Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Arvydas Jasonas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, S. V., E. S., A. S., S. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

6. Įgyjamoji senatis – tai savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi nėra vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui – įgijėjui, taip pat nėra teisių perėmimo. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja CK ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68 – 4.71 straipsnių) normos, taip pat kitos su įgyjamosios senaties institutu susijusios CK normos. Pagal CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant nustatytų sąlygų visetui. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

7. Šie reikalavimai ne kartą aptarti kasacinio teismo praktikoje ir apibendrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-67/2011), nurodant tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

8. Kaip matyti iš pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų, 1965 m. balandžio 27 d. pareiškėjo tėvas J. D., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), kartu su mama E. D., gimusia (duomenys neskelbtini), mirusia (duomenys neskelbtini), nusipirko iš Š. (Š.) S. gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) Šiame name nuo pat gimimo iki dabar gyvena ir pareiškėjas A. D.. 1965 m. vasario 6 d. (duomenys neskelbtini) kolūkio visuotinio narių susirinkimo metu buvo nuspręsta priimti J. D., M. kolūkio nariu su visa šeima ir leisti naudotis žeme po perkamais iš Š. S. trobesiais. Trobesių pirkimui suteikta iš kolūkio 500 rublių paskola 3 metų laikotarpiui (protokolo 6 punktas).

9. Iš ūkinių knygų išrašų matyti, kad 1965 m. pareiškėjo tėtis J. D. buvo įrašytas ūkio šeimos galva, mama E. D. – žmona, pareiškėjas – sūnus. Iš kolūkio „Taika“ (duomenys neskelbtini) ūkinių knygų 1980 m. - gyvenamasis namas, pastatymo metai 1925 m., sienų medžiaga rastai; bendras plotas 78,5 kv.m.; kiti pastatai: klėtis – kamara, pastatymo metai 1925 m.; tvartas – daržinė, pastatymo metai 1971 m.; pirtis – 1971 m. Iš asmeninės ūkio sąskaitos Nr. 1144 matyti, 1991 m. A. D. įrašytas šeimos galva, L. D. – žmona. Nurodyta, kad A. D. dirba (duomenys neskelbtini).

10. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2023 m. kovo 14 d. pažymoje Nr. (2.7)-IP-7 nurodyta, kad vadovaujantis įrašais (duomenys neskelbtini) seniūnijos 1991-1995 m. ūkinėje knygoje Nr. 36, 11-12 p., J. D., gim. (duomenys neskelbtini), priklausė gyvenamasis namas, kurio bendras naudingas plotas 78,5 kv.m. (apie ūkinius pastatus šioje knygoje duomenų nėra), esantis (duomenys neskelbtini). Seniūnija kitoje pažymoje (Nr. (1.4)-S-91) taip pat nurodė, kad pareiškėjas nuo 1996 m. birželio 3 d. Sodyboje deklaravo savo gyvenamąją vietą ir iki šiol ten gyvena. Pareiškėjas 2008 m. lapkričio 20 d. sudarė valstybinės žemės, kurioje yra sodyba, nuomos sutartį Nr. Ž5-165, moka žemės mokesčius.

11. 2023 m. sausio 10 d. parengta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (nekilnojamojo turto objektas: statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Kuriame nustatyta, kad gyvenamojo namo sienų medžiaga – rastai. Pastatymo metai galimai 1940 m., kitų priklausinių - 1970 m.

12. Pagal kasacinio teismo praktiką sandorio, nesilaikant įstatymo nustatytos formos, sudarymas gali būti sąžiningo ir teisėto valdymo patvirtinimas. Asmuo sudaręs sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris atitiko sandorio šalių valią, tačiau sandoriui esant negaliojančiam dėl 1964 m. CK 255 straipsnio reikalavimų nesilaikymo, savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013m. kovo 12d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

13. Asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, sąžiningai valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai). Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 straipsniai). Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjo tėvas namą, ūkinį pastatą bei kitus priklausinius įgijo 1965 m. balandžio 27 d. iš Š. S.. Šį turtą sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė iki savo mirties – (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau nei 27 metus. Yra sudaryta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, Registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas adresas (duomenys neskelbtini)

14. Palikėjų J. D. ir E. D. įstatyminis įpėdinis, pareiškėjas A. D., jau daugiau kaip 69 metus tęsia naudojimąsi minėtu gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, juos nuolat prižiūri. Nekilnojamieji daiktai - gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo statyti 1925 metais. Pareiškėjo tėvas su šeima juose apsigyveno 1965 m. Minėtus pastatus nuolat tvarkė, naudojo kaip savus, o vėliau pats pareiškėjas kaip įstatyminis įpėdinis. Tai patvirtina ir į bylą VĮ Registrų centro pateikta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla.

15. Asmuo privalo valdyti daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą. 2023 m. birželio 14 d. teisme gauti VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, jog patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės įrašus nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), klėtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), daiktines teisės į juos valstybės, savivaldybės ar kito asmens vardu nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pagal Panevėžio rajono savivaldybės administracijos duomenis Savivaldybė nėra pripažinusi, bei nėra įtraukusi į bešeimininkio turto sąrašą, turto esančio nurodytu adresu. VĮ Turto banko duomenis minimas turtas nėra valstybės nuosavybė ir ji neturi duomenų dėl turto kaip palikimo perėjimo valstybei.

16. Daikto atviras valdymas (CK 4.68 straipsnis) reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Nepertraukiamas daikto valdymas turi tęstis ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, tačiau šioje byloje nenustatyta, kad jas būtų užginčiję daikto savininkai ar kiti asmenys, turintys daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį, todėl nėra duomenų, kad daikto valdymas būtų buvęs slaptas, o valdymo terminas, prasidėjęs faktiškai nuo 1965 m. būtų kada nors nutrūkęs. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno R. B. raštas patvirtina, jog A. D. gyvena (duomenys neskelbtini). jau nuo 1996 metų. Be to, byloje pateikti duomenys įrodo, jog pareiškėjas minėtu adresu deklaravęs savo gyvenamąją vietą nuo 1996 m. birželio 3 d. Pareiškėjo teigimu, nekilnojamuosius daiktus atitinkamai valdo jau daugiau kaip 69 metus, kuomet gyveno tėvams priklausančioje namų valdoje, ir nepertraukiamai juos valdo iki šio laiko (CK 4.71 straipsnio 2 dalis).

17. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, konstatuotina esant CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytas aplinkybes, patvirtinančias pareiškėjo valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktus kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t. y.: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl pripažintina, kad jo valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2000-07-18 Nr. VIII-1864 33 straipsnis numato, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Dėl palikimo priėmimo

18. Palikėjo J. D. mirties momentu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau CK). 1964 m. CK 587 straipsnyje išaiškinta, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėtame straipsnyje palikimo priėmimo veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikime atsiradimo dienos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo, savo reikalavimus grindžiantis palikimo priėmimo faktu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

19. Pareiškėjas nurodo, kad po tėvo J. D. mirties (duomenys neskelbtini), jo mama E. D. priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti, t. y. gyveno ir naudojosi namu bei ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, prižiūrėjo kaip savo. Šiuose namuose mama gyveno ir juos valdė nuo pat jų įgijimo iki pat jos mirties (duomenys neskelbtini) Po mano mamos E. D. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjas A. D., priėmė palikimą pradėdamas jį valdyti, t. y. gyveno ir naudojosi namu bei ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, prižiūrėjo kaip savo. Šiuose namuose jis gyveno ir juos valdė nuo pat mamos mirties iki šios dienos. Šioje byloje būtina nustatyti juridinį faktą, kad po jo tėčio J. D. mirties palikimą priėmė jo žmona E. D., o po mamos E. D. mirties palikimą priėmė jų sūnus A. D., kadangi juridinio fakto apie palikimo priėmimą nustatymas sukels teisines pasekmes, t. y. po jo tėvų mirties pareiškėjas priėmė palikimą ir valdo visą aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą, kuris nėra ir be teismo sprendimo negali būti registruotas jo vardu viešajame registre. Juridinį faktą būtina nustatyti siekiant jo nuosavybės teises įregistruoti VĮ Registrų centre.

20. Iš (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo Nr. 11 nustatyta, kad J. D. mirė (duomenys neskelbtini) Iš (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo Nr. 45 nustatyta, kad E. D. mirė (duomenys neskelbtini) Iš Gyventojų registro išrašo matyti, jog J. D. ir E. D. turėjo 5 vaikus: E. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. S., gim. (duomenys neskelbtini), S. D., gim. (duomenys neskelbtini), A. D., gim. (duomenys neskelbtini), Julijoną J. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

21. 1999 m. gegužės 4 d. Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūno pažymėjime Nr. 71 nurodyta, kad J. D., mirusio (duomenys neskelbtini), paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po J. D. mirties, jam priklausantį turtą valdė, tvarkė mirusiojo žmona E. D., tačiau neįformino paveldėjimo teisės liudijimo. E. D. mirus (duomenys neskelbtini), turtą valdo, tvarko mirusiojo sūnus A. D., gyv. (duomenys neskelbtini).

22. Iš 2023 m. birželio 15 d. Panevėžio rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro liudijimo nustatyta, kad po J. D. mirties (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono savivaldybės 2-ajame notaro biure paveldėjimo bylos nėra pradėtos, paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti. Po E. D. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla buvo užvesta buvusios notarės Marijos Laimos Kamarauskaitės. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą 1999 m. gegužės 6 d. išduotas sūnui A. D..

23. A. D. nėra vienintelis įstatyminis įpėdinis, pagal įstatymą turi teisę paveldėti ir kiti vaikai (CK 5.11 str., 5.13 str.). J. D. ir E. D. vaikai: S. V., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. S., gim. (duomenys neskelbtini), S. D., gim. (duomenys neskelbtini), į notarą nesikreipė dėl J. D. ir E. D. nustatytos turto dalies palikimo priėmimo, neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas. Kadangi J. D. nuosavybės teise priklauso prieš tai minėto turto. Po vyro mirties žmona perėmė jo likusį turtą, įskaitant asmeninius, namų apyvokos daiktus, baldus, dokumentus, naudojosi, valdė juos savo nuožiūra ir jais disponavo. Pareiškėjas A. D. po mamos mirties pilnai mokėjo visus namo komunalinius mokesčius ir rinkliavas. Žemės nuomos mokesčio mokėjimas nuo 2008 m. iki dabar, patvirtina faktą, kad pareiškėjas turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojosi ir jį valdė. Pareiškėjas atliko aktyvius palikimo priėmimo valdymu būdu veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Pareiškėjas faktiškai turtą pradėjo valdyti nepraėjus įstatymo nustatytam 6 mėnesių terminui laikytina, kad jis priėmė palikimą po jo mamos mirties (1964 m. CK 587).

24. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjo nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 265, 268 – 270, 533 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad J. D., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

Nustatyti, kad E. D., gimusi (duomenys neskelbtini), po J. D., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti;

Nustatyti, kad pareiškėjas A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) po E. D., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.