Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2008 m. spalio 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant tęsti mokslą bei būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. 2008 m. gruodžio 3 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 3 d. nuosprendis pakeistas – E. U. auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas paskirtas 12 mėnesių;

2. 2009 m. gegužės 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmė subendrinta su 2008 m. spalio 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (iš dalies pakeistu 2008 m. gruodžio 3 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu) paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;

3. 2010 m. kovo 29 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą;

4. 2010 m. lapkričio 19 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai ir 9 mėnesiai laisvės atėmimo;

5. 2011 m. gegužės 19 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos su Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo;

6. 2011 m. spalio 26 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 187 straipsnio 3 dalį– 40 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridedant 2011 m. spalio 26 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7. 2011 m. lapkričio 24 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metams laisvės atėmimo; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metams laisvės atėmimo; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metams laisvės atėmimo; pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 30 parų arešto; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto a) papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2011 m. spalio 26 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis ir paskirta galutinė bausmė – 5 metai laisvės atėmimo;

8. 2012 m. kovo 5 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams;

9. 2012 m. kovo 29 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies sudedant prie griežčiausios bausmės, paskirtos 2011 m. lapkričio 24 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pridedant 2012 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį bei 2012 m. kovo 5 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir paskirta galutinė bausmė – 6 metai laisvės atėmimo;

10. 2012 m. birželio 8 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, skirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 2012 m. birželio 8 d. nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2012 m. kovo 29 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, paleistas 2017 m. balandžio 28 d.;

11. 2017 m. gruodžio 21 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu, išskyrus, jei tai susiję su darbu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu, išskyrus, jei tai susiję su darbu. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. U. 2017 m. spalio 2 d., apie 20.30 val., būdamas R. U. individualiai įmonei priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), atvirai, pardavėjai matant, pagrobė svetimą, R. U. individualiai įmonei priklausantį turtą: šaldiklio krepšį 30 eurų vertės su jame buvusiais produktais: 2 vienetus picos „šeimyninė“ bendros 5,80 eurų vertės, 4 vienetus picos dėžutėje bendros 7 eurų vertės, 7 kg. sveriamų žuvies pirštelių bendros 26,60 eurų vertės, 5 dėžutes žuvies pirštelių bendros 8,50 eurų vertės, 2 pakuotes koldūnų bendros 7 eurų vertės, 6 pakuotes krabų lazdelių bendros 8,40 eurų vertės, 4,5 kg. kiaulienos šonkaulių bendros 21,60 eurų vertės, 4 dėžutes vištienos kepsnių bendros 11,60 eurų vertės, 2 pakuotes forminių žuvies kepsnių bendros 3,70 eurų vertės, tuo padarydamas R. U. įmonei bendrą 130,20 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas R. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad E. U. yra jo pusbrolis. Jis gyvena pas močiutę J. T. (duomenys neskelbtini). Jis ir jo brolis V. P. gyvena pas mamą (duomenys neskelbtini). Jis anksčiau labai gerai sutardavo su pusbroliu E. U., bet šiuo metu su juo nebendrauja, nes jis būdamas girtas tampa agresyvus. Paskutinį kartą E. matė maždaug prieš mėnesį laiko. 2017 m. spalio 2 d. vakare jis su broliu V. P. atėjo į svečius pas močiutę J. ir dėdę R., ten buvo ir E.. Sugalvojo atsigerti alaus. V. paprašė R. pavežti iki parduotuvės. Buvo maždaug apie 20 val. Dėdė R. vairavo, kartu važiavo jis, brolis V., pusbrolis E. U.. Jis tą vakarą jau buvo šiek tiek išgėręs alaus, o E. lygtais irgi buvo šiek tiek išgėręs alaus. Dėdė R. juos nuvežė iki Batėgalos kaime esančios parduotuvės. Jis toje parduotuvėje buvo pirmą kartą. Prie prekystalio stovėjo du vyresnio amžiaus vyrai. V. paklausė ar turi biržiečių alaus, o pardavėja pasakė, kad tokio alaus neturi, tada V. paprašė kitokio alaus, ir tuo metu į parduotuvės patalpą pro kažkokį kitą įėjimą (tas įėjimas prekystalio pusėje) atbėgo kažkokie du vyrai, vienas jų staiga užrakino įėjimo į parduotuvę pagrindines duris. Tas duris užrakinęs vyras, pasakė „Jūs atėjot su juo“. Jis ir V. klausė, su kuo. Tada tas vyras sakė „Jūs atėjote, ir paskui jus atėjo jaunuolis ir va ką tik pabėgo“. Jis tikrai į parduotuvę atėjo tik su broliu V.. Jis nematė, kad į parduotuvės patalpas būtų įėjęs pusbrolis E.. Kai jis ir V. ėjo į parduotuvę, E. liko sėdėti automobilyje. Pardavėja iškvietė policiją, atvykę policijos pareigūnai juos išsivedė į automobilį ir netrukus išleido. V. paskambino dėdei, nes prie parduotuvės dėdės automobilio nebuvo. Dėdė pasakė, kad važiuoja su E. jų pasiimti, bet sakė, kad paskui jį važiuoja kažkoks automobilis ir prašo sustoti. Vėliau V. dar kartą perskambino dėdei ir paklausė, kada atvažiuos. Atvažiavęs dėdė pasakė, kad jo vairuojamą automobilį sustabdė kažkoks kitas automobilis, iš kurio išlipę du vyrai ištraukė iš automobilio pusbrolį E., jį įsisodino į savo automobilį ir išvažiavo. Iš E. telefono dėdei paskambino kažkoks vyras ir sakė, kad grąžintų prekes arba 200 eurų, ir tada sakė paleis E.. Močiutė J. paskambino į policiją, policijos pareigūnai į namus atvežė E.. E. sakė, kad jį parduotuvės savininkai atsivežė į parduotuvę, ir kad sudavė jam smūgius. Po kelių dienų E. U. pasakė, kad krepšį su maisto produktais pavogė iš parduotuvės Batėgalos kaime. Tą vakarą, kai jis su broliu V. buvo parduotuvėje ir pirko alų, jis tikrai nematė, kad į parduotuvės patalpas būtų įėjęs pusbrolis E. U.. E. nei kelionės metu, nei anksčiau tikrai nesakė, kad jis ketina kažką vogti iš parduotuvės. Jokių šaldytų maisto produktų jis pas E. namuose nei 2017 m. spalio 2 d. vakarą, nei kitą dieną nematė (1 t., b. l. 86-87).

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso (kasacinės nutartys Nr. 2K-428/2011, Nr. 2K-91/2013 ir kt.).

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad E. U. kaltė įrodyta, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi nustatyta, jog jis suvokdamas savo neteisėtų veiksmų pobūdį bei pavojingumą, atvirai užvaldė svetimą turtą, veikdamas tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo E. U. atsakomybę lengvina tai, kad jis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamojo įvykdyta veika įstatymo priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis).

Skiriant bausmes, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis anksčiau teistas 11 kartų, daugelį iš jų už turtinius nusikaltimus (1 t., b. l. 96-109). Administracine tvarka baustas, paskutinį kartą – 2018 m. sausio 31 d., paskirtos baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 120-125), psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neįrašytas.

Akivaizdu, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirtos bausmės (laisvės apribojimas, laisvės atėmimas), nesulaikė jo nuo naujų nusikaltimų padarymo, nepaveikė jo taip, kad jis daugiau nenusikalstų. Pažymėtina, jog E. U. nuo 2018 metų slapstėsi nuo teismo, buvo paskelbta jo paieška. Jis būdamas užsienyje taip pat buvo nuteistas. Įvertinus šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgiant į E. U. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos pavojingumą, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamų veikų padarymo, jį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. U. už nusikalstamos veikos padarymą, kaip recidyvistui, paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį, atsižvelgiant į E. U. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos pavojingumą, bei į pagrobto turto vertę parenkant mažesnį, nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis - 6 mėnesiai.

Pagal BK 64¹ straipsnį, išnagrinėjus baudžiamąją bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

E. U. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nebeaktualios, kadangi kaltinamasis šiuo metu yra suimtas, todėl kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintinos nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam E. U. į paskirtą bausmę įskaitytinas sulaikyme Vokietijoje pagal Europos arešto orderį nuo 2022 m. liepos 22 d. iki 2022 m. liepos 26 d. (3 t. b. l. 33-34 ), ir sulaikyme Lietuvoje nuo 2022 m. liepos 26 d. 16:20 val. bei suėmime nuo 2022 m. liepos 28 d., išbūtas laikas (2 t., b. l. 180-182, 3 t., b. l. 26).

Kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios. Teismas savo sprendimą motyvuoja tuo, kad E. U. nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme, Lietuvoje neturi šeimos ir nuolatinės gyvenamosios vietos, jis nėra saistomas socialiniais šeimos ar darbo santykiais, slapstėsi nuo teismo, pažeidė jam skirtas švelnesnes kardomąsias priemones, todėl egzistuoja pagrįstas manymas, jog jis neturėdamas darbo ar kitokio užimtumo gali slėptis, taip siekdamas išvengti bausmės atlikimo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1punktas).

Civilinė ieškovė R. U. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 100,20 eurų civilinį ieškinį turtinės žalos atlyginimui (1 t., b. l. 27). Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad prašomas priteisti turtinės žalos dydis yra realus ir pagrįstas, ieškinio dydį patvirtina civilinės ieškovės R. U. parodymai, ieškinio pagrindas patvirtintas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, todėl priteistinas iš kaltinamojo E. U. civilinės ieškovės R. U. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nes turtinė žala atsirado dėl nusikalstamų kaltinamojo E. U. veiksmų. Su civilinės ieškovės pareikštu civiliniu ieškiniu teisiamojo posėdžio metu sutiko ir kaltinamasis E. U..

Baudžiamajame procese laikytinas proceso išlaidas reglamentuoja BPK 103 straipsnis, kurio 6 dalis numato, jog proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaidos dėl asmens ekstradicijos gali būti pripažįstamos baudžiamojo proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nusikaltimą padariusio asmens, kai šias išlaidas sąlygojo pats įtariamasis ar kaltinamasis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191/2006). Sprendžiant išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis klausimą, būtina nustatyti, ar išlaidos atsirado dėl sąmoningų kaltininko neteisėtų veiksmų, nulėmusių išlaidų atsiradimą, ar išlaidos atsirado dėl nuo kaltinamojo valios nepriklausančių priežasčių.

Nagrinėjamu atveju kaip tik darytina išvada, jog ekstradicijos išlaidos susidarė būtent dėl paties kaltinamojo E. U. veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad pastarajam buvo skirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, šių kardomųjų priemonių sąlygų kaltinamasis nesilaikė, žinojo, kad dėl jo vyko ikiteisminis tyrimas, buvo surašytas kaltinamasis aktas, byla perduota teismui, nepaisant to pastarasis savavališkai išvyko iš Lietuvos, t. y. pasislėpė užsienyje, dėl ko buvo išduotas Europos arešto orderis. Nustačius pastarojo buvimo vietą, atsirado pareiga kaltinamąjį pargabenti į Lietuvą. Ekstradicijos išlaidas sudaro pareigūnų kelionės lėktuvu bilietai (maršrutas Vilnius - Diuseldorfas - Vilnius), E. U. kelionės lėktuvu bilietas (Diuseldorfas - Vilnius), keleivių draudimo išlaidos, automobilio nuoma, pareigūnų dienpinigiai, bei vidaus kelionių išlaidos, iš viso - 2 383,13 eurų. Išlaidų dydį patvirtina teismui pateikta 2022 m. liepos 31 d. sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. sąskaita – faktūra, serija VES Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 190, 191). Todėl, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos patirtos 2 383,13 eurų dydžio išlaidos dėl E. U. ekstradicijos, remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš E. U..

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK XII skyriuje numatytų kitų procesinių prievartos priemonių, kuri skiriama civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti.

Civilinė ieškovė R. U. individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 100,20 eurų civilinį ieškinį turtinės žalos atlyginimui. Atsižvelgus į tai, kad civilinės ieškovės R. U. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintinas pilnai, todėl siekiant užtikrinti civilinio ieškinio įvykdymą skirtina procesinės prievartos priemonė - laikinas nuosavybės teisės apribojimas į E. U. priklausančias lėšas 100,20 Eur, rastas pas E. U. jo kratos metu, esančias Kauno tardymo izoliatoriuje, nustatant 3 (trijų) mėnesių laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo terminą.

E. U. asmens kratos metu rastas ir paimtas – mobilaus ryšio telefonas “Samsung”, SIM kortelė “ (duomenys neskelbtini)”, bei likusi pinigų suma 670,95 Eur, kurie yra Kauno tardymo izoliatoriuje atsižvelgiant į tai, kad pas E. U. rastas ir paimtas daiktas – mobilaus ryšio telefonas “Samsung”, SIM kortelė “ (duomenys neskelbtini)”, bei pinigų suma 670,95 Eur, nėra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ar įrankis, nėra duomenų, kad paimta pinigų suma gauta iš nusikalstamos veikos, todėl daiktai ir 670,95 Eur grąžintini E. U..

Pagal naująją šiuo metu galiojančią BPK 106 straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Nagrinėjant baudžiamąją bylą nustatyta, kad E. U. nedirba, šiuo metu yra suimtas ir yra tardymo izoliatoriuje, taigi jo laisvė suvaržyta, galimybės gauti lėšų išlaidoms atlyginti ribotos.

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, teismas priėjo prie išvados, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014).

Nagrinėjamu atveju teismas pripažino, kad E. U. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, teisė į gynybą negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Tokiu atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Atsižvelgiant į ankščiau aptartas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas ir valstybės turėtos išlaidos nuteistojo advokato pagalbai apmokėti - 140,00 eurų iš nuteistojo E. U. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jį nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. U. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, E. U. į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme Vokietijoje pagal Europos arešto orderį nuo 2022 m. liepos 22 d. iki 2022 m. liepos 26 d., ir sulaikyme Lietuvoje nuo 2022 m. liepos 26 d. 16:20 val., bei suėmime nuo 2022 m. liepos 28 d. išbūtą laiką.

Priteisti iš E. U. R. U. individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ 100,20 (vieną šimtą eurų 20 ct) turtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš E. U. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai patirtas išlaidas vykdant E. U. ekstradiciją – 2 383,13 Eur (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 13 ct). Policijos departamento atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas.

Paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į iš kaltinamojo E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmens kratos metu paimtus pinigus – 100,20 Eur, kurie yra saugomi Kauno tardymo izoliatoriuje, nustatant 3 (trijų) mėnesių laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo terminą.

Nuosprendžio nuorašą nedelsiant išsiųsti turto valdytojams ir turto arešto aktų registro tvarkytojui.

E. U. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, o kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti – panaikinti.

E. U. asmens kratos metu rastą ir paimtą – mobilaus ryšio telefoną “Samsung”, SIM kortelę “ (duomenys neskelbtini)”, bei likusius 670,95 Eur, grąžinti E. U..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 140,00 Eur išlaidų iš E. U. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus, nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.