- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-20
- Bylos Nr.
- 2S-2033-392/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-00277-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- K. B.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.19.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. skundą suinteresuotam asmeniui antstolei N. L. dėl antstolės procesinių veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Antstolė N. L. pateikė teismui prašymą patvirtinti 2011-01-28 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0062/10–TPA-1, kuriuo išieškotojui UAB „Gilių slėnis“ už 120 000 Lt buvo perduotas nekilnojamasis turtas – (duomenys neskelbtini).
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011-02-04 rezoliucija patvirtino 2011-01-28 turto perdavimo išieškotojui aktą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. B. 2011-02-07 pateikė pirmosios instancijos teismui skundą, prašydamas atsisakyti tvirtinti buto (duomenys neskelbtini), perdavimo išieškotojui aktą bei įpareigoti antstolę N. L. paskirti pakartotinę ekspertizę areštuoto buto, (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti. Nurodė, kad antstolė nepagrįstai nepaskyrė pakartotinės turto vertinimo ekspertizės, tuo tarpu turto vertinimas buvo atliktas pažeidžiant teisės aktus, o ekspertizės išvadoje nurodyta buto vertė – 200 000 Lt yra nepagrįstai maža. Pažymėjo, kad buto pardavimo iš varžytynių metu, o vėliau perduodant jį išieškotojui, buvo iš esmės pažeista buto įkainojimo ir ekspertizės skyrimo tvarka, dėl to butas buvo perduotas išieškotojui nenustačius realios jo rinkos vertės.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartimi sustabdė turto perdavimo išieškotojui akto vykdymą iki tol, kol byloje įsiteisės teismo procesinis sprendimas.
Atsiliepimas
Antstolė N. L. atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartimi civilinė byla pagal pareiškėjo K. B. skundą suinteresuotam asmeniui antstolei N. L. dėl antstolės procesinių veiksmų buvo nutraukta. Teismas nurodė, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie antstolės priimtą patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo neįvykusiomis bei siūlymais išieškotojams paimti neparduotą iš varžytinių turtą, tačiau įstatyme nustatyta tvarka ir terminais šių antstolės veiksmų neskundė. 2011-01-28 turto perdavimo išieškotojui akto tvirtinimo teisme metu jokių skundų dėl antstolės veiksmų, susijusių su neįvykusiomis varžytynėmis ar turto perdavimo išieškotojui UAB „Gilių slėnis“, tiek pareiškėjas K. B., tiek kiti byloje dalyvaujantys asmenys nebuvo pateikę, todėl, nenustačius jokių esminių pažeidimų, numatytų CPK 602 straipsnyje, turto perdavimo išieškotojui aktas rašytinio proceso tvarka buvo patvirtintas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik 2011-02-07, t. y. jau po turto perdavimo išieškotojui akto patvirtinimo teisme, pateikė teismui skundą dėl antstolės procesinių veiksmų, prašydamas atsisakyti tvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą. Patvirtinus turto perdavimo išieškotojui aktą, šis gali būti ginčijamas tik ieškininės teisenos tvarka sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.78 – 1.93 str.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjui manant, jog patvirtintas turto perdavimo išieškotojui aktas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, jis gali kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka su ieškiniu dėl turto perdavimo išieškotojui akto nuginčijimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. B. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti butą, (duomenys neskelbtini), uždraudžiant UAB „Gilių slėnis“ jį valdyti, naudoti bei juo disponuoti. Nurodė, kad paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų, nepraleido nei CPK 725 straipsnio 1 dalyje, nei CPK 512 straipsnyje nurodytų terminų. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas turto perdavimo išieškotojui aktą patvirtino nesulaukus CPK 725 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pabaigos. Pažymėjo, kad siekiant pripažinti 2011-01-28 turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu ginčo teisenos tvarka, pareiškėjui teks rengti naujus procesinius dokumentus, papildomai sumokėti žyminį mokestį, kuris atsižvelgiant į turto vertę bus itin didelis, tuo tarpu jo turtinė padėtis šiuo metu yra itin bloga. Atlikdamas tokius veiksmus, pareiškėjas patirtų papildomų išlaidų, kurių netektų patirti, jeigu ginčas būtų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka.
Atsiliepimas
Antstolė N. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad skolininkai būdami rūpestingi turėjo galimybę sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis ir galėjo apskųsti varžytynių procedūrą teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka, tačiau to nepadarė. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas turto perdavimo išieškotojui aktą nenustatė jokių esminių įstatymo pažeidimų. Jokių skundų iki turto perdavimo išieškotojui akto patvirtinimo pateikta nebuvo. Pabrėžė, kad turto perdavimo išieškotojo akto patvirtinimo klausimas negali būti nagrinėjamas teisme ypatingosios teisenos tvarka, nes skundas dėl akto tvirtinimo pateiktas jau po ginčijamo turto perdavimo išieškotojui akto patvirtinimo teisme. Atsižvelgiant į suformuotą teisminę praktiką, turto perdavimo išieškotojui akto nuginčijimo klausimas sprendžiamas ieškinine, o ne ypatingosios teisenos tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė N. L. pateikė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismui tvirtinti 2011-01-28 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0062/10–TPA-1, kuriuo išieškotojui UAB „Gilių slėnis“ už 120 000 Lt buvo perduotas nekilnojamasis turtas – (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. vasario 4 d. rezoliucija patvirtino 2011-01-28 turto perdavimo išieškotojui aktą.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria civilinė byla pagal pareiškėjo K. B. skundą suinteresuotam asmeniui antstolei N. L. dėl antstolės procesinių veiksmų buvo nutraukta.
Lietuvos Respublikos 700 straipsnyje nustatyta, kad turto perdavimas išieškotojui be varžytynių yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Tai priverstinis turto perdavimas kito asmens nuosavybėn specialia įstatyme nustatyta tvarka, siekiant atsiskaityti su išieškotoju. Išieškotojui, pareiškusiam norą pasiimti turtą natūra, turtas perduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, kuris kartu su vykdomąja byla perduodamas tvirtinti teisėjui (CPK 702 str. 1 d.). Turto perdavimo akto patvirtinimo teisinė reikšmė yra ta, kad skolininko nuosavybės teisė į turtą pasibaigia, o teismo patvirtintas turto perdavimo aktas yra nuosavybės teisę pirkėjui ar išieškotojui, jeigu jis perima turtą, patvirtinantis dokumentas (CPK 702 str. 3 d., 725 str. 8 d.). Pažymėtina, kad teismo atliekamas varžytynių ar turto perdavimo akto tvirtinimas yra ne tik procesinės priežiūros veiksmas, bet ir vykdymo veiksmo dalis, nes įteisina turto perdavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008).Turto perdavimo išieškotojui aktas tvirtinamas CPK 725 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 702 str. 3 d.). Pagal CPK 725 straipsnio 4 dalį teisėjas atsisako tvirtinti varžytynių aktą, jeigu nustato esminių pažeidimų, padarytų parduodant turtą iš varžytynių. Teisėjas, tvirtindamas turto perdavimo be varžytynių aktą, turi patikrinti, ar laikytasi turto perdavimo išieškotojui be varžytynių procedūros tinkamumo ir pagrįstumo, ar nebuvo esminių pažeidimų, numatytų CPK 602 straipsnyje, ar buvo laikytasi svarbiausių vykdymo proceso reikalavimų, ar turto perdavimas buvo vienintelė priemonė kreditoriaus reikalavimui patenkinti, ar toks išieškojimas nepažeidžia kitų asmenų interesų.
Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, kad paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų, nepraleido įstatymo nustatyto termino, o pirmosios instancijos teismas turto perdavimo išieškotojui aktą patvirtino nesulaukęs CPK 725 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pabaigos. Be to, teigia, kad byla turėtų būti nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, kadangi siekiant pripažinti turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu ginčo teisenos tvarka, pareiškėjas patirtų ženklių papildomų išlaidų, tuo tarpu šiuo metu jo turtinė padėtis yra itin bloga. Su tokiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir juos vertina kritiškai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas K. B. buvo tinkamai informuotas apie antstolės priimtą patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo neįvykusiomis bei siūlymais išieškotojams paimti neparduotą iš varžytinių turtą, tačiau įstatyme nustatyta tvarka ir terminais šių antstolės veiksmų neskundė. Antstolė N. L. 2011-01-28 turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 0062/10–TPA-1, už 120 000 Lt perdavė išieškotojui UAB „Gilių slėnis“ minėtą nekilnojamąjį turtą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas turto perdavimo be varžytynių aktą, patikrinęs, ar laikytasi turto perdavimo išieškotojui be varžytynių procedūros tinkamumo ir pagrįstumo, ar nebuvo esminių pažeidimų, numatytų CPK 602 straipsnyje, ar buvo laikytasi svarbiausių vykdymo proceso reikalavimų, ar turto perdavimas buvo vienintelė priemonė kreditoriaus reikalavimui patenkinti, bei ar toks išieškojimas nepažeidžia kitų asmenų interesų, rašytinio proceso tvarka 2011-02-04 rezoliucija patvirtino turto perdavimo išieškotojui aktą. Tuo tarpu, pareiškėjas skundą dėl turto perdavimo išieškotojui akto netvirtinimo teismui pateikė tik 2011-02-07, t. y. jau po to, kai turto perdavimo išieškotojui aktas teismo buvo patvirtintas. Nors apeliacinės instancijos teismas ir pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas turto perdavimo išieškotojui aktą pažeidė CPK 725 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, t. y. turto perdavimo išieškotojui aktą patvirtino nuo turto perdavimo dienos praėjus mažiau kaip dvidešimčiai dienų, tačiau tai nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad toks aktas yra negaliojantis, nes kaip minėta auksčiau, tvirtinant turto perdavimo išieškotojui aktą, pirmosios instancijos teismas nenustatė esminių pažeidimų perduodant minėtą nekilnojamąjį turtą išieškotojui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisėjo rezoliucijai, taip pat kaip ir nutarčiai bei sprendimui yra keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (CPK 263 straipsnis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjui nesutinkant su jau priimta teisėjo rezoliucija dėl turto perdavimo išieškotojui akto tvirtinimo, procesinis įstatymas nenumato galimybės, kad toks pareiškėjo skundas galėtų būti nagrinėjamas CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, t. y. paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, ar kitokia proceso įstatyme nustatyta ypatingosios teisenos tvarka. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokio pobūdžio bylos yra nagrinėjamos tik ginčo teisenos tvarka, pareiškiant ieškinį dėl akto pripažinimo negaliojančiu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokiu atveju, jeigu turto perdavimo išieškotojui aktas jau yra patvirtintas teisėjo rezoliucija, tai šio teisėjo veiksmo teisėtumas ir pagrįstumas yra sprendžiamas tik nagrinėjant ieškinį dėl turto perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2006). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjui, padavus skundą dėl turto perdavimo išieškotojui akto patvirtinimo, tuo metu, kai toks aktas jau buvo teisėjo rezoliucija patvirtintas, pirmosios instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai priėmė nutartį, kuria civilinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų nutraukė.
Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė turto perdavimo išieškotojui akto tvirtinimo klausimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas
nutarė:
K. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – 2011-01-28 turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 0062/10-TPA-1, patvirtinto teismo 2011 m. vasario 4 d. vykdymo sustabdymą.