Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas D. M., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad 2012 m. sausio 5 d., apie 16 val. 15 min., Radviliškyje, (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kieme, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – bendrininkų grupėje su D. M., turėdami vieningą tyčią pagrobti turtą, apgaule, pažadėdami surasti mobiliojo ryšio telefono pardavėją, įsiviliojo nukentėjusįjį S. J. į gyvenamojo namo, kuriame tuo metu niekas negyveno, kiemą, S. J. supratus apie galimai rengiamą prieš jį nusikaltimą ir pradėjus bėgti iš kiemo į gatvę, A. J., pasivijęs nukentėjusįjį, panaudodamas fizinį smurtą ir taip atėmęs galimybę nukentėjusiajam priešintis – suėmęs nukentėjusiajam S. J. už peties ir užsukęs už nugaros ranką, nusivedė nukentėjusįjį iš (duomenys neskelbtini) gatvės į gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą ir laikė užsukęs už nugaros ranką, o nusikalstamos veikos bendrininkas D. M. pagrobė svetimą nukentėjusiojo S. J. turtą – iš striukės kišenės ištraukė ir pagrobė 50 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia” su 5 Lt vertės ,,Tele 2 Pildyk” SIM kortele ir pinigus – 200 Lt, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam S. J. 255 Lt turtinę žalą ir, siekdamas išlaikyti pagrobtą turtą bei toliau neleisti nukentėjusiajam priešintis, D. M. tyčia vėl panaudojo fizinį smurtą – delnais sudavė nukentėjusiajam S. J. ne mažiau trijų smūgių į veidą, taip bendrais veiksmais sukeldami nukentėjusiajam S. J. fizinį skausmą.

Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo A. J. gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, A. J. pripažino kaltu bendrininkų grupėje su kitu nuteistuoju – D. M., įvykdžius plėšimą pagal BK 180 str. 1 d. Apeliaciniu skundu A. J. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, jam inkriminuoto nusikaltimo kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d.).

BK 54 str. reikalauja, kad teismas skirtų bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. teigia, kad jis viso baudžiamojo proceso metu prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl to, atsiprašė nukentėjusiojo S. J., atlygino pastarajam padarytą žalą ir S. J. jam atleido. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, atsižvelgė į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nukentėjusiajam žala buvo atlyginta, todėl dar sykį vertinti tą pačią aplinkybę apeliaciniam teismui nėra pagrindo. Tačiau A. J. dalinio prisipažinimo dėl įvykdytos nusikalstamos veikos atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas nelaikė. Kolegija pritaria tokiai apylinkės teismo pozicijai.

Pažymėtina, kad BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Iš apelianto parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje (2 t., 10–12 b. l.; 3 t., 27–28 b. l.) matyti, kad apeliantas iš esmės neneigė padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau, norint konstatuoti minėtą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Iš tikrųjų, apeliantas, duodamas parodymus teisiamajame posėdyje ir tardamas paskutinįjį žodį pareiškė, kad gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau kolegija nemano, kad A. J. nuoširdžiai apgailestautų dėl to, ką padarė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi būtina įvertinti jo elgesį prieš ir po įvykio. Iš byloje esančių duomenų ir apylinkės teismo konstatuotų aplinkybių matyti, kad A. J. praeityje teistas 14 sykių, paskutinį kartą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartimi, patikslinta to paties teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi, ir jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 metams 6 mėnesiams. Atlikęs pakankamai griežtą bausmę, nepraėjus 5 mėnesiams po to, kai 2011 m. rugpjūčio 26 d. buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, A. J. sunkinančiomis aplinkybėmis vėl padarė tyčinį apysunkį smurtinį nusikaltimą. Būtina pažymėti, kad ir priimant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nuosprendį, kaip ir kitais kartais (pvz. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 11 d., 2007 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiai) apeliantas reiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo elgesio, ką teismas laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (2 t., 74–85; 113–117 b. l.), tačiau tik išėjęs į laisvę jis vėl pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus. Iš to, kas paminėta, akivaizdu, kad A. J. savo elgesio kritiškai nevertina. Kritišką savo elgesio įvertinimą turi atspindėti ne tik deklaratyvūs kaltininko pareiškimai, bet ir faktinis jo elgesys. Tik formalus kaltininko kaltės pripažinimas (apeliantas teigė nematęs, kad jo bendrininkas būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajam, nors įvykio metu buvo šalia ir laikė S. J.), nenustačius, kad jis kritiškai vertintų savo elgesį, negalima konstatuoti kaltininko nuoširdaus gailėjimosi dėl to, ką jis padarė. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino apelianto prisipažinimo padarius nusikaltimą jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas A. J. už nusikalstamą veiką skirtiną bausmės rūšį, teisingai pažymėjo, kad apeliantas, praėjus pakankamai trumpam laikui po griežtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, vėl, neišnykus teistumui, padarė tyčinį apysunkį smurtinį nusikaltimą, ir kaip recidyvistui (BK 27 str. 1 d.) – asmeniui keliančiam didesnį pavojų visuomenei, už nusikalstamą veiką pagrįstai paskyrė griežčiausią baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą (BK 56 str. 1 d.). Kaip minėta, apeliantas skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas jau 15 kartą, todėl akivaizdu, jog ankstesniais teismų nuosprendžiais skiriamos, atliktos griežtos bausmės jam pozityvaus poveikio nedaro. Skirdamas bausmę konkrečiu atveju, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ne tik į nustatytą jau minėtą šioje nutartyje A. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet ir į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), kad yra baustas administracine tvarka (2 t. 129–141 b. l.), nedirba (2 t., 142–143 b. l.), ir visgi už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė BK 180 str. 1 d. sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę žymiai mažesnę už numatytą tokios bausmės vidurkį (vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų).

Visos aptartos ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytos aplinkybės patvirtina neigiamą A. J. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. Atsižvelgdama į visumą anksčiau išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių kolegija konstatuoja, kad apeliantui už įvykdytą plėšimą paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta, net įvertinus nukentėjusiojo poziciją, pareikštą šiuo klausimu, prašant skirti švelnesnę bausmę, todėl mažinti ją, apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.