Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-05-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-248-72-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-28
Bylos Nr.
1A-248-72-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Sušinskienė, Tomas Zdanavičius (pran.), Ričardas Gilys
Nuteistasis
R. P.
Advokatai
Arvydas Martinkevičius
Kategorijos
Pranešėjas Tomas Zdanavičius Baudž. byla Nr. 1A-248-72/2010

Teisėjas Donatas Jatužis Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.6.

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. gegužės mėn. 28 d. 2010 m. gegužės d. Procesinio sprendimo kategorija

Panevėžys

1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Ričardo Gilio ir Nijolės Sušinskienės, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, gynėjui advokatui Arvydui Martinkevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 24 str. 6 d. 222 str. 1 d., 24 str. 6 d. 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., 24 str. 6 d. 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., 24 str. 6 d. 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. (LR BK 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nuteista: pagal LR BK 24 str. 6 d. 222 str. 1 d. 2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija (už padėjimą apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą) 60 MGL (7500 Lt) bauda; pagal LR BK 24 str. 6 d. 182 str. 1 d. 2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija (padėjimas sukčiauti su UAB „V.“ įgyjant svetimą 14964 Lt valstybės turtą) 30 MGL (3750 Lt) bauda; pagal LR BK 300 str. 1 d. 2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija (tikro dokumento suklastojimas, sandoriui su UAB „V.“ pagrįsti, bei susigrąžinti svetimą 14 964 Lt valstybės turtą) 40 MGL (5000 Lt) bauda; pagal LR BK 24 str. 6 d. 182 str. 1 d. (padėjimas sukčiauti su UAB „V.“ įgyjant svetimą 29 578,14 Lt valstybės turtą) 30 MGL (3750 Lt) bauda; pagal LR BK 300 str. 1 d. (tikro dokumento suklastojimas, sandoriui su UAB „V.“ pagrįsti bei susigrąžinti svetimą 29 578, 14 Lt valstybės turtą) 40 MGL (5000 Lt) bauda; pagal LR BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. (padėjimas pasikėsinant sukčiauti su UAB „K.“ bei įgyti svetimą 17 099,37 Lt valstybės turtą) 20 MGL (2500 Lt) bauda; pagal LR BK 300 str. 1 d. LR BK 2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija (tikro dokumento suklastojimas, sandoriui su UAB „K.“ pagrįsti) 40 MGL (5000 Lt) bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2, 4, 5 d. 1 p., 6 d. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 80 MGL, t. y. 10 000 Lt (dešimties tūkstančių) litų bauda. Paskirta bausmė, vadovaujantis LR BK 63 str. 3 d., 9 d., subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-11-21 nuosprendžiu paskirta 11 MGL 1375 Lt dydžio bauda, prie griežtesnės baudos pridedant švelnesnę baudą ir paskirta 91 MGL, t. y. 11375 Lt (vienuolikos tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt penkių) litų bauda. 2006-11-21 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė laikoma pilnai atlikta. Į paskirtą bausmę įskaityta pagal 2006-11-21 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendį atlikta bausmė ir laikoma R. P. galutinai nubausta 80 MGL, t. y. 10 000 Lt (dešimties tūkstančių litų) bauda. Baudos sumokėjimo terminas nustatytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n u statė:

R. P. nuteista už tai, kad nuo 2004-08-10 iki 2005-12-31, veikdama kaip padėjėja kartu su R. G. ūkininko ūkio (kodas (duomenys neskelbtini)), registruoto Upytės km., Panevėžio raj., savininku R. G., teikdama jam žinomai suklastotus dokumentus, kuriuos R. G. patvirtino savo parašu, padėjo apgaulingai tvarkyti R. G. ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą, įtraukiant žinomai suklastotus dokumentus į apskaitą, o būtent:

pažeisdama 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574, 12 straipsnio 1 punktą, kuriame nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, ... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“, ir LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 punktą: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“, pateikdama R. G. žinomai suklastotus dokumentus, kuriais buvo įformintos žinomai neįvykusios ūkinės operacijos, t.y.:

2004-09-10 pateikė R. G. ūkininko ūkio savininkui R. G. žinomai suklastotą investicijų sutartį Nr. 20040910, kurioje nurodoma, kad UAB „L.“, kurios kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, tariamai investuoja į R. G. ekologinį ūkį 55500 Lt, nors realiai R. G. ūkininko ūkis pagal šią sutartį jokių pinigų negavo;

2004-09-11 pateikė R. G. ūkininko ūkio savininkui R. G. žinomai suklastotą investicijų sutartį, kurioje nurodoma, kad I. K. tariamai investuoja į R. G. ūkininko ūkį 100000 Lt, nors realiai R. G. ūkininko ūkis pagal šią sutartį jokių pinigų negavo;

2004-09-11 pateikė R. G. ūkininko ūkio savininkui R. G. žinomai suklastotą investicijų sutartį, kurioje nurodoma, kad G. A. tariamai investuoja į R. G. ūkininko ūkį 50000 Lt, nors realiai R. G. ūkininko ūkis pagal šią sutartį jokių pinigų negavo;

2005-07-11 pateikė R. G. ūkininko ūkio savininkui R. G. žinomai suklastotą paskolos sutartį, kurioje nurodoma, kad R. P. tariamai skolina R. G. 13500 Lt, nors realiai R. G. ūkininko ūkis pagal šią sutartį jokių pinigų negavo;

2005-12-04 pateikė R. G. ūkininko ūkio savininkui R. G. žinomai suklastotą paskolos sutartį, kurioje nurodoma, kad R. P. tariamai skolina R. G. 27500 Lt, nors realiai R. G. ūkininko ūkis pagal šią sutartį jokių pinigų negavo;

2005-12-05 pateikė R. G. ūkininko ūkio savininkui R. G. žinomai suklastotą paskolos sutartį, kurioje nurodoma, kad R. P. tariamai skolina R. G. 30000 Lt, nors realiai R. G. ūkininko ūkis pagal šią sutartį jokių pinigų negavo;

2005-12-22 pateikė R. G. ūkininko ūkio savininkui R. G. žinomai suklastotą pinigų grąžinimą patvirtinantį dokumentą, kuriame nurodoma, kad R. G. tariamai grąžina R. P. pagal 2005-12-04 sutartį pasiskolintus 27500 Lt, nors realiai R. G. jokių pinigų negrąžino;

2005-08-22 pateikė R. G. ūkininko ūkio savininkui R. G. žinomai suklastotus dokumentus – PVM sąskaitą faktūrą serija LGA Nr. 2650132, 2005-08-22 kasos pajamų orderį, kurio serija KER Nr. 08 ir 2005-08-25 kasos pajamų orderį, kurio serija KER Nr. 09, kuriuose užfiksuoti realiai neįvykusio sandorio tarp UAB „K.“, kurios kodas (duomenys neskelbtini), adresas Pervalkų km. Pasvalio raj. ir R. G. ūkininko ūkio dėl lentų ir metalo ruošinių pirkimo – pardavimo ir pinigų, sumoje 56045,86 Lt, išmokėjimo, duomenys;

2005-12-04 pateikė R. G. ūkininko ūkio savininkui R. G. žinomai suklastotus dokumentus – PVM sąskaitą faktūrą serija LGA Nr. 2650160, 2005-12-04 kasos pajamų orderį, kurio serija KER Nr. 17 ir 2005-12-05 kasos pajamų orderį, kurio serija KER Nr. 18, kuriuose užfiksuoti realiai neįvykusio sandorio tarp UAB „K.“, kurios kodas 169298571, adresas Pervalkų km. Pasvalio raj. ir R. G. ūkininko ūkio dėl pjautos dviejų pjovimų medienos pirkimo – pardavimo ir pinigų, sumoje 56050 Lt, išmokėjimo, duomenys;

2004-08-10 pateikė R. G. ūkininko ūkio savininkui R. G. žinomai suklastotus dokumentus – PVM sąskaitą faktūrą serija VEI Nr. 0000031, 2004-09-10 PVM sąskaitą faktūrą serija VEI Nr. 0000033, 2004-09-13 kasos pajamų orderį, kurio serija KLA Nr. 0000009, 2004-09-16 kasos pajamų orderį, kurio serija KLA Nr. 0000010, 2004-09-20 kasos pajamų orderį, kurio serija KLA Nr. 0000011, 2004-09-22 kasos pajamų orderį, kurio serija KLA Nr. 0000006, 2004-09-22 kasos pajamų orderį, kurio serija KLA Nr. 0000012, 2004-09-24 kasos pajamų orderį, kurio serija KLA Nr. 0000007, 2004-09-28 kasos pajamų orderį, kurio serija KLA Nr. 0000008, kuriuose užfiksuoti realiai neįvykusio sandorio tarp UAB „V.“, kurios kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Panevėžys, ir R. G. ūkininko ūkio dėl metalinių profiliuotų pakloto lakštų ir sraigtų įsigijimo bei transporto paslaugų pirkimo – pardavimo ir pinigų, sumoje 292006,63 Lt, išmokėjimo, duomenys, taip veikdama kaip padėjėja tvarkant R. G. ūkininko ūkio apskaitą, šiuose žinomai suklastotuose dokumentuose esančius duomenis įrašė į Pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalą ir padėjo R. G. apgaulingai tvarkyti R. G. ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą.

Dėl šių jos padarytų veiksmų iš dalies nebuvo galima nustatyti laikotarpio nuo 2004-08-10 iki 2005-12-31 R. G. ūkininko ūkio pinigų judėjimo kasoje ir jų panaudojimo, įvertinti pinigų apskaitinio likučio kasoje, nustatyti skolų susidarymo aplinkybių bei įvertinti skolų ūkininkui ir ūkininko skolų dydžio, įvertinti R. G. ūkininko ūkio turimų atsargų, ūkininko ūkio veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Taip pat, ji nuteista už tai, kad veikdama kaip padėjėja kartu su R. G. ūkininko ūkio ( kodas (duomenys neskelbtini)), registruoto adresu Upytės kaimas, Panevėžio raj., savininku R. G., laikotarpiu nuo 2004-08-10 iki 2005-04-14, teikdama R. G. žinomai suklastotus dokumentus, kuriuos, R. G. patvirtinus savo parašu, tyčia, siekdama padėti R. G. neteisėtai pasipelnyti – apgaule įgyti svetimą valstybei priklausantį turtą – pridėtinės vertės mokestį (toliau PVM) 12 869 Lt, suklastodama tikrus dokumentus - įrašydama žinomai melagingus duomenis į apskaitos dokumentus ir juos panaudodama - padėdama įtraukti juos į R. G. ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą – 2004-08-10 PVM sąskaitą faktūrą serija VEI Nr. 0000031, 2004-09-22 kasos pajamų orderį, kurio serija KLA Nr. 0000006, 2004-09-24 kasos pajamų orderį, kurio serija KLA Nr. 0000007, 2004-09-28 kasos pajamų orderį kurio serija KLA Nr. 0000008, kuriais buvo įformintas realiai neįvykęs sandoris tarp UAB „V.“, kurios kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Panevėžys, ir R. G. ūkininko ūkio dėl metalinių profiliuotų pakloto lakštų ir sraigtų įsigijimo bei transporto paslaugų pirkimo – pardavimo ir pinigų, sumoje 98 105,51 Lt, išmokėjimą, kuriuose išskiriamas tariamai sumokėtas 14 965,25 Lt PVM mokestis, po ko R. G. suklastojus – įrašius į tikrą dokumentą – PVM deklaraciją už laikotarpį nuo 2004-07-01 iki 2004-12-31 – žinomai neteisingus duomenis apie pirkimo PVM, 2005-03-22 pateikus ją Panevėžio AVMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3, ir išvengus prievolės mokėti į valstybės biudžetą 2095 Lt PVM mokesčio, 2005-03-30 neteisėtai parašius prašymą grąžinti apgaule pagal žinomai suklastotus dokumentus priskaičiuotą PVM mokestį ir 2005-04-14 pagal pateiktus dokumentus Panevėžio AVMI pervedus pinigus į R. G. banko sąskaitą pinigus – 12 869, Lt., taip R. G. padėjo įgyti jo naudai svetimą valstybės turtą pinigus - 14 964 Lt Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų.

Taip pat, ji nuteista už tai, kad veikdama kaip padėjėja kartu su R. G. ūkininko ūkio ( kodas (duomenys neskelbtini)), registruoto adresu Upytės kaimas, Panevėžio raj., savininku R. G., laikotarpiu nuo 2004-09-10 iki 2005-09-12, teikdama R. G. žinomai suklastotus dokumentus, kuriuos, R. G. patvirtinus savo parašu, tyčia, siekdama padėti R. G. neteisėtai pasipelnyti – apgaule įgyti svetimą valstybei priklausantį turtą – pridėtinės vertės mokestį ( toliau PVM) 29 578,14 Lt, suklastodama tikrus dokumentus - įrašydama žinomai melagingus duomenis į apskaitos dokumentus ir juos panaudodama - padėdama įtraukti juos į R. G. ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą – 2004-09-10 PVM sąskaitą faktūrą serija VEI Nr. 0000033, 2004-09-13 kasos pajamų orderį, kurio serija KLA Nr. 0000009, 2004-09-16 kasos pajamų orderį, kurio serija KLA Nr. 0000010, 2004-09-20 kasos pajamų orderį, kurio serija KLA Nr. 0000011, 2004-09-22 kasos pajamų orderį, kurio serija KLA Nr. 0000012, kuriais buvo įformintas realiai neįvykęs sandoris tarp UAB „V.“, kurios kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Panevėžys, ir R. G. ūkininko ūkio dėl metalinių profiliuotų pakloto lakštų ir sraigtų įsigijimo bei transporto paslaugų pirkimo – pardavimo ir pinigų, sumoje 193901,12 Lt, išmokėjimą, kuriuose išskiriamas tariamai sumokėtas 29 578,14 Lt PVM mokestis, po ko R. G. suklastojus – įrašius į tikrą dokumentą – PVM deklaraciją už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2005-06-30 – žinomai neteisingus duomenis apie pirkimo PVM, ir 2005-07-20 pateikus ją Panevėžio AVMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3, 2005-09-05 neteisėtai parašius prašymą grąžinti apgaule pagal žinomai suklastotus dokumentus priskaičiuotą PVM mokestį ir 2005-09-09 pagal pateiktus dokumentus Panevėžio AVMI pervedus pinigus į R. G. banko sąskaitą pinigus - 29 578,14 Lt, taip padėjo R. G. įgyti jo naudai svetimą valstybės turtą pinigus – 29 578,14 Lt. Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų.

Taip pat, ji nuteista už tai, kad veikdama kaip padėjėja kartu su R. G. ūkininko ūkio ( kodas (duomenys neskelbtini)), registruoto adresu Upytės kaimas, Panevėžio raj., savininku R. G., laikotarpiu nuo 2005-08-22 iki 2006-02-09, teikdama R. G. žinomai suklastotus dokumentus, kuriuos, R. G. patvirtinus savo parašu, tyčia, siekdama padėti R. G. neteisėtai pasipelnyti – apgaule įgyti svetimą valstybei priklausantį turtą – pridėtinės vertės mokestį (toliau PVM)-17099,37 Lt, suklastodama tikrus dokumentus - įrašydama žinomai melagingus duomenis į apskaitos dokumentus ir juos panaudodama - padėdama įtraukti juos į R. G. ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą - 2005-08-22 PVM sąskaitą faktūrą serija LGA Nr.2650132, 2005-08-22 kasos pajamų orderį, kurio serija KER Nr. 08, 2005-08-25 kasos pajamų orderį, kurio serija KER Nr. 09, 2005-12-04 PVM sąskaitą faktūrą serija LGA Nr. 2650160, 2005-12-04 kasos pajamų orderį, kurio serija KER Nr. 17 ir 2005-12-05 kasos pajamų orderį, kurio serija KER Nr. 18, kuriais buvo įformintas realiai neįvykęs sandoris tarp UAB „K.“, kurios kodas (duomenys neskelbtini), adresas Pervalkų km. Pasvalio raj. ir R. G. ūkininko ūkio dėl pjautos dviejų pjovimų medienos pirkimo – pardavimo ir pinigų, sumoje 56 050 Lt, išmokėjimą, kuriuose išskiriamas tariamai sumokėtas 17099,37 Lt PVM mokestis, po ko R. G. suklastojus – įrašius į tikrą dokumentą – PVM deklaraciją už laikotarpį nuo 2005-07-01 iki 2005-12-31 – žinomai neteisingus duomenis apie pirkimo PVM, ir 2006-02-09 pateikus ją Panevėžio AVMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3, taip padėjo R. G. pasikėsinti įgyti jo naudai svetimą valstybės turtą pinigus – 17 099,37 Lt. Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, kadangi 2006-04-06 Panevėžio AVMI Patikrinimų skyriuje buvo pradėtas tikrinti R. G. ūkininko ūkio PVM mokesčio apskaičiavimo teisingumas ir sustabdytas išmokėjimas.

Šalies argumentai

Nuteistoji R. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-01 nuosprendį ir priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad su teismo nuosprendžiu nesutinka, nes jis yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas pažeidžiant tiek materialines, tiek procesines teisės normas. Nesutinka su teismo motyvais, kuriais pripažinta kalta padarius LR BK 24 str. 6 d. ir 222 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Teigia, kad asmens veiką būtų galima kvalifikuoti kaip apgaulingą apskaitos tvarkymą, būtina ne tik nustatyti bent vieną iš keturių objektyviąją pusę sudarančių veikų ir konstatuoti nusikalstamų padarinių atsiradimą, bet ir atsižvelgti į tai, jog baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą gali būti taikoma tik specialiajam, LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 str. 1 d. numatytam subjektui – vyriausiajam buhalteriui, apskaitą tvarkančio struktūrinio padalinio vadovui arba ūkio subjekto apskaitą pagal sutartį tvarkančiai apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei. Tą savo 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 55 „dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)“ yra patvirtinęs ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas. Minėto nutarimo 29 p. yra teigiama, kad tais atvejais, kai buhalterinę apskaitą apgaulingai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, jis atsako tik už tas nusikalstamas veikas, kurias, apgaulingai tvarkydamas apskaitą, siekė padaryti, nebent jis apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą su ūkio subjekto vadovu buvo susitaręs. Tuo tarpu, iš teismo nuosprendžio matyti, kad nei LR BK 222 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymiai, nei tarp jos ir R. G., kaip ūkio savininko, susitarimas apgaulingai tvarkyti apskaitą, galėjęs leisti ją pripažinti šio nusikaltimo bendrininke, nebuvo tinkamai nustatytas ir įrodytas. Nurodo, jog fiksavo visus jai R. G. du kartus per metus pateikiamus dokumentus R. G. ūkininko ūkio buhalterinėje apskaitoje ir jokių tikrovės neatitinkančių (suklastotų) dokumentų, kuriais buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, į šią buhalterinę apskaitą niekada neįtraukė, todėl buhalterinės apskaitos apgaulingai netvarkė. Be to, kokios nors sutarties dėl buhalterijos tvarkymo paslaugų su R. G. niekada nesudarė, jokio atlygio už savo pagalbą iš jo negavo ir, įtraukiant žinomai suklastotus dokumentus į apskaitą, kartu apgaulingai ją tvarkyti su R. G. nesitarė.

Nesutinka su teismo išvada, kad 2004 m. rugsėjo 10 d. pateikė R. G. pasirašyti, o vėliau - įtraukė į buhalterinę apskaitą žinomai suklastotą investicijų sutartį Nr. 20040910, kurioje nurodyta, jog UAB „L.“ tariamai investuoja į R. G. ekologinį ūkį 55 500 Lt, nors realiai R. G. ūkininko ūkis pagal šią sutartį jokių pinigų negavo. Teigia šios išvados nepagrindžia jokie byloje esantys duomenys. Tai, kad pats R. G. susitarė su UAB „L.“ dėl investavimo į jo ūkį, patvirtina 2004 m. rugsėjo 10 d. tarp UAB „L.“ ir R. G. pasirašyta investicijų sutartis, taip pat 2009 m. sausio 15 d. teisiamojo posėdžio metu iškviestas liudyti G. B.. Be to, apie skolinimąsi iš UAB „L.“ buvo prisipažinęs ir pats R. G., duodamas paaiškinimus Panevėžio AVMI. Šie paminėti argumentai rodo, jog pakankamai jos kaltę dėl investicijų sutarties suklastojimo pagrindžiančių duomenų byloje nebuvo surinkta. R. G. teisiamajame posėdyje duoti parodymai akivaizdžiai skyrėsi nuo jo ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių, o taip pat, prieštaravo jos bei liudytojo G. B. teiginiams, todėl teismo turėjo būti vertinami kritiškai. Be to, priešingai nei nurodoma Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendyje, 2004 m. rugsėjo 10 d. investicijų sutarties paprastumas civilinės teisės nuostatų prasme, nerodo jos fiktyvumo. Apeliantė cituodama LR CK 6.873 str. normą nurodo, kad tiek pinigų grąžinimo termino, tiek ir tvarkos nenumatymas paskolos sutartyse teisiškai yra leidžiamas. Svarbu yra tai, kad visais atvejais (fiktyvus) sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik įstatymų nustatyta tvarka jį nuginčijus, ko šiuo atveju nebuvo padaryta. Todėl mano, kad aptariamos investicijų sutarties suklastojimas, o vėliau – jos įtraukimas į R. G. ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą, t. y. padėjimas ją apgaulingai tvarkyti, jai negalėjo būti inkriminuotas.

Nurodo, kad teismo nuosprendyje nepagrįstai konstatuojama, kad 2004 m. rugsėjo 11 d. pateikė R. G. pasirašyti, o vėliau – įtraukė į buhalterinę apskaitą žinomai suklastotą investicijų sutartį, kurioje nurodyta, kad I. K. tariamai investavo į R. G. ekologinį ūkį 100 000 Lt, nors realiai ūkis pagal šią sutartį jokių pinigų negavo. Teigia dėl to ne kartą bylos nagrinėjimo eigoje yra minėjusi, kad I. K. nepažįsta ir apie jo su R. G. buvusį sandorį nieko nežino, išskyrus tai, ką yra mačiusi iš jai R. G. pateiktos į žurnalą įrašytos sutarties. R. G. ir I. K. susitarimą dėl investavimo patvirtina tiek byloje esanti 2004 m. rugsėjo 11 d. pasirašyta investicijų sutartis, tiek paties R. G. Panevėžio AVMI duoti paaiškinimai. Nors I. K. ir parodė, kad R. G. nepažįsta, sutarties su juo nėra pasirašęs ir pinigų jam neskolinęs, šis investicijų sutarties galiojimas ir šiuo atveju teisiškai nebuvo nuginčytas, kaip ir nebuvo įrodytas ant sutarties esančio I. K. parašo netikrumas, nes nebuvo paskirta jokia rašysenos ekspertizė. Mano, jog nesant objektyvių I. K. parašo suklastojimą patvirtinančių duomenų, o taip pat kitų investicijų sutarties fiktyvumą pagrindžiančių įrodymų, šios sutarties suklastojimas, o vėliau jos įtraukimas į R. G. ūkio buhalterinę apskaitą, t. y. padėjimas ją apgaulingai tvarkyti, jai negalėjo būti inkriminuotas.

Taip pat nesutinka ir su teismo išvada, kad pateikė, o vėliau į buhalterinę apskaitą įtraukė R. G. pasirašytą investicijų sutartį, kad G. A. tariamai investavo į R. G. ekologinį ūkį 50 000 Lt, nors realiai R. G. ūkis pagal šią sutartį jokių pinigų negavo. Teigia, kad G. A. iki bylos nagrinėjimo nepažinojo ir apie jo su R. G. sandorius nieko nežinojo, išskyrus tiek, kiek matė iš žurnaluose įrašytų dokumentų. R. G. ir G. A. susitarimą dėl investavimo patvirtina tarp jų pasirašyta investicijų sutartis bei G. A. duoti parodymai. Tai, kad G. A. investavo pinigus į R. G. ūkį, teisme patvirtino ir liudytojas V. K.. Be to, rašysenos ekspertizė dėl ant aptariamos sutarties esančios G. A. parašo tikrumo bylos nagrinėjimo metu nebuvo atlikta, o pati sutartis dėl jos fiktyvumo LR CK numatyta tvarka niekada nebuvo nuginčyta. Teigia, kad net ir teismo nuosprendyje nurodomas argumentas, kad G. A. investicijų sutarties sudarymo dieną – 2004-09-11 buvo išvykęs už Lietuvos Respublikos ribų, jos kaltės dėl šio dokumento suklastojimo, o vėliau jo įtraukimo į ūkio apskaitą, neįrodo, nes iš bylos aplinkybių nėra aišku, ar investicijų sutartyje nurodyta data atspindi laiką, kada ši sutartis iš tiesų buvo sudaryta.

Nesutinka ir su tuo, kad R. G. neskolino 71 000 Lt, iš kurių jis 27 500 Lt jai grąžino. Tarp jos ir R. G. buvusių paskolų teisinių santykių tikrumą bei pinigų R. G. perdavimo, o vėliau – jų grąžinimo jai faktą patvirtina visi keturi byloje esantys jų abiejų pasirašyti dokumentai, taip pat liudytojo R. S. parodymai. Teigia, kad šioje situacijoje visų paskolos sutarčių forma buvo tinkama, be to, nei pinigų grąžinimo aktas, nei kuri nors iš paskolos sutarčių įstatymo numatyta tvarka iki šiol dėl jų fiktyvumo nėra nuginčyta. Nurodo, kad jokie kiti duomenys, išskyrus R. G. parodymus, realiai neįvykusių ūkinių operacijų šiomis sutartimis įforminimo fakto nepagrindžia. Be to, R. G. pinigus yra skolinusi ir 2004 m., todėl liudytojo R. S. parodymai, kuriuose jis nurodė negalintis pasakyti, ar būtent šitą sutartį pasirašė, negali būti pripažinti melagingais ir atmetami. Teigia buvo nuteista nepagrįstai, remiantis vien tik prieštaringais R. G. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys, dėl ko, buvo pažeistas Konstitucijos 31 str. 1 d. numatytas asmens nekaltumo prezumcijos principas, kurio vienas iš aspektų – kad visos kylančios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo, naudai. Mano, jog nesant pakankamai įrodymų, kad pagal minėtas paskolų sutartis pinigai R. G. nebuvo realiai perduoti, o pagal pinigų grąžinimo aktą – realiai neatiduoti, šių dokumentų suklastojimas, o vėliau – jų įtraukimas į R. G. ūkio buhalterinę apskaitą, jai negalėjo būti inkriminuotas.

Taip pat nesutinka su tuo, jog į buhalterinę apskaitą įtraukė žinomai suklastotas, R. G. pasirašytas, PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius, kuriose buvo užfiksuotos realiai neįvykusio sandorio tarp UAB „K.“ ir R. G. ūkininko ūkio pirkimo – pardavimo ir pinigų, sumoje 56 045,86 Lt ir sumoje 56 050 Lt, išmokėjimo duomenys. Teigia, minėtos sąskaitos faktūros yra pasirašytos direktoriaus D. F., kurio parašų tikrumo niekas netyrė. Tiek D. F., tiek ir liudytoja V. K. teisme patvirtino, kad aptariami sandoriai UAB „K.“ buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityti. Visi šie duomenys, išskyrus R. G. parodymai, jos kaltės dėl PVM sąskaitų – faktūrų bei kasos pajamų orderių suklastojimo, o vėliau jų įtraukimo į apskaitą neįrodo.

Taip pat nesutinka su tuo, kad į apskaitą įtraukė R. G. pasirašytas žinomai suklastotas PVM sąskaitas – faktūras, kuriuose buvo užfiksuoti realiai neįvykusio sandorio tarp UAB „V.“ ir R. G. ūkininko ūkio dėl metalinių profiliuotų pakloto lakštų ir sraigtų įsigijimo bei transporto paslaugų pirkimo – pardavimo ir pinigų, sumoje 292006,63 Lt, išmokėjimo duomenys. 2006-06-16 Panevėžio AVMI rašte „Dėl ūkininko R. G. veiklos Nr. (12.2)-6-6955“ buvo nurodyta, kad R. G. pirko metalinius prof. pakloto lakštus. Byloje yra duomenys, kad minėti lakštai buvo nuvežti į sandėlį Rokiškio raj., Panemunio km. Tai, kad 2005 m. pavasarį R. G. atvežė jam metalo prof. lakštus, patvirtino ir ūkininkas E. N.. Tą faktą, jog aukščiau įvardinti dokumentai buvo įtraukti į UAB „V.“ buhalterinę apskaitą, todėl jie neabejotinai buvo nesuklastoti, 2009 m. rugpjūčio 31 d. teisme patvirtino ir specialistė S. N.. Mano, jog nesant objektyvių jos kaltę patvirtinančių įrodymų dėl PVM sąskaitų faktūrų bei kasos pajamų orderių suklastojimo, ši veika jai negalėjo būti inkriminuota. Be to, mano, kad jei jau liudytojos R. B. parodymus teismas laikė teisingais, tai ir ji už fiktyvių dokumentų įtraukimą į UAB „V.“ buhalterinę apskaitą turėtu būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn.

Žemesnės instancijos teismas

Nesutinka su teismo motyvais, kad ji padėjo R. G. susigrąžinti nesumokėtą PVM bei apgaulės būdu įgyti svetimą, valstybei priklausantį turtą. Teigia jos veiksmuose nėra įrodytas nei vienas iš BK 300 str. 1 d. numatytų alternatyvių veikų buvimas. R. G. buhalterinę apskaitą tvarkė tik du kartus metuose, įrašus žurnale darydavo tik pagal R. G. jai pateiktus dokumentus ir pati nei sutarčių, nei PVM sąskaitų – faktūrų bei kasos pajamų orderių neklastojo. Jokiais byloje esančiais įrodymais, išskyrus R. G. parodymais, nebuvo įrodyta kitaip. R. G. ūkio PVM deklaracijų niekada nepildė ir Panevėžio AVMI neteikė, ką yra patvirtinęs ir pats R. G.. Tyčios klastoti dokumentus neturėjo ir to nedarė. Be to, teismas neįvertino ją teisinančių įrodymų, o kilus prieštaravimas, nesiėmė visų įmanomų įstatyme įtvirtintų priemonių jiems pašalinti. Teismo išvados buvo padarytos tik iš spėlionių ir prielaidų, vadovaujantis vien tik specialisto išvada, kuri šiuo konkrečiu atveju nebuvo pakankamai kvalifikuota. Teigia mananti, jog nesant dokumentų klastojimo požymių, o taip pat jos kaltę dėl tokių neįvykusių ūkinių operacijų įforminančių dokumentų įtraukimo į R. G. ūkio buhalterinę apskaitą bei ne visų ūkinių operacijų fiksavimo atitinkamose žurnalų skiltyse patvirtinančių duomenų, teismo sprendimas pripažinti ją kalta dėl padėjimo padaryti LR BK 222 str. 1 d. įtvirtintą nusikalstamą veiką yra neteisėtas. Neįrodžius ir neaptarus jos ir R. G. susitarimo veikti bendrai ir nusikalstamai, bendros jų tyčios ir siekio sujungti jų nusikalstamas pastangas, o taip pat visų bendrininkavimo ir bendrai daromų nusikalstamų veikų požymių suvokimo, ji R. G. bendrininke – padėjėja negalėjo būti pripažinta. Be to, teismas jai inkriminuoto padėjimo sukčiauti kvalifikavimo motyvus bei išvadas nurodė abstrakčiai, prielaidų ir netiesioginių įrodymų pagrindu savo nuosprendyje sudėliodamas reikiamas aplinkybes, neatsižvelgdamas į tai, jog byloje trūko jos kaltę pagrindžiančių įrodymų, ne tik kad pažeidė baudžiamąjį įstatymą, bet ir padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, kas leidžia pripažinti visą nuosprendį neteisėtu bei nepagrįstu.

Nuteistosios gynėjas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas, priimtas išsamiai ir nešališkai teisiamajame posėdyje išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinus, atsižvelgiant į bylos įrodymų visetą, tiksliai nustačius faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir apeliantės veikas teisingai kvalifikavus pagal LR 24 str. 6 d. 222 str. 1 d., 24 str. 6 d. 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., 24 str. 6 d. 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., 24 str. 6 d. 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d.

Nuteistoji R. P. nesutinka su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu ir iš esmės ginčija savo kaltę, įrodymų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Nurodo, jog išvados dėl jos kaltė grindžiamos išimtinai tik R. G. parodymais, kurie, jos manymu, kelia abejonių ir kurių nepatvirtina daugiau jokie kiti įrodymai, taip pat nepakankamai kvalifikuota specialisto išvada bei teismo padarytomis prielaidomis, spėlionėmis. Tačiau kolegija pažymi, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas – išimtinė teismo teisė ir pareiga. LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Ši norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi apeliantės nuomonė dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privaloma. Apeliacinės instancijos teismas nerado teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Sprendžiant nuteistosios R. P. kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Nuteistosios kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais teisme ištirtais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Teismas nuosprendį pagrindė ne spėliojimais ir prielaidomis, o teisme ištirtais įrodymais, nuosprendį surašė vadovaudamasis LR BPK 305 str. nuostatomis, surinktus įrodymus įvertino bendrame bylos duomenų kontekste. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti, su jomis sutinka.

Apeliantė skunde teigia, kad nuosprendyje išdėstyti įrodymai nepatvirtina jos kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d. 222 str. 1 d.. Nurodo, jog be jokio atlygio du kartus per metus fiksavo visus jai R. G. pateikiamus dokumentus R. G. ūkininko ūkio buhalterinėje apskaitoje ir jokių tikrovės neatitinkančių (suklastotų) dokumentų, kuriais buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, į šią buhalterinę apskaitą niekada neįtraukė, todėl buhalterinės apskaitos apgaulingai netvarkė. Tačiau pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos tinkamai įvertinęs, pagrįstai rėmėsi liudytojų R. G., I. K., D. F., V. K., R. B., D. G., G. B., M. B. parodymais, specialistės S. N. paaiškinimais, kratos, daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūrų protokolų duomenimis, specialistų išvadomis ir kitais bylos duomenimis, kurių pagrindu konstatavo, kad R. P. padarė jai inkriminuotą BK 24 str. 6 d. 222 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Nesutikdama su tuo, kad tvarkydama R. G. ūkio apskaitą į ją įtraukė, prieš tai R. G. duodama pasirašyti, žinomai suklastotą dokumentą - investicijų sutartį Nr. 20040910, kurioje nurodoma, kad UAB „L.“ tariamai investuoja į R. G. ekologinį ūkį 55 500 Lt, nors realiai R. G. ūkininko ūkis pagal šią sutartį jokių pinigų negavo, apeliantė skunde teigia, jog pati sutartis, liudytojo G. B. bei R. G. Panevėžio AVMI duoti paaiškinimai patvirtina realiai įvykus skolinimąsi pagal minėtą investicijų sutartį. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo tikėti tokiais nuteistosios skundo teiginiais, nes jie prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Nors UAB „L.“ direktorius G. B. teisme ir patvirtino, kad jis pažįsta R. G. ir investavo į jo ūkį, tačiau R. G. šiuos faktus paneigė. Iš R. G. teisme duotų parodymų matyti, kad jo ūkiui trūko pinigų, ką matė ir pati R. P., todėl R. P. nuo 2004 m. rugpjūčio mėn. pradėjus tvarkyti jo ūkio buhalterinę apskaitą, jis su ja tarėsi, kaip pagerinti ūkio finansinę situaciją. Pasirašė R. P. jam pateiktą investicijų sutartį su UAB „L.“, taip tikėdamas gauti pinigų, nors G. B. – UAB „L.“ direktoriaus jis nepažinojo ir jo nėra niekada matęs, taip pat nieko nepažinojo ir iš šios bendrovės. Kas spausdino šią sutartį jis nežino, tačiau tikrai ne jis (T. 5, b. l.191). Byloje, išskyrus G. B. parodymus, daugiau nėra duomenų, kad G. B. ir R. G. būtų buvę pažįstami. Tuo tarpu byloje esamais duomenimis – pačios nuteistosios, G. B. parodymais, kratos, atliktos pas R. P. namuose, protokolu ir kompiuterinėje laikmenoje esančiu katalogu „l.“ su jame esančia informacija (T. 1, b. l. 69-74, 76-81), pilnai įrodyta, kad R. P. buvo pažįstama su G. B., tvarkė UAB „L.“ buhalterinę apskaitą, kas pilnai paaiškina ir tą aplinkybę, kad sandoris tarp UAB „L.“ ir R. G. ūkininko ūkio buvo apskaitytas ir UAB „L.“ buhalterinėje apskaitoje. Ta aplinkybė, kad R. G. duodamas paaiškinimus mokesčių inspekcijai buvo pripažinęs, kad iš UAB „L.“ skolinosi pinigus, nuosprendyje išsamiai aptarta. Teismas pagrįstai konstatavo, kad R. G. tokius paaiškinimus mokesčių inspekcijai davė tik norėdamas save pateisinti, nes tyrimas dėl jo ūkio buvo tik pradėtas. Be to, tarp R. G. ir UAB „L.“ direktoriaus G. B. paaiškinimų apie tarp jų sudarytą investicijų sutartį buvo nustatyti prieštaravimai, kuomet UAB „L.“ direktorius G. B. aiškino, kad pinigus investavo į ūkininko R. G. ūkį norėdamas bendrai vykdyti veiklą, o R. G. aiškino, kad UAB „L.“ investavo pinigus litais norėdamas juos susigrąžinti eurais. Apie numatomą bendrai vykdyti veiklą ūkininkas R. G. nekalbėjo. Tuo tarpu pačioje investicijų sutartyje nėra numatyta kokiam tikslui skiriama investicija ir kokią naudą gaus iš to UAB „L.“. Tokiu būdu, aukščiau aptartų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, jog R. P. pažinodama UAB „L.“ direktorių G. B. ir tvarkydama minėtos įmonės buhalterinę apskaitą bei turėdama priėjimą prie įmonės apskaitos dokumentų, pasinaudojo šios įmonės duomenimis ir surašė fiktyvią investicijų sutartį, tariamai UAB „L.“ investuoja į R. G. ūkį 55 500 Lt, nors realiai R. G. ūkininko ūkis pagal šią sutartį jokių pinigų negavo. Ta aplinkybė, kad investicijų sutarties galiojimas teisiškai nebuvo nuginčytas, R. P. kaltės dėl padėjimo apgaulingai tvarkyti R. G. ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą, nepaneigia.

Apeliantė neigdama investicijų sutarties tarp R. G. ir I. K. suklastojimą bei jos įtraukimą į buhalterinę apskaitą, skunde teigia ne kartą yra minėjusi, kad I. K. nepažįstanti ir apie jo ir R. G. sandorį nieko nežinanti, išskyrus tiek, kiek matė iš jai R. G. pateiktos į žurnalą įrašytos sutarties. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo tikėti tokiais nuteistosios skundo teiginiais, nes jie prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Tiek iš I. K., tiek ir iš R. G. parodymų matyti, jog jie nėra pažįstami (T. 1, b. l. 123, T. 5, b. l. 191). Tuo tarpu iš I. K. parodymų matyti, jog jis pažįsta ir bendrauja su R. P. bei jos tėvu A. K.. Be to, liudytojas I. K., kaip ir R. G., neigia pinigų investavimo faktą bei tvirtina, kad ant investicijų sutarties prie jo vardo ir pavardės yra ne jo asmens parašas. I. K. parodymus pilnai patvirtina ir liudytojas M. B.. Pastarasis teisme parodė, kad tirdamas bylą dėl R. G. ir R. P. veikų, apklausė I. K.. Pastarasis jam sakė, kad sandorių su R. G. ūkiu nėra turėjęs, pinigų neskolinęs bei neįsivaizduojantis, iš kur buvo paimti jo duomenys. Jis minėjo, kad yra pažįstamas su R. P., nes ji yra iš gretimo kaimo (T. 6, b. l. 38). R. G. teisme parodė, kad pasirašė šią investicijų sutartį, kurią jam pateikė R. P., nors realiai I. K. į jo ūkį jokių pinigų neinvestavo (T. 5, b. l. 191). Be to, vizualiai lyginant I. K. asmens parašą, esantį investicijų sutartyje ir parašus, esančius jo liudytojo apklausos protokole, matyti, kad jie skiriasi (T. 1, b. l. 11, 122-123). Esant šioms aplinkybėms, teismas pagrįstai konstatavo, kad R. P., pažinodama I. K., pasinaudojo jo asmens duomenimis ir surašė fiktyvią investicijų sutartį, tariamai jis investuoja į R. G. ūkį 100 000 Lt, nors realiai R. G. ūkininko ūkis pagal šią sutartį jokių pinigų negavo. Skunde nurodoma aplinkybė, kad R. G., duodamas paaiškinimus mokesčių inspekcijai buvo nurodęs, kad skolinosi iš I. K. pinigus, nuosprendyje išsamiai aptarta. Teismas pagrįstai konstatavo, kad R. G. tokias pirmines įvykio aplinkybes nurodė tik norėdamas save apginti. Tai pagrindžia bylos duomenys, iš kurių matyti, jog R. G. nurodytos pirminės įvykio aplinkybės labai skyrėsi nuo kitų bylos duomenų, o būtent, R. G. nurodė, kad iš I. K. pasiskolintus pinigus jam atvežė G. A., nors iš I. K. ir G. A. parodymų matyti, kad jie vienas kito nepažįsta (T. 1, b. l. 118-119, 122-123). Be to, R. G. duodamas paaiškinimus mokesčių inspekcijoje nurodė, kad I. K. į jo ūkį investavo 50 000 Lt, kas aiškiai prieštarauja investicijų sutartyje nurodytai sumai – 100 000 Lt (T. 1, b. l. 11). Ta aplinkybė, kad investicijų sutarties galiojimas teisiškai nebuvo nuginčytas bei, kad specialisto išvada nėra įrodytas ant sutarties esančio I. K. parašo netikrumas, R. P. kaltės dėl padėjimo apgaulingai tvarkyti R. G. ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą, nepaneigia.

Nesutikdama su teismo išvada, kad R. G. pateikė pasirašyti, o vėliau įtraukė į buhalterinę apskaitą investicijų sutartį, kad G. A. tariamai investavo į R. G. ekologinį ūkį 50 000 Lt, nors realiai R. G. ūkis pagal šią sutartį jokių pinigų negavo, apeliantė skunde nurodo, jog G. A. iki bylos nagrinėjimo nepažinojo ir apie jo ir R. G. sandorius nieko nežinojo, išskyrus tiek, kiek matė iš žurnaluose įrašytų dokumentų. Tačiau teisėjų kolegija ir šiais nuteistosios skundo teiginiais neturi pagrindo tikėti, nes jie taip pat prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Iš R. G. teisme duotų parodymų matyti, kad jis G. A. nepažįsta, su juo jokių sandorių nėra turėjęs, minėtą investicijų sutartį jam pateikė pasirašyti R. P. (T. 5, b. l. 191). Tokie R. G. parodymai atitinka G. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis R. G. nepažįsta, apie jį nieko nėra girdėjęs, investicijų sutartyje po jo vardu ir pavarde yra ne jo asmens parašas (T. 1, b. l. 118-119). Liudytojas M. B. teisme parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausė G. A.. Pastarasis kategoriškai neigė R. G. skolinęs pinigų ir su juo turėjęs kokių tai sandorių (T. 6, b. l. 37-38). Tuo tarpu G. A. teisme pakeitus parodymus ir nurodžius, kad R. G. yra senas jo pažįstamas ir, kad jis jo paprašė nesakyti apie skolą, dėl ko, jis ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs neteisingas aplinkybes, teismas pagrįstai atmetė kaip melagingus ir logiškai nepaaiškinamus, nes vertinant pirminius R. G. parodymus, kad G. A. pinigus į jo ūkį investavo, būtų nelogiška jam pačiam G. A. prašyti paneigti jo paties parodymus. Be to, išskyrus G. A. parodymus, byloje nėra daugiau duomenų, kad G. A. ir R. G. būtų buvę pažįstami. Tuo tarpu, byloje yra pakankamai duomenų, kad G. A. buvo pažįstamas su R. P., nes ji tvarkė jo firmos UAB „B.“ buhalterinę apskaitą, ką patvirtina R. P. kompiuteryje, paimto kratos metu, rasta informacija apie minėtos įmonės buhalterinę apskaitą, taip pat liudytojo M. B. parodymai, kad G. A., kurį apklausinėjo ikiteisminio tyrimo metu, jam sakė, kad R. P. pažįsta, kad prašydavo pakonsultuoti įmonės UAB „B.“ reikalais (T. 1, b. l. 69-74, 76-81, T. 6, b. l. 38). Todėl apeliantės skunde nurodyti teiginiai, kad ji G. A. iki bylos nagrinėjimo nepažinojo, laikomi nepagrįstais, prieštaraujančiais bylos aplinkybėms. Be to, iš asmenų, kirtusių LR sieną pažymos matyti, kad G. A. investicijų sutarties sudarymo dieną – 2004-09-11 buvo išvykęs už Lietuvos Respublikos ribų, o vizualiai lyginant G. A. asmens parašą, esantį investicijų sutartyje su parašais, esančiais jo liudytojo apklausos protokole, matyti, kad jie skiriasi (T. 1, b. l. 10, 118-119). Visos šios aplinkybės pilnai paneigia G. A. teisme duotus parodymus, kad jis skolino R. G. 50 000 Lt ir su juo sudarė investicijų sutartį. R. P. kaltės nepaneigia ir V. K. parodymai, kuriais jis patvirtino, kad G. A. investavo į R. G. ūkį, nes tokie V. K. parodymai prieštarauja aukščiau aptartiems įrodymams. Ta aplinkybė, kad investicijų sutarties galiojimas teisiškai nebuvo nuginčytas, R. P. kaltės dėl padėjimo apgaulingai tvarkyti R. G. ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą, nepaneigia. O skundo argumentai apie tai, kad investicijų sutartyje nurodyta data neatspindi laiko, kada ši sutartis iš tiesų buvo sudaryta, yra tik deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais byloje esančiais duomenimis.

Nesutikdama su teismo išvada, kad neskolino R. G. 71 000 Lt, iš kurių jis 27 500 Lt jai grąžino, apeliantė skunde nurodo, kad tarp jos ir R. G. buvusių paskolų santykių tikrumą bei pinigų R. G. perdavimo, o vėliau – jų grąžinimo faktą patvirtina visi keturi byloje esantys tarp jos ir R. G. pasirašyti dokumentai, taip pat R. S. parodymai. Tačiau kad tarp R. G. ir R. P. sudarytos sutartys buvo tik fiktyvios, teisme patvirtino R. G. (T. 5, b. l. 192), o liudytojo R. S. parodymai, kad jis matęs pinigų – 13 500 Lt skolinimo R. G. faktą ir gerai įsiminęs datą – 2004-11-11, nes tais metais grįžo iš Anglijos, kaip tik įrodo, kad paskolos sutarties datą – 2005-07-11 R. S. pinigų skolinimosi fakto matyti negalėjo. Ta aplinkybė, kad paskolų sutarčių galiojimas teisiškai nebuvo nuginčytas, R. P. kaltės dėl padėjimo apgaulingai tvarkyti R. G. ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą, nepaneigia.

R. P. apeliaciniu skundu nesutinka ir su tuo, jog į buhalterinę apskaitą įtraukė žinomai suklastotas, R. G. pasirašytas, PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo užfiksuoti realiai neįvykusių sandorių tarp UAB „K.“ ir R. G. ūkininko ūkio, duomenys. Teigia, kad sąskaitos faktūros yra pasirašytos D. F., kurio parašų tikrumo niekas netyrė, be to, tiek minėtas liudytojas, tiek ir liudytoja V. K. teisme patvirtino, kad aptariami sandoriai UAB „K.“ buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityti. Todėl mano, jog vien tik R. G. parodymais jos kaltė negalėjo būti grindžiama. Tačiau kolegija konstatuoja, kad R. P. kaltė suklastojus, R. G. pateikus pasirašyti bei įtraukus į jo ūkio buhalterinę apskaitą dokumentus, kuriuose užfiksuoti realiai neįvykę sandoriai su UAB „K.“, grindžiama ne vien R. G. parodymais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais. Liudytojas D. F. – buvęs UAB „K.“ direktorius laikotarpyje nuo 2004-12-15 iki 2005-02-01, teisme parodė, kad jokių sandorių su R. G. nėra turėjęs, R. G. nepažįstantis, apie jo ūkį nieko nėra girdėjęs, sąskaitose faktūrose nurodytų prekių (lentos, metalo ruošiniai, pjauta mediena dviejų pjovimų) jo bendrovė negalėjo parduoti, nes šių prekių neturėjo (pagrindinė veikla buvo medienos apdirbimas), o dokumentuose esantys parašai yra ne jo asmens parašai. Pasak D. F., UAB „K.“ nuo 2005 m. rudens, veiklos nebevykdė (PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos 2005-08-22, 2005-12-04), o 2006 m. bankrutavo. Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pildomi ranka. 2005 m. pabaigoje, jis susirado buhalterę, kad ši sutvarkytu įmonės dokumentus. Gal po savaitės atiduodama UAB „K.“ dokumentus buhalterė jam pasakė, kad apskaitoje yra nesklandumų. Kaip realiai neįvykę sandoriai galėjo atsirasti jo buhalterinės apskaitos registruose, D. F. paaiškinti negalėjo. Jo surasta buhalterė buvo ne R. P. (T. 6, b. l. 7-8). Vizualiai lyginant D. F. asmens parašus, esančius PVM sąskaitose – faktūrose serija LGA Nr. 2650132, serija LGA Nr. 2650160 su parašais, esančiais jo liudytojo apklausos protokole, matyti, kad jie skiriasi (T. 1, b. l. 6-7, 133-135). Iš 2008-01-24 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad UAB „K.“ apžiūrėti dokumentai – PVM sąskaitos – faktūros ir kasos pajamų orderio kvitai, užpildyti ne ranka (T. 4, b. l. 20-37). Liudytojas R. G. teisme parodė, kad su UAB „K.“ niekada nėra turėjęs sandorių, tuo labiau, kad jo ūkis metalo ruošiniais ir mediena niekada neprekiavo, o šios įmonės vardu išrašytus dokumentus jam pateikė pasirašyti R. P. (T. 5, b. l. 192). Liudytoja V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. P. prašymu chronologine tvarka dėliodama UAB „K.“ apskaitos dokumentus matė, kad UAB „K.“ apskaitoje buvo užfiksuoti sandoriai tarp R. G. ūkininko ūkio ir UAB „K.“ direktoriaus D. F. (T. 1, b. l. 81-82). Apžiūrėjus R. P. kompiuterį, paimtą kratos metu, jame buvo rastas aplankas pavadinimu „K.“ (T. 1, b. l. 81-82). Specialistė S. N. teisme patvirtino, kad sandoriai sudaryti tarp R. G. ir UAB „K.“ buvo tik fiktyvūs, nes realiai prekės nebuvo pirktos, todėl pinigų mokėti taip pat nereikėjo. Investicijų sutartys buvo sudarytos tam, kad būtų galima parodyti, jog kasoje yra pinigų, o už šiuos pinigus būtų galima pirkti prekes (T. 6, b. l. 28-29). Kad tarp R. G. ir UAB „K.“ realiai nebuvo sandorių, R. G. jokių prekių nepirko ir jokių pinigų nemokėjo, nustatyta ir 2006-12-22 specialisto išvadoje Nr. 5-5/85 (T. 2, b. l. 3-27). Specialisto išvadoje konstatuota ir tai, kad 2005 m. gruodžio mėn. 4 d. ir 5 d. 57 500 Lt (27 000 ir 30 000) paskolų sutartys sutapo su 56 050 (26 050 ir 30 000) Lt apmokėjimu bendrovei „K.“ už medieną. Tokiu būdu, aukščiau aptartų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, jog R. P. tvarkė UAB „K.“ buhalterinę apskaitą, nors pati tą neigia nurodydama, jog apie UAB „K.“ sužinojo tik teisme, anksčiau apie tai nieko nežinojo, bei turėdama priėjimą prie įmonės apskaitos dokumentų juos suklastojo ir žinodama, kad sandoriai tarp UAB „K.“ ir R. G. ūkio yra fiktyvūs, padavė R. G. minėtus dokumentus pasirašyti, o jam pasirašius, įtraukė juos į R. G. ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą. Ta aplinkybė, kad specialisto išvada nėra įrodyti ant PVM sąskaitų – faktūrų esantys D. F. parašų netikrumai, R. P. kaltės dėl padėjimo apgaulingai tvarkyti R. G. ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą, nepaneigia.

Apeliantė skunde nurodo, jog nesant objektyvių jos kaltę patvirtinančių įrodymų, jog sandoriai, tarp UAB „V.“ ir R. G. ūkininko ūkio buvo fiktyvūs, ši veika jai negalėjo būti inkriminuota. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. P. kaltė suklastojus, pateikus pasirašyti R. G., o vėliau įtraukus į jo ūkio buhalterinę apskaitą dokumentus, kuriuose užfiksuoti realiai neįvykę sandoriai su UAB „V.“, įrodyta nuosprendyje aptartais įrodymais. R. G. teisme patvirtino, kad fiktyvių sandorių tarp jo ūkio ir UAB „V.“ dokumentus, pasirašyti jam davė R. P.. Taip pat jis neigia pažinojęs V. K. (T. 5. b. l. 193, T. 6, b. l. 27). Iš teisme pagarsintų liudytojos R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad nuo 2003-10-14 ji buvo UAB „V.“ vienintelė akcininkė bei bendrovės direktorė. Pažįstama R. P. jos paprašė, įmonės vardu, įforminti perpardavimo sandorius su UAB „L. p.“, UAB „B.“, ūkininku R. G.. Kadangi UAB „V.“ tuo metu jokios veiklos nebevykdė, ji tai padaryti sutiko. R. P. jai pateikė dvi UAB „L. p.“ ir Ko PVM sąskaitas – faktūras su technikos direktoriaus D. G. parašais, kurias ji patvirtino savo parašais bei UAB „V.“ spaudu. Vėliau R. P. pateikė kasos pajamų orderio kvitus su D. G. parašais, kuriose ji pasirašė. Realiai nurodytų pinigų sumų nemokėjo. Vėliau R. P. paprašė metalų pardavimo sandorį įforminti su UAB „S. t.“. Išrašė sąskaitas, bet R. P. paaiškino, kad UAB „S. t.“ atsisakė pirkti metalus, grąžino jos išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, kurias ji suplėšė. Tuomet R. P. pardavimo sąskaitas paprašė išrašyti UAB „B.“ ir ūkininkui R. G., o po kurio laiko jai atvežė jau pasirašytas sąskaitas. Vėliau įvairiomis datomis išrašė, sąskaitas gavusiems asmenims, kasos pajamų orderius, kuriuos R. P. išsivežė, o vėliau, grąžino su asmenų parašais. Realiai ji jokių pinigų nemokėjo ir negavo, su jokiais metalų pirkėjais ir pardavėjais nebendravo, bendravo tik su R. P.. Manė, kad visos prekės buvo realiai nupirktos, visi sandoriuose dalyvavę asmenys atsiskaitė (T. 1, b. l. 168-170). Liudytojas M. B. teisme patvirtino, kad R. B., kurią jis apklausinėjo ikiteisminio tyrimo metu, jam minėjo, kad jokių sandorių nebuvo, ji tik R. P. prašymu atliko tarpininko vaidmenį. Dokumentai, kuriuos pasirašė R. B., buvo įvertinti kaip suklastoti (T.6, b. l. 37-38). Liudytojai D. G. (buvęs UAB „L. p.“ ir Ko technikos direktoriumi) ir G. B. (buvęs UAB „L. p.“ ir Ko direktoriumi) teisme parodė, kad dokumentuose nurodyti sandoriai yra fiktyvūs, jų niekuomet nėra buvę, UAB „L. p.“ ir Ko niekada nepirko metalinių lakštų. Jų manymu, sandoriams pagrįsti buvo panaudoti įmonės griežtos atskaitomybės dokumentai, kuriuos galėjo paimti įmonėje buhaltere dirbusi R. P. (T. 5, b. l. 194, T. 6, b. l. 8). Nors V. K. teisme ir parodė, kad būdamas UAB „B.“ direktoriumi, turėjo sandorių su UAB „V.“, iš kurių pirko metalo lakštus, tačiau iš 2008-05-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo, priimto V. K. atžvilgiu 2008-05-23 byloje Nr. 1-484-591-2008 matyti, kad V. K. šioje byloje pripažino, kad sandoriai su UAB „V.“ buvo tik fiktyvūs, realiai neįvykę (T. 6, b. l. 71-77). Be to, kad sandorių tarp UAB „V.“ ir UAB „L. p.“ ir Ko realiai nebuvo, dėl ko, nei UAB „B.“, nei R. G. negalėjo iš UAB „V.“ įsigyti metalo lakštų, konstatuota ir 2006 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/63 (T. 2, b. l. 129-143). Specialistė S. N. teisme patvirtino, kad sandoriai, sudaryti tarp R. G. ir UAB „V.“ buvo tik fiktyvūs, nes realiai prekės nebuvo pirktos, todėl ir pinigų mokėti nereikėjo. O investicijų sutartys buvo sudarytos tam, kad būtų galima parodyti, jog kasoje yra pinigų, o už šiuos pinigus būtų galima pirkti prekes. Iš 2006-12-22 specialisto išvados Nr. 5-5/85 matyti, kad 2004 m. rugsėjo mėnesį sudarytos 205 500 (55 500 ir 100 000 ir 50 000) Lt investicijų į ūkininko R. G. ūkį sutartys sutapo su 292 006,63 (98 105,51 ir 193 901,12) Lt apmokėjimu bendrovei „V.“ (T. 2, b. l. 3-27). Be to, apžiūrint R. P. kompiuterį, paimtą kratos metu, buvo rasti failai pavadinimu „K.“, kas įrodo, jog V. K. su R. P. buvo pažįstami ir turėjo darbinių reikalų. Tokiu būdu, aukščiau aptartų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad R. P., susitarusi su UAB „V.“ direktore R. B. įformino realiai neįvykusius sandorius tarp UAB „V.“ ir R. G. ūkiu, pagrįsdama juos dokumentais.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus įrodymus, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad R. P. veiksmai pasireiškė tikrovės neatitinkančių (suklastotų) dokumentų, kuriais buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos, įtraukimu į R. G. ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą, taip pat ne visų ūkininko ūkio ūkinių operacijų fiksavimu atitinkamose žurnalų skiltyse(nebuvo fiksuoti pinigų judėjimai bei skolų susidarymai, nebuvo žymima apie skolų sumokėjimą), dėl ko nebuvo galima nustatyti tiriamojo laikotarpio pinigų judėjimo, o tuo pačiu įvertinti pinigų apskaitinio likučio, taip pat nebuvo galima nustatyti ūkininko R. G. skolų ir skolų jam (2006-12-22 specialisto išvada Nr. 5-5/85 (T.2, b. l. 3-27)). Apeliantė skunde teigia, kad nesant įrodymų, jog ji su R. G. buvo susitarusi apgaulingai tvarkyti jo ūkio buhalterinę apskaitą, negalėjo būti pripažinta nusikaltimo bendrininke ir nuteista kaip padėjėja. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje yra pakankamai įrodymų, kad R. G. ir R. P. buvo susitarę apgaulingai tvarkyti R. G. ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą. R. G. teisme parodė, kad jo ūkiui trūko pinigų, ką matė ir pati R. P., todėl R. P. nuo 2004 m. rugpjūčio mėn. pradėjus tvarkyti jo ūkio buhalterinę apskaitą, jis su ja tarėsi kaip pagerinti ūkio finansinę situaciją. Visas kaltinime išvardintas investicijų, paskolų sutartis bei finansinius dokumentus, pagrindžiančius fiktyvias ūkines operacijas, jam pateikė pasirašyti R. P.. R. P. už buhalterinių dokumentų sutvarkymą mokėjo atitinkamai 50 ar 100 Lt. R. G. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-03-05 baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu dėl tų pačių veikų, už kurias skundžiamu nuosprendžiu nuteista ir R. P. (T. 5, b. l. 129-145). Jo atžvilgiu priimto teismo baudžiamojo įsakymo R. G. neskundė. Iš kaltinime išvardintų investicijų, paskolos sutarčių, finansinių dokumentų sudarymo datų matyti, kad R. G. su R. P. bendravo pastoviai. Todėl apeliantės skunde nurodyti teiginiai, kad ji su R. G. susitikdavo tik du kartus per metus, kuomet visus R. G. pateikiamus dokumentus įtraukdavo į buhalterinę apskaitą, laikomi nepagrįstais, prieštaraujančiais byloje esamų įrodymų visetui. Be to, virš aptarti įrodymai pilnai įrodo R. P. ryšius su kaltinime nurodytomis įmonėmis, kuomet ji gaudavo įmonių griežtos atskaitomybės dokumentus, be kurių nebūtų pavykę įforminti neįvykusių sandorių, taip pat surasdavo pažįstamų, kurie tuos sandorius padėjo įforminti ir turėdama specialių žinių sutvarkydavo buhalterinę apskaitą taip, kad būtų galima susigrąžinti nesumokėtą PVM bei sukurti dirbtiną pinigų kiekį kasoje, kad būtų galima pateisinti neįvykusias finansines operacijas. Esant šioms aplinkybėms, R. P. veika, kaip padėjusios daryti nusikalstamą veiką teikiant priemones, teisingai kvalifikuota pagal LR BK 24 str. 6 d. 222 str. 1 d..

Nuteistoji R. P. apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu ją nuteisti už dokumentų klastojimą ir padėjimą R. G. susigrąžinti nesumokėtą PVM bei apgaulės būdu įgyti svetimą, valstybei priklausantį turtą. Teigia, kad į R. G. ūkio buhalterinę apskaitą tvarkė ir įrašus žurnale darė tik pagal R. G. jai pateiktus dokumentus, pati jokių dokumentų neklastojo, todėl negalėjo būti pripažinta kalta padarius veikas, numatytas LR BK 24 str. 6 d. 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas išsamiai ištyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes, pagrįstai R. P. pripažino kalta padarius veikas, numatytas LR BK 24 str. 6 d. 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. ir nuosprendyje dėl to išdėstė išsamius motyvus. Virš aptartų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad R. P. į kaltinime nurodytus tikrus dokumentus, t. y. PVM sąskaitas – faktūras bei kasos pajamų orderių kvitus, įrašydama melagingą informaciją apie neįvykusius sandorius tarp R. G. ūkininko ūkio ir UAB „V.“ bei tarp R. G. ūkininko ūkio ir UAB „K.“ bei dokumentus pateikdama pasirašyti R. G., o šiam pasirašius, juos įtraukdama į ūkio buhalterinę apskaitą, taip sukūrė tariamą teisę R. G. į PVM susigrąžinimą. Taip pat aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad ūkinės operacijos tarp R. G. ūkininko ūkio ir UAB „V.“ bei tarp R. G. ūkininko ūkio ir UAB „K.“ neįvyko tokiomis aplinkybėmis, kokios yra atvaizduotos finansiniuose dokumentuose, t. y. sąskaitose faktūrose fiktyviai buvo išskirtas PVM už tariamai pirktas prekes, kurios realiai įgytos nebuvo, ūkinės operacijos realiai neįvyko ir už jas atsiskaitoma nebuvo, dėl ko R. G. ūkis neįgijo teisės į PVM atskaitą ir PVM sumos negalėjo būti įtraukiamos į PVM deklaracijas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. P. suvokdama, jog suklastotos PVM sąskaitos - faktūros bus pateiktos valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl ko iš biudžeto bus sugrąžintinas nesumokėtas PVM, vis dėlto šiuos R. G. pasirašytus dokumentus įtraukė į ūkio buhalterinę apskaitą. Tokie nuteistosios veiksmai buvo visiškai sąmoningi ir valingi, ji suvokė šių neteisėtų veiksmų pavojingo pobūdį ir norėjo taip veikti. Be to, atsižvelgiant į R. P. išsilavinimą, specialias žinias ir patirtį tvarkant įvairių įmonių buhalterinius dokumentus, darytina išvadą, jog ji privalėjo suvokti ir suvokė, kad pagal PVM įstatymo nuostatas PVM yra mokamas tik esant realiam prekių ar paslaugų tiekimui. Tokiu būdu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos faktinėmis aplinkybėmis pilnai įrodyta, kad nuteistoji R. P. susitarusi su R. G., kad šiam padės tvarkyti buhalterinę apskaitą taip, kad jis galėtų susigrąžinti nesumokėtą PVM, jam teikė priemones – suklastotus dokumentus, t. y. PVM sąskaitas – faktūras ir kasos pajamų orderio kvitus, po ko, R. G. pasirašius šiuos dokumentus, juos įtraukdama į buhalterinę apskaitą, o vėliau R. G. pagal šias sąskaitas - faktūras užpildžius PMV deklaracijas bei jas pateikus Panevėžio AVMI ir parašius prašymą grąžinti pagal žinomai suklastotus dokumentus priskaičiuotą nesumokėtą PVM mokestį, taip R. G. padėjo susigrąžinti nesumokėtą PVM bei apgaulės būdu įgyti kitam, valstybei, priklausantį turtą. Kadangi nusikalstamos veikos buvo padarytos vienu metu, tais pačiais veiksmais, o dokumentų klastojimas buvo tik tarpinis veiksmas pagrindiniam rezultatui (apgaulės būdu įgyti svetimą turtą) pasiekti, R. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip idealioji nusikaltimų sutaptis.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliantės skundo teiginiai, jog ji nepadarė nusikaltimų, už kuriuos nuteista skundžiamu nuosprendžiu, atmestini kaip nepagrįsti. Kolegija konstatuoja, jog nuteistoji neigdama savo kaltę tokiu būdu tik siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tenkinti apeliantės prašymą ją išteisinti, nėra pagrindo.

Teisingai kvalifikavęs nuteistosios R. P. veikas, teismas vadovaudamasis BK 54 str. nuostatomis už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė jai bausmes. Skundžiamame nuosprendyje išdėstydamas bausmių skyrimo motyvus, teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – tik viena padaryta veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, kitos priskiriamos nesunkiems nusikaltimams, kaltės formas ir rūšį – padaryti nusikaltimai yra tyčiniai, į nusikalstamų veikų stadijas – padaryti baigti nusikaltimai, išskyrus vieną – pasikėsinimą sukčiauti, jos asmenybę – nors anksčiau ir teista, tačiau veikas padarė dar iki priimant ankstesnį nuosprendį, todėl laikoma, kad teisiama pirmą kartą, administracine tvarka nebausta, kitas aplinkybes – nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad kaip padėjėja atliko aktyvų ir žymų vaidmenį, nes turėdama ryšių įvairiose darbovietėse gaudavo įmonių griežtos atskaitomybės dokumentus, be kurių nebūtų pavykę įforminti neįvykusių sandorių, taip pat surado pažįstamų, kurie tuos sandorius padėjo įforminti bei turėdama specialių žinių, sutvarkydavo buhalterinę apskaitą taip, kad būtų galima susigrąžinti nesumokėtą PVM bei sukurdavo dirbtiną pinigų kiekį kasoje, kad būtų galima pateisinti neįvykusias finansines operacijas ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Bendrindamas paskirtas bausmes pagal BK 63 str., teismas bausmių bendrinimo nuostatų nepažeidė.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistosios R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Tomas ZdanavičiusTeisėjai Nijolė SušinskienėRičardas Gilys