Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 300 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. 2015 m. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu laiku, Šilutės mieste, Geležinkelio g. 1A, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens gavęs žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame atspausdinta jo fotonuotrauka, įrašyti jo anketiniai duomenys ir nurodytas L. D. išduoto Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo numeris, nuo nurodyto laiko laikė jį iki 2018 m. liepos 31 d., kol šį žinomai netikrą dokumentą 2018 m. liepos 31 d. apie 13.30 val. Kalvarijos sav., Salaperaugio k. panaudojo dokumentų patikrinimo metu, pateikdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT) Varėnos pasienio rinktinės pareigūnui.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai. Jis patvirtino, kad vairuotojo pažymėjimą nusipirko 2015 metais, tikslaus laiko nepamena. Tikro vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo, nes vairavimo mokykloje niekada nesimokė ir nelaikė egzaminų vairuotojo pažymėjimui gauti. Iš matymo pažįstamam žmogui Šilutės mieste Geležinkelio gatvėje perdavė savo nuotrauką, asmens kodą ir sumokėjo 130 eurų. Vairuotojo pažymėjimą jam atidavė po dviejų savaičių toje pat vietoje. Jis žinojo, kad vairuotojo pažymėjimas yra netikras, nes tikro niekada neturėjo. Šį vairuotojo pažymėjimą jis turėjo su savimi, bet Lietuvoje niekada niekur nėra panaudojęs jo anksčiau. 2018 m. liepos 31 d. iš Šilutės važiavo į darbą į Daniją ir vairavo automobilį, nes bendradarbis buvo girtas. Prie Lietuvos - Lenkijos valstybės sienos sustabdė Lietuvos pasieniečiai ir paprašė pateikti dokumentus. Kai pateikė vairuotojo pažymėjimą pasieniečiai pasakė, kad tai netikras vairuotojo pažymėjimas ir jį sulaikė. Jis prisipažino, kad vairuotojo pažymėjimas yra netikras. Labai gailisi, dėl savo veiksmų.

Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 273 str. tvarka ištir­ti įrodymai:

2018-07-31 VSAT Varėnos pasienio rinktinės pasieniečio D. K. tarnybinis pranešimas dėl suklastoto vairuotojo pažymėjimo, kuriame nurodyta, kad 2018 m. liepos 31 d. apie 13.30 val. dokumentų patikrinimui sustabdė išvykstantį iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką automobilį „Ford Transit“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo Lietuvos Respublikos pilietis T. V., kuris dokumentų patikrinimo metu pateikė įtariamai suklastotą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Dokumentas pagamintas ant paprasto plastiko, imituota ultravioletinė apsauga, imituota kinegrama, nėra mikroteksto ir kitų apsaugos priemonių. Asmuo paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą jis nusipirko prieš tris metus Kaune (b. l. 7);savanoriško dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo VSAT Varėnos pasienio rinktinės pasienietis D. K. tyrėjui pateikė netikrą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. R0713428 (b. l. 8-9);apžiūros protokolas, kuriame aprašytas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. R0713428 ir pateikta specialisto išvada, kad jis pagamintas ne pagal vertybiniams dokumentams keliamus reikalavimus, t. y. dokumento rekvizitai atspausdinti ne graviravimo būdu, o terminiu spausdintuvu, neturi būtinos dokumentinės apsaugos reikalingos tokio pavyzdžio Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimams, t. y. mikrotekstiniai įrašai imituoti dokumento averso ir reverso pusėse, optiškai kintančių elementų nėra, nėra dokumente reikiamų kinegraminių elementų, taip pat šis dokumentas neturi būtinos ultravioletinės apsaugos, todėl dokumentas yra netikras (b. l. 10-13);duomenys iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informacinės centrinės duomenų bazės, kurie patvirtina, kad Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas, kurio numeris (duomenys neskelbtini), yra išduotas L. D. 2011 m. kovo 29 d. (b. l. 15-16); duomenys iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informacinės centrinės duomenų bazės, kurie patvirtina, kad Lietuvos Respublikos piliečiui T. V., gimusiam 1984 m. sausio 14 d., vairuotojo pažymėjimas išduotas nebuvo (b. l. 51-52);liudytojo D. K. parodymai, kad jis 2018 m. liepos 31 d., apie 13.30 val. dokumentų patikrinimui sustabdė išvykstantį iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką automobilį "Ford Transit", valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo Lietuvos Respublikos pilietis T. V., kuris pateikė Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyti T. V. asmens duomenys ir vairuotojo pažymėjimą pateikusio asmens nuotrauka. Iš karto į akis krito, kad dokumentas bus netikras, prastai padaryta klastotė, todėl paklausė iš kur vairuotojas gavo vairuotojo pažymėjimą. T. V. prisipažino, kad jam pateikė netikrą vairuotojo pažymėjimą, pasakė, kad tikro neturi ir niekada neturėjo. T. V. sulaikė ir pristatė į Kalvarijos pasienio užkardos administracines patalpas, o pateiktą vairuotojo pažymėjimą apžiūrėjo pasinaudodami specialiais prietaisais ir nustatė, kad šis vairuotojo pažymėjimas yra pagamintas ant paprasto plastiko, imituota ultravioletinė apsauga, imituota kinegrama, nėra mikroteksto ir kitų apsaugos priemonių. T. V. paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą jis nusipirko prieš tris metus (b. l. 19-21).

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis šioje byloje paimtą vairuotojo pažymėjimą nusipirko gatvėje, o tikro vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo ir nebandė įsigyti nustatyta tvarka. Šios aplinkybės pavirtina, kad jis aiškiai suvokė, jog toks dokumentas yra netikras, šias faktines aplinkybes kaltinamasis pripažino, todėl akivaizdu, kad jis suvokė, jog laiko ir panaudoja netikrą dokumentą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, kaltinamojo kaltė disponavus netikru dokumentu abejonių nekelia.

Netikro vairuotojo pažymėjimo laikymas ir panaudojimas pagrįstai kvalifikuotas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, kadangi disponavimas netikru vairuotojo pažymėjimo yra kvalifikuota disponavimo suklastotu dokumentu sudėtis.

Kaltinamojo at­sa­ko­mybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gai­lisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo at­sa­komybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis pirmą kartą padarė apysunkį nusikaltimą, nėra teistas (b. l. 54), nėra baustas administracine tvarka (b. l. 55), iki nusikaltimo dirba ir grįš į darbo po šios bylos išnagrinėjimo, gyvena su motina, savo kaltę visiškai pripažino nuo pat sulaikymo momento ir gailisi, jokių atsa­ko­my­bę sun­ki­nan­čių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra jokio pag­rin­do daryti iš­vadą, kad pas kaltinamąjį būtų susiformavusios neigiamos antivisuomeninės pažiūros, kad jis turi polinkį nusikalsti, todėl ši veika laikytina atsitiktinio pobūdžio nusikaltimu, o ne dėsningu kaltinamojo elgesiu.

Kaltinamojo motina V. V. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios at­sakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato (b. 92) ir toks prašymas tenkintinas, nes tam yra visos sąlygos, o padaryta veika ir kaltinamojo asmenybė nereikalauja bausmės skyrimo, kaip neišvengiamos priemonės jo elgesiui koreguoti.

Laiduotoja yra kaltinamojo motina (b. l. 51-52), nėra teista (b. l. 95), nėra bausta administracine tvarka (b. l. 96), dirba Šilutės rajono savivaldybės administracijos Saugų seniūnijoje ir darbdavio charakterizuojama labai gerai (b. l. 97). V. V. patvirtino, kad sūnus gyvena kartu su ja, jų santykiai su sūnumi yra labai geri, sūnus nuo mažens yra paklusnus, ir jokių pažeidimų niekada nedarė, grįžęs iš užsienio padeda jai ir jos klauso, dėl šio nusikaltimo išgyvena, todėl tai bus jam pamoka ateičiai ir naujų nusikaltimų jis nedarys. Prašo per duoti sūnų jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teis­mas sprendžia, kad V. V. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo lai­duotoja, nes pagal savo asmenines, dalykines savybes ir giminystės ryšį ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad kaltinamasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis). Įstatymas numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatymas kaltinamojo šeimos narius ir artimuosius giminaičius tiesiogiai įvardija kaip galimus laiduotojus, todėl jų netinkamumas būti laiduotoju gali būti konstatuojamas tik esant tokioms aplinkybėms, dėl kurių tokie asmenys akivaizdžiai negalėtų daryti teigiamos įtakos kaltinamajam (pavyzdžiui asocialus, nusikalstamas paties laiduotojo elgesys, nesirūpinimas šeima ir savo artimaisiais, negyvenimas kartu su šeima ir pan.). Šiuo atveju laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo motiną, su kuria kaltinamasis gyvena, todėl yra būtent tas asmuo, kuris kaltinamajam turi galimybę daryti teigiamą įtaką.

Atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę ir jį charakterizuojančias aplinkybes, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nė­ra ap­lin­kybių, kliudančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios at­sa­ko­mybės pagal laidavimą ir bau­džia­mąją bylą jam nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė apysunkį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, turtinė žala nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Šiuo atveju teismas sprendžia, kad suvokęs, jog naujos nusikalstamos veikos, jeigu ją vėl padarytų, pasekmės bus neišvengiamas bausmės paskyrimas, kaltinamasis turės svarias paskatas ateityje laikytis įstatymų reikalavimų, todėl galima daryti išvadą, kad pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam jau yra efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas nustato vienerių metų laidavimo terminą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas nėra būtinas kai laiduotoja laiduoja už savo sūnų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).

Įstatymas numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (tame tarpe ir pagal laidavimą) gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Todėl atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir atsižvelgiant į teisingumo principą, kuris, be kita ko, reikalauja adekvataus neteisėto elgesio įvertinimo ir pasmerkimo, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Jos dydis nustatytinas artimas minimaliam, nes kaltinamasis dėl nusikaltimo prarado darbą ir šiuo metu nedirba kol pasibaigs šios bylos nagrinėjimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės - dokumento paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintos nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nes jam nėra skiriama bausmė, proceso dalyvių nuomonė dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sutapo, o asmens dokumento neturėjimas varžo jo galimybes kuo greičiau sugrįžti į darbą, kurį darbdavys pasiruošęs suteikti (b. l. 61).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – netikras vairuotojo pažymėjimas perduotinas VSAT Varėnos pasienio rinktinei pagal institucijos prašymą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. V. dėl nusikaltimo, nu­ma­tyto BK 300 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžia­mosios at­sa­komybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį 1 (vieniems) metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jo motinos V. V. atsakomybei.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti T. V. baudžiamojo poveikio priemonę - 10 (dešimties) minimalių gyvenimo lygių dydžio (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant paskirtąją įmoką sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB banke, ir banko kvitą pateikti Alytaus apy­linkės teismo Lazdijų rūmų raštinei.

Išaiškinti T. V., kad jeigu jis, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti T. V. ir laiduotojai V. V., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

T. V. paskirtas kardomąsias priemones - dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir grąžinti jam asmens tapatybės kortelę Nr. 12350260.

Netikrą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VSAT Varėnos pasienio rinktinei.

Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.