- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-14
- Bylos Nr.
- eI3-130-283/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00093-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.), Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyrius, Visagino skyriui
- Pareiškėjas
- UAB „DDH Forest Lithuania“
- Advokatai
- Robertas Klovas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „DDH Forest Lithuania“ atstovui advokatui Robertui Klovui,
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus atstovei S. R.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „DDH Forest Lithuania“ skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „DDH Forest Lithuania“ (toliau – ir pareiškėja, ir UAB „DDH Forest Lithuania“, ir Bendrovė) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) Ignalinos ir Visagino skyriaus (toliau – ir atsakovas, ir NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius) 2020 m. kovo 6 d. raštą Nr.39SD-678-(14.39.104), kuriuo atsisakyta pareiškėjai išduoti sutikimą įsigyti 11,6264 ha miškų ūkio paskirties žemės (toliau – Sprendimas), ir įpareigoti NŽT Ignalinos ir Visagino skyrių išnagrinėti iš naujo UAB „DDH Forest Lithuania“ 2020 m. vasario 27 d. prašymą.
UAB „DDH Forest Lithuania“ skunde nurodė, kad, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies (2019 m. rugpjūčio 22 d. įstatymo Nr. XIII-2418 redakcija) nuostatas, 2020 m. vasario 27 kreipėsi į NŽT Ignalinos ir Visagino skyrių prašymu išduoti sutikimą įsigyti 11,6264 ha miškų ūkio paskirties žemės, esančios (duomenys neskelbtini). NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius skundžiamu Sprendimu atsisakė išduoti tokį sutikimą, nurodę, jog pareiškėjos bendras įsigyto (priklausančio) ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas viršija Miškų įstatyme nustatytą didžiausią įsigyjamo miško žemės ploto dydį – 1 500 ha.
UAB „DDH Forest Lithuania“, vertindama ginčijamą Sprendimą kaip nepagrįstą, nurodė, kad miško žemė, kurios apibrėžimas yra pateiktas Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje, nėra tapatu miškų ūkio paskirties žemei, kurios sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 26 straipsnyje. Pareiškėjos teigimu, NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius atsisakyti išduoti sutikimą galėjo, tik nustatęs, kad viršijami Miškų įstatyme nustatyti didžiausi įsigyjamo miško žemės ploto dydžiai, kurie Miškų įstatyme apskritai nėra nustatyti.
Be to, UAB „DDH Forest Lithuania“ teigė, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. įstatymas Nr. XIII-2418, išdėstęs nauja redakcija Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, kuria remiantis, priimtas Sprendimas, įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. Pareiškėja, remdamasi taisykle, kad įstatymų galiojimas yra nukreiptas į ateitį (lex retro non agit), tvirtino, jog neturi būti vertinama, kiek miškų ūkio paskirties žemės pareiškėja buvo įsigijusi iki 2020 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo minėtas pakeitimas, t. y. nustatyti, kad Bendrovės po 2020 m. sausio 1 d. įsigytos miškų ūkio paskirties žemės plotas viršytų 1 500 ha. Bendrovė nurodė, kad konkrečiu atveju NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius nenustatė, jog pareiškėja 2020 m. sausio 1 d. buvo įsigijusi daugiau nei 1 500 ha miškų ūkio paskirties žemės. UAB „DDH Forest Lithuania“ tvirtinimu, atsižvelgus į tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų susiklostančių administracinių teisinių santykių ypatumus, nustatyti teisės neaiškumai vertintini Bendrovės naudai, taip siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti pareiškėjos, kaip administraciniuose teisiniuose santykiuose silpnesnės šalies, apsaugą.
Be to, pareiškėja vertino, kad Sprendimas neteisėtas, kadangi pagrįstas Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija). Bendrovė akcentavo, kad į aplinkybę, jog nuo 2020 m. Sausio 1 d. galiojanti Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalis prieštarauja Konstitucijai, įstatymo leidėjo dėmesį buvo atkreipę daug kompetentingų subjektų: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir kt. Pareiškėja tvirtino, kad, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, ir, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas atitinka Konstituciją.
Teismo posėdyje UAB „DDH Forest Lithuania“ atstovas advokatas R. Klovas prašė tenkinti skundo reikalavimą. Pareiškėjos atstovas, pagrįsdamas prašymą tenkinti skundą, iš esmės rėmėsi skunde išdėstytais argumentais ir motyvais, pateiktu teisės normų aiškinimu. Advokatas R. Klovas patvirtino, kad Bendrovė, kreipdamasi į NŽT Ignalinos ir Visagino skyrių, valdė 1 989,3597 ha miškų ūkio paskirties žemės ir siekė įsigyti 11,6264 ha miškų ūkio paskirties žemės.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius atsiliepimu prašė UAB „DDH Forest Lithuania“ skundą atmesti.
NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius nurodė, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas, todėl pagrindo jį naikinti nėra Atsakovas paaiškino, kad 2020 m. vasario 27 d. buvo gautas UAB „DDH Forest Lithuania“ prašymas išduoti sutikimą įsigyti 11,6264 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su pateiktu prašymu pateikė miškų ūkio paskirties žemės sklypo (-ų) pirkėjo (juridinio asmens) deklaraciją, prašyme nurodė, kad bendras pareiškėjai bei susijusiems asmenims priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytas miškų ūkio paskirties bendras plotas yra 1 983,3597 ha. Ignalinos ir Visagino skyrius, atsižvelgęs į pareiškėjos pateiktą informaciją ir miškų ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijoje nurodytus duomenis, priėmė Sprendimą neišduoti sutikimą įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kadangi, vadovaujantis Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, nustatytas didžiausias įsigyjamo miško žemės plotas yra 1 500 ha, o pareiškėjos valdomas plotas įstatymo nustatytąjį viršija. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjos pateikti duomenys apie tai, kad jai su kitais asmenimis bendras priklausantis miškų ūkio paskirties žemės bendras plotas yra 1 989,3597 ha, nekėlė abejonių, kadangi už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą atsako pats duomenis pateikęs fizinis ar juridinis asmuo. Be to, ir patikrinus valstybės įmonės Registrų centro duomenis, buvo nustatyta, kad pareiškėjos turimas bendras miškų ūkio paskirties žemės plotas yra didesnis už leistiną įstatymo miškų ūkio paskirties žemės plotą.
NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius kaip nepagrįstą vertino skundo teiginį, kad turi būti vertinamas miškų ūkio paskirties žemės įsigijimas po 2020 m. sausio 1 d., kadangi Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalis įsigaliojo tik 2020 m. sausio 1 d. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja pateiktame 2020 m. vasario 27 d. prašyme pripažino, jog, sudarius miškų ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorį, bus viršijamas Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas įsigytos miškų ūkio paskirties žemės plotas. Atsakovas teigė, kad Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nėra pripažinta negaliojančia ar prieštaraujančia Konstitucijai, todėl, priimdamas Sprendimą, privalėjo vadovautis šia įstatymo nuostata. NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius nurodė, kad, konstatavus, jog Sprendimas neišduoti Bendrovei sutikimo įsigyti miškų ūkio paskirties 11,6264 ha sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimą įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. vasario 27 d. prašymą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad UAB „DDH Forest Lithuania“ įgaliotas asmuo 2020 m. vasario 27 d. pateikė NŽT Ignalinos ir Visagino skyriui Prašymą Nr. 2 Išduoti sutikimą įsigyti miškų ūkio paskirties žemės (toliau - Prašymas Nr. 2), kuriuo prašė išduoti sutikimą įsigyti 11,6264 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Bendrovės įgaliotas asmuo šiame prašyme nurodė, kad UAB „DDH Forest Lithuania“ ir su susijusiu juridiniu asmeniu DDH FOREST BALTIC priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytas miškų ūkio paskirties žemės bendras plotas yra 1 983,3597 ha, bei patvirtino, kad, sudarius 11,6264 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo sandorį, bendras UAB „DDH Forest Lithuania“ ir /ar susijusiems juridiniams asmenims priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės plotas viršys didžiausią miškų ūkio paskirties žemės ploto dydį, kurį asmuo ir su juo susijęs asmenys kartu gali įsigyti pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį. UAB „DDH Forest Lithuania“ įgaliotas atstovas prie Prašymo Nr. 2 pridėjo miškų ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją ir jos priedus.
NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius 2020 m. kovo 6 d. raštu Nr. 39SD-678-(14.39.104.) „Dėl sutikimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės išdavimo“ neišdavė UAB „DDH Forest Lithuania“ sutikimo įsigyti 11,6264 ha miškų ūkio paskirties žemės.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus sprendimo neišduoti sutikimą įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Miškų įstatymas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1P-389-(1.3E) patvirtintas Sutikimų įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau negu 20 procentų juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau negu 400 ha miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, akcijų išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (toliau – Aplinkos ministras) 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1D-777 patvirtintos Miškų ūkio paskirties žemės sklypo (-ų) pirkėjo deklaracijų pildymo ir pateikimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).
NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius skundžiamą Sprendimą grindė Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, išdėstyta 2019 m. rugpjūčio 22 d. Nr. įstatyme XIII-2418, ir faktine aplinkybe, kad UAB „DDH Forest Lithuania“ bendras įsigyto (priklausančio) ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas viršija Miškų įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių – 1 500 ha plotą.
Nagrinėjamo ginčo atveju taikomas Miškų įstatymo 4 straipsnis, nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugpjūčio 22 d. priimto Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4 ir 4¹ straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2418 1 straipsniu ir įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d.
Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1 500 ha; asmenys gali įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau negu 20 procentų juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau negu 400 ha miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, akcijų tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos išduotą sutikimą; sutikimas įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės įmonių ir (ar) biudžetinių institucijų registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus ir planuojamus įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo miškų ūkio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras įsigyto (priklausančio) ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas neviršija šiame įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių.
Miškų įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmuo, pageidaujantis įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, iki miškų ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo privalo užpildyti miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius miškų ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimo miško žemės plotas neviršys didžiausio ploto dydžio, kurį asmuo ir su juo susiję asmenys kartu gali įsigyti pagal šio straipsnio 2 dalį.
Įstatymų leidėjas patvirtinti Miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo taisykles pavedė Aplinkos ministrui. Minėta, kad Taisyklės bei Miškų ūkio paskirties žemės sklypo (-ų) pirkėjo (fizinio asmens) ir Miškų ūkio paskirties žemės sklypo (-ų) pirkėjo (juridinio asmens) deklaracijų formos buvo patvirtintos Aplinkos ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1D-777. Taisyklėse numatyta, kad Miškų ūkio paskirties žemės sklypo (-ų) pirkėjo deklaraciją privalo pildyti fizinis asmuo ir (ar) juridinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikoje siekia įsigyti nuosavybės teise miškų ūkio paskirties žemės sklypą (-us) (toliau – miškų ūkio paskirties žemės sklypo (-ų) pirkėjas); juridinio asmens vardu Miškų ūkio paskirties žemės sklypo (-ų) pirkėjo deklaraciją pildo juridinio asmens atstovas (3 punktas); Miškų ūkio paskirties žemės sklypo (-ų) pirkėjo deklaracija privalo būti užpildyta iki miškų ūkio paskirties žemės sklypo (-ų) perleidimo sandorio sudarymo (6 punktas).
Tvarkos aprašas, patvirtintas įgyvendinant Miškų įstatymo 4 straipsnio 2–7 dalių nuostatas, reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos išduodamų sutikimų įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir sutikimų įgyti teisę valdyti juridinį asmenį ar daugiau negu 20 procentų juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 400 ha miškų ūkio paskirties žemės, išdavimo tvarką (1 punktas). Tvarkos aprašas 7 punkte numatyta, kokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys atsisako išduoti sutikimą įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, tarp jų – ir (arba) nustačius, kad bendras įsigytos (priklausančios) miškų ūkio paskirties žemės plotas ir norimas įsigyti miškų ūkio paskirties žemės plotas viršys (-ija) Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą didžiausią galimą įsigyti miškų ūkio paskirties žemės plotą. Tvarkos aprašas nurodyta, kad tokiu atveju Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys prašymą pateikusiam asmeniui pateikia motyvuotą atsisakymą išduoti sutikimą įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir prašymą grąžina jį pateikusiam asmeniui.
Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, daroma išvada, kad NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus priimtas Sprendimas, kuriame suformuluotas atsisakymas išduoti sutikimą įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kaip individualus administracinis aktas, privalėjo būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. atitikti jo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje reikalavimus.
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad UAB „DDH Forest Lithuania“ įgaliotas atstovas prie 2020 m. vasario 27 d. Prašymo Nr. 2 pateikė 2020 m. vasario 27 d. parengtą Aplinkos ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1D-777 patvirtintos formos Miškų ūkio paskirties žemės sklypo (-ų) pirkėjo (juridinio asmens) deklaraciją, kurioje pateikė duomenis, jog pageidauja įsigyti nuosavybės teise 11,6264 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo 1 983,3597 ha miškų ūkio paskirties žemės, kad su pareiškėja yra susijęs juridinis asmuo A/S DDH FOREST BALTIC, bei patvirtino, kad, sudarius11,6264 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo sandorį, UAB „DDH Forest Lithuania“ ir susijusiems juridiniams asmenims, nurodytiems Miškų įstatymo 4 straipsnyje, bendras priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypo (-ų) plotas yra didesnis kaip 1 500 ha. Pareiškėja prie aukščiau nurodytos deklaracijos pridėjo priedą Nr. 1 su duomenimis apie nuosavybės teise valdomus 268 miškų ūkio paskirties sklypus, kurių dydžiai svyruoja nuo 0,0734 ha iki 55,0000 ha.
Įvertinus ginčo šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes, dokumentuose nurodytus duomenis ir teismo posėdyje dalyvavusių UAB „DDH Forest Lithuania“ ir NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus atstovų pateiktus paaiškinimus, daroma išvada, kad UAB „DDH Forest Lithuania“ ir NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius nekėlė ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog Prašymo Nr. 2 pateikimo metu pareiškėjos valdomų 268 miškų ūkio paskirties sklypų bendras plotas sudarė 1 983,3597 ha. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad, spręsdamas dėl pareiškėjos Prašymo Nr. 2, įvertino jos pateiktus duomenis, patikrino VĮ Registrų centro duomenų bazėje formuojamą išrašą apie UAB „DDH Forest Lithuania“ ir su kitais juridiniais asmenimis įsigytus miškų ūkio paskirties žemės sklypus duomenis ir nustatė, kad pareiškėjos valdomas bendras miškų ūkio paskirties žemės plotas yra didesnis už leistiną miškų ūkio paskirties žemės plotą. NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje esantys duomenys apie asmens turimą miškų ūkio paskirties žemę (sklypų skaičius, sklypo kadastro numeriai, atskirų sklypų plotai, bendras nuosavybės teise valdomas miškų ūkio paskirties žemę plotas) sutampa su UAB „DDH Forest Lithuania“ pateiktais duomenimis.
Pareiškėja, teigdama, kad Sprendimas yra nepagrįstas, teigė, jog NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius atsisakyti išduoti sutikimą įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą galėjo, tik nustatęs, kad viršijami Miškų įstatyme nustatyti didžiausi įsigyjamo miško žemės ploto dydžiai, kurie Miškų įstatyme apskritai nėra nustatyti, nes Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje pateikta miško žemės sąvoka nėra tapati miškų ūkio paskirties žemės sąvokai, pateiktai Žemės įstatymo 26 straipsnyje.
Išanalizavus Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1-ajame sakinyje įtvirtintą nuostatą, matyti, kad įstatymų leidėjas joje vartoja sąvoką „miškų ūkio paskirties žemė“. Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad miškų ūkio paskirties žemei priskiriama: 1) mišku apaugęs plotas (medynai) (1 punktas); neapaugęs mišku plotas - kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos (2 punktas); žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės (3 punktas); žemė, kurioje numatyta įveisti mišką (4 punktas); miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos (5 punktas).
Įstatymų leidėjas Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3-ajame sakinyje vartoja sąvoką „miško žemė“. Miško žemės sąvokos apibrėžimas pateiktas Miško įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje, kuri apibrėžia, kad miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė; prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, išanalizavus sąvokų „miškų ūkio paskirties žemė“ ir „miško žemė“ turinį, darytina išvada, kad jos savo turiniu iš esmės sutampa, kadangi Miškų įstatyme ir Žemės įstatyme pateiktuose apibrėžimuose kalbama apie analogiškas žemės teritorijas – apaugusius ir neapaugusius mišku žemės plotus, miško kelius, kvartalų, technologines, priešgaisrinės juostas ir kt.
Minėta, kad UAB „DDH Forest Lithuania“, teikdama NŽT Ignalinos ir Visagino skyriui Prašymą Nr. 2, prašė leisti įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Atsakovas, turėdamas pareigą priimti sprendimą dėl tokio prašymo, privalėjo patikrinti duomenis apie asmenų turimus ir planuojamus įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo miškų ūkio paskirties žemę, ir sutikimą įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą išduoti tik tuo atveju, jei nustatys, kad bendras įsigyto (priklausančio) ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas neviršija šiame įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių. Minėta, kad nagrinėjamu atveju, atsakovas objektyviai nustatė, jog pareiškėjos bendras įsigyto (priklausančio) ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas yra viršija 1 500 ha.
Remiantis tuo, kas nurodyta, nagrinėjamo ginčo atveju kaip nereikšmingas vertinamas UAB „DDH Forest Lithuania“ argumentas, jog Sprendimas galėjo būti priimtas, NŽT Ignalinos ir Visagino skyriui nustačius, kad viršijami Miškų įstatyme nustatyti didžiausi įsigyjamo miško žemės ploto dydžiai.
Pareiškėja teigė, jog Sprendimas neteisėtas, kadangi, taikant Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, buvo pažeista taisyklė lex retro non agit.
Konstitucinėje jurisprudencijoje nurodoma, kad Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatos apima ir principą lex retro non agit, reiškiantį, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, nebent būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems santykių subjektams (lex benignior retro agit); negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius (Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 19 d., 2016 m. vasario 2 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai).
Minėta, kad Miškų įstatymo 4 straipsnis nauja redakcija buvo išdėstytas, Lietuvos Respublikos Seimui 2019 m. rugpjūčio 22 d. priėmus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4 ir 4¹ straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2418. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustatė, kad įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Taigi, įstatymų leidėjas aiškiai nustatė, kad Miškų įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymas yra nukreiptas tik į ateitį.
Esant nurodytam teisiniam reguliavimui, sprendžiama, kad NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius pagrįstai vertino Prašymo Nr. 2 pateikimo metu, t. y. 2020 m. vasario 27 d., pareiškėjai ir su pareiškėja susijusiems asmenims priklausantį iš valstybės ir kitų asmenų įsigytą miškų ūkio paskirties žemės bendrą plotą, nepriklausomai nuo tokios žemės sklypo įsigijimo momento, ir, remdamasis objektyviai nustatytais duomenimis, nustatė, kad jis viršija Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytą dydį – 1500 ha.
Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą
UAB „DDH Forest Lithuania“ prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą prašymu ištirti Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies (2019 m. rugpjūčio 22 d. įstatymo Nr. XIII-2418 redakcija) atitiktį Konstitucijai. Pareiškėjos vertinimu, Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas pagal normų turinį prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 46 straipsnio 1–4 dalims konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pareiškėja teigė, kad žemės sklypų turėjimas nuosavybės teise yra viena iš esminių sąlygų verslui pradėti ir jam plėtoti, viena iš būtinų ūkinės veiklos vykdymo prielaidų, ir vertino, kad reguliuojant su tuo susijusius klausimus turi būti griežtai vadovaujamasi Konstitucija. Tokį teiginį pareiškėja grindė Konstitucinio Teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2016 m. liepos 8 d., 2018 m. birželio 29 d., 2020 vasario 18 d. nutarimuose pateiktais išaiškinimais, kad kuriant teisę turi būti vadovaujamasi konstituciniu teisinės valstybės principu, kurio esmė – teisės viešpatavimas, reiškiantis, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neišskiriant nė teisėkūros subjektų.
Pareiškėja, teigdama, kad Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 46 straipsnio 1–4 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui, išdėstė Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje pateiktas aukščiau nurodytų Konstitucijos straipsnių ir jų dalių bei konstitucinio teisinės valstybės principo aiškinimas.
Be to, UAB „DDH Forest Lithuania“ prašymą ištirti Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies atitiktį Konstitucijai grindė Respublikos Prezidento 2019 m. rugpjūčio 2 d. dekrete Nr. 1K-31, kuriuo buvo grąžintas Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. liepos 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4 ir 4¹ straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2392, išdėstytais motyvais, Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (Pagrindinio komiteto) 2019 m. birželio 12 d. išvada (Nr. 107-P-14) dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2288, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2018 m. rugsėjo 18 d. išvada, Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2018 m. lapkričio 14 d. pastabomis, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2018 m. spalio 1 d. antikorupcinio vertinimo išvada (Nr. 4-01-7567) dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų Nr. XIIIP-2265, Nr. XIIIP-2288 ir Nr. XIIIP-541, Seimo nario S. G. teiktais pasiūlymais Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4 pakeitimo įstatymo projektui Nr.XIIP-2288, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 31.
Teismo posėdyje UAB „DDH Forest Lithuania“ atstovas advokatas R. Klovas, pakartojęs skunde išdėstytus argumentus ir motyvus, prašė tenkinti pareiškėjos prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismas prašymu spręsti, ar Miškų įstatymas atitinka Konstituciją.
NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius atsiliepimu neprieštaravo pareiškėjos prašymui kreiptis į Konstitucinį teismą, vertino, kad pareiškėjos argumentai yra svarbūs, o Konstitucinio Teismo pateiktas išaiškinimas būtų naudingas atsakovo veikloje.
Tokią NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus poziciją teismo posėdyje palaikė jos atstovė S. R..
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog esant pagrindui manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, proceso dalyvio pateiktas prašymas teismui yra tik vada svarstyti kreipimosi į Konstitucinį Teismą galimybę; pateiktame prašyme išdėstyti argumentai nėra privalomi teismui ir jis savarankiškai vertina prašymo pagrįstumą; siekiant pasinaudoti galimybe patikrinti atitinkamo teisės akto (jo dalies) atitikimą Konstitucijai, turi kilti teisinė abejonė dėl akto ar jo dalies prieštaravimo Konstitucijai prašyme paminėtais pagrindais ir tai turi būti teisiškai motyvuota; kiekvienas teismas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia ad hoc (atskirai); teismas į Konstitucinį Teismą kreipiasi, kai yra pakankamai teisiškai pagrįsta abejonė, jog sprendžiant ginčą taikytinas teisės aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai (žr., pvz., 2011 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2474/2011; 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2184/2013; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2774-1062/2020 ir kt.).
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad Konstitucijos 23 straipsnyje, įskaitant ir 1 ir 2 dalis, yra įtvirtinta nuosavybės neliečiamumas ir apsauga; įstatymai turi saugoti visų savininkų, taigi ir valstybės (kaip visos visuomenės organizacijos) bei savivaldybių, nuosavybės teises; nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio; ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2009 m. birželio 8 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai; miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų; jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę; miškui, kaip aplinkos sudedamajai daliai, yra taikomi bendrieji aplinkos apsaugos principai, o miško savininkams, valdytojams ir naudotojams galiojančiuose teisės aktuose yra nustatytos specialios pareigos; miškams, palyginti su kitais objektais, įstatymu gali būti nustatytas specialus, ypatingas teisinis režimas (2006 m. kovo 14 d., 1998 m. birželio 1 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Be to, Konstitucinis Teismas yra nurodęs ir tai, kad žemė savo pobūdžiu, naudingosiomis savybėmis nėra vienoda; Konstitucija nedraudžia žemės, kaip ir kitų gamtinės aplinkos objektų, skirstyti pagal įvairius kriterijus, inter alia pagal naudojimo paskirtį; tai turi būti daroma atsižvelgiant į atitinkamų gamtinių objektų (taigi ir žemės) savybes, kitus gamtinės aplinkos veiksnius (2006 m. kovo 14 d., 2006 kovo 30 d. nutarimai); ūkinės veiklos laisvė įstatymu gali būti ribojama, kai yra būtina ginti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, konstituciškai svarbius tikslus ir pan. (2010 m. vasario 26 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai).
Apibendrinus tai, kas nurodyta, vertinama, kad Lietuvos Respublikos Seimui įstatymu nustatant leistiną įsigyti nuosavybės teise miškų ūkio paskirties žemės sklypų maksimalų dydį, taip yra išreikštas Konstitucijos ginamas viešasis interesas. Teismas nenustatė pagrindo manyti, kad Miško įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas maksimalus dydis yra nepagrįstas, neproporcingas, kad tokiu teisiniu reguliavimu kuri nors asmens teisė ar laisvė būtų suvaržyta labiau negu būtina siekiant konstituciškai pagrįsto viešojo intereso.
Nekilus pagrindo manyti, kad nagrinėjamoje byloje taikomos teisės normų nuostatos prieštarauja Konstitucijai, teismas nesikreips į Konstitucinį Teismą prašymu spręsti, ar Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalis atitinka Konstituciją.
Remiantis nagrinėjant bylą nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir ginčo teisiniams santykiams taikomu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, sprendžiama, kad NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus 2020 m. kovo 6 d. raštas „Dėl sutikimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės išdavimo“, kuriuo atsisakyta išduoti UAB „DDH Forest Lithuania“ sutikimą įsigyti 11,6264 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagrįstas objektyviai nustatytais faktiniais duomenimis ir galiojančiomis Miškų įstatyme įtvirtintomis teisės normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Atmetus skundo pagrindinį reikalavimą, netenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus įpareigojimo iš naujo išnagrinėti UAB „DDH Forest Lithuania“ 2020 m. vasario 27 d. pateiktą Prašymą Nr. 2 „Išduoti sutikimą įsigyti miškų ūkio paskirties žemės“
Dėl pareiškėjos turėtų atstovavimo išlaidų
UAB „DDH Forest Lithuania“ prašė, patenkinus skundą, priteisti turėtas atstovimo išlaidas ir pateikė jas pagrindžiančius dokumentus.
ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalys numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Atmetus skundą, UAB „DDH Forest Lithuania“ prašymas priteisti turėtas atstovavimo išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „DDH Forest Lithuania“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.