Kauno apygardos teismo nuosprendis

2006-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-605-120-2006

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2006-12-21
Bylos Nr.
1A-605-120-2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Majauskienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Romualdas Lincevičius
Nuteistasis
A. L., A. D., D. B.
Pranešėja R. MajauskienėTeisėja G. Stulčinaitė Byla Nr.1A-605-120/2006Procesinio sprendimokategorija: 2.4.6.4.1.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUKaunas 2006 m. gruodžio mėn. 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui S. Židoniui, teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistosios A. L. apeliacinį skundą dėl 2006 m. liepos 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažinta kalta ir nubausta pagal :

Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 182 str. 2 d. ( dėl padėjimo apgaule įgyti 138.122 Lt Respublikos biudžeto lėšų ) - laisvės atėmimu vieneriems ( 1 ) metams 6 mėnesiams;

Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 182 str. 2 d. ( dėl padėjimo apgaule įgyti 492.581 Lt Respublikos biudžeto lėšų) laisvės atėmimu dvejiems (2 ) metams.

BK 63 str. 1 d., 4 d. nustatyta tvarka bausmės subendrintos, iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas dvejiems ( 2 ) metams 2 mėnesiams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos, pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“, 1 str. 1 d. 1 p., nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies atleista.

Tenkintas civilinis ieškinys ir Valstybinei mokesčių inspekcijai iš nuteistosios A. L. priteista solidariai 630703 Lt.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti A. D. bei D. B., kurių atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. kaltinama tuo, kad ji, 1997 m. vasario 28 d.( tuomet jos pavardė buvo Gaidžiūnienė ), (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini r., už tai, kad suorganizuotų teigiamų UAB "(duomenys neskelbtini)" krovinio patikrinimo muitinės išvykimo įstaigoje rezultatų fiksavimą muitinės ir UAB "(duomenys neskelbtini)" dokumentuose, paėmusi iš A. D. maždaug 10 % nuo kaltininkų siektos neteisėtai susigrąžinti PVM permokos sumos - ne mažiau kaip 10.000 Lt - kyšį, suvokdama, kad jos neteisėti veiksmai yra būtini neteisėtam PVM permokos susigrąžinimui, žinodama, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" 1997-02-27 PVM sąskaitoje-faktūroje serija LAA Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1997-02-28 muitinės deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrašyti melagingi duomenys apie tai, kad ji Baltarusijos įmonei "(duomenys neskelbtini)" pardavė ir eksportuoja moteriškas, vyriškas ir vaikiškas pėdkelnes, kainuojančias viso 790.813 Lt, o faktiškai joks krovinys iš Lietuvos nėra išgabenamas, L. J. automobiliu "Ford Transit", v/n (duomenys neskelbtini) negabenančiu jokio krovinio - tuščiu - pervažiavus Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, tyrimu nenustatytu būdu suorganizavo, kad Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) eksporto deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini 4-ajame ir 5-ajame egzemplioriuose, langeliuose "I PASKIRTIES ĮSTAIGOS TIKRINIMAS (TRANZITAS)" grafoje "atvykimo data" įrašytų - "97-02-28", grafoje "pastabos" padarytų atžymas "patikrinta" bei nurodytų tikrinimo būdo ir rezultatų kodus 21/11, kas, vadovaujantis 1996-10-31 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsakymu Nr. 514 patvirtintais muitinio tikrinimo būdų ir rezultatų klasifikatoriais, reiškė "patikrintas visos prekių siuntos ženklinimas (pakuočių ženklai ir numeriai / pažeidimų nenustatyta", patvirtintų šias melagingas žinias tarnybiniu spaudu "LT 48 1997-02-28 ? (duomenys neskelbtini)" bei parašais, įregistruotų eksporto procedūros užbaigimą muitinės išvežamų krovinių žurnale. G. B. patvirtinus parašais ir 1997-03-13 Kaune pateikus Kauno m. valstybinei mokesčių inspekcijai 1997 m. vasario mėnesio UAB "(duomenys neskelbtini)" PVM deklaraciją bei 1997-03-13 UAB "(duomenys neskelbtini)" prašymą grąžinti PVM permoką, kuriuose buvo melagingai nurodyta, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" iš valstybės biudžeto turi būti grąžinta 138.124 Lt PVM permoka susidariusi tariamai eksportavus prekes į Baltarusiją ir pritaikius šioms prekėms 0 % PVM tarifą, nors faktiškai eksporto dokumentuose nurodytos prekės nebuvo eksportuotos, todėl UAB "(duomenys neskelbtini)" neįgijo teisės susigrąžinti PVM permokos, Kauno m. VMI apgaulės įtakoje - patikėjus suklastotais UAB "(duomenys neskelbtini)" eksporto dokumentais - priėmus sprendimą grąžinti UAB "(duomenys neskelbtini)" prašomą PVM permokos sumą ir 1997-03-27 mokėjimo pavedimu Nr. 851 pervedus į UAB "(duomenys neskelbtini)" sąskaitą KB "Ūkio bankas" Kauno skyriuje 134.150 Lt, o 3.972 Lt, G. B. prašymu, užskaičius kelių mokesčiui dengti, A. D. 1997-04-01 Kaune čekiu Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB "(duomenys neskelbtini " sąskaitos paėmus 133.000 Lt bei tyrimu nenustatytomis proporcijomis pasidalinus su D. B. ir G. B. - šią pinigų sumą apgaule savo naudai įgijus, A. L., šalindama kliūtis ir suteikdama priemones nusikalstamai veikai daryti, padėjo A. D., D. B. ir G. B. apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą- 138.122 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

Taip pat, ji kaltinama ir tuo, kad 1997 m. liepos 8 d., (tuomet jos pavardė Gaidžiūnienė), Vilniaus muitinės Papelekio kelio posto patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), už tai, kad fiksuotų muitinės ir UAB "(duomenys neskelbtini)" eksporto dokumentuose teigiamus muitinio tikrinimo muitinės išvykimo įstaigoje rezultatus, bei fiktyvios eksporto procedūros užbaigimą, neesant muitinei pateiktam kroviniui, sutikusi paimti iš A. D. maždaug 10 % kaltininkų siekiamos neteisėtai susigrąžinti PVM permokos sumos dydžio - apie 50.000 Lt - kyšį, faktiškai paimdama ne mažesnę nei 20.000 Lt pažadėto kyšio dalį, žinodama, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" PVM sąskaitose-faktūrose serija LAA Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1997-07-08 bei UAB "(duomenys neskelbtini)" muitinės deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrašyti melagingi duomenys apie tai, kad ji pardavė ir eksportuoja Baltarusijos uždarajai akcinei bendrovei "(duomenys neskelbtini " vandens skaitiklius bei vandens skaitiklių pajungimo komplektus viso kainuojančius 2.759.232, 50 Lt, o faktiškai šių prekių niekas iš Lietuvos Respublikos neišveža, UAB "(duomenys neskelbtini)" automobiliui "Kamaz", v/n (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini), negabenančiam jokio krovinio - tuščiam, pervažiavus Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, tyčia UAB "(duomenys neskelbtini)" eksporto deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) 4-ajame ir 5-ajame egzemplioriuose, langeliuose "PASKIRTIES ĮSTAIGOS TIKRINIMAS (TRANZITAS)" grafoje "atvykimo data" įrašė - "1997-07-08", grafoje "pastabos" padarė atžymas "patikrinta" bei nurodė tikrinimo būdo ir rezultatų kodus 33/11, kas, vadovaujantis 1996-10-31 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsakymu Nr. 514 patvirtintais muitinio tikrinimo būdų ir rezultatų klasifikatoriais, reiškė "suskaičiuotos visos prekių siuntą sudarančios prekės / pažeidimų nenustatyta", patvirtino šias melagingas žinias tarnybiniu spaudu "LT 48 1997-07-08 ? (duomenys neskelbtini)" bei įregistravo eksporto procedūros užbaigimą muitinės išvežamų krovinių žurnale. G. B. patvirtinus parašais ir 1997-08-15 Kaune pateikus Kauno m. valstybinei mokesčių inspekcijai 1997 m. liepos mėnesio UAB "(duomenys neskelbtini)" PVM deklaraciją bei 1997-08-15 UAB "(duomenys neskelbtini)" prašymą grąžinti PVM permoką, kuriuose buvo melagingai nurodyta, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" iš valstybės biudžeto turi būti gražinta 492.581 Lt PVM permoka susidariusi tariamai eksportavus prekes į Baltarusiją ir pritaikius šioms prekėms 0 % PVM tarifą, nors faktiškai eksporto dokumentuose nurodytos prekės nebuvo eksportuotos, todėl UAB "(duomenys neskelbtini)" neįgijo teisės susigrąžinti PVM permokos, Kauno m. VMI netinkamai atlikus patikrinimą, be to apgaulės įtakoje - patikėjus suklastotais UAB "(duomenys neskelbtini)" eksporto dokumentais, priėmus sprendimą grąžinti UAB "(duomenys neskelbtini)" prašomą PVM permokos sumą ir 1997-09-12 mokėjimo pavedimu Nr. 2846 pervedus į UAB "(duomenys neskelbtini)" sąskaitą KB "Ūkio bankas" Kauno skyriuje 476.360 Lt, o 16.221 Lt, G. B. prašymu, užskaičius kelių, fizinių asmenų pajamų bei juridinių asmenų pelno mokesčiams dengti, G.B. K. 1997-09-15 čekiais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB "(duomenys neskelbtini)" sąskaitos paėmus 463.000 Lt bei tyrimu nenustatytomis proporcijomis pasidalinus su bendrininkais, A. L. šalindama kliūtis ir suteikdama priemones nusikalstamai veikai daryti, padėjo A. D., D. B. ir G. B. apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą- 492.581 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

Teismas nuosprendyje A. L. pripažintų įrodytomis nusikalstamų veikų aplinkybes konstatavo pažodžiui nurašęs jas nuo kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji A. L. prašo nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti. Teigia, kad teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad teismas jos atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 20 str. 5d. ir 301 str. nuostatas, išsamiai ir nešališkai neįvertino įrodymų, nuosprendį grindė ikikeisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdyje nepatvirtintais įrodymais, visiškai nepasisakė dėl įrodymų, surinktų teisiamajame posėdyje. D. B., sutikusio bendradarbiauti su teisėsaugos organais ir suinteresuoto bylos baigtimi duotų parodymų, jokie kiti įrodymai nepatvirtina. Asmeniškai, ji nepažinojo nei D. B., nei A. D., jokių pinigų iš jų negavo, 1997-02-28 muitinės poste nedirbo ( t.2 b.l. 97-98), jokių paslaugų ( suklastoti oficialius muitinės dokumentus ) pas tą dieną dirbusią muitininkę Z. G., neprašė ir nieko neorganizavo. Nors ir neprisimena, bet 1997 m. liepos 8 d. nusikalstamą veiką iš dalies pripažįsta. Neginčija, kad muitiniuose dokumentuose padarytas atžymas padarė ji. Bet teigia, kad, dėl didelio darbo krūvio, galėjo krovinio nepatikrinti. Taip galėjo pasielgti dėl to, kad visi jai iš vidinės muitinės pateikti dokumentai, buvo sutvarkyti, tad pamanė, jog vidinio muitinio tikrinimo metu, krovinys buvo pilnai patikrintas ir todėl jai nebuvo būtinumo dar kartą atlikti to paties krovinio nuodugnų tikrinimą. Susitarimo, specialiai netikrinti krovinio, su niekuo nebuvo. Jokių pinigų ji negavo ir jokių tyčinių veiksmų, kurie galėtų padėti apgaulės būdu įgyti valstybės turtą, neatliko. Jos atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis paremtas vien tik prielaidomis ir spėjimais.

Nuteistosios A. L. apeliacinis skundas pagrįstas ir tenkinamas. A. L. apkaltinantis nuosprendis surašytas grubiai pažeidžiant BPK 305 str. reikalavimus, įstatymo nustatyta tvarka nemotyvuotas, paremtas deklaratyviais, menamais, spėjamais teiginiais bei prielaidomis, todėl A. L. apkaltinantis nuosprendis naikinamas, o ji išteisinama, nenustačius, kad ji dalyvavo padarant jai inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Teismas A. L. apkaltinantį nuosprendį pagrindė vien tik kaltinamajame akte bei prie teisiamojo posėdžio protokolo prijungtoje prokuroro baigiamojoje kalboje nurodytais analogiškais deklaratyviais teiginiais, teigiant, jog ji, „žinodama, kad jokios prekės nėra eksportuojamos, už kyšį, nenustatytu būdu suorganizavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini) „ deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) būtų padarytos melagingos atžymos apie tariamą krovinio patikrinimą bei padarė melagingas atžymas apie tariamą krovinio patikrinimą bei pati padarė melagingas atžymas apie tariamą krovinio patikrinimą eksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamoji netikrino prekių, jų ir nebuvo, todėl negalėjo nurodyti kodo “33”, ir tai padarė tyčia. Tokiu būdu ji suteikė A. D. ir D. B. priemones toliau sukčiauti – suklastoti eksporto deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pašalino kliūtis ir užtikrino, kad muitinė neišaiškins eksportų fiktyvumo bei pripažins pabaigtomis faktiškai neįvykusias eksporto procedūras. Taip ji padėjo padaryti sukčiavimą. Tai, kad ji suprato, kad yra daromas būtent sukčiavimas, pagrindžia ir pats sutartas kyšio dydžio apskaičiavimas – procentas nuo siekiamo susigrąžinti PVM, kas įrodyta kaltinamojo D. B. ir mirusiojo G. B. parodymais bei 2001-01-26, 2001-01-29, 2002-12- 2 kaltinamojo A. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, UAB “(duomenys neskelbtini) eksporto bei muitinės dokumentais, kitais paminėtais įrodymais, patvirtinančiais, kad joks krovinys abiem atvejais eksportuojamas nebuvo ir į muitinės postą patikrinimui nepateiktas”.

Analogiškai ir taip pat vien tik konstatavimu, nuosprendyje grindžiamas ir konstatuotų padarytomis nusikalstamų veikų kvalifikavimas.

BPK 305 str. 1 d. 1, 2, 3 p., įpareigoja teismą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, įrodymus, kuriais jis grindžia savo išvadas ir motyvus, kuriais vadovaudamasis jis atmeta kitus įrodymus, bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas. Tai reiškia, kad A. L. apkaltinančiame nuosprendyje, teismas privalėjo pats nustatyti pripažintų įrodytomis nusikalstamų veikų aplinkybes ir kiekvienos, pripažintos įrodyta, nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagrįsti išsamiai surašytais motyvais. Visus šiuos reikalavimus teismas grubiai pažeidė, vietoje pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybių išdėstymo, pažodžiui nurašydamas kaltinamajame akte A. L. suformuluotą kaltinimą, o vietoje veikos kvalifikavimo ir kaltės pagrindimo motyvų, pažodžiui nurašydamas iš prie teismo posėdžio protokolo prijungtos prokuroro baigiamosios kalbos, pažodiui nurašydamas deklaratyvius A. L. kaltę grindžiančius teiginius. Pats neanalizuodamas, nevertindamas, nepagrįsdamas veikos kvalifikavimo teisingumo, neanalizuodamas ir nemotyvuodamas įrodymų, davusių pagrindą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui ir A. L. apkaltinantį nuosprendį pagrįsdamas vien tik prielaidomis, spėjimais, nemotyvuotais ir deklaratyviais įrodymais bei teiginiais, teismas ne tik pademonstravo savo šališkumą, bet ir grubiai pažeidė minėto įstatymo reikalavimus, keliamus apkaltinamojo nuosprendžio surašymui. Toks A. L. apkaltinantis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jis naikintinas.

Pažymėtina, kad ir A. L. kaltinantis kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 str. reikalavimų. Jame A. L. pareikšti kaltinimai grindžiami prieštaravimais, prielaidomis, abejonėmis, spėjimais ir netgi deklaratyviais kaltinimais. Be to, iš kaltinamojo akto turinio neina suprasti, kokiais konkrečiais faktiniais duomenimis prokuroras grindžia A. L. pareikštus kaltinimus ir kodėl. Tačiau, pagrindo dėl netinkamai surašyto A. L. apkaltinančio akto, perduoti bylą prokurorui, nėra, nes šioje byloje ikiteisminis tyrimas tiesiog nesurinko duomenų, kurie patvirtintų A. L. pareikštus kaltinimus.

1997 m. vasario 28 d. nusikalstama veika

A. L., pagal jai inkriminuotą 1997 m. vasario 28 d. nusikalstamą veiką, buvo kaltinama ir yra nuteista už tai, kad ji, paėmusi iš A. D. 10.000 lt. kyšį ir, žinodama, kad josios atžymomis apie įvykusį fiktyvų eksportą bus susigrąžinamos tariamai buvę PVM permokos, tyrimu nenustatytu būdu suorganizavo, kad kelio posto inspektorė Z. G. A. D. pateiktoje eksporto deklaracijos grafose įrašytų melagingus duomenis ir patvirtintų nesamo krovinio pilną muitinį patikrinimą bei išvežimą iš Lietuvos, šalindama kliūtis ir suteikdama priemones nusikalstamai veikai daryti, padėjo A. D., D. B. ir G. B. apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – 138.122 lt. valstyvės biudžeto lėšų.

A. L. savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, neigė. Nurodė, kad inkriminuojamos veikos padarymo metu ji muitinėje nedirbo, nei vieno iš kitų kaltinamųjų nepažįsta, su jais nebendravo ir apie jų veiklą nieko nežino, kyšio jai niekas nesiūlė ir ji jo nepaėmė, jokios nusikalstamos veikos padarymo neorganizavo.

Kaltinamasis aktas ir nuosprendis rodo, kad A. L. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, tiek kaltinimas tiek teismas grindžia mirusio kaltinamojo G. B. ir kaltinamojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu bei kaltinamojo D. B. ikiteisminio tyrimo ir teisme duotais parodymais. ŽTT byloje Baragiola prieš Šveicariją, konstatavo, kad yra būtina laikytis “kritiško požiūrio” į bendrininkų parodymus, kurių kiti faktiniai duomenys byloje, nepatvirtina. Vadinasi, tam, kad bendrininkų parodymai taptų A. L. kaltę grindžiančiais įrodymais, juos byloje turi patvirtinti ir kiti neginčytini faktiniai duomenys, tačiau tokių byloje nėra. Bendrininkų parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi, tad, vien tik jų parodymais apkaltinamojo nuosprendžio grindimas, negalimas.

Duodamas parodymus teisme, kaltinamasis G. B. teigė girdėjęs iš A. D. ir D. B., kad šie, perdavimui muitininkei, skolinosi 10.000 lt.. Pinigų perdavimo fakto, nematė, muitininkės nepažinojo. Tačiau jo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose tokių duomenų nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu šis kaltinamasis tvirtino iš kalbų žinąs tik tiek, kad muitinėje už fiktyvaus eksporto muitinį įforminimą bendrininkai kažkam moka 10% sumą nuo neteisėtai susigrąžintos PVM sumos. Šis kaltinamasis šiuo metu yra miręs, tad, pašalinti prieštaravimus jo parodymuose, galimybės nėra.

Duodamas parodymus teisme, kaltinamasis A. D. paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie A. L. veiksmus, ir parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu, bijodamas, dėl prieš jį vartoto psichologinio spaudimo bei, norėdamas būti paleistas iš sulaikymo, A. L. apkalbėjo.

Kaltinamasis D. B., duodamas parodymus teisme tvirtino žinojęs iš A. D. kalbų, kad kaltinamajai A. L. reikės mokėti 10% nuo PVM sumos, kad jai už šios dienos nusikalstamą veiką buvo sumokėta 10.000 lt., bei, kad paties pinigų perdavimo jai fakto, jis nematė, bet apie tai žino iš A. D. kalbų. Taip pat jis parodė ir tai, kad jis prieš šį pinigų muitininkei perdavimą, girdėjo tarp A. D. ir A. L. vykusį pokalbį, apie tai, jog automobilis per sieną važiuos tuščias.

Tačiau ir kaltinamųjų A. D. bei D. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo kitokie ir nepastovūs.

Apklausiamas 2001 m. sausio 26 d., A. D. teigė, kad prieš šią nusikalstamą veiką, nuvykęs su D. B. į muitinę, atsitiktinai susipažino su muitininke, kurios nei vardo, nei pavardės nežino, kad abu jie su ja susitarė, jog ši už 10 % sumą nuo grąžinto PVM, be realaus prekių eksporto, įformins muitinio eksporto procedūrą ir gavo iš jos josios telefono numerį, kuriuo jie abu paskambino jai ir sutarė konkretų tariamo eksporto forminimo laiką. Abu nuvyko į muitinę, susirado muitininkę, davė jai jiems abiems priklausančius apie 10.000 lt. ir ji įformino jiems tariamą muitinį eksportą. Muitininkę apibūdino, kaip 35 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, vidutinių plaukų ilgumo, apvalaus veido ir kalbančią lietuviškai, moterį (t.10, b.l. 3, 4).

Tuo tarpu 2001 m. vasario 16 d. apklausoje kaltinamasis D. B. paneigė pažinojęs ką nors iš muitininkų ir tvirtino, tik iš A. D. kalbų žinojęs, jog šis turi pažįstamą muitininkę ir, jog, jam su A. D. atvažiavus prie muitinės, A. D. vienas nuėjo į muitinės postą, o grįžęs pasakė, kad fiktyvus muitinis eksportas yra sutvarkytas už 12.000 USD (t.9, b.l. 135-136).

2001 m. kovo 5 d. apklausoje kaltinamasis A. D. apie tuos pačius įvykius parodė, kad, su D. B. nuvažiavo į muitinę, bet su savo pažįstama muitininke, vardu A. ar A., dėl fiktyvaus eksporto įforminimo už 10% sumą, susitiko bei susitarė vienas . Kaip su ja susipažino, jis neprisimena, bet mano, kad kažkas jam davė josios telefono numerį. Ją apibūdino jau kaip 35 metų amžiaus, apie 165 cm.ūgio, trumpų, dažytų įvairiom spalvom, dominavo ruda, plaukų, vidutinio kūno sudėjimo moterį.

2001 m. kovo 2 d. apklausoje D. B. teigė, kad metų pradžioje į muitinę jis atvyko su A. D. ir G. B., bet į postą su deklaracija ir 3500 USD nuėjo vienas A. D.. Po 15 min. jis grįžo su sutvarkytais dokumentais. Nei jis, nei G. B. nematė ar 3500 USD buvo perduoti muitininkei Alinai.

2002 m. gruodžio 2 d. apklausoje A. D. teigė, kad, susiskambinęs su muitininke A., į muitinę jis nuvyko su kaltinamaisiais D. B. ir G. B., bet pas muitininkę A. nuėjo kartu su G. B. ir padavė Alinai 10.000 lt.

Akivaizdu, kad nei vieno iš šių kaltinamųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nebuvo pastovūs, tad, tiek kaltinimo, tiek ir teismo teiginiai, jog šių kaltinamųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra pastovūs, deklaratyvūs.

Pagal pateiktą kaltinimą ir jo pagrindu surašytą teismo nuosprendį, A. L. padedant, G. B., A. D. ir D. B. pagrobė didelės vertės svetimą turtą, t.y. 138.122 lt.

Padėjimas padaryti nusikaltimą yra viena iš bendrininkavimo formų. Tačiau, nei iš teismo nuosprendžio, nei iš kaltinamojo akto turinio, neina suprasti, kuriuos iš čia aprašytų G. B. ir A. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, o D. B. - ikiteisminio tyrimo ir teisme metu, kaltinimas ir teismas laiko neabejotinais A. L., kaip nusikaltimo bendrininkės - padėjėjos, kaltę pagrindžiančiais įrodymais ir kodėl. G. B. parodymuose A. L. pateiktą kaltinimą grindžiančių faktinių duomenų aplamai nėra, o tiek A. D. ikiteisminio tyrimo metu, tiek D. B. ikiteisminio tyrimo bei teisme metu duoti parodymai yra nekonkretūs, nepastovūs, nenuoseklūs, prieštaringi, deklaratyvūs, neteisingi, o D. B., dar ir tendencingi. Nepatvirtina jų ir faktiniai bylos duomenys.

2002 m. gruodžio 2 d. kaltinamasis A. D. vykusio parodymų atpažinti iš nuotraukų metu, kaltinamąją A. L., kaip muitininkę A., kuriai jis davė 10.000 lt už tariamo eksporto muitinį įforminimą, atpažino ne pagal savo apklausose nurodytus požymius, bet pagal nenurodytus, t.y. iš bendrų veido bruožų, šukuosenos ir plaukų spalvos, nors tokių požymių, kaip bendri veido bruožai, šukuosena, niekada apklausose nenurodė. O ir pagal pagal jo apklausų metu apibūdintą plaukų spalvą, nuotraukoje dominuoja ne ruda, bet itin šviesi spalva.

Kaltinamasis D. B. parodymų, kad jis galėtų atpažinti A. L., niekada nedavė Jis, neigė ją matęs bei su ja bendravęs, ir tvirtino, žinąs apie ją tik iš A. D. kalbų, tačiau 2002 m. gruodžio 9 d., parodymo atpažinti iš nuotraukos metu, tik iš kaltinamojo A. D. kalbų žinotą A. L., atpažino “ iš bendrų bruožų”.

Akivaizdu, kad šis atpažinimo protokolas prieštaravo byloje esantiems faktams, todėl tam, kad kažkokiu tai būdu jį pagrįsti, akistatos su A. L., t.y. 2004 m. lapkričio 30 d. d., metu, kaltinamasis D. B., prieštaraudamas savo iki tol duotiems parodymams ir neįstengdamas nurodyti prieštaravimų priežasties, ėmė tendencingai tvirtinti, kad A. L. ir A. D., prieš šį fiktyvaus eksporto muitinį įforminimą, stovėjo ir garsiai tarėsi prie muitinės pastato. Tada jis, stovėdamas netoliese, ir pamatė A. D. pažįstamą muitininkę A., kuri padėdavo už 10% sumą įforminti fiktyvų prekių išvežimą. Parodė jis ir tai, kad, stovėdamas nuošalyje, jis ne tik ją matė, bet ir girdėjo jų pokalbį dėl užmokesčio šiai muitininkei už fiktyvaus eksporto muitinį įforminimą, dydžio, tai, kaip muitininkė A. L. atsakė galinti “padėti išvežti ir orą, bet mašinos turi būti tuščios” ir, kad iš to jam tapo aišku, jog ji žino apie jai padedant vyksiantį didelės vertės valstybės lėšų grobstymą (t.9, b.l. 182-194).

Įvertinus tai, kad kaltinamasis D. B. ikiteisminio tyrimo metu bendradarbiavo su tyrimą vedusiais pareigūnais, darytina išvadą, kad jis, tenkindamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų norą, norėdamas jiems įtikti ir, už jo padarytas nusikalstamas veikas, siekdamas nuolaidų bei lengvatų sau, tendencingai apkalbėjo kaltinamąją A. L.. Tokią išvadą daryti leidžia šie faktiniai duomenys:

Sukčiavimu įstatymas laiko veiksmus, kai apgaule, savo ar kitų naudai įgyjamas svetimas turtas ar turtinė teisė, išvengiama turtinės prievolės arba ji panaikinama. Šiam nusikaltimui būdinga tai, kad jį darant, apgaulė panaudojama siekiant suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o šie dėl suklydimo, apgaulės paveikti patys savanoriškai perleidžia turtą ar teisę į turtą, o asmeniu, padėjusiu padaryti šį nusikaltimą, t.y. padėjėju, įstatymas laiko asmenį, padėjusį daryti nusikalstamą veiką, duodant patarimus, nurodymus, teikiant priemones arba šalinant kliūtis, saugant ar pridengiant kitus bendrininkus, taip pat asmenį iš anksto pažadėjusį paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat ir asmenį iš anksto pažadėjusį realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

Duomenys byloje rodo, kad šios nusikalstamos veikos padarymo metu A. L. muitinėje nedirbo, bei, kad A. D. muitinei pateiktoje deklaracijoje melagingus duomenis tą dieną įrašė ir fiktyvaus eksporto buvimą patvirtino tuo metu poste dirbusi muitinės inspektorė Z. G..

Kaltinimo teigimu, A. L., už ne mažiau kaip 10.000 lt. kyšį, tyrimu nenustatytu būdu suorganizavo, kad kelio posto inspektorė Z. G. į A. D. pateiktą fiktyvią deklaraciją įrašytų melagingus duomenis apie muitinį tikrinimą bei patvirtintų fiktyvaus eksporto buvimą.

Kyšio priėmimas už neteisėtos veikos padarymą, kaip ir kyšio davimas už tai, buvo ir dabar yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. A. L. kyšio gavimą kategoriškai neigia. O ir kaltinimas, priėmus kyšį, A. L. nepateiktas. Taip pat byloje nėra ir šios nusikalstamos veikos padarymą grindžiančių faktinių duomenų, Vadinasi, kaltinimo ir teismo konstatavimai, kad D. L. paėmė 10.000 lt. kyšį, yra deklaratyvūs.

Organizatoriumi įstatymas laiko asmenį, subūrusį organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavusį ar koordinavusį jų narių veiklą arba parengusį nusikalstamą veiką ar jai vadovavusį. Kuriuos iš organizatoriui priskirtų veiksmų A. L. padarė, kada konkrečiai padarė, kaip padarė ir ar padarė, nei kaltinimas, nei teismas, nekonstatavo. Z. G. paneigė bet kokio poveikio ar prašymų iš A. L., buvimą. Šie josios parodymai faktiniais bylos duomenimis, nepaneigti. Z. G. baudžiamojon atsakomybėn nepatraukta. A. L. inkriminuotos šios nusikalstamos veikos organizavimą grindžiančių duomenų byloje taip pat nėra, kaip kad nėra ir duomenų, grindžiančių jai inkriminuotą padėjimą padaryti inkriminuotą nusikaltimą. Vadinasi, tiek kaltinimo, tiek ir teismo konstatavimai, kad A. L. suorganizavavo melagingų duomenų įrašymą į deklaraciją, taip pat deklaratyvūs. Apkaltinamojo nuosprendžio grindimą spėjimais, prielaidomis bei deklaratyviais teiginiais, draudžia įstatymai, todėl, nesant josios kaltę grindžiančių faktinių duomenų, A. L. iš šio kaltinimo išteisinama, nenustačius, kad ji dalyvavo padarant šį jai inkriminuotą nusikaltimą.

1997 m. liepos 8 d. nusikalstama veika

Pagal šią nusikalstamą veiką, A. L. buvo kaltinama ir yra nuteista už tai, kad, sutikusi paimti apie 50.000 lt. kyšį, faktiškai paėmusi iš kaltinamojo A. D. ne mažesnę nei 20.000 lt. pažadėto kyšio dalį ir, žinodama, kad josios atžymomis apie įvykusį fiktyvų eksportą bus susigrąžinamos tariamai buvę PVM permokos, A. D. pateiktoje eksporto deklaracijos grafose įrašiusi melagingus duomenis ir patvirtinusi nesamo krovinio pilną muitinį patikrinimą bei jo išvežimą iš Lietuvos, šalindama kliūtis ir suteikdama priemones nusikalstamai veikai daryti, padėjo A. D., D. B. ir G. B. apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – 492.581 lt. valstybės biudžeto lėšų.

Ir šioje dalyje kaltinimas bei teismo nuosprendis taip pat grindžiami vien tik deklaratyviais ir faktiniais bylos duomenimis nepatvirtintais teiginiais bei ikiteisminio tyrimo metu duotais kaltinamųjų G. B., A. D., D. B. parodymais. Ir šioje dalyje G. B., A. D., D. B. parodymai taip pat nenuoseklūs ir nepastovūs. Jokie faktiniai duomenys jų taip pat nepatvirtina. Faktiniais duomenimis taip pat nepatvirtintas ir A. L. sutikimas paimti 50.000 lt. kyšį, bei ne mažiau 20.000 lt. kyšio paėmimas. Kaltinamieji D. B. bei G. B. ir šio, 20.000 lt. perdavimo A. L. fakto, nematė. Jie teigė, žinoję apie tai tik iš kaltinamojo A. D. kalbų. Kaltinamasis A. D. savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, atsisakė. Konstatuotas aptariant inkriminuotą ankstesnę nusikalstamą veiką kaltinamojo D. B. parodymų tendencingumas, yra akivaizdus ir jo parodymuose, duotuose dėl šios nusikalstamos veikos. Bendrininkų parodymais, kurių kiti faktiniai duomenys nepatvirtina, apkaktinamojo nuosprendžio grindimas, negalimas (byla Baragiola prieš Šveicariją).

Bylos aplinkybės patvirtina, kad 1997 m. liepos 8 d. nuo 9.00 iki 21.00 val. kaltinamoji A. L. dirbo (duomenys neskelbtini poste ir, kad būtent ji, išvežamų krovinių registracijos žurnale padarė tikrovės neatitinkantį įrašą apie tai, kad tą dieną 19.30 20.45, automobiliu “Kamaz “ (duomenys neskelbtini)KA 701, pagal deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos buvo išvežtas krovinys, nors faktiškai toks veiksmas atliktas nebuvo.

Kaltinamoji A. L. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisme, šioje dalyje kalta iš dalies prisipažino. Neneigia ji minėtų įrašų žurnale padarymo, bet teigia, nei vieno iš kaltinamųjų nepažinojusi, nei su vienu iš jų, nebendravusi ir krovinį nepatikrinti galėjusi tik dėl savo aplaidumo, nes galėjo tai padaryti patikėti jai pateiktais tvarkingais ir jau atžymėtais vidinės muitinės dokumentais.

Tokie A. L. veiksmai galėtų būti laikomi tiek aplaidumu, tiek klastojimu, tiek ir piktnaudžiavimu tarnyba, tačiau, įvertinus tai, kad dėl šių nusikalstamų veikų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis seniai suėjusi, kurių iš jų sudėtis buvo kaltinamosios A. L. veikoje, plačiau neanalizuojama.

Pagal BK 24 str. 6 d. 182 str. 2 d. asmuo gali būti pripažintas kaltu ir nuteistas tik nustačius kaltės jo veiksmuose, buvimą (BK 2 str. 3 d.). Pažymėtina, kad, priimant nuosprendį, abejonių dėl kaltės, neturi kilti. Neginčytina, kad 1997 m. liepos 8 d. padaryti kaltinamosios A. L. veiksmai savo pobūdžiu buvo tyčiniai. Netikrindama krovinio ir įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis bei taip patvirtindama tariamo eksporto buvimą, kaltinamoji A. L. savo daromų veiksmų pavojingumą bei nusikalstamumą, suprato. Kitaip sakant, ji suprato, kad, netikrindama krovinio, aplaidžiai atllieka savo pareigas, kad įrašo neteisingus duomenis ir taip klastoja dokumentus bei piktnaudžiauja tarnyba, t.y., daro nusikaltimus, numatytus BK 228, 229 ar 300 str.. Tačiau, kaltinamosios A. L. pripažinimui kalta, padėjus G. B., A. D. ir D. B. apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, to nepakanka. Pripažinimas kalta, padėjus sukčiavimo būdu užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, galimas tik nustačius, jog ji suvokė, kad tokiais savo veiksmais ji padeda nusikaltimo vykdytojams, t.y. šios bylos nuteistiesiems apgauti valstybę ir užvaldyti valstybei priklausantį turtą. Kaltė „aplamai“, padedant sukčiauti, negalima. Neginčytina, kad didelės vertės svetimą turtą kaltinamieji A. D., D. B. ir G. B., užvaldė apgaulės būdu. Tačiau A. L. neigia bendrininkavusi su jais. Kaltinamasis A. D., A. L. kaltinančių parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, atsisakė. Kaltinamieji D. B. ir G. B. teigia susitarime su A. L., nedalyvavę ir apie tokį susitarimą žinoję tik iš A. D. kalbų. Paskutinės apklausos ikiteisminiame tyrime metu, bei teisme kaltinamojo D. B. parodymai, jog jis, A. L. to nežinant, stovėdamas netoliese, matė ir girdėjo, kaip, stovėdami viešoje vietoje, t.y. lauke, šalia muitinės pastato, A. D. ir A. L. garsiai tarėsi dėl PVM grobstymo sukčiavimo būdu, dėl A. L. sutikimo ir pažadėjimo padėti pervežti „net orą“, neįtikėtini ir vertintini kritiškai. Šiuos jo parodymus grindžiančių faktinių duomenų, byloje nėra. Nerealu, kad besitariantys daryti nusikaltimą asmenys, muitinės teritorijoje, prie pat muitinės administracinio pastato, girdint pašaliniams asmenims, laisvai aptarinėtų ir derintų rengiamo daryti nusikaltimo, būdą, sąlygas ir kitas aplinkybes.

Vienas iš bendrininkavimo požymių, yra susitarimas su kitais bendrininkais kartu daryti nusikaltimą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tačiau šios bylos medžiaga, neginčijamos išvados dėl subjektyvių bendrininkavimo požymių buvimo, padaryti neleidžia. Susitarimo buvimo bei žinojimo, kad josios, t.y. kaltinamosios A. L. neteisingą atžymą apie tariamą eksportą kaltinamieji naudoja apgaulei, tikslu užvaldyti svetimą turtą, nėra. Kitaip sakant, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad A. L. tą dieną klastojo ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama padėti kitiems šios bylos kaltinamiesiems apgaulės būdu pasisavinti pridėtinės vertės permokas už eksportuotas į užsienį prekes, todėl A. L. išteisintina ir iš šio kaltinimo, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Taip pat naikinamas ir solidarus 630.703 lt. civilinio ieškinio iš jos, priteisimas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 d. 1 p.,

nusprendė:

Nuteistosios A. L. apeliacinį skundą tenkinti pilnai.

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 18 d. nuosprendį, A. L. pripažinimo kalta pagal BK 24 str. 6 d. 182 str. 2 d. dėl padėjimo apgaule įgyti 138.122 lt bei 492.581 lt. LR biudžeto lėšų ir 630.703 lt. solidaraus civilinio ieškinio iš jos priteisimo dalyse panaikinti ir priimti nuosprendį :

A.L. pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. dėl padėjimo apgaule įgyti 138.122 lt. biudžeto lėšų bei dėl padėjimo apgaule įgyti 492.581 lt. biudžeto lėšų, išteisinti, nenustačius, kad ji dalyvavo padarant šias jai inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Civilinį ieškinį dėl solidaraus 630.703 lt. iš jos išieškojimo, atmesti ir, iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti solidarų 630.703 lt. priteisimą iš A. L..

Kolegijos pirmininkė Regina MajauskienėTeisėjai Arūnas PaštuolisRomualdas Lincevičius