Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Az Investment“ nemokumo administratorės Alos Jefimovos prašymą dėl 2024 m. birželio 28 d. susirinkimo darbotvarkės 4-uoju klausimu priimto sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) panaikinti kreditorių 2024 m. birželio 28 d. susirinkimo darbotvarkės 4-uoju klausimu priimtą sprendimą „Reikalavimo teisės į UAB „Vigdomus“ (13 298 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų) nepardavinėti, inicijuoti bankroto bylos skolininkei UAB „Vigdomus“ iškėlimą“;

2) nustatyti UAB „Az Investment“ reikalavimo (13 298 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų) į skolininką UAB „Vigdomus“ pardavimo tvarką ir pradines pardavimo kainas – nustatyti pradinę pardavimo kainą lygią 1 000 Eur ir pardavinėti finansinį reikalavimą laisvu pardavimu skelbiant apie pardavimą AVNT administruojamo Nemokumo procesų informacinio portalo skiltyje „Skelbimai“. Rinkti pirkėjų pasiūlymus 2 savaites ir parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, bet už ne mažesnę kaip 1 000 Eur. Nepardavus reikalavimo, nustatyti pradinę pardavimo kainą 500 Eur, dvi svaitės rinkti pirkėjų pasiūlymus ir parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, bet už ne mažesnę kaip 500 Eur. Nepardavus reikalavimo, dar dvi savaitės rinkti pirkėjų pasiūlymus ir parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui.

2. Nurodė, kad Susirinkimo darbotvarkės 4-uoju klausimu „Dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo“ susirinkimui buvo pasiūlyta nustatyti debitorinio reikalavimo pardavimo tvarką ir kainas. Debitorinį reikalavimą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-6386-1019/2024 iš skolininkės UAB „Vigdomus“ priteista 13 298 Eur skola ir 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos (13 298 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Az Investment“ naudai. Nemokumo administratorė, įvertinusi viešai skelbiamus duomenis apie UAB „Vigdomus“ (https://rekvizitai.vz.lt/imone/vigdomus/apyvarta/), o būtent tai, kad įmonė nuo 2020 metų visiškai neturi darbuotojų, negauna pajamų, ilgalaikio ir trumpalaikio turto neturi, tikimybė, kad atsiras norinčių nupirkti reikalavimą už 50 procentų ar net už 10 procentų nuo reikalavimo dydžio, yra lygi nuliui, todėl pasiūlė kreditorių susirinkimui parduoti finansinį reikalavimą laisvu pardavimu nustatant pradinę pardavimo kainą lygią 1 000 Eur. Rinkti pirkėjų pasiūlymus dvi savaites ir parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, bet ne mažesnė kaip 1 000 Eur. Nepardavus reikalavimo, nustatyti pradinę pardavimo kainą 500 Eur, dvi savaitės rinkti pirkėjų pasiūlymus ir parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, bet ne mažesnė kaip 500 Eur. Nepardavus reikalavimo, dar dvi savaitės rinkti pirkėjų pasiūlymus ir parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui.

3. Vienintelis kreditorius D. D. Susirinkimo 4-uoju darbotvarkės klausimu pasiūlė savo sprendimo projektą, už kurį balsavo, t. y. Reikalavimo teisės į UAB „Vigdomus“ (13 298 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų) nepardavinėti, inicijuoti bankroto bylos skolininkei UAB „Vigdomus“ iškėlimą. Tačiau toks kreditorių susirinkimo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatoms, nes kreditorių susirinkimui nėra suteikta teisė priimti sprendimą dėl bankrutuojančios įmonės skolininko bankroto bylos inicijavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

5. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartimi iškelta UAB „Az Investment“ bankroto byla, bendrovės nemokumo administratore paskirta Ala Jefimova. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 10 d. 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas – vienintelio kreditoriaus D. D. finansinis reikalavimas.

6. 2024 m. birželio 28 d. įvyko BUAB „Az Investment“ kreditorių susirinkimas (toliau – Susirinkimas), kuriame 4-uoju darbotvarkės klausimu svarstyta dėl reikalavimo teisės į UAB „Vigdomus“ (13 298 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų) (toliau – Reikalavimo teisė) pardavimo.

7. JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

8. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir/ar bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-469-781/2021).

9. Nemokumo administratorė skundą dėl 2024 m. birželio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pateikė nepraleidusi JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad priimant ginčijamą nutarimą buvo laikytasi kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarkos. Teismas taip pat nenustatė, jog būtų pažeista kreditorių susirinkimo tvarka.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu

10. Nemokumo administratorė Susirinkimo nutarimą, priimtą darbotvarkės Nr. 4 klausimu „Dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo“ ginčija remdamasi tuo, jog vienintelis kreditorius D. D. šiuo klausimu pasiūlė savo sprendimo projektą, už kurį balsavo, t. y. Reikalavimo teisės į UAB „Vigdomus“ (13 298 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų) nepardavinėti, inicijuoti bankroto bylos skolininkei UAB „Vigdomus“ iškėlimą, tačiau toks kreditorių susirinkimo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatoms, nes kreditorių susirinkimui nėra suteikta teisė priimti sprendimą dėl bankrutuojančios įmonės skolininko bankroto bylos inicijavimo. Teismas neturi pagrindo nesutikti su šiuo nemokumo administratorės argumentu.

11. JANĮ 44 straipsnyje yra apibrėžtos kreditorių susirinkimo teisės, kuriame numatyta, kad kreditorių susirinkimas turi šias teises: 1) sudaryti kreditorių komitetą; 2) atšaukti iš pareigų kreditorių susirinkimo pirmininką; 3) nustatyti balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarką; 4) su motyvuotu prašymu kreiptis į teismą dėl teismo paskirto nemokumo administratoriaus atstatydinimo; 5) spręsti dėl juridinio asmens dalyvavimo įmonių grupės koordinavimo procese, kaip numatyta Reglamento (ES) 2015/848 64 straipsnio 3 dalyje, kai juridinis asmuo priklauso įmonių grupei; 6) nustatyti informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę, taip pat nemokumo proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo kreditoriams tvarką; 7) kreiptis į teismą dėl asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo; 8) leisti turtą parduoti kitu negu iš varžytynių būdu; 9) kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo; 10) spręsti kreipimosi į teismą dėl kreditorių patirtos žalos, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų juridinio asmens vadovo ir (ar) nemokumo administratoriaus pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo klausimą; 11) naudotis kitomis šiame ir kituose įstatymuose suteiktomis teisėmis.

12. Taigi, kaip matyti, JANĮ 44 straipsnis nenumato kreditorių susirinkimui teisės įpareigoti nemokumo administratorę kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo bankrutuojančios bendrovės debitoriui. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo paskirtas bankroto administratorius, atstovaudamas bankrutuojančiai įmonei, veikia savarankiškai. Kreditoriai neturi teisės duoti bankroto administratoriui privalomų nurodymų bankrutuojančios įmonės vardu pareikšti ieškinį, susilaikyti nuo jo pareiškimo ar, pareiškus ieškinį, jo atsisakyti, arba vesti bylą pagal kreditorių susirinkimo ar komiteto nurodytas veikimo kryptis, t. y. įpareigoti byloje atlikti tik konkrečius, ribotus ar kitus jam nurodytus veiksmus. Bankroto administratorius yra laisvas pasirinkti, kokiu teisiniu būdu ir priemonėmis siekti įstatyme numatytų bankroto proceso tikslų, nuspręsti dėl konkrečių bylų iškėlimo, įstojimo į vykstančius teisminius procesus ir kt. Įmonės kreditoriai, kaip subjektai kurie turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir siekia gauti reikalavimų patenkinimą iš įmonės, gali imtis priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų, tačiau teismo paskirtam bankroto administratoriui negali nustatyti privalomų valdingų nurodymų, kurie ribotų įstatymu priskirtų įgaliojimų administratoriui vykdymą, tame tarpe teismine tvarka ginant įmonės bei jos kreditorių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-252-330/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1812-381/2017, 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje e2A-680-823/2019).

13. Teismas, įvertinęs kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 4 formuluotę, daro išvadą, kad nutarimas nėra rekomendacinio pobūdžio. Nutarimu bankroto administratorė iš esmės įpareigota kreiptis į teismą dėl Bendrovės debitorės UAB „Vigdomus“ bankroto bylos iškėlimo. Teismas vertina, kad kreditorius negalėjo duoti nemokumo administratorei privalomojo nurodymo kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, todėl šį nutarimą naikina.

14. Visgi, teismo vertinimu, kreditorius iš dalies pagrįstai nepritarė nemokumo administratorės pateiktam pasiūlymui skelbti apie Reikalavimo teisės pardavimą Nemokumo procesu? informaciniame portalo (NPIP) skiltyje „Skelbimai“, nustatant pradine? pradavimo kaina? 1 000 Eur.

15. JANĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą. Pagal JANĮ 90 straipsnio 1 dalį iš varžytynių turi būti parduodamas šis likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas: 1) nekilnojamasis turtas; 2) kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį. Pagal JANĮ 90 straipsnio 2 dalį kreditorių susirinkimas, nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu, gali priimti sprendimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą leisti parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių.

16. Taigi, pagal JANĮ nustatytą bankrutuojančio juridinio asmens turto pardavimo tvarką bendroji taisyklė yra ta, kad tiek nekilnojamasis turtas, tiek kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį, turi būti parduodamas varžytynėse.

17. Nagrinėjamu atveju Susirinkimo metu galiojo 2023 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, kuriuo nustatytas 2024 metais 924 Eur MMA/mėn., kas reiškia, kad 10 MMA sudaro 9 240 Eur.

18. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 1328 „Dėl Turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 punktu, turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos apraše (toliau – Aprašas) reglamentuojama turto, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymu ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymu parduodamas iš varžytynių, pardavimo iš varžytynių vykdymo tvarka. Aprašo 4 punkte numatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių vykdomas elektroniniu būdu specialiojoje interneto svetainėje www.evarzytynes.lt (toliau – specialioji interneto svetainė). Kaip matyti, administratorė siūlė Bendrovės turtą pardavinėti AVNT administruojamo Nemokumo procesų informacinio portalo skiltyje „Skelbimai“, taigi, nemokumo administratorė turtą siūlė pardavinėti ne iš varžytynių. Nemokumo administratorės siūlyta pradinė parduodamo turto kaina – 1 000 Eur, neviršijo 10 MMA sumos, kas suponuoja išvadą, kad nemokumo administratorė galėjo teikti nemotyvuotą siūlymą turtą pardavinėti ne varžytynėse. Tuo tarpu kreditorius, nesutikdamas su siūloma Bendrovės turto pardavimo tvarka, galėjo teikti savo pasiūlymą.

19. Vertinant Bendrovės turto pardavimo kainą, pažymėtina, jog JANĮ 85 straipsnyje nustatyta, kad juridinio asmens turtas turi būti parduodamas vadovaujantis šiais principais: 1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; 2) didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; 3) turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas. Taigi nurodytais turto pardavimo principais iš esmės siekiama, kad turtas bankroto procese būtų parduodamas už didžiausią įmanomą kainą bei kuo greičiau. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad šie juridinio asmens turto realizavimo bankroto procese principai siejami su pagrindiniu nemokumo proceso tikslu – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015).

20. Nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą; juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (JANĮ 86 straipsnio 2, 3, 4 dalys). Spręsdami dėl bankrutuojančio juridinio asmens turto pardavimo, kreditoriai privalo vadovautis JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintais turto pardavimo bankroto procese principais, nepažeisti imperatyvių teisės normų, taip pat atsižvelgti į bankroto proceso paskirtį ir tikslus, užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių teisės ir įstatymų saugomi interesai. Įstatyme nustatytais atvejais neteisėtas kreditorių susirinkimo nutarimas teismo sprendimu yra panaikinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023, 51 punktas).

21. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos kreditorių susirinkime (komitete), o apskundus kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo tvarka ir kaina nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022).

22. Nagrinėjamu atveju bankrutuojančios bendrovės turtas, dėl kurio kainos ir pardavimo tvarkos sprendė kreditorių susirinkimas, yra reikalavimo teisė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-6386-1019/2024, kuriuo iš skolininkės UAB „Vigdomus“ priteista 13 298 Eur skola ir 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos (13 298 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nemokumo administratorė siūlydama pradinę turto pardavimo kainą nurodė, jog vertinant viešai skelbiamus duomenis apie UAB „Vigdomus“ (https://rekvizitai.vz.lt/imone/vigdomus/apyvarta/), nustatyta, kad įmonė nuo 2020 metų neturi darbuotoju?, negauna pajamų, 2023 m. įmonei buvo pradėta likvidavimo procedūra. Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į įmonės finansinę būklę, tikimybė, kad atsiras norinčių nupirkti reikalavimą už 50 procentų ar net už 10 procentų nuo reikalavimo dydžio, yra lygi nuliui, todėl siūloma pardavinėti reikalavimą nustatant pradinę pardavimo kainą lygią 1 000 Eur.

23. Kaip pagrįstai nurodė kreditorius, nemokumo administratorė rėmėsi išimtinai tik tinklalapyje https://rekvizitai.vz.lt pateikta informacija. Teismo vertinimu, nemokumo administratorė nepateikė siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimo. Šiuo atveju nėra pateikta informacija apie UAB „Vigdomus“ priklausantį nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, finansinės ataskaitos duomenys iš VĮ Registrų centro, duomenys apie vykdomus priverstinius išieškojimus iš UAB „Vigdomus“ ir kt. Taipogi, byloje nėra duomenų, kad nemokumo administratorė būtų kreipusis į UAB „Vigdomus“ dėl skolos sumokėjimo. Be to, toks ženklus turto vertės kainos sumažinimas yra nesuderinamas su maksimalaus kreditorių reikalavimų patenkinimo principu.

24. Pažymėtina, kad bankrutavusio juridinio asmens turto pardavimo tvarkos ir sąlygų nustatymas priklauso išskirtinei kreditorių susirinkimo prerogatyvai (JANĮ 44, 86, 90, 91 straipsniai). Šis klausimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, kreditorių, turinčių balsų daugumą, veiksmus (neveikimą), jų priimamų sprendimų įtaką operatyviam ir veiksmingam bankroto proceso užbaigimui, atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, gali nustatyti turto pardavimo tvarką ir pradinę parduodamo turto kainą. Tam turi būti konstatuotas bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-313/2017).

25. Teismui nustačius, jog šiuo atveju nemokumo administratorė nepateikė siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimo, nėra pagrindo spręsti, jog kreditorius nepritardamas nemokumo administratorės siūlomai turto pardavimo tvarkai ir kainai, ir nepateikęs savo siūlymo, vilkino bankroto procesą.

26. Atsižvelgiant į tai, teismas netenkina nemokumo administratorės prašymo nustatyti UAB „Az Investment“ reikalavimo (13 298 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų) į skolininką UAB „Vigdomus“ pardavimo tvarką ir pradinę pardavimo kainą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalimi, 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

tenkinti nemokumo administratorės Alos Jefimovos skundą.

Panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Az Investment“ 2024 m. birželio 28 d. kreditorių susirinkimo sprendimą 4 – uoju darbotvarkės klausimais.

Netenkinti nemokumo administratorės Alos Jefimovos prašymo dalyje dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.