- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-19
- Bylos Nr.
- 2S-737-431/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14361-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei A. K. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo, neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Atsakovė prašė taikyti laikinasias apsaugos priemones – uždrausti ieškovui trukdyti jai naudotis butu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovė nurodė, kad ieškovas paėmė iš dukterų šio buto raktus, kuriuos atsakovė ir dukterys nuolat turėjo, savavališkai, nesuderinęs su atsakove (sutuoktine), pakeitė buto spynas ir, ieškovo teigimu, išnuomavo butą tretiesiems asmenims. Dukterų mokykla yra šalia minimo buto, po pamokų jos praleidžia šiame bute didesnę popamokinės veikos dalį, todėl ieškovo veiksmai pažeidžia atsakovės ir dukterų teises.
Šalies argumentai
Ieškovas nesutiko su prašymu, kadangi jis su atsakove kartu negyvena nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio, beveik visą santuoje įgytą turtą šalys pasidalijo 2010-05-20 Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi Nr.RJ-1495. Ieškovas paliko bendrus šeimos namus (duomenys neskelbtini), ir išėjo vienas gyventi bute, (duomenys neskelbtini), kuris tarp sutuoktinių nebuvo padalintas. Gyveno nurodytame bute iki 2013-09-16, vienas mokėjo kreditą SEB bankui, paimtą šiam butui įsigyti (vidutinė įmoka bankui kas mėnesį yra apie 2000 Lt), rūpinosi šiuo butu, mokėjo mokesčius. Buto išlaikymo kaina ieškovui buvo perdidelė, tačiau atsakovė nedavė sutikimo butą parduoti, todėl butas buvo išnuomotas tretiesiems asmenims, o gautas nuomos mokestis naudojamas kreditui grąžinti. Atsakovė tai žinojo, buvo davusi žodinį sutikimą. Butą perdavus naudotis tretiesiems asmenims, spynos buvo pakeistos dėl saugumo. Atsakovė pagal nuomos sutartį turi teisę esant reikalui ir įspėjusi nuomininkus per ieškovą, butą apžiūrėti. Atsakovė minimu butu visiškai nesinaudoja nuo 2010 m. ir tikrai nėra besąlyginės būtinybės šiuo butu naudotis dukroms. Taikius atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, atsirastų nuostoliai, tektų nutraukti nuomos sutartį, mokėti netesybas, išlaikyti butą, kuris yra išlaikomas iš nuomos mokesčio, tokios priemonės būtų neadekvačios.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas pažymėjo, jog tik išsprendus bylą bus padalintas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas, o taip pat ir ginčo butas. Atsakovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – ieškovo įpareigojimas nekliudyti atsakovei naudotis ginčo butu būtų neproporcinga. Abu sutuoktiniai nurodo, kad atsakovės ir vaikų gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu deklaruota atsakovės ir vaikų gyvenamoji vieta. Byloje esančioje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje ir buities tyrimo aktuose nurodoma, kad šalių dukros gyvena 4 kambarių bute (duomenys neskelbtini), su motina, vaikams sudarytos labai geros gyvenimo, mokymosi, ugdymo sąlygos. Vaikų santykiai su abiem tėvais yra geri, abi mergaitės nurodė, kad su tėčiu dažnai bendrauja ir toliau nori bendrauti be apribojimų. Abi ginčo šalys turi gyvenamą vietą. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra reiškiamas turint tikslą naudoti butą, kaip gyvenamąjį būstą. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, rodančių jos būtinybę iki byla bus išnagrinėta teisme naudotis ginčo butu. Nustatęs, jog šalių vaikai turi gyvenamąją vietą, kurioje sudarytos puikios sąlygos gyventi ir mokytis, teismas padarė išvadą, jog mergaičių poreikis dalį laiko po pamokų praleisti ne jų gyvenamoje vietoje, o kitame bute nėra neišvengiamai būtinas. Butas yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str.), juo sutuoktiniai turi naudotis, jį valdyti ir juo disponuoti bendru sutarimu (CK 3.92 str. 1 d.). Atsakovė nenurodo, kad butą jai kliudoma apžiūrėti, ieškovas šią atsakovės teisę pripažįsta. Byloje nėra duomenų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių iki bylos išnagrinėjimo teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas, ar netgi tapti neįmanomu, o taip pat, kad bylos nagrinėjimo metu yra grėsmė atsakovės ir šalių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams apsauga (CPK 178 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti ieškovui trukdyti atsakovei naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini).
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturi vertinti 2010-05-20 Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties Nr. RJ-1494 sąlygų, kadangi dėl šia sutartimi padalinto turto negali būti jokio ginčo. Vienintelis dalintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis nekilnojamasis turtas yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Negalima sutikti su teismo išvada, kad sutuoktinių santykiai yra konfliktiški. Šalių santykiuose tvyro įtampa, kuri tik didėja, teismui priėmus skundžiamą nutartį. Ieškovas buvo pranešęs, kad nuomos ginčo butą, pažadėjo atsiųsti nuomos sutartį, perduoti raktus, tačiau to iki šiol nepadarė. Atsakovė iki šiol neturi duomenų, ar butas yra iš tikrųjų išnuomotas. Todėl, ieškovui pažeidus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto valdymą bei naudojimą, teismas turėjo apginti pažeistas atsakovės teises ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Teismas, nurodydamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcingas, paneigė atsakovės kaip nekilnojamojo turto savininkės (bendraturtės) interesus, nes CK 4.37 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų valdyti, naudoti nuosavybės objektą ir juo disponuoti. Šiuo metu atsakovės teisės į butą yra absoliučiai ir be pagrindo apribotos, ieškovui vienasmeniškai nusprendus paimti buto raktus, pakeisti įėjimo į butą durų užraktus ir butą išnuomoti. Butas buvo įsigytas tam, kad juo turėtų naudotis sutuoktinių vaikai: jaunesnės dukterys turėtų kur praleisti laiką po pamokų iki užklasinės veiklos užsiėmimų, o vyresnioji turėtų kur apsistoti, grįžusi iš užsienio. Ieškovui išnuomojus butą nukenčia sutuoktinių vaikų interesai, kadangi ieškovas būdu pakeitė vaikų kasdienybę, sukeldamas nepilnametėms psichologinį šoką. Atsakovė niekada nebuvo neigiamai nusiteikusi prieš buto nuomojimą, tačiau ji turinti taip pat būti informuota apie buto nuomininkus ir gauti ½ dalį nuomos mokesčio.
Šalies argumentai
Atsiliepimo į atsakovės A. K. atskirąjį skundą ieškovas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti ieškovui trukdyti atsakovei naudotis nuosavybės teise prilausančiu butu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-16 nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors kitos bylos šalies veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atskirasis skundas yra pateiktas santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės byloje. Lietuvos Respublikos CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas papildomai suteikia teismui teisę, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu. Taigi, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose, turi papildomai atsižvelgti, ar laikinai nesureguliavus situacijos, bylos nagrinėjimo metu šalies ar kitų suinteresuotų asmenų (pavyzdžiui, nepilnamečių vaikų) teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovei, turtui yra įregistruota hipoteka (b.l. 12-13). Ieškovas prašo butą pripažinti jo asmenine nuosavybe ir nustatyti, kad jam tenka pareiga vykdyti kredito grąžinimą AB SEB bankui (b.l. 9-11). Atsakovė reikalauja pripažinti ½ dalį minėto buto jos asmenine nuosavybe ir pareigą grąžinti kreditą – solidariąja sutuoktinių prievole (b.l.43-44). Taigi, butas, kuriuo, kaip nurodo atsakovė, ieškovas trukdo naudotis sutuoktinei ir nepilnamečiams vaikams, pakeisdamas durų spynas ir išnuomodamas tretiesiems asmenims, yra ginčo objektas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje pagrįstai buvo paminėtos 2010-05-20 Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties sąlygos, kadangi pirmos instancijos teismas siekė išsiaiškinti, ar ieškovo veiksmai nepažeidžia atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų teisės į gyvenamąjį būstą. Nutartyje nebuvo sprendžiama šio turto dalinimo galimybė, bet tik aptariamas faktiškai šalių valdomo nekilnojamojo turto kiekis. Pirmos instancijos teismas Sutuoktinių turto pasidalijimo sąlygas vertino visų kitų nutartyje paminėtų duomenų, tarp jų ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvados ir buities tyrimo aktų, kontekste, todėl pagrįstai nustatė, kad tiek atsakovė, tiek šalių nepilnamečiai vaikai turi gyvenamąjį būstą, kuris tenkina visus jų būtinus poreikius, jų finansiniai ir kiti interesai yra tinkamai užtikrinti.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat ieškovei išaiškina, kad skudžiamoje nutartyje nebuvo vertinama ar paneigiama atsakovės teisė valdyti, naudoti ar disponuoti ginčo butu. Pirmos instancijos teismas siekė išsiaiškinti, ar nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai atsakovei palankaus priimto teismo sprendimo vykdymas nepasunkės ar pasidarys neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad buto išnuomojimo aplinkybė nesudaro jokių kliūčių, pirmos instancijos teismui pripažinus šio buto ½ dalį atsakovės asmenine nuosavybe, jai perimti nekilnojamąjį turtą ir įgyvendinti nuosavybės teises į jį savo nuožiūra, taip pat reikalauti jai priklausančios nuomos mokesčio dalies. Be to, pirmos instancijos teismas tinkamai pastebėjo, jog atsakovė nenurodė, kad jai būtų kliudoma apžiūrėti butą, pats ieškovas atsiliepime šią atsakovės teisę pripažino. Taigi, atsakovė neįrodė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių iki bylos išnagrinėjimo teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas, ar tapti neįmanomu, o taip pat, kad bylos nagrinėjimo metu kyla grėsmė atsakovės ir šalių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.