- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-09
- Bylos Nr.
- AS-146-457-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02384-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- L. K.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl įsakymų panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja L. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (I t., b. l. 1-10), kurį patikslino (III t., b. l. 28-29, 42), prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2010 m. birželio 15 d. įsakymą Nr. 41-340, kuriuo buvo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros, sporto ir turizmo departamento A lygio 15 kategorijos direktoriaus pavaduotojo pareigybė ir etatas; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 16 d. įsakymą Nr. 41-342 ir pripažinti jos atleidimą iš valstybės tarnybos neteisėtu; 3) priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. spalio 17 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
2011 m. kovo 3 d. pareiškėja raštu (III t., b. l. 42) atsisakė skundo reikalavimo dėl grąžinimo į Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros, sporto ir turizmo departamento A lygio 15 kategorijos direktoriaus pavaduotojo pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2011 m. kovo 14 d. sprendimu (III t., b. l. 47-56) pareiškėjos L. K. skundą tenkino iš dalies. Teismas:
Panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 15 d. įsakymo „Dėl administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 41-619 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigybių sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. 41-340 1 punktą, kuriuo buvo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros, sporto ir turizmo departamento A lygio 15 kategorijos direktoriaus pavaduotojo pareigybė ir etatas.Pripažino, kad pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 16 d. įsakymu „Dėl L. K. atleidimo iš valstybės tarnybos“ Nr. 41-342 nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo departamento A lygio 15 kategorijos direktoriaus pavaduotojo pareigų atleista neteisėtai, todėl laikytina, kad L. K. atleista iš pareigų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Priteisė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjos naudai 22 307,60 Lt už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 17 d. iki 2011 m. kovo 14 d. ir vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 15 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Nutraukė administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo grąžinti pareiškėją L. K. į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo departamento A lygio 15 kategorijos direktoriaus pavaduotojo pareigas.Kitus pareiškėjos reikalavimus atmetė.
2011 m. kovo 29 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimas įsiteisėjo (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis).
2011 m. balandžio 4 d. pareiškėja L. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu (III t., b. l. 58, 74) priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos jos patirtas 6243 Lt bylinėjimosi išlaidas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi (III t., b. l. 75-76) pareiškėjos L. K. prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas patenkino iš dalies: priteisė pareiškėjos naudai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kuri taip pat atstovauja ir atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę, 1835,6 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad prašymas dėl išlaidų atlyginimo pateiktas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu. Taip pat nurodė, kad pareiškėja turi teisę į ABTĮ 44 straipsnio 2 ir 6 dalyse numatytų išlaidų atlyginimą. Tačiau įvertinęs tai, kiek pareiškėjos naudai yra priimtas teismo sprendimas, bei atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 17 d. konsultaciją Nr. 02-03-1071 (Biuletenis Nr. 5, p. 265), padarė išvadą, jog pareiškėjai gali būti atlyginta 50 procentų patirtų išlaidų. Be to, įvertinęs atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuojančių ABTĮ 44 straipsnio ir Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio, taip pat Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8 punktų nuostatas, padarė išvadą, kad įstatymas proceso šaliai suteikia teisę gauti tik pagrįstų ir racionalių teismo išlaidų atlyginimą. Pažymėjo, kad, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą teisės taikymo ir įrodymų rinkimo požiūriu, pareiškėjai priteistini maksimalūs Rekomendacijose numatyti teikiamų teisinių paslaugų dydžiai.
Nurodė, kad pareiškėjos patirtos atstovavimo išlaidos grindžiamos sąskaitomis už teisines paslaugas su paslaugų išklotinėmis ir pareiškėjos sąskaitos išrašais. Šie įrodymai patvirtina, kad pareiškėja advokatui už paslaugų išklotinėse nurodytas teisines paslaugas sumokėjo 6243 Lt.
Teismas nustatė, kad paslaugų išklotinėje nurodyta už skundo (I t., b. 1. 1-10) parengimą sumokėta suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nurodytos sumos, todėl pareiškėjai priteistina 649,5 Lt (t. y. 50 procentų patirtų išlaidų). Pareiškimo dėl papildomų įrodymų pateikimo rengimas (I t., b. 1. 36) paslaugų išklotinėje įkainotas 99 Lt, ši suma viršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodytą galimą priteisti sumą, todėl galėtų būti priteisiama 96 Lt suma, o pareiškėjai priteistina 48 Lt. Už 2010 m. rugpjūčio 24 d. rašytinių paaiškinimų (I t., b. 1. 42-43) pateikimą sumokėta suma neviršija Rekomendacijų 8.15 punkte nurodytos sumos, todėl pareiškėjai priteistina 187,50 Lt. Už 2010 m. spalio 14 d. prašymo išreikalauti rašytinius įrodymus (II t., b. 1. 21-22) rengimą, vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktu, pareiškėjai priteistina 48 Lt. Už 2010 m. lapkričio 2 d. rašytinių paaiškinimų (II t., b. 1. 38-42) parengimą sumokėta suma neviršija Rekomendacijų 8.15 punkte nurodytos sumos, todėl pareiškėjai priteistina 187,50 Lt. Už 2010 m. gruodžio 7 d. prašymo Vilniaus miesto savivaldybės Informacinių technologijų skyriui dėl informacijos pateikimo (II t., b. 1. 109) parengimą, vadovaujantis Rekomendacijų 8.17 punktu, priteistina 4,8 Lt. Tiek pat priteistina ir už 2010 m. gruodžio 7 d. prašymo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl informacijos pateikimo parengimą. Už 2010 m. gruodžio 14 d. rašytinių paaiškinimų (II t., b. 1. 147-151) parengimą, vadovaujantis Rekomendacijų 8.15 punktu, priteistina 200 Lt. Už 2010 m. gruodžio 22 d. prašymo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo ir prašymo dėl rašytinių įrodymų prijungimo (II t., b. 1. 104-108), vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktu, priteistina 48 Lt. Už 2011 m. sausio 3 d. prašymo dėl įrodymų išreikalavimo (II t., b. 1. 141-143) parengimą, vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktu, pareiškėjai priteistina 48 Lt. Už prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą pareiškėjos turėtos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.15 punkte nustatytos sumos, todėl priteistina 49,5 Lt. Teismas taip pat nustatė, kad advokato padėjėjas dalyvavo 2010 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje (posėdis truko 1,45 val.), 2011 m. sausio 6 d. teismo posėdyje (posėdis truko 2,30 val.), 2011 m. kovo 3 d. teismo posėdyje (posėdis truko 0,40 val.). Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, iš viso advokato padėjėjas teismo posėdyje pareiškėją atstovavo 6 val., todėl, taikant Rekomendacijų 8.15 punktą, už atstovavimą teisme priteistina 360 Lt.
Teismas pažymėjo, kad byloje nėra 2010 m. rugpjūčio 10 d. rašto Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl pasiūlytų pareigų ir 2010 m. rugsėjo 16 d. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, todėl už šių dokumentų parengimą paslaugų išklotinėje nurodytos sumokėtos sumos nepriteisiamos. Tokios teisinės paslaugos, kaip susipažinimas su VMS dokumentais, dokumentų analizė, susitikimas su kliente, pokalbis su Valstybės tarnybos departamento darbuotojais dėl valstybės tarnautojų etatų steigimo/naikinimo, teismų praktikos, susijusios su atleidžiamo iš tarnybos tarnautojo garantijomis, analizė, taip pat skambinimas teismui dėl priimtos nutarties, Rekomendacijose nėra numatytos, todėl atskirai tokiems veiksmams atlikti turėtų išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas. Už 2011 m. sausio 18 d. pareiškimo dėl skundo reikalavimų patikslinimo (III t., b. 1. 28-29) parengimą turėtos išlaidos nepriteistinos, nes šiuo pareiškimu buvo šalinami teismo nustatyti skundo reikalavimų trūkumai. Pasirengimas teismo posėdžiui yra sudėtinė atstovavimo teisme dalis, todėl atskirai išlaidos už tai irgi nepriteisiamos.
Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš viso pareiškėjai priteistina 1835,6 Lt turėtų atstovavimo išlaidų suma.
III.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu (III t., b. l. 80-82) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartį ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos naudai. Teismui pripažinus pareiškėjos teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, prašo sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į bylos sudėtingumo laipsnį ir patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas visiškai nepagrįstai pareiškėjai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį skaičiavo pagal maksimalius Rekomendacijų nustatytus priteistinų išlaidų dydžius.
2. Pareiškėjai administracinėje byloje atstovavo ne advokatas, o advokato padėjėjas, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 5 punktu, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas turėjo būti skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.
3. Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatant konkretų priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, būtina atsižvelgti į Rekomendacijų 2.1-2.8 punktuose nustatytus kriterijus (bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą atstovaujant byloje, priteistinų ar ginčijamų piniginių sumų dydį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kt.).
4. Atsakovo manymu, išnagrinėta administracinė byla negali būti laikoma sudėtinga (Rekomendacijų 2.1 punktas).
5. Didelę dalį pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų sudaro mokėjimai advokato padėjėjui už rašytinių paaiškinimų byloje teikimą (byloje be pareiškėjos skundo buvo pateikti taip pat net 3 rašytiniai paaiškinimai, kurių kiekvieno parengimas įkainotas nuo 375 iki 600 Lt). Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad ABTĮ nenumato šalių pareigos teikti byloje rašytinius paaiškinimus (ABTĮ numato tik atsiliepimų į skundą pateikimą). Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėja turėjo visas galimybes savo poziciją byloje išdėstyti pareikštame skunde ir paaiškinimuose bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu, neteikiant papildomų rašytinių paaiškinimų. Darytina išvada, kad pareiškėja, be pareikšto skundo, kuriame turėjo išsamiai pagrįsti savo poziciją, papildomai teikdama dar 3 rašytinius paaiškinimus, kurių teismas teikti nebuvo įpareigojęs, tik savo iniciatyva didino bylinėjimosi išlaidas (atsakovo nuomone, esant reikalui ar teismui įpareigojus suformuluoti poziciją raštu, pareiškėja turėjo galimybę papildomus paaiškinimus suformuluoti vienu procesiniu dokumentu, o ne nuolat bylos nagrinėjimo metu savo iniciatyva teikti naujus procesinius dokumentus). Be to, Rekomendacijos apskritai nenumato galimybės teismui priteisti bylinėjimosi išlaidas už teismui pateiktus rašytinius paaiškinimus, kai byla yra nagrinėjama žodinio proceso tvarka (Rekomendacijų 8.15 punktas). Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo priteisti pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su rašytinių paaiškinimų byloje teikimu.
Šalies argumentai
6. Pareiškėja taip pat teikė net keletą prašymų dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos, kiekvieno iš šių prašymų parengimą įvertinant nuo 99 iki 450 Lt. Manytina, kad pareiškėja visus įrodymus į bylą galėjo pateikti kartu su savo skundu arba, bylos nagrinėjimo metu iškilus naujų įrodymų poreikiui, visus šiuos įrodymus pateikti vienu metu, dėl kiekvieno naujo įrodymo nerengiant atskirų prašymų teismui ir tokiu būdu visiškai nepagrįstai nedidinant bylinėjimosi išlaidų. Dėl šios priežasties mano, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su prašymų dėl naujų įrodymų pateikimu į bylą, nepriteistinos arba, jei teismas nuspręstų jas priteisti, reikšmingai mažintinos.
7. Vilniaus miesto savivaldybės administracija byloje taip pat buvo pareiškusi prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (30 Lt) atlyginimo, todėl teismui atmetus dalį pareiškėjos skundo reikalavimų, dalis šių išlaidų turėjo būti išskaičiuotos iš pareiškėjos prašomos bylinėjimosi išlaidų sumos.
Atsiliepimas
Pareiškėja L. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į atskirąjį skundą pateikia šiuos argumentus:
Pareiškėjos įsitikinimu, papildomai kvestionuoti pirmosios instancijos teismo nustatyto pareiškėjai priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio nėra pagrindo.Visi rašytiniai įrodymai negalėjo būti pateikti vienu metu, todėl buvo rengiami keli prašymai dėl šių įrodymų, turinčių itin didelės reikšmės bylos nagrinėjimui, prijungimo.Pareiškėja teigia, kad teismo posėdžių metu žodžiu nebūtų buvę įmanoma pateikti nuoseklaus ir aiškaus pareigybių palyginimo, o tai, jos įsitikinimu, turėjo itin didelės reikšmės priimant galutinį teismo sprendimą. Todėl nagrinėjamoje administracinėje byloje buvo teikiami atskiri rašytiniai paaiškinimai, siekiant tiek teismui, tiek atsakovui detaliai pateikti pareiškėjos skundo argumentus, jos eitų pareigų, atliktų darbo funkcijų ir įgytos patirties palyginimą. Be to, pareiškėjos teigimu, įstatymų leidėjas vienareikšmiškai neuždraudė šalims teikti byloje rašytinius paaiškinimus. Todėl mano, kad šalims yra suteikiama teisė, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, pasirinkti, kokiu būdu teikti paaiškinimus. Pažymi, kad pareiškėja, atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją bei galimybę pasirinkti savo teisių gynimo būdą, teikė rašytinius paaiškinimus.Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 8 d. nutartyje teisingai pripažino, kad nagrinėjama administracinė byla yra sudėtinga teisės taikymo bei įrodymų rinkimo požiūriu, kadangi byloje buvo pateikta daug rašytinių įrodymų, tame tarpe ir įvairių pareigybių aprašymų, kurių surinkimas, analizė ir vertinimas, konkrečių teisės normų analizė ir taikymas, susipažinimas su aktualia teismų praktika pareikalavimo didelių laiko sąnaudų bei specialių žinių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 1, 2, 6 dalių nuostatomis, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant pareiškėjo patirtas atstovavimo išlaidas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad tuo atveju, kai skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai teismo patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. A146-85/2011, Nr. A756-1207/2010, Nr. A146-836/2010, Nr. A146-71/2009, Nr. A575-1415/2008 ir kt.). Pažymėtina, kad analogiško turinio norma yra įtvirtina ir Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja paskutiniu, 2011 m. sausio 27 d. paduotu patikslintu skundu (III t., b. l. 28-29) patikslino savo skundo reikalavimus, o 2011 m. kovo 3 d. raštu (III t., b. l. 42) atsisakė skundo reikalavimo dėl grąžinimo į Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros, sporto ir turizmo departamento A lygio 15 kategorijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, konstatuotina, kad pareiškėja galutinai suformulavo teismui keturis reikalavimus: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 15 d. įsakymą Nr. 41-340; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 16 d. įsakymą Nr. 41-342 ir pripažinti jos atleidimą iš valstybės tarnybos neteisėtu; 3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. spalio 17 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti iš atsakovo 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies (III t., b. l. 47-56), t. y. teismas tenkino 3 iš 4 pareiškėjos skundo reikalavimų (neskaičiuojant pareiškėjos reikalavimo, kurio ji ABTĮ 52 straipsnio nustatyta tvarka atsisakė, šioje dalyje teismas bylą nutraukė), darytina išvada, kad pareiškėja įgijo teisę gauti ¾ jos turėtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą, o ne ½ (50 procentų) išlaidų, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d.). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju visiškai teisingai rėmėsi Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nuostatomis.
Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vertino, kad už dokumentų, kurių pareiškėja nepateikė į bylą (2010 m. rugpjūčio 10 d. raštas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir 2010 m. rugsėjo 16 d. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo), parengimą advokato padėjėjui sumokėtas užmokestis negali būti priteisiamas. Taip pat negali būti priteisiamos pareiškėjos išlaidos už Rekomendacijose nenumatytas teisines paslaugas – susipažinimą su dokumentais, dokumentų ir teismų praktikos analizę, susitikimą su kliente, pokalbį su specialistais, skambutį į teismą, pasiruošimą teismo posėdžiui, kadangi šie veiksmai (teisinės paslaugos) pagal savo pobūdį negali būti laikomi savarankiškais, analogiškais Rekomendacijų 8 punkte numatytoms teisinėms paslaugoms (Rekomendacijų 10 p.), veikiau įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį (pavyzdžiui, dokumentų ir teismų praktikos analizė sudaro dalį visumos veiksmų, kurie yra apibūdinami kaip teisinė paslauga – skundo teismui parengimas; pasiruošimas teismo posėdžiui yra sudėtinė atstovavimo teisme teisinės paslaugos dalis; ir pan.). Todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pralaimėjusi šalis (šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija) negali būti įpareigojama atlyginti pareiškėjai jos patirtas išlaidas už paminėtas advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas. Be to, atsižvelgdama į Rekomendacijų 8.16 punkte padarytą išlygą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai negali būti priteisiamos sumokėtos sumos už 2011 m. sausio 18 d. pareiškimo dėl skundo reikalavimų patikslinimo (III t., b. 1. 28-29) parengimą, nes šiuo pareiškimu buvo šalinami teismo nustatyti pareiškėjos skundo reikalavimų trūkumai.
Teisėjų kolegija, patikrinusi teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartyje išdėstytą išlaidų paskaičiavimą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu Rekomendacijų 8 punkto nuostatų aiškinimu ir taikymu, nustatant pareiškėjai priteistino užmokesčio už advokato suteiktas teisines paslaugas maksimalų dydį, tačiau dėl aukščiau nustatytos pareiškėjos patenkintų reikalavimų proporcijos, keistinas pirmosios instancijos teismo apskaičiuotos pareiškėjai priteistinos sumos už atskiras advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas dydis iš ½ į ¾, t. y. pirmosios instancijos teismo apskaičiuota suma didintina ¼ (25 procentais). Tokiu būdu teismo apskaičiuota 1835,6 Lt pareiškėjai priteistina atstovavimo išlaidų suma didinama iki 2753,4 Lt.
Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutarties, teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad pareiškėjai teisines paslaugas teikė advokato padėjėjas, todėl Rekomendacijų 8 punkte nurodytas maksimalus užmokestis mažintinas penktadaliu (Rekomendacijų 5 p.). Tokiu būdu aukščiau gauta 2753,4 Lt suma mažintina iki 2202,72 Lt (2753,4 Lt * 0,8 = 2202,72 Lt).
Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nagrinėjamoje byloje taip pat pateikė prašymą dėl 30 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo (II t., b. l. 86-89, 97-102, III t., b. l. 6-10), todėl pareiškėjai priteistina išlaidų suma mažintina ta apimtimi, kurioje atsakovas turi teisę į dalį savo patirtų išlaidų (30 Lt) atlyginimą. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimu atmestų pareiškėjos reikalavimų dalį, t. y. 1/4, atsakovas turi teisę į 7,5 Lt (30 Lt * 0,25 = 7,5 Lt) savo turėtų išlaidų atlyginimą. Taigi, iš aukščiau apskaičiuotos 2202,72 Lt pareiškėjai priteistinos išlaidų sumos turi būti atimama 7,5 Lt dydžio atsakovo patirtų išlaidų dalis. Tokiu būdu gaunama 2195,22 Lt (2202,72 Lt – 7,5 Lt = 2195,22 Lt) priteistinų išlaidų suma.
Kaip minėta, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatos įtvirtina reikalavimą, sprendžiant klausimą dėl laimėjusiai proceso šaliai priteistinų išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, dydžio, taikyti vertinamuosius kriterijus – t. y. atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Dar platesnis tokių kriterijų sąrašas yra numatytas Rekomendacijų 2 punkte. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.
Iš skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutarties matyti, kad teismas šiuo atveju taikė tik vieną iš aukščiau paminėtų kriterijų – t. y. bylos sudėtingumą. Teismas konstatavo, jog byla yra sudėtinga teisės taikymo ir įrodymų rinkimo požiūriu, todėl nutarė, kad pareiškėjai priteistini maksimalūs Rekomendacijose numatyti teikiamų teisinių paslaugų dydžiai. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad teismas visiškai nevertino kitų Civilinio proceso kodekse ir Rekomendacijose numatytų kriterijų. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad šioje byloje kilęs ginčas pagal savo esmę ir tarp ginčo šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį nebuvo išskirtinis (specifinis) ir todėl nereikalavo ypatingų specialių žinių, byloje sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji ir dėl jų yra suformuota pakankamai išsami teismų praktika. Įvertinus, kad pastarieji kriterijai yra nepalankūs pareiškėjai, o anksčiau nurodytas pirmosios instancijos teismo taikytas bylos sudėtingumo kriterijus – palankus, darytina išvada, kad šių kriterijų visuma nagrinėjamu atveju negali įtakoti pareiškėjai priteistinos atstovavimo išlaidų sumos dydžio, kuris, kaip minėta, šiuo atveju yra 2195,22 Lt.
Pažymėtina, jog ABTĮ 53 straipsnio 2 dalyje inter alia numatyta, kad viena iš proceso šalių teisių yra teisė duoti paaiškinimus. ABTĮ nenumato apribojimų, kokia forma (rašytine ar žodine) šalys gali įgyvendinti šią procesinę teisę. Tačiau sprendžiant klausimą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo, turi būti vertinama, kokios aplinkybės sąlygojo proceso šalies rašytinių paaiškinimų pateikimą, ar šalis, pateikusi rašytinius paaiškinimus, už kurių parengimą sumokėtas sumas prašoma atlyginti, galėjo šiuose paaiškinimuose pateiktus argumentus išdėstyti pateikdama teismui skundą arba teismo posėdžio metu, t. y. turi būti vertinama, ar šių paaiškinimų pateikimas konkrečioje byloje buvo būtina ir racionali priemonė. Įvertinus nurodytu aspektu nagrinėjamos bylos medžiagą, darytina išvada, kad pareiškėja, teikdama teismui rašytinius paaiškinimus (I t., b. l. 42-43, II t., 38-42, 147-151), savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, todėl atsakovas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog šios pareiškėjos turėtos išlaidos neturi būti atlyginamos.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais bei įvertinusi aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis turi būti pakeista, nustatant, kad pareiškėjos L. K. naudai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteistina 2195,22 Lt dydžio pareiškėjos patirtų atstovavimo išlaidų dalis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartį, priteisiant pareiškėjai L. K. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2195 (du tūkstančiai vienas šimtas devyniasdešimt penki) litus 22 (dvidešimt du) centus atstovavimo išlaidų.
Nutartis neskundžiama.