Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Utenos skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

pareiškėjas G. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir FNTT, atsakovas) 2008 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 25/05-4-2037 kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir įpareigoti FNTT pašalinti padarytus pažeidimus.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2007 m. rugpjūčio 9 d. skundu jis kreipėsi į atsakovą dėl FNTT Utenos apskrities skyriaus pareigūnų piktnaudžiavimo tarnybiniais įgaliojimais, neteisėto 2007 m. liepos 31 d. pavedimo Nr.8-10/228 „Dėl mokesčių mokėtojų patikrinimo“ panaikinimo. Pažymėjo, kad atsakovas, pakartotinai išnagrinėjęs šį skundą, 2008 m. balandžio 18 d. rašte Nr. 25/05-4-2037 pripažino, jog G. K. individualios įmonės (toliau – ir Įmonė) patikrinimą pradėjo remdamasis Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2007 m. liepos 26 d. raštu Nr.(10.25)-4.2-6739 „Dėl pagalbos atliekant patikrinimą“ ir prie jo pridėta medžiaga. Tačiau Inspekcija nei minėtame rašte, nei jo prieduose nepateikė FNTT jokių duomenų (mokestinių patikrinimų aktų, mokestinių tyrimų ataskaitų), kuriuose būtų nurodomi nustatyti nusikalstamos veikos finansų sistemai ar kitokių pažeidimų požymiai. Inspekcija tokių duomenų pridėti negalėjo, kadangi savo funkcijų (mokestinių patikrinimų ar tyrimų) dar nebuvo užbaigusi. Mano, kad FNTT Utenos apskrities skyriaus vyr. tyrėjo L.Koženiausko 2007 m. rugpjūčio 10 d. tarnybinis pranešimas taip pat patvirtina, jog FNTT pareigūnai neturėjo ir neturi jokių duomenų apie Įmonės tariamai padarytą nusikalstamą veiką finansų sistemai (galimai apgaulingai tvarkomą jo individualios įmonės apskaitą), vadovaujasi tik savo prielaidomis ir spėjimais. Inspekcija yra pradėjusi jo Įmonės ir asmens patikrinimus, todėl, pasak pareiškėjo, privalo juos užbaigti, surašyti atitinkamus patikrinimo aktus, nustatyti pažeidimus ir tik tuomet kreiptis į FNTT. Tokia praktika, kai kelių valstybės institucijų veikla yra dubliuojama, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 6 ir 7 punktuose įtvirtintiems efektyvumo ir subsidiarumo principams. Be to, Inspekcija, kreipdamasi pagalbos į FNTT, savo rašte privalėjo nurodyti teisinį kreipimosi pagrindą. Minėto rašto pabaigoje yra paminėtas Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko įsakymas, su kuriuo FNTT pareigūnai nėra susipažinę ir kuris jiems nėra privalomas.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo (toliau – ir FNTT įstatymas) 11 straipsnis FNTT pareigūnams suteikia teisę įgyvendinti šiame straipsnyje įtvirtintas teises tik esant pakankamam pagrindui. Teigė, kad FNTT nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo atlikti šiame įstatymo straipsnyje nustatytus veiksmus. FNTT pareigūnai jokių veiksmų ar savarankiško tyrimo neatliko, prašė pateikti tų pačių dokumentų kopijas, kurių savo rašte prašė Inspekcija. Patikrinimai remiantis dokumentų kopijomis neatliekami, esant įtarimų dėl aplaidaus ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, tikrinama visa įmonės buhalterinė apskaita (buhalterinės apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, finansinė atskaitomybė ir t.t.), o ne vien tik įmonės savininko piniginių lėšų įnašai į įmonės kasą bei banką ir piniginių lėšų išėmimai iš įmonės kasos bei banko. Be to, pasak pareiškėjo, 2005 metų pabaigoje jis visus savo Įmonės 2001-2005 metų buhalterinės apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus buvo pateikęs Inspekcijai mokestiniam tyrimui, kuri dokumentus po kelių savaičių grąžino nenustačiusi jokių pažeidimų, tačiau mokestinio patikrinimo akto ar mokestinio tyrimo ataskaitos nesurašė.

Aiškino, kad pagal FNTT įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas FNTT bendradarbiavimo su mokesčio administratoriais tvarką nustato Vidaus reikalų ministerija ir Finansų ministerija. Bendradarbiaudami mokesčių administratoriai ir FNTT pareigūnai privalo vadovautis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. sausio 25 d. įsakymu Nr.7-V/V-28 patvirtintos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos bendradarbiavimo taisyklėmis (toliau – ir Bendradarbiavimo taisyklės), kurios nustato bendradarbiavimo ir keitimosi turima informacija būdus, terminus bei tvarką. Teigė, kad nagrinėjamu atveju FNTT nesivadovavo FNTT įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi ir pažeidė įstatymo viršenybės principą, įtvirtintą Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte.

Pareiškėjo teigimu, FNTT pareigūnai jo atžvilgiu yra nusiteikę neobjektyviai, kadangi patikrinimą pradėjo neįsigilinę į Inspekcijos 2007 m. liepos 26 d. rašto Nr.(10.25)-4.2-6739 ir jo priedų turinį bei nepatikslinę pateiktos informacijos. Tikėtina, kad FNTT pareigūnai yra susidarę išankstinę neigiamą nuomonę ir vadovaujasi ne teisės normomis, o asmeninėmis paskatomis, t.y. piktnaudžiauja savo įgaliojimais, pažeidžia nepiktnaudžiavimo valdžia principą (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktas).

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad atsakovo atsakymo į jo skundą 2 punkte pateikti argumentai prieštarauja to paties atsakymo 3 punktui, neatitinka objektyvių duomenų (faktinių aplinkybių). Pareiškėjo teigimu, parašai ties L. Koženiausko pavarde administracinių teisės pažeidimų protokoluose, surašytuose Inspekcijos darbuotojų, ir parašai paties L. Koženiausko surašytuose ir pasirašytuose dokumentuose (šaukime atvykti 2007 m. rugpjūčio 6 d. į FNTT Utenos apskrities skyrių ir 2007 m. rugpjūčio 10 d. tarnybiniame pranešime Nr.8-10/234) yra skirtingi. FNTT jam nepaaiškino, kodėl L. Koženiausko parašai nurodytuose dokumentuose skiriasi. Tyrėjas L. Koženiauskas neturėjo teisės pasirašyti administracinių teisės pažeidimų protokoluose, o tokie jo ir Inspekcijos darbuotojų veiksmai, pareiškėjo nuomone, vertintini kaip bandymas įtakoti Zarasų rajono apylinkės teismo, vėliau nagrinėjusio šias administracinių teisės pažeidimų bylas, nutarimus.

Remdamasis išdėstytais argumentais pareiškėjas nurodė, kad atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1,2,4,6,7 punktų ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 25-29) atsakovas paaiškino, kad viena iš FNTT funkcijų yra įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais atskleisti ir tirti veikas, susijusias su mokesčių mokėtojų apgaulingu ar aplaidžiu apskaitos tvarkymu. FNTT Utenos apskrities skyriaus vyresniojo tyrėjo L. Koženiausko pareigybės aprašyme nustatyta funkcija atskleisti ir tirti minėtas veikas, laiku ir kokybiškai, vadovaujantis teisės aktais, patikrinti gautą informaciją apie pažeidimus bei nusikalstamas veikas finansų sistemai.

Nurodė, kad FNTT Utenos apskrities skyriaus pareigūnai, susipažinę su Inspekcijos 2007 m. liepos 26 d. raštu ir prie jo pridėta medžiaga, kuriuose pateikti faktai, kad G. K. nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų bei nepateikia reikalaujamų dokumentų, pradėjo tyrimą atlikdami jiems pavestas funkcijas, t. y. siekdami atskleisti nusikalstamas veikas finansų sistemai (šiuo atveju dėl to, kad gali būti apgaulingai tvarkoma G. K. individualiosios įmonės apskaita), o ne vykdydami Inspekcijos prašymą suteikti pagalbą.

Pažymėjo, kad pareiškėjo minimos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos bendradarbiavimo taisyklės, patvirtintos Vidaus reikalų ministro ir Finansų ministro 2002 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 401/267, nereglamentuoja FNTT pareigūnų veiksmų, atliekamų savarankiškai vykdant FNTT įstatymo nustatytus uždavinius ir funkcijas, todėl FNTT Utenos apskrities skyriaus pareigūnai, vadovaudamiesi šio įstatymo 7 straipsnio 1 punktu bei 11 straipsniu pradėję savarankišką tyrimą ir siekdami atskleisti nusikalstamas veikas finansų sistemai (šiuo atveju dėl to, kad gali būti apgaulingai tvarkoma G. K. individualiosios įmonės apskaita), neprivalėjo ir neprivalo besąlygiškai pradėti bendradarbiavimo su mokesčio administratoriais, vadovaudamiesi minėtais FNTT ir mokesčio administratorių bendradarbiavimą reglamentuojančiais teisės aktais.

Pažymėjo, kad FNTT Utenos apskrities skyriaus pareigūnai pagrįstai ir teisėtai, t. y. esant objektyviems duomenims (faktinėms aplinkybėms) ir laikydamiesi įstatymų nustatytos tvarkos, pradėjo ir atlieka G. K. individualiosios įmonės patikrinimą, šiais savo veiksmais galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nepažeidė ir nepažeidžia.

Atkreipė dėmesį į tai, kad klausimą, ar Inspekcijos pareigūnai teisingai surašė 2007 m. liepos 21 d. administracinės teisės pažeidimo protokolus Nr.165448 ir Nr. 165449, sprendė Zarasų rajono apylinkės teismas, dalyvaujant pareiškėjui G. K.. FNTT neturi įgaliojimų nagrinėti Inspekcijos pareigūnų administracinės teisės pažeidimo protokolų surašymo teisingumo, taip pat vertinti, ar protokolas surašytas laikantis teisės norminių teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, kad vyr. tyrėjas L. Koženiauskas šiuose administracines teisės pažeidimų protokoluose pasirašė tik patvirtindamas faktą, kad šių protokolų antrieji egzemplioriai G. K. Inspekcijos buvo įteikti, tačiau tuo metu jokių FNTT pareigūno tarnybinių pareigų pareiškėjo atžvilgiu nevykdė, todėl prisistatyti bei parodyti savo tarnybinį pažymėjimą neprivalėjo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad FNTT Utenos skyriaus viršininko 2007 m. liepos 31 d. pavedimu Nr.8-10/228 vyresniajam tyrėjui L.Koženiauskui buvo pavesta atlikti G. K. individualios įmonės patikrinimą (b. l. 21). 2007 m. rugpjūčio 9 d. G. K. kreipėsi į FNTT su skundu, kuriame prašė: 1) atsakyti į jo pateiktus klausimus (kokiu pagrindu ir tikslu FNTT vyr. tyrėjas L.Koženiauskas dalyvavo 2007 m. birželio 21 d. Inspekcijos Zarasų skyriuje administracinės teisės pažeidimų protokolų surašymo procedūroje; kieno parašai yra šiuose protokoluose ties vyr. tyrėjo L. Koženiausko pavarde; kodėl vyr. tyrėjas L.Koženiauskas jam išrašė šaukimą pažeisdamas teisės aktus; kodėl FNTT nesilaiko Mokesčių administravimo įstatymo 127 straipsnio bei 2006 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. 7-V/V-28 reikalavimų), 2) panaikinti FNTT Utenos apskrities skyriaus pavedimą vykdyti pareiškėjo bei jo individualios įmonės tyrimą (b.l. 12-16). FNTT 2008 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr.25105-4-2037 pateikė atsakymus į pareiškėjo pateiktus klausimus, o prašymą panaikinti FNTT Utenos skyriaus viršininko 2007 m. liepos 31 d. pavedimą Nr.8-10/228 atmetė kaip nepagrįstą (b.l. 7-9).

Teismas pažymėjo, kad sprendžiant nagrinėjamą ginčą, būtina įvertinti, ar FNTT 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas priimtas objektyviai išnagrinėjus visas aplinkybes, ar jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus bei individuliam sprendimui taikytinus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus.

Dėl pareiškėjo 2007 m. rugpjūčio 9 d. skundo reikalavimų atsakyti į pareiškėjo pateiktus klausimus teismas konstatavo, kad FNTT neturi teisės tikrinti mokesčių administratoriaus (šiuo atveju - Utenos apskrities mokesčių inspekcijos) surašytų administracinių teisės pažeidimų protokolų teisėtumo. Todėl FNTT pagrįstai ir teisėtai nenagrinėjo G. K. prašymų, susijusių su minėtų protokolų surašymo teisėtumu. Teismas nustatė, jog FNTT dėl L.Koženiausko veiksmų įteikiant pareiškėjui netinkamos formos šaukimą atvykti į FNTT Utenos apskrities skyrių, atliko tarnybinį patikrinimą, L.Koženiauską įspėjo, apie tai informuodama G. K..

Išanalizavęs skundžiamo FNTT sprendimo turinį, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas į G. K. pateiktus klausimus atsakė išsamiai, visus atsakymus pagrindė objektyviai nustatytais faktais ir teisės aktų nuostatomis.

Be to, teismas pažymėjo, kad nei skunde teismui, nei teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas, siekdamas tos skundžiamo FNTT sprendimo dalies, kuria atsakyta į jo 2007 m. rugpjūčio 9 d. pateiktus klausimus, panaikinimo, nenurodė, kaip pasikeistų tarp pareiškėjo ir atsakovo materialinis teisinis santykis teismui priėmus vienokį ar kitokį sprendimą, t.y. visiškai nepagrindė šių reikalavimų Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies prasme.

Dėl G. K. 2007 m. rugpjūčio 9 d. skunde formuluojamo reikalavimo panaikinti FNTT Utenos apskrities skyriaus pavedimą vykdyti pareiškėjo bei jo individualios įmonės tyrimą teismas nurodė, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 2 dalimi, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Teismas priėjo prie išvados , kad FNTT viršininko pavedimas 2007 m. liepos 31 d. atlikti Įmonės patikrinimą laikytinas ikiteisminio tyrimo procesiniais veiksmais ir nepriskirtinas viešajam administravimui (ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis), todėl pareiškėjo argumentus dėl minėto pavedimo teisėtumo bei pagrįstumo vertino kaip teisiškai nereikšmingus ir dėl jų iš esmės nepasisakė.

III.

Pareiškėjas G. K. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartojo faktines aplinkybes, kurias buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundą taip pat grindė šiais argumentais:

1. Nesutiko su teismo sprendimo argumentais, jog FNTT savo sprendimu į pareiškėjo pateiktus klausimus atsakė išsamiai, visus atsakymus pagrindė objektyviai nustatytais faktais ir teisės aktų nuostatomis, tačiau šio savo teiginio teismas nepagrindė. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų ir neatsakė į pareiškėjo keltus klausimus dėl tyrėjo L. Koženiausko dalyvavimo pagrindo Inspekcijai surašant administracinių teisės pažeidimų protokolus, taip pat dėl parašų ties jo pavarde šiuose protokoluose, neištyrė visų jo pateiktų įrodymų, šiuos jo reikalavimus atmetė vien formaliu pagrindu. Pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 109 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Remdamasis šiais argumentais apeliantas mano, kad pirmosios instancijos bylą išnagrinėjo šališkai.

2. Pagal Demokratinės ir teisinės valstybės Konstituciją ir įstatymus turėtų būti užtikrinama, kad asmuo nebūtų be pagrindo persekiojamas, kad nebūtų varžomas teisėtas jo verslas. Pasak apelianto, faktas, jog jis neįvykdė Inspekcijos nurodymų ir kreipėsi į teismą, negalėjo būti pagrindu FNTT pareigūnams trikdyti jo Įmonės veiklą ir jį persekioti. Teigia, kad dėl FNTT pareigūnų nepagrįstų ir neteisėtų veiksmų jis patyrė ir iki šiol patiria turtinę (vykdydamas FNTT pareigūnų reikalavimus gaišo laiką, patyrė transporto išlaidų, Įmonė negavo dalies pajamų, turėjo papildomų pašto ir mokesčio už pokalbius telefonų išlaidų) ir neturtinę žalą (emocinė įtampa dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, su jais susijęs bylinėjimasis).

3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialines ir procesines teisės normas, nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė nagrinėti jo skundo argumentus dėl 2007 m. liepos 31 d. FNTT Utenos apskrities skyriaus pavedimo Nr. 8-10/228 atlikti jo Įmonės patikrinimą neteisėtumo ir jo panaikinimo. Atsakovo veiksmai galėtų būti laikomi ikiteisminio tyrimo procesiniais veiksmais tik tuomet, jei jo (ar jo Įmonės) atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje. Tokie duomenys į nagrinėjamą bylą nepateikti. Apeliantas teigia, kad 2007 m. liepos 31 d. FNTT Utenos apskrities skyriaus pavedimo Nr. 8-10/228 surašymas ir tolimesni atsakovo veiksmai yra laikytini veiksmais viešojo administravimo srityje, todėl nagrinėtini administraciniame teisme. Pažymėjo, kad atmesdamas jo skundą, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kam jis turėtų skųsti tokius atsakovo veiksmus, kurie esą nenagrinėtini administraciniame teisme.

Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime išdėstė argumentus, kuriais grindžia nesutikimą su pareiškėjo apeliaciniu skundu:

1. Teismas pagrįstai nusprendė, kad FNTT pagrįstai nenagrinėjo Inspekcijos pareigūnų surašytų administracinių teisės pažeidimo protokolų Nr. 165448 ir Nr. 165449 teisėtumo. Todėl pareiškėjo skundą šioje dalyje teismas atmetė pagrįstai (Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnis, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 straipsnis, 225³ straipsnio 2 dalis).

2. Teismo sprendimas apelianto nurodytoje dalyje, kuria konstatuota, kad FNTT į pareiškėjo 2007 m. rugpjūčio 9 d. skundo klausimus atsakė išsamiai, visus atsakymus pagrindė objektyviai nustatytais faktais ir teisės aktų nuostatomis, priimtas teismui įvertinus skundžiamo sprendimo turinį bei visus su juo susijusius faktus bei aplinkybes, taip pat nepažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimų.

3. Dėl 2007 m. liepos 31 d. pavedimo Nr.8-10/228 pažymėjo, kad FNTT Utenos apskrities skyriaus pareigūnai pagrįstai ir teisėtai, t. y. esant objektyviems duomenims (faktinėms aplinkybėms) ir laikydamiesi įstatymų nustatytos tvarkos, pradėjo ir atlieka G. K. individualiosios įmonės patikrinimą, šiais savo veiksmais galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nepažeidžia ( FNTT įstatymo 7 straipsnio 1 punktas, 11 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas pateikė įrodymus (2009 m. vasario 26 d. patikrinimo aktą Nr.228-2A ir 2009 m. kovo 2 d. tarnybinį pranešimą Nr.4-10/18-72), iš kurių matyti, kad pagal 2007 m. liepos 31 d. pavedimą Nr.8-10/228 pradėtas patikrinimas 2009 m. vasario 26 d. buvo užbaigtas (b.l.144-149).

Motyvuojamoji dalis

k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl atsakovo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. 25/05-4-2037, priimto išnagrinėjus pareiškėjo 2007 m. rugpjūčio 9 d. skundą, pagrįstumo bei teisėtumo.

Skundžiamą sprendimą atsakovas priėmė vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimą, kuriuo atsakovo 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimas Nr.25/12-3-3872, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2007 m. rugpjūčio 9 d. skundą, buvo pripažintas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų individualaus administracinio akto reikalavimų, todėl panaikintas įpareigojant atsakovą išnagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo bei priimti sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimas Nr.25/12-3-3872 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos paskirtį, tarnybos uždavinius ir funkcijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymas. Aptariamas įstatymas nustato, kad FNTT yra valstybės teisėsaugos institucija, kurios paskirtis - vykdyti nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų finansų sistemai ir su jais susijusių nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų atskleidimą bei tyrimą, taip pat prevenciją (FNTT įstatymo 2,6,7 straipsniai). FNTT įstatymo 7 straipsnio 13 punkte nurodyta, kad FNTT vykdo ir kitas įstatymų numatytas funkcijas. Iš Tarnybos funkcijų apimties, taip pat Tarnybos pareigūnams suteiktų teisių turinio (FNTT įstatymo 7,11 straipsniai) spręstina, kad FNTT atitinkamais įstatymu nustatytais atvejais veikia ne kaip ikiteisminio tyrimo institucija, o kaip viešojo administravimo subjektas, kurio sąvoka apibrėžta Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje.

Atsakovui priimant skundžiamą sprendimą galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnis nustatė, jog šis įstatymas nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą. Aptariamo įstatymo trečiojo skirsnio (Administracinė procedūra) nuostatos Valstybės kontrolei, Seimo kontrolieriams, Vyriausybės atstovams apskrityse, kitiems viešojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal atskiruose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytą tvarką, taikomos tiek, kiek jų veiklos priimant sprendimus dėl prašymų ar skundų nenustato jų veiklą reglamentuojantys įstatymai ar kiti teisės aktai (Viešojo administravimo įstatymo 41 straipsnis). FNTT veiklą reglamentuojantis FNTT įstatymas skundų nagrinėjimo tvarkos neaptaria. Šiame įstatyme aptarta tik bendrieji FNTT veiklos kontrolės principai. FNTT įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Tarnybos atliekamą ikiteisminį tyrimą įstatymų nustatyta tvarka organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Todėl sprendžiant, ar skundas dėl FNTT atitinkamų veiksmų ar sprendimų gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytas Tarnybos veiklos pobūdis atliekant atitinkamą veiksmą ar priimant sprendimą (ikiteisminio tyrimo institucijos procesinė veikla, susijusi su bylos tyrimu, ar viešasis administravimas).

Skundai dėl FNTT pareigūnų procesinių veiksmų ir procesinių sprendimų, priimtų atliekant ikiteisminį tyrimą nagrinėjami Baudžiamojo proceso kodekso bei Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino įstatymą, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirta tirti ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su bylos tyrimu (ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Baudžiamojo proceso kodekso prasme FNTT veiksmai laikytini ikiteisminio tyrimo procesiniais veiksmais nuo to momento, kai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje minėtame Kodekse nustatyta tvarka, t.y. prokurorui, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovui ar šio įgaliotam asmeniui priėmus sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą ir užregistravus nustatyta tvarka (BPK 166 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas FNTT 2007 m. liepos 31 d. pavedimą Nr.8-10/228 ikiteisminio tyrimo (procesiniam) veiksmui priskyrė nepagrįstai, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, aptariamu laikotarpiu ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo ar jo Įmonės (mokesčių mokėtojų) veikų, susijusių su galimais nusikaltimais finansų sistemai, Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka nebuvo pradėtas ir nebuvo atliekamas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog 2007 m. liepos 31 d. pavedimas Nr.8-10/228 yra ikiteisminio tyrimo procesinis veiksmas, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, jog ši pirmosios instancijos teismo nuomonė teismo priimto sprendimo teisėtumui esminės įtakos neturėjo, teismas iš esmės bylą išsprendė teisingai. Aptariamas argumentas yra tik vienas iš motyvų, kuriuo remdamasis teismas atmetė pareiškėjo byloje pareikštą reikalavimą dėl atsakovo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. 25/05-4-2037 panaikinimo, kiti teismo argumentai yra pagrįsti ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su jais sutinka. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad aptarta aplinkybė šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas 2007 m. rugpjūčio 9 d. skundu FNTT prašė panaikinti 2007 m. liepos 31 d. pavedimą Nr.8-10/228 atlikti Įmonės patikrinimą; įvertinti FNTT tyrėjo L.Koženiausko veiksmus, susijusius su šiuo patikrinimu (šaukimo išrašymą pažeidžiant įstatymų reikalavimus), taip pat atsakyti į pareiškėjo pateiktus klausimus dėl minėto pareigūno dalyvavimo Inspekcijai surašant pareiškėjui 2007 m. liepos 21 d. administracinės teisės pažeidimo protokolus Nr.165448 ir Nr. 165449.

FNNT, veikdama kaip viešojo administravimo subjektas ir priimdama atitinkamus sprendimus, taip pat nagrinėdama savo kompetencijos ribose skundus, turi vadovautis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas 2008 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr.25/05-4-2037 savo kompetencijos ribose išsamiai ištyrė ir įvertino pareiškėjo skunde nurodytus FNTT pareigūno L.Koženiausko veiksmus, atsakė į visus pareiškėjo skunde pateiktus klausimus dėl šio pareigūno veiksmų. Skundžiamas sprendimas Nr. 25/05-4-2037 pagrįstas nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų pareiškėjo keltų klausimų dėl tyrėjo L. Koženiausko dalyvavimo Inspekcijai surašant pareiškėjui administracinių teisės pažeidimų protokolus Nr.165448 ir Nr. 165449, taip pat dėl šio pareigūno parašų ties jo pavarde šiuose protokoluose atitikties jo parašams kituose dokumentuose, neištyrė visų jo pateiktų įrodymų, šiuos jo reikalavimus atmetė vien formaliu pagrindu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje pagal jam suteiktą kompetenciją (ABTĮ 3,15 straipsnio 1-9,11-13 punktai), taip pat nagrinėja skundus dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose (ABTĮ 15 straipsnio 10 punktas, 122-124 straipsniai). Administracinė byla (ginčo) ir administracinio teisės pažeidimo byla yra skirtingos teisenos. Administracinėje (ginčo) byloje teismas negali nagrinėti tokių klausimų, kurių nagrinėjimas įstatymų nustatyta tvarka priskirtas administracinių teisės pažeidimo bylų teisenai. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra administracinio teisės pažeidimo bylos procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinio teisės pažeidimo bylos teisena (ATPK 259,260 straipsniai). Vertinti administracinio teisės pažeidimo protokolą gali tik administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjanti institucija (ATPK 280 straipsnio 2 punktas) bei šioje byloje priimto nutarimo, jei jis buvo apskųstas, pagrįstumą bei teisėtumą tikrinantis teismas (ATPK 297 straipsnis, ABTĮ 122-124,144 straipsniai). Inspekcijai surašius administracinių teisės pažeidimo protokolus Nr.165448 ir Nr. 165449 administracinių teisės pažeidimų bylų teisena pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėta dėl ATPK 172³ straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų. Šių bylų nagrinėjimas priskirtas bendrosios rajonų (miestų) kompetencijos teismams (ATPK 224 straipsnis). Įstatymų nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo administracinio teisės pažeidimo bylų teisenos procese galimai pažeistas savo teises gali ginti ATPK 291,292,293 straipsniuose nustatyta tvarka, t.y. apskųsdamas administracinio teisės pažeidimo byloje priimtą nutarimą teismui. Nagrinėjant šia tvarka pateiktą skundą yra vertinamas ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo pagrįstumas, jo atitiktis įstatymo nustatytiems turinio reikalavimas. Todėl pareiškėjui pasirinkus tinkamą galimai pažeistų savo teisių gynimo būdą visos jo pastabos ir pretenzijos dėl minimų administracinių teisės pažeidimo protokolų galėjo būti reiškiamos apskundžiant teismo, nagrinėjusio administracinių teisės pažeidimų bylas, priimtus nutarimus. Dėl aptartų priežasčių pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę (ginčo) bylą (taip yra nagrinėjamu atveju) neturėjo vertinti pareiškėjo nurodytų administracinio teisės pažeidimo protokolų surašymo aplinkybių. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad FNTT dėl administracinių teisės pažeidimų protokolų taip pat negalėjo pateikti savo vertinimo, o 2008 m. balandžio 18 d. sprendime Nr. 25/05-4-2037 atsakė pareiškėjui į jo pateiktą klausimą dėl L.Koženiausko parašų šiuose protokoluos. Remdamasi šiais argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo nurodytų administracinio teisės pažeidimo protokolų turėjo atlikti atitinkamą įrodymų tyrimą bei vertinimą, atmeta kaip nepagrįstus.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, administracinių teisės pažeidimo bylose, kuriose teisena buvo pradėta Inspekcijai surašius pareiškėjui administracinių teisės pažeidimų protokolus Nr.165448 ir Nr. 165449, yra priimti ir įsiteisėję apeliacinės instancijos teismo galutiniai sprendimai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartimi (teisena pradėta protokolu Nr. 165449) panaikintas Zarasų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutarimas ir administracinio teisės pažeidimo byla G. K. atžvilgiu nutraukta remiantis ATPK 250 straipsnio 7 punktu, kadangi teismas nustatė, jog yra pasibaigę ATPK 35 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai (Administracinė byla Nr. N502-591/2008). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartimi (teisena pradėta protokolu Nr.165448) Zarasų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nutarimas, kuriuo G. K. pripažintas kaltu pagal ATPK 172³ str. ir nubaustas 1000 Lt bauda, paliktas nepakeistas (Administracinė byla Nr.N575-843/2008). Minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas naudojosi ATPK 291 straipsnyje numatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teise apskųsti nutarimus, kuriais jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose teisena buvo pradėta remiantis jo minimais administracinio teisės pažeidimo protokolais.

Įstatymų leidėjas FNTT įstatymu pavedė FNTT funkciją įstatymų nustatyta tvarka atskleisti ir tirti veikas, susijusias su teisės pažeidimais finansų sistemai, taip pat suteikė įgaliojimus, užtikrinančius pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, tarp jų – įgaliojimus tikrinti fizinių ir juridinių asmenų ūkinę finansinę veiklą, gauti tikrinimui reikalingus dokumentus (FNTT įstatymo 2 straipsnis, 7 straipsnio 1, 4 punktai, 11 straipsnio 1 dalies 1,2,3 punktai). Todėl FNTT teritorinio skyriaus vadovo 2007 m. liepos 31 d. pavedimas jam pavaldžiam pareigūnui patikrinti G. K. individualią įmonę (mokesčių mokėtoją) yra duotas neviršijant įstatymu nustatytos kompetencijos. Teisėjų kolegijos vertinimu šio pavedimo turinys nėra pakankamai išsamus ir aiškus (nenurodytas Įmonės tikrinimo laikotarpis), tačiau pareiškėjas šiuo aspektu atsakovui nesiskundė. Atsakovas 2008 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 25/05-4-2037 pareiškėjo 2007 m. rugpjūčio 9 d. skundo dalį 2007 m. liepos 31 d. pavedimo Nr.8-10/228 išsprendė pagal savo kompetenciją, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų, sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Iš atsakovo pateiktų apeliacinės instancijos teismui įrodymų nustatyta (b.l.147-149), kad pagal 2007 m. liepos 31 d. pavedimą Nr.8-10/228 pradėtas Įmonės patikrinimas yra baigtas (2009 m. vasario 26 d. patikrinimo aktas Nr.228-2A). Todėl FNTT 2008 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. 25/05-4-2037 dalies dėl pavedimo tikrinti panaikinimas ir atitinkamų įpareigojimų atsakovui dėl šio pavedimo nustatymas nagrinėjamoje teisinėje situacijoje netektų teisinės prasmės net ir tuo atveju, jei būtų nustatytas pagrindas jį panaikinti, kadangi baigus patikrinimą atitinkamas teisines pasekmes sukelia (jei sukelia) patikrinimo aktas. Toks pagrindas byloje nenustatytas.

Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl pareiškėjo galimai patirtos turtinės ir/ar neturtinės žalos, kurią pareiškėjas sieja su Įmonės patikrinimais, yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas reikalavimo dėl žalos pirmosios instancijos teisme nepareiškė. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 130 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamoje situacijoje ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), administraciniame teisme gali būti keliamas Administracinių bylų teisenos įstatymu nustatyta tvarka (ABTĮ 22-24 straipsniai).

Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.