- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-02
- Bylos Nr.
- 2A-100-278/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Ieškovas
- D. L.
- Atsakovas
- J., J. L., D. L.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“, UAB „General Financing“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-144-589/2009 pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui J. L. dėl išlaikymo priteisimo bei J. L. ieškinį atsakovei D. L., tretiesiems asmenims AB „Swedbank“, UAB „General Financing“ dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendros jungtinės nuosavybės pripažinimo asmenine nuosavybe ir turto padalinimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, šalių, jų atstovų paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė D. L. nurodė, kad atsakovas tinkamai nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus ir teikti vaikams išlaikymą proporcingai jų poreikiams ir savo turtinei padėčiai. Nurodo, kad vieno vaiko poreikiams tenkinti per metus yra reikalinga 12 086 Lt suma. Prašė teismą priteisti iš atsakovo J. L. išlaikymą nepilnamečiams vaikams – D. L. ir L. L., gim. 1998-02-03, kiekvienam kas mėnesį po 600 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.
Ieškovas J. L. nurodė, kad šalių santuoka yra iširusi, su ieškove santuokinio gyvenimo nebegyvena, bendro ūkio neveda, buitinius reikalus tvarko atskirai. Teigia, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas būti lojaliam, ištikimam, gerbti kitą sutuoktinį, jį remti moraliai bei materialiai, prisidėti prie šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Nurodė, jog ieškovė buvo ir yra neištikima, nesirūpina bendru šeimos ūkiu, negamina maisto nei vaikams, nei jam, savo lėšomis neprisideda prie namų ūkio bei gyvenamojo šeimos būsto sąlygų gerinimo. Teigia, kad ieškovė mažai dalyvauja vaikų auklėjime, nesudaro palankių sąlygų jiems visapusiškai ir harmoningai vystytis, todėl mano, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta kartu su juo. Nurodė, kad abiejų vaikų poreikiams tenkinti reikalinga 14 700 Lt suma per metus arba 1 225 Lt suma per mėnesį. Prašė teismą nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, nepilnamečių vaikų L. L. ir D. L. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu, priteisti iš ieškovės D. L. materialinį išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 306,25 Lt iki jų pilnametystės, pripažinti J. L. asmenine nuosavybe gyvenamąjį ir žemės sklypą, esančius Slyvų g. 7c, Panevėžyje, padalinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe turimą turtą bei priteisti iš ieškovės 775 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę dalintino turto dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinius tenkino iš dalies, šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų D. L. ir L. L., g. 1998-02-03, gyvenamąją vietą nustatė su motina D. L., priteisė iš J. L. vaikų išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 450 Lt iki vaikų pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei priteisė J. L. asmeninėn nuosavybėn 2/3 dalis žemės sklypo (unikalus numeris 2701-0005-0139) ir 2/3 dalis gyvenamojo namo (unikalus numeris 2797-7004-8017) bei 2/3 dalis kitų statinių - kiemo statinių, 93 950 Lt vertės, o D. L. - 1/3 dalį žemės sklypo (unikalus numeris 2701-0005-0139), 1/3 d. gyvenamojo namo (unikalus numeris 2797-7004-8017), 1/3 d. kitų statinių - kiemo statinių, esančių Panevėžio m., Slyvų g. 7C, 46 976 Lt vertės. J. L. priteisė asmeninėn nuosavybėn spintą 300 Lt vertės, orkaitę 1 100 Lt vertės, virtuvės baldus 300 Lt vertės, virtuvės stalą 400 Lt vertės, televizorių 200 Lt vertės, muzikinį centrą 700 Lt vertės, žurnalinį stalą 50 Lt vertės, čiužinį 200Lt vertės, o D. L. asmeninėn nuosavybėn - fotelį lovą 700 Lt vertės, kietlentę (viryklę) 200 Lt vertės, mikrobangų krosnelę 200 Lt vertės, komodą 300 Lt vertės, kampinę sofą lovą 900 Lt vertės, šaldytuvą 200 Lt vertės, virtuvės indus 300 Lt vertės. Prievoles AB „Swedbank“ ir UAB „General financing“ pripažino bendraja solidarine J. L. ir D. L. prievole. Teismas konstatavo, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko savitarpio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kita ir santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Teismas darė išvadą, kad J. L. neįrodė D. L. neištikimybės fakto. Nepilnamečių šalių vaikų D. L. ir L. L. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, o įvertinęs, kad išlaikymu turi būti užtikrintos būtinos vaiko vystymosi sąlygos, į tai, kad šalių materialinė padėtis yra panaši, ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra apie 1800 Lt, atsakovo apie 2000 Lt bei vadovaudamasis suformuota praktika, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kurią šiuo metu sudaro 800 Lt, iš atsakovo J. L. priteisė išlaikymą po 450 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Teismas darė išvadą, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas buvo įgytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, panaudojant ir J. L. dovanų gautas asmenines lėšas. Nustatydamas dalinamo turto dalis, teismas atsižvelgė į tai, kad su D. L. lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai bei į tai, kad J. L. turto įgijimui panaudojo dovanų gautas 43 000 Lt lėšas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. L. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo ir materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir priimti naują sprendimą – santuoką nutraukti dėl D. L. kaltės, o nepilnamečių vaikų D. L. ir L. L. išlaikymui priteistą po 450 Lt sumą sumažinti iki 300 Lt. Nurodo, kad teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje neišsprendė jo reikalavimo dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nes D. L. iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.28 straipsniuose būti lojaliai kito sutuoktinio atžvilgiu, gerbti kitą sutuoktinį, remti vienas kitą moraliai ir materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, be to, D. L. sutuoktiniui buvo neištikima. Santuokinės neištikimybės faktas byloje buvo įrodinėjamas garso įrašu ir rašytine medžiaga, tačiau šio rašytinio įrodymo bei garso įrašo teismas nevertino, tuo pažeidžiant CPK 185, 220 straipsniuose nustatytas įrodymų teisėtumo ir jų vertinimo taisykles. Atsakovas teigia, kad jam pateikus reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl D. L. kaltės, ieškovė turėjo pareigą paneigti jo teiginius. Nurodo, kad teismas atsisakė įvertinti D. L. santuokinių pareigų esminį nevykdymą, kas taip pat sudaro pagrindą nutraukti santuoką dėl D. L. kaltės. Teigia, kad priteisdamas iš jo išlaikymą kiekvienam vaikui po 450 Lt kas mėnesį, teismas nevertino vaikų poreikių, o byloje nėra įrodymų, kokia suma yra reikalinga vaikams išlaikyti. D. L. nurodymas, kad vaikų poreikiams užtikrinti per mėnesį reikia skirti po 600 Lt kiekvienam, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog byloje vaikų poreikių dydis pilnai įrodytas. Teismas nevertino ir šalių turtinės padėties, tik konstatavo, kad atsakovė prašo priteisti tokią sumą bei nepagrįstai nurodė, kad byloje ginčo dėl išlaikymo dydžio tarp šalių nėra. Nors teismas nurodė, jog J. L. gaunamos mėnesinės pajamos yra 2 000 Lt, D. L. – 1 800 Lt, tačiau neįvertinta, kad sumokėjus materialinį išlaikymą vaikams, kuris sudaro apie pusę jo gaunamų pajamų, jis nepajėgs pragyventi, dengti įsipareigojimų kreditoriams, išlaikyti būstą. Atsakovas mano, kad kiekvienas iš tėvų vaikui turi skirti po 300 Lt per mėnesį ir tuo bus išlaikytas proporcingumo principas tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė D. L. skundą prašo atmesti. Teigia, kad teismas pagrįstai šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.). Atsakovas turėjo galimybę kreiptis į teismą, prašydamas ištaisyti sprendimo dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą, nurodant kad santuoka nutraukiama CK 3.60 str. pagrindu. Nurodo, kad prašydamas sumažinti priteistą išlaikymą, J. L. piktybiškai siekia kuo mažiau materialiai prisidėti prie jų išlaikymo, nors turi finansines galimybes teikti didesnį išlaikymą. Prašo ginčijamą sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo pagrindo papildyti nurodant, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padidinti priteistą išlaikymą kiekvienam vaikui iki 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Bylos nagrinėjimo metu šalys pateikė taikos sutarties projektą dėl išlaikymo vaikams dydžio, kurį prašo patvirtinti, o apeliacinio skundo dėl santuokos nutraukimo dėl D. L. kaltės, apeliantas J. L. atsisako.
Motyvuojamoji dalis
Prašymai tenkintini.
Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 42 straipsnio nuostatos numato, jog šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi, o ieškovas atsisakyti savo reikalavimų. Šios įstatymo nuostatos taikomos ir apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (CPK 302, 308 str. str.). Iš teismui pateiktos taikos sutarties sąlygų matyti, kad sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, taip pat nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 str. 2 d.). Taikos sutarties projekte patvirtinta, kad šalims žinomos taikos sudarymo ir bylos nutraukimo procesinės pasekmės, numatytos CPK 293, 294 straipsniuose, todėl tvirtinti taikos sutartį kliūčių nėra. Apeliantas J. L. atsisako savo reikalavimo pripažinti, kad santuoka iširo dėl sutuoktinės kaltės. Atsisakymas nuo apeliacinio skundo šioje dalyje J. L. teisių nepažeidžia, todėl atsisakymas priimtinas ir apeliacinis procesas šioje dalyje nutrauktinas (308 str. 2 d.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas J. L. prašė teismą nutraukti santuoką dėl sutuoktinės D. L. kaltės. Teismas konstatavo, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje, šios aplinkybės nenurodė. Civilinio kodekso (toliau CK) 3.63 straipsnis suteikia teismui teisę abiejų sutuoktinių prašymu, nutraukiant santuoką, sprendime nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, bet privalo konstatuoti, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Kadangi apeliantas savo reikalavimo dėl santuokos iširimo kaltės nustatymo atsisako, o pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl kieno kaltės iširo santuoka nekonstatavo, sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, nurodant, jog santuoka yra iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 308 str. 2 d., 326 str. 1 d. 5 p. teisėjų kolegija
Nutarė:
J. L. atsisakymą nuo apeliacinio skundo dalyje dėl santuokos nutraukimo, priimti ir apeliacinį procesą šioje dalyje nutraukti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria nutraukta santuoka, sudaryta tarp J. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruota 1989 m. rugsėjo 16 d. Panevėžio CMS, (duomenys neskelbtini), patikslinti, nurodant, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir atstovavimo išlaidų iš D. L. priteisimo J. L. naudai, panaikinti, bylą dalyje dėl išlaikymo nutraukti ir patvirtinti taikos sutartį sekančiai:
J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja nepilnamečiams vaikams D. L., gim. 1998 m. vasario 3 d. ir L. L., gim. 1998 n. vasario 3 d. kas mėnesį mokėti materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt Lt) kiekvienam, pradedant nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju (uzufruktoriumi) paskirti D. L..
J. L. nereikalauja iš ieškovės Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-05 sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų, viso 350 Lt (trijų šimtų penkiasdešimt Lt). Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, lieka šalims.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.