Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja Laima Šablevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-624-348/2015;

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Teisminio proceso Nr. 1-66-1-01129-2014-4;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Arūno Paštuolio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorei Linai Svidinskaitei-Ridikei, nuteistajo R. K. gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu:

padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnyje ir paskirta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo;

padaręs nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje ir paskirta bausmė - 1 (vieni) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir paskirta 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienų metų laisvės atėmimo bausmė;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2015 m. vasario 10 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta – 2 (dveji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad 2014 m. gegužės 15 d. apie 15.00 val., jis, (duomenys neskelbtini), iš teisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo - neteisėtai įgijo ir iki 2014 m. lapkričio 12 d. 10.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė šaunamąjį ginklą - „C“ kategorijos Vokietijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro penkiašūvį lygiavamzdį revolverį „ME 38 Compact“ Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, R. K., žinodamas, kad 2014 m. vasario 28 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2014-03-21, kuriuo jis buvo nuteistas 50 parų arešto bausme, tyčia išvyko iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) ir pasislėpė nuo nuosprendžio vykdymo, ir taip būdamas nesuimtas iki 2014 m. lapkričio 12 d. vengė atlikti paskirtą 50 parų arešto bausmę, kol buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini).

Nuteistasis R. K. skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendį ir prašo minėtą nuosprendį pakeisti ir skirti jam švelnesnę bausmę ir švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti švelnesnę bausmę, sumažinus ją iki 1 metų 3 mėnesių, paskirtą bausmę pagal 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendį subendrinti su bausme, paskirta pagal 2015 m. vasario 10 d. nuosprendžiu dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti – 1 metus 9 mėnesius.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė įrodymais pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo R. K. atžvilgiu pritaikyti tinkamai.

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę R. K., minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Kaltės dėl padaryto nusikaltimo pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi teismas teisingai pripažino R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, teisingai įvertino tai, kad, R. K. padarė du baigtus tyčinius nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, anksčiau tris kartus teistas, teistumas neišnykęs, teismo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per metus laiko padarė naują nusikaltimą ir buvo nuteistas atidedant bausmės vykdymą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimas vėliau buvo panaikintas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, atsižvelgtina į kaltininką charakterizuojančius duomenis bei elgesį tiek prieš nusikalstamos veikos padarymą, tiek po jos, bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą skirti nuteistajam laisvės atėmimo bausmes. Kaip jau minėta, R. K. iki nusikalstamos veikos padarymo jau buvo teistas už tyčinius nusikaltimus, anksčiau taikytas atleidimas nuo bausmės ir bausmės vykdymo atidėjimas apelianto elgesiui įtakos nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės.

Nustatydamas bausmės dydį, artimą sankcijos minimumui, apylinkės teismas nepažeidė BK 61 straipsnio reikalavimų. Nuteistojo atžvilgiu pagrįstai buvo pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai vadovaujantis BK 63 straipsnio taisyklėmis, bausmes subendrino ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Be to, pagrįstai pagal BK 66 straipsnio reikalavimus į šios bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir bausmė, iš dalies atlikta pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendį. Kadangi nusikalstamos veikos padarytos iki 2015 m. vasario 10 d. nuosprendžio priėmimo (nuosprendis su kuriuo buvo subendrinta paskirta bausmė), apylinkės teismas teisingai parinko bausmių subendrinimo būdą ir paskirtą bausmę vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi subendrino visiško sudėjimo būdu su 2015 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi pagrindo taikyti bausmių apėmimą nėra. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, ar bausmės subendrintos pasirenkant kitą bausmių bendrinimo būdą, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio. Nuteistasis privalėjo numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, juo labiau, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus. Kitų išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų veikų pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, šioje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. K., išlaidas sudaro 34,74 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

R. K. apeliacinį skundą atmesti.