Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-03-22 · Civilinė byla Nr. 2A-181-186/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-04-29Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-22Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-22
Bylos Nr.
2A-181-186/2016
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01112-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Danguolė Martinavičienė, Egidijus Žironas
Ieškovas
D. R.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Bankrotų administravimo grupė“
Trečiasis asmuo
A. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-181-186/2016Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01112-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.4; 2.5.10.2.4.1; 3.4.2.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bankrotų administravimo grupė“ dėl žalos atlyginimo. Trečiasis asmuo byloje A. G..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas D. R. teisme pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Bankrotų administravimo grupė“. Prašė priteisti 179 797 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio metines „procesines“ palūkanas nuo priteistos sumos.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, jog 2007 m. vasario 26 d. AB Parex Bankas (šiuo metu – Citadele bankas) ir D. R. IĮ sudarė kreditavimo sutartį, kuria bankas įsipareigojo suteikti 1 158 000 Lt dydžio kreditą. Sutarties įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka – skolininkui priklausančiu nekilnojamuoju turtu: žemės sklypu ir nebaigtu statyti pastatu – gyvenamuoju namu, esančiais (duomenys neskelbtini). 2008 m. kovo 20 d. D. R. IĮ buvo pertvarkyta į UAB „Darom LT“ ir 2008 m. balandžio 21 d. jos direktoriumi paskirtas D. R.. 2010 m. liepos 31 d. AB Parex bankas reikalavimo teises, kylančias iš minėtos kreditavimo sutarties, perleido Latvijos bankui AS Parex bankas, kuris nuo 2012 m. gegužės 10 d. pakeitė pavadinimą į AS „Reverta“.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi UAB „Darom LT“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankrotų administravimo grupė“, o A. G. buvo paskirtas įgaliotu asmeniu. Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 27 d. nutartimi patvirtino UAB „Darom LT“ kreditorių sąrašą, kuriame buvo du kreditoriai: AS „Reverta“, turinti reikalavimo teisę į 894 932,78 Lt skolą, bei antstolis R. V., turintis reikalavimo teisę į 2 481,56 Lt skolą.

2010 m. balandžio 2 d. buvo sudaryta UAB „Darom LT“ ir ieškovo D. R. paskolos sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo suteikti įmonei 179 797 Lt dydžio paskolą, o UAB „Darom LT“ įsipareigojo grąžinti paskolą su dešimties procentų metinėmis palūkanomis. Ieškovas D. R. paskolą suteikė dalimis reguliariai pervesdamas lėšas į įmonės sąskaitą, ką patvirtina UAB „Darom LT“ banko sąskaitos išrašas, tačiau atsakovė į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė ir piktybiškai vengė įtraukti ieškovą į kreditorių sąrašą. Tokiu būdu ieškovas prarado reikalavimo teisę į įmonės skolą ir patyrė 179 797 Lt dydžio nuostolius.

Šalies argumentai

Atsakovė UAB „Bankrotų administravimo grupė“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog kreditorių finansiniai reikalavimai UAB „Darom LT“ bankroto byloje galėjo būti pareiškiami iki 2013 m. birželio 28 d., tačiau ieškovas – buvęs įmonės direktorius – nustatytu laikotarpiu nepateikė kreditinio reikalavimo su jį pagrindžiančiais dokumentais, savarankiškai į teismą nesikreipė. Atsakovė pažymėjo, kad iškėlus bankroto bylą ieškovas atsakovei neperdavė įmonės dokumentų, todėl apie sutartis, sudarytas tarp ieškovo ir bendrovės nebuvo žinoma. Atsakovė nurodė, kad 2010 m. balandžio 2 d. paskolos sutarties įvykdymą ieškovas grindžia 2007 m. kovo 1 d. – 2010 m. kovo 13 d. laikotarpio banko išrašu. Atsakovė taip pat nurodė, kad net ir ieškovui tinkamai pateikus reikalavimą jo reikalavimas priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos nebūtų patenkintas net iš dalies, nes visos lėšos, gautos pardavus varžytynėse UAB „Darom LT“ turtą buvo panaudotos atsiskaityti su pirmos eilės kreditorium AS „Reverta“.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo A. G. atsiliepimu į ieškovo ieškinį prašė jį atmesti, palaikė atsakovės poziciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė, žala (nuostoliai) (Civilinio kodekso [toliau – ir CK] 6.246–6.249 str.). Bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovas (Civilinio proceso kodekso [toliau ir CPK] 178 str.), o nustačius bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).

Svarstydamas bankroto administratoriaus kaltės teismas klausimą pripažino, kad ieškovas, veikdamas kaip UAB „Darom LT“ direktorius ir vienintelis akcininkas, paduodamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, save buvo nurodęs kaip kreditorių, tačiau prie pareiškimo pateikdamas kitų kreditorių reikalavimus pagrindžiančius dokumentus, paskolos sutarties ar kitą jo reikalavimą pagrindžiančio dokumento nebuvo pridėjęs, be to, pareiškime buvo nurodyta ir visai kita reikalavimo suma – 243 016,47 Lt. Teismas nustatė, kad D. R. (ieškovui) buvo išsiųsta nutarties iškelti bankroto bylą kopija, kurioje labai aiškiai nurodytas terminas kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti ir padarė išvadą, jog ieškovui buvo žinoma, iki kada turėjo būti pareikštas jo finansinis reikalavimas. Teismas atkreipė dėmesį, jog pats ieškovas neneigia, jog jam buvo žinoma apie būtinybę pareikšti reikalavimą ir jis tai bandė daryti, bet nesuspėjo. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas neneigia, jog jam buvo žinoma ir apie turto varžytines, ir apie priimtą sprendimą dėl bendrovės pripažinimo pabaigusia veiklą, kas, teismo nuomone, taip pat patvirtina, kad ieškovas žinojo ir turėjo galimybę tinkamai realizuoti savo teisę pareikšti reikalavimą, tačiau pats dėl savo neveikimo ar netinkamo veikimo to nerealizavo. Teismas nurodė, kad nėra numatyta administratoriaus pareiga, nesant kreditoriaus valios ir jam nepateikus duomenų, pagrindžiančių reikalavimą, šį asmenį įtraukti į kreditorių sąrašą. Teismas pažymėjo, jog įrodymų, kad ieškovas būtų pateikęs jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus administratoriui byloje nėra pateikta, o administratorius tai neigia. Administratoriui nebuvo perduoti bankroto procedūrai reikšmingi buhalterinės apskaitos dokumentai, o paskutinis viešai pateiktas buvo tik 2008 m. balansas. Esant tokioms aplinkybėms teismas nenustatė galimybės spręsti, kad administratorius nevykdė pareigos padėti ieškovui realizuoti savo teisę tinkamai pareikšti reikalavimą ir atkreipė dėmesį jog ieškovas buvo bankrutavusios UAB „Darom LT“ vienintelis akcininkas ir direktorius, todėl pats privalėjo aktyviai dalyvauti bankroto procedūros vykdyme ir turėjo realias galimybes viską išsiaiškinti ir tinkamai pareikšti savo reikalavimą bankrutuojančiai įmonei. Nustatęs tokias aplinkybes teismas sprendė, jog byloje nenustatyta, kad atsakovė, veikdama, kaip UAB „Darom LT“ administratorė, būtų padariusi kokius nors neteisėtus veiksmus ar veikusi nepakankamai rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai, dėl kurių ieškovui būtų atsiradusi žala.

Teismas taip pat pažymėjo, kad net ir nustačius administratoriaus neteisėtus veiksmus, nebūtų ir kitų dviejų civilinės atsakomybės sąlygų, o būtent byloje nėra įrodyta atsiradusi žala ir tuo pačiu nenustatytas priežastinis ryšys tarp žalos ir administratoriaus neteisėtų veiksmų. Teismo teigimu, ieškovas, net ir laiku bei nustatyta tvarka pareiškęs paskolos sutartimi grindžiamą reikalavimą, remiantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 35 straipsnio nuostatomis, būtų tik trečiosios eilės kreditoriumi. O nagrinėjamu atveju pardavus įkeistą turtą hipoteka užtikrintas reikalavimas buvo patenkintas tik iš dalies, kito turto bendrovė neturėjo, todėl ieškovas būtų neįgijęs galimybės net iš dalies patenkinti savo reikalavimą. Teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Apeliantas teigia, jog teismo išvada, kad įstatymuose nėra numatyta administratoriaus pareiga, nesant kreditoriaus valios ir jam nepateikus duomenų, pagrindžiančių reikalavimą, šį asmenį įtraukti į kreditorių sąrašą, prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 10 punktui, kuriame tokia pareiga yra nustatyta – administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, privalo sudaryti šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą.

Apeliantas kritiškai vertina sprendime įrašytą sakinį „Įrodymų, kad ieškovas būtų pateikęs jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus administratoriui byloje nėra pateikta (CPK 178 str.), o administratorius tai neigia“ ir daro išvadą, jog bankroto administratorius su teismu nesutinka t. y. tvirtina, kad tokie įrodymai byloje yra.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jo teismui paduotame pareiškime dėl bankroto bylos UAB „Darom LT“ iškėlimo jis buvo nurodęs save kaip kreditorių, o aplinkybė, kad jame įrašyta suma – 243 016,47 Lt yra mažesnė už šioje byloje pareikštą 179 797 Lt reikalavimą nėra reikšminga, nes ieškinio suma mažesnė tik todėl, kad neturėjo pinigų sumokėti reikalaujamo dydžio žyminį mokestį.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra atlikęs ĮBĮ 11 straipsnio 18 dalyje nustatytą pareigą informuoti draudiką apie draudėjui (bankroto administratoriui) pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo. Ta aplinkybė, anot apelianto, įrodo, kad atsakovas pažeidė pareigą veikti itin sąžiningai, rūpestingai ir kvalifikuotai.

Apeliantas nurodo, kad neįtrauktas į kreditorių sąrašą, jis negalėjo naudotis ĮBĮ 21 straipsnyje įtvirtintomis kreditorių teisėmis bankroto procese, negalėjo kontroliuoti įkeisto turto pardavimo. Kadangi nėra nustatyta, kiek būtų buvę gauta lėšų pardavus įkeistą turtą, jei ieškovas būtų galėjęs naudotis kreditoriaus teisėmis, teismo argumentai dėl ĮBĮ 34 ir 35 straipsnių nuostatų taikymo nagrinėjamoje byloje nėra susiję su žalos dydžiu.

Atsiliepimus į apeliacinį skundą pateikė atsakovė UAB „Bankrotų administravimo grupė“ ir trečiasis asmuo A. G..

Atsiliepimas

Atsakovė, nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, nurodo, kad bankroto administratorius privalo į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą įrašyti tik tuos kreditorius, kurie nustatyta tvarka ir terminu pareiškia atitinkamą prašymą. Kreditorius negali būti įrašytas į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą, jei nepateikia dokumentų, patvirtinančių jo finansinį reikalavimą.

Atsakovė nesutinka su apelianto teiginiu, kad bankroto administratoriaus veiksmai buvo neteisėti. Per visą reikalavimams pareikšti skirtą laiką, taip pat per visą įmonės bankroto procesą ieškovas – įmonės direktorius ir vienintelis akcininkas – būdamas informuotas apie bankroto procesą, nei administratoriui, nei teismui nepateikė savo finansinio reikalavimo ir jį pagrindžiančių dokumentų. Todėl bankroto administratorius, neturėdamas bendrovės dokumentų, kurių jam neperdavė įmonės vadovas (ieškovas) neturėjo pagrindo įrašyti ieškovą į kreditorių sąrašą.

Nurodydamas skundžiamo sprendimo prieštaringumą apeliantas vadovaujasi išimtinai lingvistine teismo sprendimo interpretacija.

Šalies argumentai

Ieškovo nurodomas kreditoriaus finansinis reikalavimas bankrutavusiai UAB „Darom LT“ nepagrįstas, nes jis 2010 m. balandžio 2 d. paskolos sutarties įvykdymą grindžia 2007 m. kovo 1 d. – 2010 m. kovo 13 d. laikotarpio banko išrašu. Šiame išraše nėra duomenų, kad 179 797 Lt dydžio paskola būtų suteikta iki sutarties surašymo.

Apelianto argumentai dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilės nepagrįsti, nes pinigais, gautais už varžytynėse parduotą vienintelį UAB „Darom LT“ turtą (337 000 Lt) buvo tik iš dalies atsiskaityta su pirmos eilės hipotekos kreditoriumi.

Bankroto administratoriaus draudiko įtraukimas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu nebūtų lėmęs kitokio pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo byloje A. G. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad palaiko atsakovės atsiliepimo argumentus.

Apeliantas, jau po apeliacinio skundo perdavimo apeliacinės instancijos teismui, pateikė keturis prašymus prijungti prie bylos papildomus dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

Apeliacinės instancijos teismui ieškovas pateikė dokumentų, susijusių su jo sveikatos būkle 2015 m. rugpjūčio mėn., nuorašus, pažymą, kad ieškovas lankosi bibliotekoje, Č. K. R. mirties (duomenys neskelbtini) liudijimo kopiją ir J. R. 2004 m. invalidumo pažymėjimą, ieškovo išsilavinimą patvirtinančius pažymėjimą ir bakalauro diplomą, į valstybinę kalbą neišverstą 2013 m. darbo sutartį.

CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pateikdamas naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui ieškovas nepaaiškino, kodėl jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir nenurodė, kokias bylai reikšmingas aplinkybes siekia įrodyti visai kitų laikotarpių dokumentais. Nekonstatavus pirmiau paminėtų procesinių aplinkybių naujus įrodymus atsisakoma priimti (CPK 314 str.).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Byloje nustatyta, kad ieškovas D. R. buvo UAB „Darom LT“ direktorius ir vienintelis akcininkas. 2013 m. balandžio 9 d. ieškovas Kauno apygardos teismui padavė ieškinio pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei „Darom LT“ iškėlimo. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jis pats yra UAB „Darom LT“ kreditorius su 243 016,47 Lt dydžio finansiniu reikalavimu. Ieškinys buvo priimtas, teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi UAB „Darom LT“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankrotų administravimo grupė“, nustatytas 40 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreditiniams reikalavimas pareikšti. Nutarties nuorašas išsiųstas ieškovui jo nurodytu adresu. Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 27 d. nutartimi patvirtino UAB „Darom LT“ kreditorių sąrašą, kuriame buvo du kreditoriai: AS „Reverta“, turinti reikalavimo teisę į 894 932,78 Lt skolą, bei antstolis R. V., turintis reikalavimo teisę į 2 481,56 Lt skolą. Pardavus įkeistą turtą ir iš dalies patenkinus kreditorės AS Reverta reikalavimą, Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi buvo patvirtintas patikslintas kreditorės AS Reverta reikalavimas 592 162,78 Lt sumai, o 2014 m. vasario 19 d. sprendimu UAB „Darom LT“ buvo pripažinta pabaigusia veiklą, šią bendrovę likvidavus dėl bankroto. Priimant teismo sprendimą administratoriaus pateiktas likvidacinis balansas ir paaiškinamasis raštas prie jo patvirtino, kad buvo tik iš dalies patenkintas hipotekos kreditoriaus finansinis reikalavimas ir padengtos administravimo išlaidos, nepatenkintų reikalavimų suma liko 594 644,34 Lt, UAB „Darom LT“ yra išregistruota.

Dėl ieškinio reikalavimo

Ieškovas nurodo, kad dėl neteisėtų bankroto administratoriaus veiksmų nebuvo įrašytas į bankrutuojančios bendrovės „Darom LT“ kreditorių sąrašą, dėl ko nebuvo patenkintas jo 179 797 Lt dydžio finansinis reikalavimas ir tokiu būdu jam buvo padaryta finansinio reikalavimo dydžio žala - 179 797 Lt, kurią jis ir prašo priteisti iš atsakovo.

Byloje sprendžiama dėl įmonės bankroto administratoriaus pareigos įrašyti kreditorius į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą.

Minėta, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas įrašė, jog ĮBĮ redakcijos, galiojusios bankroto bylos nagrinėjimo metu, 11 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų nustatyta tvarka administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo ir (ar) jo padėjėjo (padėjėjų) pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė, žala (CK 6.246–6.249 str.). Bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Dėl tokio įstatymų aiškinimo byloje ginčo nėra.

Apelianto teigimu bankroto administratorius, susipažinęs su ieškiniu iškelti bankroto bylą, privalėjo ieškovą įrašyti į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą, nes ieškinyje ieškovas buvo save nurodęs kreditoriumi su 243 016,47 Lt dydžio finansiniu reikalavimu. Apeliantas teisingai nurodo, jog ĮBĮ redakcijoje, galiojusioje bendrovės „Darom LT“ bankroto bylos nagrinėjimo metu, 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte buvo įtvirtinta bankroto administratoriaus pareiga pagal kreditorių pareikštus reikalavimus sudaryti visų įmonės kreditorių sąrašą. Tačiau apeliantas neatkreipė dėmesio, kad toje pačioje įstatymo normoje įtvirtinta, jog kreditorių pareikšti reikalavimai turi būti patikslinti pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus. Tai reiškia, kad kreditoriaus reiškiamas reikalavimas turi būti pagrįstas įrodymais ir, be to, turi atsispindėti įmonės finansinės apskaitos dokumentuose. Nei kartu su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo, nei vėliau bankroto bylos nagrinėjimo metu ieškovas bankroto administratoriui jokių dokumentų, pagrindžiančių jo nurodytą finansinį reikalavimą, nepateikė. Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, kad ieškovas buvo ir bendrovės „Darom LT“ direktorius, turintis pareigą bankroto administratoriui perduoti visą įmonės turtą ir dokumentaciją (ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p.). Ieškovas finansinės apskaitos dokumentų bankroto administratoriui neperdavė. Esant tokioms aplinkybėms bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo neturėjo galimybės įrašyti ieškovą į bankrutuojančios UAB „Darom LT“ kreditorių sąrašą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų nebuvimą, o nenustačius (ieškovui neįrodžius) neteisėtų veiksmų žalos atlyginimas negali būti priteistas.

Skundžiamame sprendime pagrįstos išvados padarytos ir dėl ieškovo nurodomos žalos fakto egzistavimo. Ieškovas teigia, kad įrašius jį į bankrutuojančios bendrovės kreditorių sąrašą, iš įmonės turto būtų buvęs patenkintas jo 179 797 Lt dydžio finansinis reikalavimas, todėl jam yra padaryta būtent tokio dydžio žala. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Kitaip tariant šioje byloje ieškovas privalo įrodyti, kad dėl neįrašymo į kreditorių sąrašą jis neteko 179 797 Lt. Tačiau byloje yra nustatyta, kad pripažįstant bendrovę pabaigusia veiklą, liko 594 644,34 Lt nepatenkintų reikalavimų. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog bendrovės turtas galėjo būti parduotas 774 441,34 (594 644,34 + 179 797) Lt brangiau, kad patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimą, būtų buvę patenkinti ir likusių dviejų kreditorių finansiniai reikalavimai.

Nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų ir neįrodžius žalos fakto, ieškinys negali būti patenkintas. Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo sprendimo netinkamai suredaguoto teksto, dėl atsakovo draudiko nedalyvavimo nagrinėjamoje byloje teisiškai nereikšmingi ir šioje nutartyje neaptariami.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.), nenustatyta įstatyme (CPK 329, 330 str.) įtvirtintų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėDanguolė MartinavičienėEgidijus Žironas