Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos R. S. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2YT-1733-959/2016, pagal pareiškėjų R. S. ir V. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“ .

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai pareiškė prašymą nutraukti jų santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, kad iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. S.. Iš ankstesnės santuokos R. S. turi sūnų E. A., gim. (duomenys neskelbtini). Santuoka faktiškai yra iširusi nes apie metus laiko nebeveda bendro ūkio, gyvena atskirai. Tarp jų nieko bendro nebeliko. Mano, kad santuokiniai ryšiai yra nutrūkę galutinai, nebeliko nieko bendro, tolimesnis šeimos gyvenimas nebeįmanomas, išsaugoti šeimą nėra galimybės. Sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, susitarė dėl turto padalijimo, asmenine nuosavybe įgyto turto, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kreditorinių įsipareigojimų ir kitų klausimų. Po santuokos nutraukimo prašė palikti santuokines pavardes. Pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią prašė patvirtinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Joniškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino. Nusprendė nutraukti santuoką, sudarytą tarp sutuoktinių R. S. ir V. S. įregistruotą (duomenys neskelbtini). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Nusprendė po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti pavardes: S., S.. Patvirtino sutuoktinų R. S. ir V. S. pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria išsprendžiami klausimai dėl sutuoktinių pavardės, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo, bendravimo su vaikais tvarkos patvirtinimo. Pareiškėjai nurodo, kad sutartyje numatytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo būdas atitinka pareiškėjų tikrąją valią ir neprieštarauja jų interesams. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų prašymas nutraukti santuoką jų bendru sutikimu atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnio 1 dalyje, 3.53 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, tai yra, nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jie yra visiškai veiksnūs, nurodė priežastis, dėl kurių iširo santuoka. Teismas sprendė, kad įsitikinus, kad santuoka faktiškai iširusi, negalima tikėtis, kad jie vėl pradės kartu gyventi, todėl sutuoktinių santuoka nutrauktina jų bendru sutikimu.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėja R. S. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Prašymą dėl santuokos nutraukimo palikti nenagrinėtu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas šalių nekviesdamas į teismą nutraukė tarp sutuoktinių R. S. ir V. S. santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Patvirtino pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą ir priimdamas sprendimą, pažeidė CK 3.54 straipsnio 1 dalies imperatyvią normą ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau - CPK ) 540 straipsnio 3 dalies imperatyvią normą, nes nesiėmė priemonių sutuoktiniams sutaikyti CK 3.54 straipsnyje nustatyta tvarka.

Su pirmosios instancijos teismo sprendime įrašytomis sąlygomis nesutinka, nes jos įrašytos neteisingai, neatitinka jos valios, norų ir jos pageidavimų. Su tokiomis sąlygomis niekada nesutiko ir jei būtų jas perskaičiusi, niekada nebūtų pasirašiusi jokio dokumento, kuriame tokios sąlygos įvardintos. Kitos sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių įrašytos sąlygos yra priimtinos. Parašą sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė spaudžiama pareiškėjo V. S. ir jo apgauta. V. S. liepė jai pasirašyti sutartį ir prašymą nutraukti santuoką, tačiau nedavė paskaityti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sakė, kad jis viską suderino su advokatu.

Ji prašė, kad vaiką D. S., gimusį (duomenys neskelbtini), paliktų augti su ja, nes V. S. dirba užsienyje, (duomenys neskelbtini) taigoje kerta mišką, tvarko kirtavietes, ten ir gyvena kilnojamuose nameliuose ant ratų, ten nėra infrastruktūros. V. S. pažadėjo, kad jų vaikas gyvens su ja, o jis vaiką lankys tada, kai bus Lietuvoje. Tik gavusi teismo sprendimą, sužinojo, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko tėvu. Prieš šventes sutuoktinis sugrįžo, vaiką pasiėmė, išsivežė, nesako, kur vaiką laiko, klausė jo kada vaiką parveš, tačiau sutuoktinis apskritai jokios informacijos apie vaiką jai neteikia.

Nesutinka mokėti išlaikymą vaikui, nes nori, kad jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina. Taip pat bendravimo su vaiku tvarka yra nekonkreti.

Dėl dalintinos priekabos nesutinka, kad ji atitektų sutuoktiniui ir kad jai nebūtų sumokėta kompensacija, nes priekaba buvo pirkta ir mokami už ją šeimos pinigai, o ne asmeniniai V. S. pinigai. Dėl automobilio jei jis parduotas nori gauti piniginę kompensaciją. Kito kilnojamojo turto nepasidalino abipusiu susitarimu ir dėl to ji turi pretenzijų sutuoktiniui. Pas sutuoktinį liko visi namų apyvokos daiktai, jis neatidavė jai nei vieno baldo, jokių namų apyvokos daiktų. Baldai ir namų apyvokos daiktai buvo įgyti gyvenant santuokoje, todėl tai yra dalinimas turtas.

Pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą sprendimą.

Iš pareiškėjo V. S. atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nesant aiškios pareiškėjų valios nutraukti santuoką, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

CK 3.1 straipsnis numato, kad CK trečiosios knygos normos nustato bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises ir kt. CK 3.53 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.

CK 3.5 straipsnis numato, kad asmenys savo nuožiūra įgyvendina šeimos teises ir nevaržomai jomis naudojasi, taip pat ir teise į šeimos teisių gynybą. Teismui priimant sprendimą svarbu nustatyti, kad sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių abu aiškiai išreikštų valią nutraukti santuoką, kad sutarties sąlygos būtų nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtinta R. S. ir V. S. sutartis dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu nėra paremta laisva šalių valia. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, apeliantės nurodytas aplinkybes, kad ji pareiškimą dėl santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė įtakojama pareiškėjo, kad neskaitė pareiškimo turinio, o jame nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių bei pareiškėjos valios dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo, bendravimo su vaiku tvarkos, turto padalijimo ir kitų klausimų, kyla abejonių dėl pareiškėjos apsisprendimo santuoką nutraukti.

Apeliantė nurodė, kad vadovaujantis CK 3.54 straipsnio nuostatomis teismas įpareigojamas imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, tačiau pažeidė šias nuostatas. Iš pareiškimo teismui turinio matyti, kad pareiškėjai nurodė, kad jų santuoka iširusi, kad netikslinga skirti termino susitaikymui, kad prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Tačiau apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškimas neatitinka jos valios. Apeliacinio teismo vertinimu esant nurodytoms aplinkybėms teismas negali tvirtinti sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kai jos sąlygos neatitinka šalių valios, ir iš esmės CK 3.51–3.54 straipsnių nuostatų. Todėl apeliacinis skundas tenkintinas, panaikintinas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliktinas nenagrinėtas. ( CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Pažymėtina, kad pareiškimo palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio sutuoktiniams, išsiaiškinus tikrąją savo valią, pakartotinai kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl santuokos nutraukimo. Taip pat bet kuris sutuoktinis gali pareikšti ieškinį dėl santuokos nutraukimo ginčo teisena jei ginčas kyla vadovaujantis CK 3.55 – 3.60 straipsnio nuostatomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, priėmus sprendimą panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir palikti pareiškėjų pareiškimą nenagrinėtu plačiau dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teismas nepasisako.

Pažymėtina, kad R. S. sūnaus E. A. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina 2011 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6095-79/2011.

Byloje nepateikta duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjų R. S. ir V. S. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, palikti nenagrinėtą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjams.