Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-10-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-823-851/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-10-10
Bylos Nr.
1-823-851/2012
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01675-2011-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aiva Survilienė
Kaltinamasis
J. M.
Civilinis ieškovas
L. Ž.
Baudžiamoji byla Nr. 1-823-851/2012(Proceso Nr. 1-10-1-01675-2011-6)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Aiva Survilienė,sekretoriaujant A. K.,dalyvaujant prokurorui R. J.,kaltinamajam J. M.,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. Ž.,nukentėjusiosios atstovui advokato padėjėjui R. S.,civilinio atsakovo atstovui A. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. M. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata :

2011-12-27 17.06 val. Vilniuje, ties Gelvonų gatvės 70 pastatu, vairuodamas automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. TO7395, pažeidė kelių eismo taisyklių 37, 133 punkto reikalavimus, t.y. vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, artėdamas prie nereguliuojamosios pėsčiųjų perėjos nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesustojo prieš kelio ženklą “Pėsčiųjų perėja”, kad praleistų per pažymėtą pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios L. Ž., partrenkė ją, padarydamas muštinę žaizdą galvos viršugalvio-pakaušio kairėje pusėje, kairio raktikaulio ir dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžį, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas teisme kaltinamasis J. M. prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir paaiškino, kad 2011-12-27 apie 17 val. vairavo taksi automobilį ir važiavo link „Akropolio“. Važiavo nedideliu greičiu ( 20-30 km/h ), buvo tamsu, labai prastos važiavimo sąlygos, lijo. Nepamatęs pėsčiųjų perėja einančios L. Ž., šią partrenkė. Išlipo iš automobilio, buvo labai susijaudinęs, todėl paprašė kitų žmonių iškviesti greitąją medicinos pagalbą.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų J. M. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais :

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios L. Ž. parodymais, jog 2011-12-27 apie 17.06 val. ji ėjo Gelvonų gatve, Vilniuje, su savimi nešėsi du didelius krepšius su prekėmis. Priartėjusi prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pažiūrėjo į abi puses, pamatė, kad iš dešinės pusės atvažiuoja automobilis, bet jis buvo tolokai, todėl pradėjo eiti per perėją. Baigiant kirsti kelią, įžengus į taksi automobiliams skirtą eismo juostą, ji pamatė šalia savęs automobilį ir suprato, kad jis nesustos jos praleisti. Prisimena, kaip rankomis bandė atsiremti į ją partrenkusį automobilį, ir nuo smūgio buvo nublokšta ant gatvės. Pirminį smūgį pajuto į dešinę kūno pusę, į dešinę koją, šlaunį, petį, bei skaudėjo galvą. Kas vyko toliau, nurodyti negali. Paaiškino, jog buvo apsivilkusi baltu megztu sijonu, juodu švarku, pilka kepuraite, ant kairės rankovės segėjo atšvaitą. (b.l. 30). Apžiūrėjęs L. Ž. medicininius dokumentus, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialistas J. M. P davė išvadą, kad L. Ž. nustatyti šie kūno sužalojimai: muštinė žaizda galvos viršugalvio-pakaušio kairėje pusėje, kairio raktikaulio ir dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžiai. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata sutrikdyta ilgalaikiai (daugiau 10 dienų) (b. l. 26-27). Specialisto išvadoje Nr. T-A 9387/11 (01) nurodyta, kad L. Ž. kraujyje etilo alkoholio nerasta. ( b. l. 29).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos J. M. parodymais, kad 2011-12-27 apie 17 val. buvo prie Gelvonų g. 44 pastato, Vilniuje. Einant link savo automobilio, kuris buvo paliktas stovėjimo aikštelėje šalia minėto namo, išgirdo duslų garsą, pamanė, kad susidūrė automobiliai, tačiau atsisukusi į gatvės pusę pamatė, kad stovi vienas automobilis, ir kažkas guli ant asfalto. Iš automobilio pasiėmusi akinius ir dar kartą pažiūrėjusi, įsitikino, kad nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje stovi taksi automobilis ir priekyje jo ant asfalto guli žmogus. Jai bėgant link įvykio vietos, matė, kaip automobilio vairuotojas išlipa iš automobilio ir eina link gulinčios moters. Vairuotojas buvo labai susijaudinęs. Moteris gulėjo sąmoninga ir dejavo, paprašė ją apversti ant dešinio šono. Moteris buvo šviesiai apsirengusi, su savimi turėjo du didelius šviesius plastikinius maišus. ( b. l. 33 )

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos A. P. parodymais, jog 2011-12-27 apie 17 val. važiavo kartu su sutuoktiniu ir vaikais nuo „Akropolio“ link Fabijoniškių pusės. Oro sąlygos buvo blogos, tamsu, lijo, kelio danga šlapia. Artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ties Gelvonų g. 70 pastatu, sutuoktinis pristabdė automobilį. Staiga išgirdo duslų garsą ir pamatė kažką balto skrendant į viršų. Suprato, kad automobilis partrenkė pėsčiąjį, kurį jos sutuoktinis praleido. Ji iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu. (b.l. 34-35).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 9433/11 (01) nurodyta, kad eismo įvykio metu J. M. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 58).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 2253 nurodyta, kad 2011-12-27 19 val. atliekant J. M. medicininę apžiūrą ir jo kraujo tyrimą nustatyta, kad J. M. yra blaivus (b.l. 59).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra ties Gelvonų g. 70 pastatu, Vilniuje, įvykio vietoje rastas automobilis „Ford Galaxy“, valst. Nr. TO7395. ( b.l. 5-8 )

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad kaltinamojo automobiliui po eismo įvykio įlenktas variklio dangtis, įlenktas priekinis valstybinis ženklas, suskilusios priekinės grotelės. (b.l. 14-15 )

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad J. M., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, o būtent Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus „artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį“, bei 133 p. reikalavimus „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta L. Ž. sveikata. Jo kaltę visiškai patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Kaltinamojo veiksmai sukeliant eismo įvykį, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta L. Ž. sveikata, kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis neteistas, todėl J. M. skirtina bauda.

L. Ž. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 15000 Lt dydžio neturinei žalai bei 500 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Kadangi dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusioji turėjo 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti ( b.l. 85 ), jos turi būti atlygintos kaltinamojo, todėl iš J. M. priteistina L. Ž. 500 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. L. Ž. 15000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti motyvuoja tuo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė kūno sužalojimus, didelį skausmą, ilgą laiką negalėjo normaliai judėti, atlikti įprastų sveikam žmogui judesių, iki šiol jaučia skausmus, jos blauzdikaulis sutvirtintas plokštele ir sraigtais. Dėl patirtų traumų negalėjo bendrauti su draugais, sumažėjo galimybės naujoms pažintims, iki šiol išlikęs baimės jausmas pereiti per gatvę, nes bijo, jog ją vėl partrenks automobilis.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad dėl J. M. neatsargių nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, jai sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusiajai teko ilgą laiką gydytis. Neabejotina, kad po įvykio nukentėjusiajai išliko liekamieji reiškiniai, nukentėjusioji jaučia skausmą, nepatogumus, sumažėjo bendravimo galimybės. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos turi ir žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Apklausus teisme kaltinamąjį, šis nurodė, jog šiuo metu nedirba, jo pajamos – apie 400 lt neįgalumo išmokos. Įvertinus visas minėtas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai 8500 litų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismo manymu, ši suma geriausiai užtikrina piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo J. M. transporto priemonės civilinė atsakomybė buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“. Civilinės atsakomybės draudimo atveju draudikas privalo atlyginti žalą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad UAB DK „PZU Lietuva“ L. Ž. atlygino transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo maksimalią sumą neturtinei žalai atlyginti - 8632,00 Lt. Kadangi L. Ž. jau yra atlyginta neturtinė žala, jos civilinis ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir paskirti jam 20 MGL ( 2600 lt. ) dydžio baudą, įpareigojant baudą sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš J. M. 500 Lt L. Ž. naudai proceso išlaidoms atlyginti.

L. Ž. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.

Teisėja Aiva Survilienė