- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-31
- Bylos Nr.
- N-756-3046-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas
- Kategorijos
- 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto, Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. nutarimo J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Jurbarko rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus tyrėjas 2008 m. birželio 10 d. surašė J. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2008 m. gegužės 29 d. Vilniškių kaime, Jurbarko rajone, J. K. traktoriumi vežė mėšlą į mėšlidę, kuri jam nepriklauso. J. K. veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinė komisija prie Jurbarko rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Administracinė komisija) 2008 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. T10-13 J. K. už ATPK 188 straipsnyje numatytą pažeidimą skyrė įspėjimą.
Šalies argumentai
J. K. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Administracinės komisijos 2008 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. T10-13 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. J. K. skunde nurodė, kad mėšlide naudojasi nuo 2001 m. gegužės 21 d., kai pagal turto pardavimo iš varžytynių aktą įsigijo 200 vietų karvidę. Mėšlidė yra jo įsigytos karvidės priklausinys. Veždamas mėšlą į mėšlidę jis jokių S. D. teisių nepažeidė. S. D. mėšlide niekada nesinaudojo, jokių nuosavybės teises į šį statinį patvirtinančių dokumentų nepateikė.
Nukentėjusioji S. D. prašė atmesti J. K. skundą. S. D. nurodė, kad J. K. iš varžytynių įsigijo tik karvidę. Jokių karvidės priklausinių jo vardu nėra įregistruota. Jis niekada nesinaudojo mėšlide ir jos neprižiūrėjo. S. D. taip pat nurodė, kad likviduojama Žindaičių žemės ūkio bendrovė mėšlidę ir kraikų stoginę 2003 metais perleido jai. Ji šį statinį valdo, juo naudojasi ir jį prižiūri daugiau nei penkeri metai. Nuo to laiko, kai ji kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės į ginčo turtą pripažinimo (t. y. nuo 2007 m.) J. K. nuolat trukdo jai naudotis mėšlide. Ji 2008 m. balandžio 28 d. kreipėsi į Jurbarko rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl valdymo fakto į mėšlidę nustatymo. Apie šią civilinę bylą J. K. 2008 m. gegužės 29 d. buvo žinoma. Tačiau jis pažeisdamas jos, kaip sąžiningos ginčo turto valdytojos, teises ir teisėtus interesus, 2008 m. gegužės 29 d. savavališkai vežė mėšlą į jos valdomą mėšlidę. S. D. nuomone, J. K. pagrįstai buvo nubaustas už savavaldžiavimą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 16 d. nutarimu J. K. skundą patenkino – panaikino Administracinės komisijos 2008 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. T10-13 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teismas nutarime nurodė, kad ATPK 188 straipsnyje savavaldžiavimas apibrėžiamas kaip savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečiams ar įmonėms, organizacijoms. Administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas įstatymas, kurio nuostatų nesilaikė J. K. . Byloje nustatyta, kad J. K. 2001 m. gegužės 21 d. turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu įsigijo nuosavybės teisę į 1972 metų statybos karvidę, esančią Vilniškių kaime. Jurbarko rajone, priklausiusią Žindaičių žemės ūkio bendrovei (b. l. 20). J. K. nuosavybės teisė į karvidę įregistruota Nekilnojamojo turto registre (b. l. 96). J. K. ūkis įregistruotas nuo 1998 m. vasario 10 d. J. K. turi leidimą naudotis laisva valstybine žemės ūkio paskirties žeme Vilniškių kaime. Jis 200 vietų karvidėje laiko gyvulius, verčiasi pienininkyste (b. l. 21-23, 59, 105, 107, 108-110). Teismui nepateikta duomenų, kad mėšlidė Nekilnojamojo turto registre yra registruota kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas. Tačiau tai nepaneigia J. K. nurodytos aplinkybės, kad minėtas statinys yra karvidės priklausinys. Tai, kad karvidė pagal savo paskirtį negali funkcionuoti be mėšlidės, yra visiems žinoma ir įrodinėjimo nereikalaujanti aplinkybė. J. D. nepateikė įrodymų, kad nuosavybės teise valdo ginčo pastatą. Viešajame registre nėra įregistruota jos teisė valdyti šį pastatą. Minėto pastato inventorizavimas nėra jo teisinės registracijos patvirtinimas (b. l. 48, 50). Teismui nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių S. D. nurodytas aplinkybes, kad ji mėšlidę suremontavo ir apdraudė. Tai, kad 2008 m. balandžio 28 d. S. D. kreipėsi į teismą dėl valdymo fakto į ginčo statinį patvirtinimo (b. l. 52), nesudarė pagrindo J. K. nesinaudoti mėšlide. Teismo 2008 m. birželio 4 d. nutartis, draudžianti J. K. vežti mėšlą į mėšlidę, buvo priimta jau po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, o teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis, kuria buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė, t. y. uždrausta viešame registre registruoti nuosavybės teises į ginčo pastatą (b. l. 8, 92-93) neatėmė teisės J. K. šiuo statiniu naudotis. Teismas konstatavo, kad byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, jog J. K. padarė ATPK 188 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
III.
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji S. D. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. nutarimą ir J. K. skundą atmesti. S. D. nuomone, teismas nagrinėjamu atveju netinkamai išaiškino faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialines teises normas, reglamentuojančias pagrindinius daiktus ir jų priklausinius, neobjektyviai įvertino įrodymus, pažeidė teisingumo ir protingumo principus. S. D. nurodo, kad ji ginčo turtą valdo, jį prižiūri ir juo naudojasi kaip savo jau daugiau kaip penkeri metai. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.34 ir 4.35 straipsniais, jos, kaip sąžiningo valdytojo, teisės turi būti ginamos. J. K. pripažino, jog žinojo, kad ji yra pateikusi teismui pareiškimą dėl valdymo fakto patvirtinimo, tačiau savavališkai (neturėdamas jos sutikimo), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamą teisę. Tą aplinkybę, kad ji valdo ginčo statinį, netiesiogiai patvirtina tai, kad ji šį turtą inventorizavo dar 2006 metais. Tai, kad ji šį turtą prižiūri ir juo naudojasi, matyti iš Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 22 d. sprendimo, kuriame išdėstyti posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai. S. D. nuomone, teismo padaryta išvada, kad byloje nėra paneigta J. K. nurodyta aplinkybė, jog mėšlidė yra karvidės priklausinys, prieštarauja rašytiniams įrodymams. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (turto pardavimo iš varžytynių aktas, VĮ Registrų centro pažymėjimas) patvirtina, kad J. K. varžytynių metu įsigijo karvidę be priklausinių. Registrų centro išduotas pažymėjimas taip pat patvirtina, kad jokių karvidės priklausinių nėra įregistruota. Tačiau teismas ignoravo šiuos įrodymus. S. D. pažymi, kad ta aplinkybė, jog pagal galiojančius įstatymus asmuo, auginantis gyvulius, privalo įsirengti mėšlidę, savaime nesudaro pagrindo preziumuoti, kad jos valdoma mėšlidė yra karvidės priklausinys.
Atsiliepimas
J. K. su S. D. apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime į S. D. apeliacinį skundą J. K. nurodo, kad jis kreipėsi į Jurbarko rajono apylinkės teismą dėl nuosavybės teisės pripažinimo į mėšlidę ir kraikų stoginę 2008 m. kovo 5 d. S. D. kreipėsi į Jurbarko apylinkės teismą dėl valdymo fakto nustatymo į tuos pačius pastatus tik 2008 m. balandžio 28 d. S. D. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji įsigijo mėšlidę. J. K. nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 22 d. sprendimo aprašomąja dalimi, nes joje nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės. Iš buvusių žemės ūkio bendrovės vadovų J. G. ir K. S. parodymų ir archyvinės medžiagos matyti, kad mėšlidė buvo bendrovės balanse kaip karvidės priklausinys. Atskirai šis pastatas inventorizuotas nebuvo. Todėl laikytina, kad jie buvo parduoti kartu su pagrindiniu pastatu – karvide. J. K. pažymi, kad kelias į mėšlidę nuo D. sodybos pusės yra užblokuotas. J. K. nuomone, ši aplinkybė patvirtina, kad S. D. neveža mėšlo į mėšlidę. J. K. taip pat pažymi, kad S. D. atstovė siekė suklaidinti Kauno apygardos administracinį teismą pateikdama durpinės nuotraukas kaip mėšlidės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 188 straipsnyje, numatančiame atsakomybę už savavaldžiavimą, nustatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 100 iki 200 litų ir baudą pareigūnams – nuo 200 iki 500 litų.
Administracinė nuobauda pagal ATPK 188 straipsnį skirta J. K. už tai, kad 2008 m. gegužės 29 d. Vilniškių kaime, Jurbarko rajone, J. K. traktoriumi vežė mėšlą į mėšlidę, kuri, kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, jam nepriklauso. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo pradėta pagal Jurbarko rajono policijos komisariatui paduotą S. D. pareiškimą. S. D. teigimu, teisė naudotis anksčiau nurodyta mėšlide priklauso jai kaip sąžiningam valdytojui. Tuo tarpu, J. K. teigimu, jis teisėtai naudojasi šia mėšlide kaip jam nuosavybės teise priklausančios karvidės priklausiniu, o S. D. nuosavybės teisių į mėšlidę neturi ir niekada ja nesinaudojo.
Byloje esanti turto pardavimo iš varžytynių akto kopija ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 2001 m. gegužės 21 d. pardavimo iš varžytynių akto pagrindu J. K. įsigijo nuosavybėn iš Žindaičių žemės ūkio bendrovės karvidę, esančią Vilniškių kaime, Jurbarko rajone (b. l. 20, 96). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad J. K. yra ūkininkas, verčiasi pienininkyste (b. l. 21, 23, 105, 107).
S. D. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos nuosavybės teisę į nurodytą mėšlidę. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad S. D. naudojasi (ar naudojosi) šia mėšlide. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. D. kreipėsi į Jurbarko rajono apylinkės teismą su pareiškimu prašydama nustatyti nuosavybės teisės į Vilniškių kaime, Jurbarko rajone, esančią mėšlidę įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2007 m. gegužės 22 d. sprendimu patenkino S. D. pareiškimą (b. l. 68-69). Tačiau Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 4 d. sprendimu (sprendimas yra įsiteisėjęs) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 22 d. sprendimas buvo panaikintas, o S. D. pareiškimas atmestas (b. l. 65-67). Iš bylos medžiagos matyti, kad J. K. taip pat kreipėsi į Jurbarko rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl nuosavybės teisių į minėtą mėšlidę pripažinimo. Pastarojoje civilinėje byloje Jurbarko rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 20 d. nutartimi patenkino S. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė viešame registre registruoti tiek J. K. , tiek S. D. nuosavybės teises į mėšlidę. Pažymėtina, kad šia teismo nutartimi J. K. nebuvo uždrausta naudotis šiuo statiniu (b. l. 92-93). Be to, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartimi (b. l. 103-104). Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 4 d. nutartimi buvo patenkintas S. D. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – J. K. buvo uždrausta vežti mėšlą į mėšlidę, esančią Vilniškių kaime, Jurbarko rajone. Pažymėtina, kad ši Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartis buvo priimta jau po 2008 m. gegužės 29 d. Be to, nutarties dalis, kuria J. K. buvo uždrausta vežti mėšlą į minėtą mėšlidę, buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi (b. l. 101-102).
Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą pažeidimo dieną, t. y. 2008 m. gegužės 29 d., nebuvo jokios galiojančios teismo nutarties, draudžiančios J. K. vežti mėšlą į mėšlidę, kurią jis laikė savo nuosavybės teise turimos karvidės, esančios Vilniškių kaime, Jurbarko rajone, priklausiniu. Byloje nėra jokių duomenų, kad tarp J. K. ir S. D. kilęs civilinio pobūdžio ginčas dėl nuosavybės teisių į minėtą mėšlidę ir jos valdymo buvo įstatymų nustatyta tvarka išspręstas iki nurodytos datos. Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai dėl pažeidimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltumo nekyla jokių pagrįstų abejonių. Nagrinėjamu atveju nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą dėl J. K. kaltės padarius ATPK 188 straipsnyje numatytą pažeidimą. Todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Administracinės komisijos prie Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. T10-13, kuriuo J. K. skirta administracinė nuobauda už savavaliavimą, ir pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
S. D. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.