- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-09
- Bylos Nr.
- e2S-390-340/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25515-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio idėjos“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio idėjos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-30649-994/2022, kurioje atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio idėjos“ ieškinį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Senamiesčio idėjos“ ieškiniu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos prašė pripažinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. spalio 25 d. Savavališkos statybos aktą, 2022 m. lapkričio 25 d. Privalomąjį nurodymą bei 2022 m. lapkričio 14 d. privalomąjį nurodymą neteisėtais ir panaikinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Senamiesčio idėjos“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl akto ir sprendimų panaikinimo.
3. Teismas nustatė, kad ieškovė ginčija savavališkos statybos akto ir privalomų nurodymų teisėtumą subjekto, kuriam jie yra surašyti, prasme. Savavališkos statybos akte ir privalomuosiuose nurodymuose nurodyto statinio dalies – įrenginio išardymas yra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais. Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip nurodė pati ieškovė, ginčas kilęs ne dėl ginčo statinio savininko nuosavybės teisių ribojimų, bet dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) atliekant statybos valstybinės priežiūros funkcijas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme, t. y. dėl veiksmų viešojo administravimo srityje. Dar daugiau, ieškovė ieškiniu prašo naikinti aktą ir sprendimus, pažeidus ir viešojo administravimo įstatymo nuostatas.
4. Teismas sprendė, kad šiuo atveju keliamas klausimas dėl valstybinio administravimo subjekto priimtų aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo. Viešojo administravimo srities ginčus, t. y. dėl veiksmų viešojo administravimo srityje, sprendžia administracinis teismas. Kartu teismas sutiko su ieškovės nuomone, jog Savavališkos statybos akte ir Privalomuosiuose nurodymuose nurodyto statinio dalies - įrenginio išardymas yra susijęs su statinio savininkų nuosavybės teisių ribojimu, t. y., civiliniais teisiniais santykiais. Pagal CPK 36 straipsnio 2 dalį, ABTĮ 21 straipsnio 2 dalį bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2012). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vyrauja administraciniai teisiniai santykiai, kadangi byloje keliamas klausimas ne dėl statinio savininko nuosavybės teisių ribojimų, o dėl atsakovės veiksmų (neveikimo), atliekant statybos valstybinės priežiūros funkcijas.
5. Teismas padarė išvadą, kad byla pagal ieškovės ieškinį teisminga administraciniam teismui, o ne bendrosios kompetencijos teismui. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Šiaulių apygardos teismo 2022-08-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-453-372/22).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė atskiruoju skundo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-29 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti teisme nagrinėti ieškovo UAB „Senamiesčio idėjos“ 2022-12-27 ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Atskirąjį skundą grindžia žemiau nurodytais argumentais:
6.1. Klausimas, ar bylos dėl Aktų panaikinimo yra teismingos bendrosios kompetencijos, ar administraciniams teismams, ne kartą buvo nagrinėtas Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui. Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Civiliniame kodekse, taip pat specialiajame Statybos įstatyme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014-06-09 nutartį T-81-2014; 2016-01-15 nutartį Nr. T-2/2016; 2017-09-25 nutartį Nr. T-77/2017; 2018-01-15 nutartį teismingumo byloje Nr. T-8/2018, 2019-10-09 nutartį teismingumo byloje Nr. T-75/2019 ir jose nurodytą praktiką). Ne gana to, Specialioji teisėjų kolegija teismingumui 2021-04-21 nutartimi Nr. T-39/2021 sprendė iš esmės analogišką situaciją, kuomet bendrosios kompetencijos teisme buvo siekiama ginčyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sprendimus: privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius – analogiškas prašymas yra pareikštas ir šioje byloje; privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų– analogiškas prašymas yra pareikštas ir šioje byloje; ir savavališkos statybos aktą – analogiškas prašymas yra pareikštas ir šioje byloje.
6.2. Šiuo konkrečiu atveju, ieškinio teismingumo klausimas turėjo būti sprendžiamas vertinant jo turinį bei atsižvelgiant būtent į Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui suformuotą praktiką ir faktą, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėja bylas dėl Aktų panaikinimo.
6.3. CPK 36 str. 3 d. numato, kad kai teismui byla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, šiuos klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija. Iš šiame atskirajame skunde išdėstytų aplinkybių matyti, kad Ieškinio rūšinio teismingumo klausimas šiuo konkrečiu atveju yra sudėtingas ir priklausantis nuo sisteminio CPK nuostatų aiškinimo. Analogiškos situacijos teismingumo kolegijoje buvo sprendžiamos, tokio pobūdžio ginčus priskiriant bendrosios kompetencijos teismams. Visgi, jeigu teismui kiltų abejonė, kokiam teismui – bendrosios kompetencijos ar administraciniam – yra priskirtinas šis ieškinys, ieškovas prašo šį atskirąjį skundą nagrinėsiančio teismo kreiptis į teismingumo kolegiją CPK 36 str. 3 d. pagrindu.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
9. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Teismas, gavęs procesinį dokumentą (ieškinį ar pareiškimą), be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).
11. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas turėtų atsisakyti priimti ieškinį tuo atveju, kai ieškinys neteismingas tam teismui.
12. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis). Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.
13. Ieškinyje ieškovė teismo prašė pripažinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. spalio 25 d. Savavališkos statybos aktą, 2022 m. lapkričio 25 d. Privalomąjį nurodymą bei 2022 m. lapkričio 14 d. privalomąjį nurodymą neteisėtais ir panaikinti.
14. Ginčijamame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. spalio 25 d. Savavališkos statybos akte nurodyta, kad neturint statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris patenka į Vilniaus senamiesčio (kodas 16073) ir Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinės vietovės (kodas 25504) teritorijas, atlikto ypatingosios kategorijos statinio (KPD kodas 16938) paprastojo remonto, keičiant pastato išvaizdą, saugomoje teritorijoje. Atlikti darbai: ant ypatingosios kategorijos pastato –viešbučio (KPD kodas 16938) (Pastatas) vakarinio fasado, 2,264 m aukštyje nuo žemės paviršiaus yra pritvirtintas 3,01 m ilgio ir 0,85 m pločio metalinis rėmas (metalinės sijos yra 12 cm aukščio ir 4 cm pločio), o ant rėmo yra pritvirtintas vėdinimo/šildymo (rekuperatoriaus) įrenginys. Nurodyti nustatyti pažeidimai.
15. Ginčijamame 2022 m. lapkričio 25 d. Privalomajame nurodyme nurodyta: nevykdyti statinio, adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius, statybos darbų, kurie būtų susiję su 2022-10-25 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-221025-00119 konstatuotais darbais išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti aplinką.
16. Ginčijamame 2022 m. lapkričio 14 d. privalomajame nurodyme nurodyta: išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis: ant ypatingosios kategorijos pastato – viešbučio (unikalus Nr. 1094-0282-6013, KPD kodas 16938) vakarinio fasado, 2,264 m. aukštyje nuo žemės paviršiaus pritvirtintą 3,01 m. ilgio ir 0,85 m. pločio metalinį rėmą (metalinės sijos yra 12 cm aukščio ir 4 cm pločio) ir ant rėmo pritvirtintą vėdinimo/šildymo (rekuperatoriaus) įrenginį, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.
17. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovės atstovė buvo informuota apie tai, kad iki ieškovei įsigyjant Pastatą jį nuosavybės teise valdė AB SEB bankas. Nepaisant šių atsakovei žinomų aplinkybių, iš kurių atsakovė galėjo nustatyti, tiek kas atliko darbus, tiek kas buvo Pastato savininku ir/ar naudotoju darbų atlikimo metu, sprendimai buvo surašyti ieškovės atžvilgiu. Ieškovė nesutinka su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos jai nustatytais įpareigojimais pašalinti savavališkos statybos darbus. Taip pat nurodo, kad atsakovė pažeidė Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (Įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies nuostatas (jas netinkamai taikė) bei nevykdė jai priskirtos pareigos – vykdyti tyrimą dėl Darbus atlikusio asmens nustatymo; sprendimai yra priimti atliekant ir nemažai procedūrinių pažeidimų.
18. Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais; savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (4.103 straipsnis), taip pat specialiajame Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (33 straipsnis). Ginčijant savavališkos statybos aktą ir (ar) reikalavimą pašalinti statybos padarinius, kai statyba yra pradėta, pagal analogiją taikytinas Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas (anksčiau galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 28(1) straipsnio 1 dalies 1 punktas (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-424 redakcija) (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-8/2018, 2019 m. spalio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-75/2019 ir jose nurodytą praktiką) (2021-04-21 nutartis byloje Nr. T-39/2021).
19. Specialioji teisėjų kolegija taip pat byloje Nr. T-39/2021 nurodė, kad statinys yra pastatytas, konstatuota savavališka statyba, surašyti privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius (nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę) bei nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 13 straipsnio 4 dalis, 14 straipsnio 2 dalis). Ginčijami savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai, nors ir priimti viešojo administravimo subjekto, sąlygoja atitinkamas civilines teisines pasekmes statinio savininkui, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).
20. Nagrinėjamos bylos atveju ginčas taip pat yra kilęs iš civilinių teisinių santykių, nes ieškovė kaip ir aukščiau nurodytoje byloje įrodinėja, kad savavališkos statybos aktas ir privalomieji įrodymai surašyti nepagrįstai. Surašyti privalomieji nurodymai ieškovei dėl savavališkai pastatyto (įrengtas, sumontuotas ir pan.) statinio dalių pašalinimo ieškovei nuosavybes teise priklausančiame pastate. Kaip teisingai nurodo ieškovė atskirajame skunde teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Civiliniame kodekse.
21. Pirmosios instancijos teismo nurodytas motyvas, kad šioje byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai, kadangi byloje keliamas klausimas ne dėl statinio savininko nuosavybės teisių ribojimų, o dėl atsakovės veiksmų (neveikimo), atliekant statybos valstybinės priežiūros funkcijas, laikytinas nepagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė siekia nuginčyti valstybės institucijos surašytą aktą, kurio pagrindu ieškovei kilo civilinės teisinės pasekmės (ieškovė įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius). Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė, vykdydama jai įstatymu priskirtas funkcijas, netinkamai atliko savo pareigas, t. y. surašė savavališkos statybos aktą ir privalomuosius nurodymus netinkamam subjektui (ieškovei) teismingumo taip pat nekeičia, nes šioje byloje vyraujantys santykiai yra civiliniai. Ieškovė pareikštu ieškiniu siekia išvengti jai nustatytų įpareigojimų pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-378/2022 buvo nagrinėjama civilinė byla, kurioje buvo ginčijami savavališkos statybos aktai ieškovei motyvuojant tuo, kad savavališkos statybos aktai surašyti netinkamam asmeniui. Nurodyta byla buvo išnagrinėta kaip teisminga bendrosios kompetencijos teisme.
22. Pažymėtina, kad jei bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų naujų aplinkybių, kurios teismui sukeltų abejonių dėl nagrinėjamos bylos teismingumo, įstatymas numato galimybę CPK nustatyta tvarka kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegija dėl teismingumo nustatymo.
23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo institutą, nepagrįstai sprendė, kad ieškinys nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir tuo pagrindu atsisakė priimti ieškinį.
24. Ieškovė prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškinį priimti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio priėmimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
ieškovės UAB „Senamiesčio idėjos“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.