- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-05
- Bylos Nr.
- e2-719-330/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00081-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Pareiškėjas
- J. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-167-198/2018 pagal pareiškėjo J. M. prašymą patikslinti kreditorių sąrašą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio eglė“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi UAB „Panevėžio eglė“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto centras“. Teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Pareiškėjas J. M. kreipėsi į teismą prašydamas patikslinti kreditorių sąrašą UAB „Panevėžio eglė“ bankroto byloje, patvirtinant jo, kaip hipotekos kreditoriaus, 480 000 Eur finansinį reikalavimą, o kreditorę UAB „Olfema“ išbraukiant iš šios eilės kreditorių sąrašo. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartimi hipotekos kreditorė UAB „Olfema“ jam perleido savo turimą finansinį reikalavimą. Be to, UAB „Olfema“ dar turi 10 048,83 Eur dydžio finansinį reikalavimą, tenkintiną trečiąja eile, kuris nurodyta reikalavimo perleidimo sutartimi nebuvo perleistas pareiškėjui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2018 m. vasario 9 d. nutartimi civilinę bylą dalyje dėl pareiškėjo prašymo patikslinti bankrutavusios UAB „Panevėžio eglė“ kreditorių sąrašą sustabdė.Teismas nustatė, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr.e2-1279-452/2018 pagal ieškovės BUAB „Panevėžio eglė“ ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiu UAB „Olfema“ ir BUAB „AMK Logistika“ 2017 m. sausio 3 d. susitarimą dėl prievolių užtikrinimo priemonių pakeitimo, taip pat pripažinti negaliojančia 2017 m. sausio 11 d. sutartinę hipoteką – paprastąją hipoteką. Šios aplinkybės rodo, kad BUAB „Panevėžio eglė“ pareikštu ieškiniu ginčija UAB „Olfema“ 480 000 Eur kreditorinio reikalavimo bankroto byloje atsiradimo pagrindą. Teismas sprendė, kad įsiteisėjęs procesinis sprendimas kitoje minėtoje byloje turės įtakos sprendžiant pareiškėjo J. M. prašymą patikslinti kreditorių sąrašą BUAB „Panevėžio eglė“ bankroto byloje, todėl konstatavo, jog pareiškėjo J. M. prašymo negalima nagrinėti, kol nebus išnagrinėta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose užvesta civilinė byla Nr.e2-1279-452/2018.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas J. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patikslinti kreditorių sąrašą BUAB „Panevėžio eglė“ bankroto byloje, patvirtinant pareiškėjo, kaip hipotekos kreditoriaus, 480 000 Eur finansinį reikalavimą, o pradinę kreditorę UAB „Olfema“ išbraukiant iš šios eilės kreditorių sąrašo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nagrinėjamu atveju nėra ginčo nei dėl teismo nutarčių, kuriomis buvo patvirtintas hipotekos kreditorės UAB „Olfema“ finansinis reikalavimas BUAB „Panevėžio eglė“ bankroto byloje, nei dėl 2017 m. lapkričio 2 d. reikalavimo perleidimo sutarties, kuria UAB „Olfema“ perleido savo finansinio reikalavimo teisę pareiškėjui. Tokiu būdu teismas neturėjo pagrindo stabdyti kreditoriaus pakeitimo klausimo nagrinėjimą.Teismas be pagrindo nesirėmė Hipotekos registro duomenimis, kurie patvirtina, jog 2017 m. lapkričio 2 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu hipotekos kreditorę UAB „Olfema“ pakeitė pareiškėjas J. M..Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama byla sukeltų teisines pasekmes tik tuomet, jeigu ieškinys būtų patenkintas ir toks teismo sprendimas įsiteisėtų. Pats ieškinio pareiškimas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis buvo pareikštas tikėtinai siekiant užvilkinti BUAB „Panevėžio eglė“ bankroto procesą.BUAB „Panevėžio eglė“ bankroto administratorė UAB „Bankroto centras“ su pareiškėjo J. M. atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą bankroto administratorė nurodė, kad teismas pagrįstai sustabdė klausimo dėl pareiškėjo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta susijusi byla Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose, nes šias bylas sieja prejudicinis ryšys – jeigu kitoje byloje ieškinys bus patenkintas, tai pareiškėjas neturės jokios reikalavimo teisės į BUAB „Panevėžio eglė“.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamu atveju reikia įvertinti, ar apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria byla dėl pareiškėjo prašymo patikslinti bankrutavusios įmonės kreditorių sąrašą buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta kita civilinė byla, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinę bylą. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnio). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą. Taikant civilinės bylos sustabdymo institutą, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad sustabdžius civilinę bylą užsitęsia teismo procesas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu.Siekiant CPK nustatytų civilinio proceso tikslų teismas turi kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudaryti sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72 straipsniai). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, jis kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, sudarančios įstatyme nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2001; 2002 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002; kt.). Tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005; kt.).Pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu stabdyti bylą grindė tuo, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr.e2-1279-452/2018 (Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartimi ta byla perduota nagrinėti pagal teismingumą Panevėžio apygardos teismui) pagal ieškovės BUAB „Panevėžio eglė“ ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiu UAB „Olfema“ ir BUAB „AMK Logistika“ 2017 m. sausio 3 d. susitarimą dėl prievolių užtikrinimo priemonių pakeitimo, taip pat pripažinti negaliojančia 2017 m. sausio 11 d. sutartinę hipoteką – paprastąją hipoteką, t. y. toje byloje iš esmės ginčijamas UAB „Olfema“ 480 000 Eur kreditorinio reikalavimo BUAB „Panevėžio eglė“ atsiradimo pagrindas. Tokių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo J. M. prašymo negalima nagrinėti, iki nebus išnagrinėta minėta kita civilinė byla.Apeliacinis teismas, įvertinęs BUAB „Panevėžio eglė“ bankroto byloje nagrinėjamo klausimo dalyką – kreditoriaus pakeitimą įmonės kreditorių sąraše dėl įvykusio reikalavimo teisės perleidimo, ir kitoje byloje, dėl kurios nagrinėjimo pirmosios instancijos teismas susiejo privalomojo bylos sustabdymo būtinybę, pareikšto ieškinio dalyką bei pagrindą, negali sutikti su procesiniu sprendimu sustabdyti pareiškėjo prašymo pakeisti kreditorių nagrinėjimą. Byla, su kuria sietas pareiškėjo prašymo nagrinėjimo sustabdymo būtinumas, neturi tiesioginio ryšio su šiuo prašymu pagal jo dalyką (pareiškėjo siekį pakeisti pradinį kreditorių nauju kreditoriumi ir dėl tokio pakeitimo atitinkamai tikslinti kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą). BUAB „Panevėžio eglė“ bankroto byloje pradinio hipotekos kreditoriaus UAB „Olfema“ 480 000 Eur dydžio finansinis reikalavimas buvo patvirtintas įsiteisėjusiomis Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d., 2017 m. rugsėjo 22 d. ir 2017 m. spalio 11 d. nutartimis. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu patikslinti kreditorių sąrašą remdamasis pradinio hipotekos kreditoriaus UAB „Olfema“ reikalavimo teisės perleidimu pagal tarp pareiškėjo ir to pradinio kreditoriaus sudarytą 2017 m. lapkričio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartį bei pagal pakeistus Hipotekos registro duomenis. Taigi, pareiškėjas kreipėsi į teismą ne prašydamas patvirtinti (naują?) kreditorinį reikalavimą UAB „Panevėžio eglė“ bankroto byloje, bet įtraukti jį į kreditorių sąrašą dėl tos dalies jau patvirtinto finansinio reikalavimo, kurį jam perleido pradinis kreditorius. Kaip pažymėjo pareiškėjas, BUAB „Panevėžio eglė“ bankroto byloje patvirtinto finansinio reikalavimo perleidimo jam sandoris nėra nuginčytas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas, spręsdamas klausimą, susijusį su kreditoriaus reikalavimo ar jo dalies perleidimu kitam asmeniui (naujam kreditoriui), nebeatlieka anksčiau skolininko bankroto byloje patvirtinto reikalavimo pagrįstumo materialiosios kontrolės, tačiau įvertina, ar reikalavimas (jo dalis) perleistas laikantis teisės aktų reikalavimų (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1467-943/2015).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė klausimo dėl pareiškėjo prašymo patikslinti bankrutavusios įmonės kreditorių sąrašą nagrinėjimą, todėl apskųsta nutartis naikintina ir šis klausimas perduotinas nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio eglė“ kreditorių sąrašo patikslinimo pagal J. M. prašymą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš esmės.