Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-04-24 · Civilinė byla Nr. 2A-363-440/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-12-18Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-04-24Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-24
Bylos Nr.
2A-363-440/2014
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-01718-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Vilija Valantienė (pran.)
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“, D. A.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-363-440/2014Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01718-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6; 36.1; 42.10; 63.3; 99.3; 121.14; 121.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimo, byloje Nr. 2-2061-339/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui D. A. dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Gelvora“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo D. A. skolą 4507,51 Lt, palūkanas 2412,20 Lt, delspinigius 8650,59 Lt, ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas 2550,51 Lt, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9,5 procentų dydžio metines palūkanas už 4507,51 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas. Nurodė, kad 2005-06-06 AB SEB bankas ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1150518054067-10, pagal kurią AB SEB bankas atsakovui suteikė 5000,00 Lt kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka jį grąžinti, mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl AB SEB bankas sutartį nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus dėl palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. AB SEB bankas ir ieškovas 2009-11-09 pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-83, pagal kurią AB SEB bankas perleido ieškovui visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal sutartį. Atsakovui buvo pranešta apie reikalavimo perleidimą, pareikalauta įvykdyti įsipareigojimus, tačiau jis savo įsipareigojimų neįvykdė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš D. A., UAB „Gelvora“ naudai 4507,51 Lt skolą, 765,96 Lt palūkanas, 2412,20 Lt delspinigius, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-10-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir žyminį mokestį 228,00 Lt. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą. Teismas nustatė, kad 2005-06-06 tarp AB SEB banko ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 1150518054067-10, pagal kurią AB SEB bankas atsakovui D. A. suteikė 5000,00 Lt kreditą. Atsakovui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, AB SEB bankas sutartį nutraukė. AB SEB bankas ir ieškovė UAB „Gelvora“ 2009-11-09 pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-83, pagal kurią AB SEB bankas perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovą. Pagal reikalavimo perleidimo sutartį AB SEB bankas perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovo 4507,51 Lt skolą, 765,96 Lt palūkanas, 2412,20 Lt delspinigius, iš viso į 7685,67 Lt įsiskolinimą. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo viso 7685,67 Lt įsiskolinimą. Dėl prašymo už laikotarpį nuo 2009-11-06 iki 2013-08-21 priteisti 1646,24 Lt palūkanas bei 6238,39 Lt delspinigius teismas vertino, kad AB SEB bankas perleido ieškovui reikalavimo teises į konkrečias palūkanų ir delspinigių sumas, reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių, todėl ieškovo reikalavimas dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistina ieškovui 765,96 Lt palūkanų, 2412,20 Lt delspinigių. Teismas atmetė reikalavimą dėl 9,5 procentų dydžio metinių palūkanų už 4507,51 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, nes šios palūkanos, skaičiuojamos pagal 2005-06-06 vartojimo kredito sutartį, ieškovas nėra vartojimo kredito sutarties šalis, reikalavimo perleidimo sutartimi jam buvo perleista reikalavimo teisė į konkrečias palūkanų bei delspinigių sumas ir reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių. Dėl prašymo priteisti 2550,51 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, teismas vertino, kad išlaidos bendrovės tiesioginei ūkinei - komercinei veiklai vykdyti negali būti laikomos LR CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytomis išlaidomis. Teismas sprendė, kad pašto siuntimo išlaidos, teisinės paslaugos, užklausos iš Gyventojų registro tarnybos bei Nekilnojamojo turto registro galėtų būti pripažintinos būtinomis išlaidomis, tačiau ieškovas nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl ieškovo reikalavimą dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Gelvora“ prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2013-12-18 sprendimą už akių panaikinti toje dalyje, kurioje atmestas ieškovo prašymas priteisti 6238,39 Lt delspinigių, 1646,24 Lt palūkanų, 9,5 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos 4507,51 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir papildomai iš atsakovo priteisti 7884,63 Lt bei 9,5 proc. dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos 4507,51 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. LR CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad prievolinė subjektinė teisė yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas, todėl gali būti perleista bendrais pagrindais (LR CK 1.112 straipsnio 1, 2 dalys). Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog apeliantą ir atsakovą sieja ne reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 09-20-83, o sutartis, kurios pagrindu atsirado atsakovo prievolė.

2. D. A. pasirašydamas sutartį įsipareigojo minėtoje sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas ir delspinigius (Sutarties 5.3 punktas). Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09-20-83 buvo perleistos reikalavimo teisės, kylančios iš sutarčių, nurodytų priede Nr. 1 prie reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-83. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-83 1 p. nurodytos sumos, yra paskaičiuotos 2009-11-06 datai, todėl reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-83 1 punktas neapriboja kreditoriaus UAB „Gelvora“ teisės reikalauti delspinigių bei palūkanų. Remiantis LR CK 6.101 straipsnio 2 dalimi reikalavimo įgijėjui (apeliantui) perėjo ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės, šiuo atveju - teisėti reikalavimai dėl delspinigių ir palūkanų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl delspinigių, palūkanų, sutartinių metinių palūkanų priteisimo pagrįstumo bei teisėtumo.

Bylos duomenimis 2005-06-06 AB SEB bankas ir atsakovas D. A. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1150518054067-10, pagal kurią AB SEB bankas atsakovui suteikė 5000,00 LT kreditą, o atsakovas įsipareigojo kreditą gražinti iki 2008-06-05, mokėti 9,5 procentų metinių palūkanų (5.3, 5.4 punktai), už uždelstą grąžinti kredito dalį kiekvieną dieną mokėti 0,1 delspinigių, už kiekvieną uždelstą sumokėti palūkanas dieną mokėti 0,1 delspinigių (21-25 b. l.). 2009-11-09 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09-20-83 AB SEB bankas perleido ieškovui UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises į skolininkus, kylančias iš sutarčių, išvardintų šios sutarties priede Nr. 1 (priedas nepateiktas). Šia sutartimi perleidžiamos teisės reikalauti sumokėti pagrindinės skolos bendrą sumą, priskaičiuotų palūkanų bendrą sumą, netesybų bendrą sumą. Nurodoma, kad visos sumos yra paskaičiuotos 2009-11-06 datai (b. l. 13). Išraše iš AB SEB banko skolų priėmimo-perdavimo akto prie 2009-11-09 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-83 nurodoma 4507,51 Lt skola, 765,96 Lt palūkanos, 2412,20 Lt delspinigiai , viso 7685,67 Lt 2009-11-06 dienai. 2009-11-19 pranešime dėl reikalavimo perleidimo atsakovas buvo raginamas per tris dienas sumokėti 4507,51 Lt skolą, 790,38 Lt palūkanas, 2470,80 Lt delspinigius, viso 7841,45 Lt 2009-11-19 dienai (4,19 b. l.). Byloje pateikti ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotinės, delspinigių, palūkanų paskaičiavimo aktai (5-7 b. l.).

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. LR CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad prievolinė subjektinė teisė yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas, todėl gali būti perleista bendrais pagrindais (LR CK 1.112 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliantą ir atsakovą sieja ne reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 09-20-83, o sutartis, kurios pagrindu atsirado atsakovo prievolė. Taip pat pažymėjo, kad reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-83 1 punkte nurodytos sumos, yra paskaičiuotos 2009-11-06 datai, todėl reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-83 1 punktas neapriboja kreditoriaus UAB „Gelvora“ teisės reikalauti delspinigių bei palūkanų. Remiantis LR CK 6.101 str. 2 d. reikalavimo įgijėjui (apeliantui) perėjo ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės, šiuo atveju - teisėti reikalavimai dėl delspinigių ir palūkanų.

Vadovaujantis LR CK nuostatomis kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (LR CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (LR CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Kreditoriaus teisę perleisti savo reikalavimą kitam asmeniui pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį (cesija) reglamentuoja LR CK 6.101–6.110 straipsniai. LR CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu; reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (LR CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis minėtomis nuostatomis pradinis kreditorius turi teisę perleisti naujam kreditoriui ne tik reikalavimo teisę į pagrindinę skolą, bet ir teisę į prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytas teises. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 11 09-20-83 naujasis kreditorius perėmė iš pradinio kreditoriaus visas reikalavimo teises, įskaitant teisę į įstatymų nustatytas palūkanas, delspinigius, baudas ir kita pagal 2005-06-06 tarp AB SEB banko ir atsakovo sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 1150518054067-10. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad AB SEB bankas perleido ieškovui reikalavimo teises tik į nurodytas konkrečias palūkanų ir delspinigių sumas. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su teismo išvada, kad apeliantas nėra vartojimo sutarties šalis. Kaip minėta reikalavimo perleidimas (cesija) (LR CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose: LR CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, LR CK 6.107 straipsnio 1 dalyje - kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą; pagal LR CK 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Dėl nagrinėjamai bylai aktualiu reikalavimo perleidimo įtakos prievolės šalių teisėms klausimu, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal cesijos sutartį pradiniam kreditoriui perdavus savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoje jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teisę tik į atsakovo 4507,51 Lt skolą, 765,96 Lt palūkanas, 2412,20 Lt delspinigius, iš viso į 7685,67 Lt įsiskolinimą 2009-11-06 dienai.

Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti galimus kreditoriaus nuostolius, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės. Netesybas, mokamas baudos forma, reglamentuoja LR CK 6.71 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtinta, kad netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį, laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (LR CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad vadovaujantis palūkanų samprata Lietuvos civilinėje teisėje, išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (LR CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (LR CK 6.210, 6.261 straipsniai). ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje apžvalga). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (LR CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal LR CK 6.261 straipsnį minimalių nuostolių priteisimas neatima kreditoriui teisės išreikalauti ir papildomų nuostolių, jei jis jų patyrė didesnių. Ši nuostata reiškia, kad kreditoriaus apsauga nuo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku nėra ribojama tik palūkanomis. Kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme nustatytos kompensuojamosios palūkanos. Civiliniame kodekse nustatyta netesybų mažinimo teisė (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), o teismo teisė mažinti palūkanas kyla iš LR CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias šalių susitarimas dėl palūkanų privalo neprieštarauti įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (LR CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis, LR CK 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Aiškiai per didelėmis netesybomis kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstami 0,2 proc. dydžio delspinigiai, už kiekvieną praleistą dieną, sudarantys 73 proc. per metus, todėl dažnu atveju toks delspinigių dydis teismo mažinamas iki 7,3 proc. per metus, t. y. iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje apžvalga). Teismui sprendžiant netesybų dydžio klausimą būtina nustatyti protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti teismo sprendimą toje dalyje, kurioje atmestas ieškovo prašymas priteisti 6238,39 Lt delspinigių, 1646,24 Lt palūkanų. Prašo papildomai iš atsakovo priteisti 7884,63 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu prašomos priteisti palūkanos, delspinigiai yra aiškiai per dideli, daug didesni nei pagrindinė skola. 2009-11-19 pranešime dėl reikalavimo perleidimo atsakovas buvo raginamas per tris dienas sumokėti 4507,51 Lt skolą, 790,38 Lt palūkanas, 2470,80 Lt delspinigius, viso 7841,45 Lt 2009-11-19 dienai (4,19 b. l.). Bylos duomenimis reikalavimo teisę dėl skolos išieškojimo kreditorius ieškovei perleido 2009-11-09, tačiau ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2013-10-11, taigi praėjęs ilgas laiko tarpas iki kreipimosi į teismą lėmė daug didesnes palūkanas bei delspinigius. Tai, kad kreditoriaus teisių perėmėjas nesiėmė priemonių skolai išieškoti, lėmė neprotingas, akivaizdžiai per didelės netesybas. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad atsakovas yra vartotojas, jis priėmė paslaugų tiekėjo siūlomas sutarties sąlygas ir neturėjo galimybės dėl jų derėtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Kasacinis teismas konstatuodamas būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Pagal civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo ir pusiausvyros principą vieno asmens teisė negali būti ginama ignoruojant ar paminant kito asmens teisėtą interesą. Teismas, vykdymas teisingumą, privalo siekti šalių teisių ir teisėtų interesų protingos pusiausvyros ir, atsižvelgdamas tiek į teisės ir teisės principų, tiek į moralės reikalavimus, ginti tą šalį, kurios teisės ir teisėti interesai turi prioritetą. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-03-24 Vartotojų teisių apsaugos vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga, Teismų praktika Nr. 30). Todėl atsižvelgiant į minėtas nuostatas, bylos duomenis, suteikto kredito sumos dydį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo prašoma nuo 2009-11-06 priteisti delspinigių suma, susidariusi per ilgą laikotarpį – 8650,59 Lt yra aiškiai per didelė. Taip pat paskaičiuotos palūkanos 2412,20 Lt yra aiškiai per didelės. Įrodymų, patvirtinančių, kad dėl atsakovo prievolės neįvykdymo ieškovas būtų patyręs didesnius nuostolius, nėra. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju atsižvelgia į tai, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, taip pat į tai, kad netesybos neturi būti mažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio, nes tokiu būdu būtų paneigiama netesybų esmė. Teisėjų kolegija konkrečiu atveju įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgusi į tai, kad ieškovas neteikė papildomų duomenų dėl patirtų didesnių nuostolių, gana ilgą laikė nesikreipė dėl skolos išsiieškojimo, remiantis įstatymo nuostatomis bei bendraisiais teisės principais, kasacinio teismo formuojama praktika, siekiant nepažeisti šalių interesų pusiausvyros bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ieškovo prašomų priteisti palūkanų ir delspinigių dydžiai mažintini, iš atsakovo priteisina 2470,80 Lt delspinigių, 790,39 Lt palūkanų, viso 3261,18 Lt suma.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 9,5 procentų dydžio metinių palūkanų už 4507,51 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, motyvuodamas tuo, kad šios palūkanos, skaičiuojamos pagal 2005-06-06 vartojimo kredito sutartį, o ieškovas nėra vartojimo kredito sutarties šalis ir reikalavimo perleidimo sutartimi jam buvo perleista reikalavimo teisė į konkrečias palūkanų bei delspinigių sumas. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo priteisti 9,5 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos 4507,51 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vartojimo kredito sutarties Nr. 1150518054067-10, pagal kurią AB SEB bankas atsakovui suteikė 5000,00 LT kreditą, 2.4 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti 9,5 procentų metinių palūkanų.

LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, nereiškia naujos LR CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos. Didesni negu LR CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai gali būti taikomi, kai šalys dėl to susitaria (LR CK 6.37 straipsnio 1, 3 dalys), tačiau toks šalių susitarimas neturi prieštarauti įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams (LR CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Pelno (mokėjimo) ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu kartu gali būti skaičiuojamos bet kuriame finansavimo sandoryje, pavyzdžiui, paskolos sutartyje ir kt. LR CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui LR CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų LR CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis LR CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir LR CK 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis. ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje apžvalga). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nustatyto dydžio 9,5 procentų metines palūkanas konkrečiu atveju nėra pagrindo vertinti kaip akivaizdžiai per dideles. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovo reikalavimas priteisti 9,5 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos 4507,51 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis išdėstytu, apelianto apeliacinis skundas dėl Telšių apylinkės teismo 2013-12-18 sprendimo už akių tenkintinas iš dalies. Telšių apylinkės teismo 2013-12-18 sprendimas keistinas (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme. LR CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo bendras reikalavimas atsakovui dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo sudarė 18120,81 Lt sumą, yra patenkinta 43 proc. ieškinio reikalavimų (priteista 4507, 51 Lt pagrindinė skola, 2470,80 Lt delspinigių, 790,38 Lt palūkanų), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovo ieškovui priteistina 175,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliantas pateikė duomenis, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 237,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (45 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą toje dalyje, kurioje atmestas ieškovo prašymas, o teismas apeliacinį skundą tenkino iš dalies, nedidele apimtimi keisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl prašytų priteisti delspinigių, palūkanų dydžio bei iš esmės tenkindamas tik reikalavimą dėl 9,5 procentų palūkanų priteisimo, vertintina, kad apelianto skundas tenkintinas 1/3 dalimi, todėl proporcingai priteistinos ir patirtos ieškovo bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovo proporcingai patenkintiems reikalavimams, priteistina 79,00 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimo už akių dalį ir priteisti iš D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, kodas 125164834, palūkanas 790,38 Lt (septynis šimtus devyniasdešimt Lt 38 ct), delspinigius 2470,80 Lt (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt Lt 80 ct).

Priteisti 9,5 procentų dydžio metines palūkanas už 4507,51 Lt ( keturis tūkstančius penkis šimtus septynis litus 51 ct) priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-10-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir žyminį mokestį 175,00 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt penkis litus).

Likusią Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, kodas 125164834, 79,00 Lt (septyniasdešimt devynis litus) žyminio mokesčio sumokėto bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjai Vilija ValantienėRasa BartašienėEgidijus Mockevičius