- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-31
- Bylos Nr.
- I-2292-402/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01291-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 4500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b. l. 4-7) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2016 m. birželio 16 d. laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – Marijampolės PN) jis atliko 6 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas apytiksliai 23 kv. m. Joje gyvena apie 11 nuteistųjų. Gyvenamąjį plotą dar labiau mažino patalpoje esantys baldai. Nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2017 m. birželio 16 d. atlikinėjo bausmę drausmės grupėje Nr. 20 kamerų tipo patalpose Nr. 8, 7, 5. Kameros buvo perpildytos ir vienam asmeniui nebuvo suteiktas 3,6 kv. m. plotas. Dėl būriuose tenkančio per mažo ploto negalėjo dvasiškai tobulėti, skaityti ir pan. Nurodė, jog būriuose esantys pasivaikščiojimo kiemeliai yra per maži, apie 130-150 kv. m. Esant 20 būryje pasivaikščioti galėjo tik 2 val. per dieną. Tokiais veiksmais (neveikimu) atsakovas pažeidė nuteistųjų kalinimo sąlygas reglamentuojančius teisės aktus, jis patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, ir kt. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 17-20). Nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kalėjo 6 ir 20 būriuose. Įvertinus būriuose laikytų asmenų skaičių ir bendrą būrių patalpų plotą, matyti, kad pareiškėjui minimalaus gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Nuteistieji nustatytu laiku ir tvarka gali lankytis koplyčioje, bibliotekoje, profesinėje ir vidurinėje mokykloje, taip pat dirbti ir sportuoti, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Atkreipė dėmesį, kad teisės aktuose nereglamentuotas pasivaikščiojimų kiemelių minimalus asmeniui tenkantis plotas. Marijampolės PN pasivaikščiojimų kiemeliai įrengti pagal visus reikalavimu Marijampolės PN neturi jokių duomenų apie pareiškėjui kilusius dvasinius išgyvenimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų būti netinkamos kalinimo sąlygos. Pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų nėra kreipęsis į Psichologinę tarnybą ar Sveikatos priežiūros tarnybą. Skundo reikalavimas neturi jokio realaus ar objektyvaus pagrindo, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jis buvo kalinamas Marijampolės PN neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui.
LR bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat LR įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama – nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato LR teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 11-1.1 punktai nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11-1.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.
Byloje pateikti įrodymai, patvirtina, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 29 d. atvyko į Marijampolės PN. 2016 m. balandžio 4 d. Marijampolės PN direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-111 buvo paskirtas į 61 brigadą (6 būrį), nuo 2016 m. birželio 20 d. buvo perkeltas iš 61 brigados (6 būrio) į 202 brigadą (20 būrį), nuo 2017 m. birželio 15 d. buvo perkeltas iš 202 brigados (20 būrio) į 41 brigadą (4 būrį) (b. l. 17, 21-24). Pareiškėjas skunde ginčą kelia dėl netinkamų gyvenimo sąlygų jam bausmę atliekant 6 būryje ir 20 būryje, todėl teismas vertina pareiškėjo skundo aplinkybes dėl bausmės atlikimo sąlygų 6 ir 20 būryje.
Kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro būrio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. Būrio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę, kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti dušai, poilsio kambariai arba bibliotekos.
Į bylą pateikti duomenys (b. l 17-18, 21-22, 28, 32) patvirtina, kad nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2016 m. birželio 16d. pareiškėjas bausmę atliko 6 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, patalpos plotas 34,04 kv. m., minimu laikotarpiu patalpoje viso buvo 9 nuteistieji, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš nuteistųjų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,78 kv. m (b. l. 28). Nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2017 m. birželio 15 d. pareiškėjas bausmę atliko 20 būrio kamerose Nr. 7, 8, 13, kameros Nr. 7 plotas 17,21 kv. m., buvo patalpinti 4 nuteistieji, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus kameros plotą iš nuteistųjų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,30 kv. m., kameros Nr. 8 plotas 16,46 kv. m., buvo patalpinti 4 nuteistieji, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus kameros plotą iš nuteistųjų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,11 kv. m., kameros Nr. 13 plotas 27,53 kv. m., buvo patalpinti 6 nuteistieji, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus kameros plotą iš nuteistųjų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,58 kv. m., (b. l. 29, 33).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjo bausmės atlikimo Pravieniškių PN bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose metu ir kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11-1.1 ir 11-1.2 punktuose reglamentuota vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto norma.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog buvo patalpintas į kamerą Nr. 5, tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog kameroje Nr. 5 pareiškėjas bausmės neatlikinėjo.
Pareiškėjas atsakovo pateiktų duomenų dėl įrengtų miegamųjų vietų gyvenamojoje patalpoje bei ploto nepaneigė. Todėl teismas vadovaujasi pateiktais atsakovo duomenimis. Šioje administracinėje byloje konstatuota, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis naujausia Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) praktika (žr. 2016-10-20 sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai (Įsakymas Nr. V-124) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m. – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009-07-30 sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010-04-08 sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012-05-31 sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareikėjo argumentų dėl baldų užimamo ploto.
Pareiškėjas skunde nurodytas aplinkybes dėl pasivaikščiojimo kiemelių nepritaikymo tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui sieja su gyvenamųjų patalpų perpildymu. Atsižvelgiant į tai, kad minimalios gyvenamojo ploto normos pažeidimas šioje byloje nenustatytas, o teisės aktuose nėra reglamentuojamas pasivaikščiojimo kiemelių plotas, teismas pareiškėjo argumentus šioje dalyje laiko nepagrįstais. Pareiškėjas neturtinę žalą, grindė aplinkybėmis, kad drausmės grupėje pasivaikščiojimai truko tik dvi valandas per dieną, tačiau jam šio laiko nepakako. Teismas pažymi, kad pagal ginčo laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnį, drausmės grupėse laikomiems nuteistiesiems kasdien suteikiama ne mažiau kaip dvi valandos pasivaikščiojimui. Nenustačius atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtumo, pareiškėjo argumentai dėl nepakankamos pasivaikščiojimų trukmės atmestini kaip nepagrįsti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė vidinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, fizinius negalavimus, buvo pažemintas jo orumas, tačiau jokiais įrodymais jų nepagrindžia. Byloje nenustatyti jokie dėl kalinimo sąlygų galėję pasireikšti sveikatos sutrikimai (b. l. 31). Pareiškėjas duomenų apie sveikatos sutrikimus taip pat nepateikė. Marijampolės PN Psichologinės tarnybos pažymoje (b. l. 30) nurodoma, kad dėl problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sąlygos, kreipęsis nebuvo. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis pagalbos dėl sveikatos sutrikimų, kurių priežastimi būtų netinkamos kalinimo sąlygos. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.