protokolus, Buvusios bendrijos pirmininkės B. S. paaiškinimus teismui dėl priėmimo į naujų narių bendriją. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti rašytiniai įrodymai nėra susiję su ginču (ieškinio trūkumų instituto taikymu bei DGNKPPSBĮ 23 straipsnio ir Įstatų 19.4. punkto nuostatų aiškinimu) ir vadovaudamasis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti ir vertinti.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2022 m. birželio 6 d. gautas atsakovo V. C. pareiškimas dėl patikslinto priešieškinio reikalavimų, kuriuo prašoma: 1) pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento (ab initio) 2021 m. lapkričio 6 d. 530-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pakartotinio visuotinio narių susirinkimo sprendimą 1 darbotvarkės klausimu dėl Bendrijos pirmininko V. C. ir Bendrijos revizorės B. S. nušalinimo iš užimamų pareigų; 2) pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento (ab initio) 2021 m. lapkričio 6 d. 530-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pakartotinio visuotinio narių susirinkimo sprendimą 2 darbotvarkės klausimu dėl V. S. išrinkimo Bendrijos pirmininku ir įpareigojimo Bendrijos narį V. Č. per 10 dienų nuo išrinkimo dienos pasirašyti darbo sutartį su V. S. bei nutraukti darbo sutartį su V. C., vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis; 3) pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento (ab initio) 2021 m. lapkričio 6 d. 530-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pakartotinio visuotinio narių susirinkimo sprendimą 2 darbotvarkės klausimu dėl L. M. išrinkimo Bendrijos revizore; 4) pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento (ab initio) 2021 m. lapkričio 6 d. 530-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pakartotinio visuotinio narių susirinkimo sprendimą 3 darbotvarkės klausimu dėl V. Č., D. P. ir R. B. išrinkimo Bendrijos narių įgaliotiniais; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2022 m. birželio 16 d. nutartimi nutarė atsakovui V. C. nustatyti terminą pašalinti nutartyje nurodytus priešieškinio trūkumus bei įpareigojo atsakovą V. C. pateikti teismui Bendrijos narių sąrašą ir turimus rašytinius įrodymus, kurie pagrįstų konkrečių subjektų įtraukimo į šį sąrašą pagrindą. Atsakovas su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvadomis nesutinka, todėl pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutarties.
13. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priskyrė Bendrijos narių visuotinį susirinkimą prie Bendrijos valdymo organų, todėl DGNKPPSBĮ 23 straipsnyje nurodyta išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka, ginčijant aukščiausiojo Bendrijos organo sprendimus, nėra taikoma. Be kita ko, apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog skundus dėl Bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimų turėtų nagrinėti Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas. Pagal DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalį ir 23 straipsnio 1 dalį Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas nėra nei ginčų nagrinėjimo komisija, nei ginčus nagrinėjantis asmuo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareikalavo pateikti duomenis, kurių apeliantas faktiškai negali pateikti.
14. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisė yra pažeista, garantuojama ir teisminė gynyba. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
15. Priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, CPK nustatytas ieškiniui pareikšti (CPK 143 straipsnio 3 dalis). Procesinių dokumentų, įskaitant procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas (iškėlimas), formai ir turiniui yra keliami reikalavimai įtvirtinti CPK 111, 113 – 114 straipsniuose. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą, tik jeigu tokio dokumento forma ir turinys atitinka proceso įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 115 straipsnio 1 dalis).
16. CPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę dalyvaujančiam byloje asmeniui ištaisyti trūkumus, t. y. pašalinti kliūtis, trukdančias teismui nagrinėti pateiktą procesinį dokumentą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nustatė byloje pateikto atsakovo priešieškinio esminius trūkumus ir nutarė įpareigoti atsakovą pateikti duomenis, jog buvo laikomasi DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos ikiteisminės bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, taip pat pateikti teismui Bendrijos narių sąrašą ir turimus rašytinius įrodymus, kurie pagrįstų konkrečių subjektų įtraukimo į šį sąrašą pagrindą.
17. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta įstatymų nustatytais atvejais. Įstatyme nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – ieškinį atsisakoma priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas).
18. DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas DGNKPPSBĮ nustatyta tvarka; šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu nepavyksta išspręsti ginčo DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.
19. Pagal DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalį bendrijoje, kurioje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių – butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, turi būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo. Kitos bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro ar ginčus nagrinėjantį asmenį skiria savo pasirinkimu.
20. Taigi, jeigu bendrijoje yra šimtas ar mažiau narių, diskrecija nuspręsti išrinkti (sudaryti) tokį organą palikta bendrijai. Tuo atveju, jeigu bendrija, kurioje yra šimtas ar mažiau narių, pasirenka nesudaryti (neišrinkti) DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalies nurodyto ginčus nagrinėjančio organo, DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje nėra privaloma ir jos nesilaikymas nesukelia asmeniui, besikreipiančiam į teismą teisminės gynybos, minėtų neigiamų teisinių padarinių. Ir tik tuo atveju, jeigu bendrija, kurioje yra šimtas ar mažiau narių, pasirenka išrinkti (sudaryti) ginčus nagrinėjantį organą (ginčus nagrinėjantį asmenį arbą komisiją) ir savo įstatuose atitinkamai tai įtvirtina, DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje tampa privaloma.
21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Bendrijos Įstatų 19.4 punktą, kuriame yra įtvirtinta įgaliotinių susirinkimo teisė spręsti Bendrijos narių priėmimo klausimus, svarstyti skundus dėl Bendrijos veiklos ir spręsti įvairius veiklos klausimus, sprendė, kad ieškovė savo Įstatuose įtvirtino ikiteisminę ginčų nagrinėjimo komisiją, t. y. įgaliotinių susirinkimą prilygino DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalyje apibrėžtai ginčų nagrinėjimo komisijai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad juridiniai asmenys, tarp jų ir bendrijos, priimdami vidaus tvarką ir taisykles, nustatančius organizacinius dokumentus (įstatus), kuriuose įgyvendindami įstatymo jiems suteikiamą teisę (ar pareigą), įtvirtina ikiteisminę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, privalo šią tvarką reglamentuoti aiškiai ir nedviprasmiškai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo (bendrijos narys) aiškiai suvoktų, kaip šia ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tinkamai ir operatyviai pasinaudoti. Be to, svarbu pabrėžti, kad pagal DGNKPPSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jeigu bendrijoje yra sudaroma (skiriamas) su ginčų nagrinėjimo komisija (ginčus nagrinėjantis asmuo), visuotinis susirinkimas turi ne tik išrinkti ginčų nagrinėjimo komisijos narius arba ginčus nagrinėjantį asmenį, tačiau privalo patvirtinti ir ginčų nagrinėjimo komisijos ar ginčus nagrinėjančio asmens darbo tvarkos aprašą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Bendrijos visuotiniam narių susirinkimui nėra pavesta tvirtinti ginčų nagrinėjimo komisijos ar ginčus nagrinėjančio asmens darbo tvarkos aprašą.
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad Bendrijoje yra mažiau nei šimtas narių, kas lemia, kad pagal DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalį ginčų nagrinėjimo komisija nėra privaloma. O vertinant DGNKPPSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 7 punkto, kuris įpareigoja ginčų nagrinėjimo komisiją veikti pagal visuotinio susirikinimo patvirtintą darbo tvarkos aprašą ir Įstatų 17.2 bei 19.4 punktų nuostatas sistemiškai, darytina išvada, kad Bendrijos įgaliotinių susirinkimo, kuris yra įgaliotas svarstyti skundus dėl Bendrijos veiklos, nėra pagrindo prilyginti ginčų nagrinėjimo komisijai, nagrinėjančiai bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčus DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Tai reiškia, kad Bendrijos nariui, siekiančiam tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę jo galimai pažeistų teisių gynybą, iškilus Bendrijos nario ir Bendrijos valdymo (ar kitų) organų (kitų narių) ginčui, nagrinėjamu atveju nėra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo V. C. patikslinto priešieškinio trūkumą ir įpareigojo atsakovą pateikti duomenis, kad buvo laikomasi DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos ikiteisminės Bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl nutartis šioje dalyje naikintina ir pirmosios instancijos teismas įpareigotinas spręsti atsakovo priešieškinio priėmimo klausimą iš naujo.
23. Apeliantas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva galėjo įtraukti į bylą Bendrijos narius trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nes teisės aktai nenustato, jog trečiųjų asmenų neįtraukimas į bylą gali būti laikomas ieškinio (priešieškinio) trūkumu.
24. Visų pirma svarbu atkreipti dėmesį, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ne įpareigojo atsakovą pateikti Bendrijos narių sąrašą bei turimus rašytinius įrodymus, kurie pagrįstų konkrečių subjektų įtraukimo į šį sąrašą pagrindą, o pasiūlė tai padaryti. Tai suponuoja išvadą, kad ir pirmosios instancijos teismas trečiųjų asmenų nenurodymo priešieškinyje nelaikė priešieškinio trūkumu, užkertančiu kelią bylos eigai ir šalintinu CPK 115 straipsnyje įtvirtinta tvarka su atitinkamomis teisinėmis pasekmėmis (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Priešingai, teismas skundžiamos nutarties 9 punkte aiškiai nurodė, kad „pašalinus aukščiau šioje nutartyje jau nurodytus trūkumus, bus, be kita ko, sprendžiamas klausimas dėl jų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis teismo iniciatyva“.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, yra nurodęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Spręsdamas tokio asmens įtraukimo klausimą, teismas negali reikalauti, kad asmuo pagrįstų savo dalyvavimą byloje tuo, kad byla turės tiesioginės įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes tokie padariniai būdingi tik bylos šaliai arba trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018).
26. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad, atsižvelgiant į priešieškinio dalyką (kvestionuojamas Bendrijos pirmininko bei revizorės nušalinimo ir naujo Bendrijos pirmininko ir naujos revizorės, o taip pat ir įgaliotinių išrinkimo teisėtumas bei pačių Bendrijos visuotinių susirinkimų teisėtumas) ir tai, kad pagal Įstatų 10 punktą visi Bendrijos nariai turi teisę dalyvauti Bendrijos narių susirinkimuose, rinkti ir būti išrinktais Bendrijos pirmininku, įgaliotiniu, revizoriumi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog būsimas teismo sprendimas turės įtaką Bendrijos narių teisėms ir jų pareigoms.
27. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą galimas teismo iniciatyva. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, teismo iniciatyva gali būti įtraukiami dalyvauti byloje, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Taigi, ieškinio, kuriame neįtraukti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, trūkumą gali pašalinti teismas. Trūkumai, kuriuos savo iniciatyva pašalina teismas, nelaikytini ieškinio trūkumu, kuriam reikia nustatyti terminą jam pašalinti. Vis dėlto tai nereiškia, kad, teismo iniciatyva nusprendus įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, negali būti nustatomi įpareigojimai ieškovui. Pagal konkrečias bylos aplinkybes teismas sprendžia, ar jis turi galimybių savarankiškai įtraukti trečiuosius asmenis į bylą ir tai įgyvendinti pagal proceso taisykles, ar privalo nustatyti trūkumus, kuriuos pašalinti reikėtų įpareigoti ieškovą, pvz., pateikti naujai parengtą ieškinio tekstą su jau įtrauktais trečiaisiais asmenimis. Jeigu teismas turi duomenų apie trečiuosius asmenis, kurie pagal CPK reikalavimus privalomi norint asmenį įtraukti į bylą (vardas, pavardė, adresas, asmens kodas ir kt.), tai trūkumų nustatyti neprivalo. Jeigu šių duomenų teismas neturi ir juos reikia surinkti arba būtina įvykdyti kitokius reikalavimus (pateikti naujai išdėstytą ieškinį su visais duomenimis, pridėti jo vertimą, pateikti didelį jo kopijų skaičių ar didelės apimties ieškinį, atskirais atvejais – įvykdyti įteikimo reikalavimus, pateikti išvadas, kurias turi teisę teikti į procesą įtraukiami asmenys, ar kt.), teismas ir su trečiųjų asmenų įtraukimu į bylą susijusiems klausimams spręsti gali nustatyti ieškinio trūkumus bei skirti ieškovui terminą jiems pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013).
28. Apibendrinant darytina išvada, kad teismas, nustatęs poreikį įtraukti Bendrijos narius į bylą dalyvauti trečiaisiais asmenimis, turėjo teisę įpareigoti atsakovą pateikti teismui Bendrijos narių sąrašą bei turimus rašytinius įrodymus, kurie pagrįstų konkrečių subjektų įtraukimo į šį sąrašą pagrindą. Pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.
29. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose (atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą) nurodyti argumentai neturi kitokį teisinį nagrinėjamos situacijos vertinimą lemiančios reikšmės, todėl plačiau dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, 338-339 straipsniais,
nutaria:
apelianto V. C. (V. C.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartį dalyje, kuria atsakovui buvo nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti, panaikinti ir atsakovo V. C. (V. C.) patikslinto priešieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Likusioje dalyje nutartį palikti galioti.