Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarimo I. L. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. L. administracinėn atsakomybėn buvo traukiama už tai, kad 2012-11-09 apie 22.40 val., dirbdama barmene „X“ bare, adresu (duomenys neskelbtini), pardavė vieną 0,7 l talpos butelį brendžio „Grand Cavalier“ išsinešimui.

Apeliaciniu skundu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas prašo Kauno apylinkės teismo 2013-01-18 nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Skunde nurodo, kad administracinei atsakomybei pagal ATPK 164 str. 3 d. atsirasti pakanka to, kad alkoholiniai gėrimai nebuvo suvartoti vietoje, nors ir buvo parduoti atidarytoje pakuotėje. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė, kad nuo pat pradžių buvo aišku, jog D. Ž., kuris į barą atvyko automobiliu ir labai skubėdamas nusipirko butelį brendžio „Grand Cavalier“, visiškai nebuvo nusiteikęs jį suvartoti vietoje, be to, esant vienam bare suvartoti 0,7 l 38 laipsnių stiprumo alkoholinį gėrimą yra neįmanoma. Pats D. Ž. nurodė, kad į barą atvažiavo automobiliu, kurį vairavo pats. Užėjęs į barą nusipirko butelį brendžio, už kurį sumokėjo, barmenė butelį atsuko, padavė plastikinį stikliuką, pasiūlė prisėsti prie stalo. Teismas, vertindamas įrodymus, neteisingai konstatavo, kad šiuo atveju ne barmenė I. L., o pirkėjas D. Ž. nepakluso įstatymo reikalavimui, nors ši teisės norma pirkėjui (D. Ž.) nėra privaloma ir jam nesukelia jokių teisinių pasekmių. Be to, teismas neteisingai vertino D. Ž. duotus parodymus, kad barmenė tik pasiūlė prisėsti prie staliuko, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad alkoholinis gėrimas būtų suvartotas vietoje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 164 str. 3 d. numatyta atsakomybė už prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų padarytą kitų prekybos alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų) taisyklių pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė. Pažeidimo padarymo metu galiojusioje ir šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymas) 18 str. 3 d. 13 p. redakcijoje nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Šioje įstatymo normoje imperatyviai nurodoma, kad alkoholiniai gėrimai nuo 22 iki 8 valandos gali būti parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, tai yra turi būti tenkinamos abi sąlygos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju tiek institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, 2012-11-13 administracinio teisės pažeidimo protokole bei apeliaciniame skunde, tiek ir teismas skundžiamame nutarime neteisingai vadovaujasi ankstesne Alkoholio kontrolės įstatymo redakcija, galiojusia nuo 2012-01-01 iki 2012-09-01, nurodydami tuo metu galiojusio šio įstatymo 18 str. 3 d. 12 p., kadangi šiuo metu taikytina nuostata yra įtvirtinta šio įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis pažeidimas nelaikytinas esminiu ir nesudaro absoliutaus pagrindo skundžiamą nutarimą panaikinti.

Konstatuojant ir vertinant faktines aplinkybes pastebėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė konkrečių ir nedviprasmiškų priemonių, kurių reikėtų imtis ūkio subjektui, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. nustatytas reikalavimas nuo 22 val. iki 8 val. parduoti alkoholinius gėrimus tik vartoti vietoje būtų realiai įvykdytas, o taip pat kokybiškai nedetalizavo įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos parduoti alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje vykdymo. Svarstytina, kodėl norminiame akte nėra imperatyvios normos, jog nakties metu tokiais atvejais alkoholį negalima parduoti gamintojo talpose – buteliuose, kad būtų leidžiama parduoti vartojimui vietoje tik išpilstytą į taures ar stikliukus.

Byloje esanti Kauno miesto savivaldybės Licencija Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (b. l. 18), išduota G. M. firmai, patvirtina, jog kavinei (viešojo maitinimo vietai), esančiai (duomenys neskelbtini), suteikta teisė prekiauti alkoholiniais gėrimais, kurie skirti ne tik išsinešimui, bet ir vartoti vietoje. Iš I. L. paaiškinimų teisme matyti, jog ji apie 22.42 val. butelį brendžio „Grand Cavalier“ D. Ž. pardavė atidarytą. Šis asmuo teisme apklaustas liudytoju taip pat patvirtino, jog pardavėja jam pardavė butelį atsukusi kamštelį, kurį padėjo šalia butelio (b. l. 49). Be to, ir vaizdo įraše užfiksuota, kad I. L., atsukusi butelio kamštelį, jį padėjo ant prekystalio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiais veiksmais I. L. siekė, kad alkoholį pirkėjas vartotų vietoje, juolab, kad, kaip matyti iš liudytojo D. Ž. parodymų, kurie sutampa ir su I. L. parodymais, ši jam nurodė, jog įsigytą alkoholinį gėrimą privalu vartoti vietoje. Taigi, šiuo atveju byloje teisingai nustatyta, kad I. L. pardavė D. Ž. vieną 0,7 litro talpos butelį brendžio „Grand Cavalier“ būtent vartojimui vietoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje esančiais įrodymais nėra paneigti I. L. teiginiai, kad ji, prieš parduodama butelį pirkėjui, jį atidarė vartojimui vietoje, ir kad pirkėjas D. Ž. nepakluso įstatymo reikalavimui bei I. L. nurodymui alkoholį vartoti vietoje ir alkoholinį gėrimą iš prekybos vietos išsinešė savavališkai. Esant tokioms aplinkybėms, negali būti laikoma, kad I. L. leido alkoholinį gėrimą pirkėjui išsinešti ir pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad I. L. neturėjo galimybės pirkėją sulaikyti ir priversti nusipirktą alkoholinį gėrimą vartoti vietoje, ir kad dėl to, jog D. Ž. nepakluso įstatymo reikalavimui bei I. L. nurodymui alkoholį vartoti vietoje, I. L. kaltės nėra, todėl jos veiksmuose nėra ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 164 str. 3 d., sudėties. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog I. L. turėjo suprasti, kad D. Ž., kuris į barą atvyko automobiliu ir labai skubėdamas nusipirko butelį brendžio „Grand Cavalier“, visiškai nebuvo nusiteikęs jį suvartoti vietoje, be to, esant vienam bare suvartoti 0,7 l 38 laipsnių stiprumo alkoholinį gėrimą yra neįmanoma, nurodytos teismo išvados nepaneigia ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės nepagrindžia.

Pažymėtina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 33 str. 1 d. numato, kad fiziniams asmenims už šio įstatymo pažeidimus taikoma įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė, tačiau šio įstatymo 34 str. nustato išimtis, kuomet už šio įstatymo pažeidimus atsakomybė kyla ne fiziniams, o juridiniams asmenims. Būtent, Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 3 d. numato, kad už šio įstatymo 18 str. 3 d. nustatytų reikalavimų nesilaikymą yra baudžiamos įmonės nuo 500 litų iki 2000 litų bauda. Taigi, pagal šią įstatymo normą ekonominė sankcija už įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. pažeidimą yra numatyta juridiniam asmeniui ir tokios bylos nagrinėjamos šio įstatymo 35-39 str. nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis minėtomis įstatymo nuostatomis, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinėn atsakomybėn už šį pažeidimą nepagrįstai traukiamas fizinis asmuo – I. L., kadangi ji nėra tinkamas šio administracinio teisės pažeidimo subjektas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties administracinio teisės pažeidimo bylos teisena ATPK 250 str. 1 d. 1 p. pagrindu I. L. atžvilgiu nutraukta pagrįstai. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.