Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas L. T. 2013-09-30 pateikė teismui skundą (b. l. 1–5), kurį 2014-01-20 (b. l. 39–40) ir 2014-03-03 (b. l. 49–50) patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 3679,75 Lt.

Paaiškino, kad darbo užmokesčio nepriemoka susidarė dėl pareiginės algos koeficiento mažinimo. Nurodė, kad Departamente statutinio valstybės tarnautojo pareigas eina nuo 1998-09-03. Savo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas), nes jis, pareiškėjo nuomone, patvirtina, kad nuo 2009 m. pareiginės algos koeficientai buvo sumažinti nepagrįstai, t. y. šis sumažinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija).

Ginčas kilo dėl pareiškėjui laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė valstybėje ekonominiu sunkmečiu sumažinus valstybės tarnautojų darbo užmokestį, priteisimo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Departamento direktoriaus 2007-01-02 įsakymu pareiškėjui suteikta 1-oji kvalifikacinė kategorija (b. l. 17–18); Departamento direktoriaus 2009-05-18 įsakymu nustatyta, kad nuo 2009-05-25 vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas L. T. eina Departamento Civilinės saugos valdybos Situacijų koordinavimo skyriaus viršininko (A lygio 14 kategorijos) pareigas (b. l. 21); Departamento direktoriaus 2010-07-14 įsakymu pareiškėjas nuo 2010-07-19 perkeltas iš Departamento Civilinės saugos valdybos Situacijų koordinavimo skyriaus viršininko (A lygio 14 kategorijos) pareigų į laisvas Departamento Operatyvaus valdymo valdybos Incidentų valdymo skyriaus viršininko pavaduotojo (A lygio 13 kategorijos) pareigas (b. l. 22); Departamento direktoriaus 2012-03-06 įsakymu patvirtinta pareiškėjo turima 1-a kvalifikacinė kategorija (b. l. 23); Departamento direktoriaus 2012-08-01 įsakymu nuo 2012-08-01 iki 2012-09-21 imtinai pareiškėjui nustatyta 7 procentų pareiginės algos priemoka už papildomų užduočių atlikimą (b. l. 16); Departamento direktoriaus 2012-10-09 įsakymu nuo 2012-10-08 iki 2012-12-31 imtinai pareiškėjui nustatyta 10 procentų pareiginės algos priemoka už įprastą darbo krūvų viršijančią veiklą (b. l. 13–15); Departamento direktoriaus 2013-04-12 įsakymu pareiškėjas nuo 2013-04-22 perkeltas iš Departamento Operatyvaus valdymo valdybos Incidentų valdymo skyriaus viršininko pavaduotojo (A lygio 13 kategorijos) pareigų į Departamento Operatyvaus valdymo valdybos Incidentų valdymo skyriaus viršininko (A lygio 14 kategorijos) pareigas (b. l. 24).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas ir Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 1 d. nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos ir apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją, pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (Valstybės tarnybos įstatymo 24 str. 1–2 d.). Pagal iki 2009-08-01 galiojusį Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą buvo nustatyti tokie valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai: 13 kategorija – 6,3; 14 kategorija – 7,0. Nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 galiojusioje Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo redakcijoje buvo nustatyti tokie valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai: 13 kategorija – 6,2; 14 kategorija – 6,86.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 1 d. valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį arba tarnybinį rangą; 4) už diplomatinį rangą; 5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. Priedai už laipsnį arba tarnybinį rangą ir kvalifikacinę kategoriją gali būti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka. Priedas už kvalifikacinę klasę nemokamas statutiniams valstybės tarnautojams, išskyrus valstybės tarnautojus, kurių tarnybą reglamentuoja Diplomatinės tarnybos įstatymas (Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 6 d.). Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 1 str., 36 str. 5 d. nustatyta, kad pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedai už kvalifikacines kategorijas: 1) už 3-iąją – 10 procentų pareiginės algos; 2) už 2-ąją – 20 procentų pareiginės algos; 3) už 1-ąją – 30 procentų pareiginės algos. Pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedų už turimus laipsnius, nustatytus šio statuto 13 str., apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai: pulkininkas leitenantas, vyresnysis komisaras – 0,8 bazinio dydžio (Vidaus tarnybos statuto 35 str.).

Atsižvelgiant į pareiškėjo pareigybę (A lygio 13 kategorija (laikotarpiu nuo 2010-07-19 iki 2013-04-22); A lygio 14 kategorija (laikotarpiu iki 2010-07-19 ir nuo 2013-04-22)), ginčo laikotarpiu pareiškėjas gavo sumažintą pareiginę algą dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento. Pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statuto 35–36 str. nustatyti priedų dydžiai už kvalifikacinę kategoriją ir turimus laipsnius ginčijamu laikotarpiu nebuvo mažinami.

Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013-10-01, be kita ko, pripažino, kad: 1) Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 str. 2 d. (2009-04-23 redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 2 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pagal Konstitucijos 107 str. Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams, o visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažinus, kad Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas, kuriame nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijai, nurodyti koeficientai negali būti taikomi.

Pažymėtina, kad ginčui aktualių įstatymo nuostatų pripažinimas prieštaraujančiomis Konstitucijai asmens teisių pažeidimo pasekmių savaime nepašalina. Dėl prieštaraujančia Konstitucijai pripažintos įstatymo nuostatos taikymo susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka pareiškėjui neišmokėta iki šiol. Įstatymų leidėjas, nustatęs Konstitucijai prieštaraujantį teisinį reguliavimą, neteisėtai apribojo pareiškėjo teisę ginčo laikotarpiu gauti teisingą atlyginimą už atliktą darbą, o šio ribojimo tiesioginė pasekmė – darbo užmokesčio nepriemoka. Veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas būtų su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių pašalinimas, t. y. darbo užmokesčio nepriemokos, susidariusios dėl prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintų nuostatų taikymo, priteisimas. Tokia išvada daroma vadovaujantis Konstitucijos 107 str. 1 d., 110 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 1 d., kuriose nustatyta, kad teisėjas (teismas) negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šiuo Konstitucijos 110 str. įtvirtintu teisiniu reguliavimu yra siekiama, kad nebūtų taikomas Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis); kad dėl tokio teisės akto (jo dalies) taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių; kad nebūtų pažeistos asmens teisės (Konstitucinio Teismo 2003-12-30 nutarimas ir kt.). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teisės aktas (jo dalis), pripažintas prieštaraujančiu kuriam nors aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, yra visam laikui pašalinamas iš Lietuvos teisės sistemos, jis niekada negalės būti taikomas (2006-03-28 nutarimas ir kt.).

Tokią teismo poziciją patvirtina Konstitucinio Teismo 2014-04-16 priimtas sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“, kuriame Konstitucinis Teismas išaiškino, kad praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucija netoleruoja tokios situacijos, kai atitinkamas teisėkūros subjektas vengia, delsia priimti teisės aktus, kuriais būtų atitinkamai pakoreguotas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai teisinis reguliavimas (2008-02-01 sprendimas ir kt.). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teisinio reguliavimo spragas galima užpildyti ad hoc, teismams pagal kompetenciją sprendžiant bylas dėl individualaus visuomeninio santykio ir taikant bei aiškinant teisę, teismai turi konstitucinę teisę užtikrinti asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo, teises, laisves, kitas konstitucines vertybes (2008-02-01 sprendimas ir kt.).

Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo oficialus paskelbimas buvo atidėtas trims mėnesiams. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinio Teismo paskelbimo atidėjimas yra taikomas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, tai nėra įprastas reiškinys. Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, oficialaus paskelbimo atidėjimas – iš Konstitucijos kylanti prielaida išvengti tam tikrų visuomenei ir valstybei, žmonių teisėms ir laisvėms nepalankių padarinių, kurie galėtų atsirasti, jeigu atitinkamas Konstitucinio Teismo nutarimas būtų oficialiai paskelbtas tuoj pat po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje ir tą jo oficialaus paskelbimo dieną įsigaliotų (Konstitucinio Teismo 2005-08-23 ir kt. nutarimai). Kaip nurodyta 2013-07-01 nutarime, Konstitucinis Teismas atidėjo nutarimo paskelbimą, atsižvelgdamas į tai, kad jam įgyvendinti, t. y. atitinkamai perskirstyti valstybės finansinius išteklius ir pakeisti teisinį reguliavimą, kuriuo nustatyti valstybės biudžeto asignavimai asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, darbo užmokesčiui, ir (arba) priimti įstatymų pakeitimus, pagal kuriuos būtų nustatytas toks asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, kuriuo nebūtų iškreiptos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų atlyginimų dydžių proporcijos, įstatymų leidėjui reikalingas tam tikras laikas. Tačiau kartu nurodyta, kad laikas, per kurį įstatymų leidėjas turi priimti reikiamus įstatymų pakeitimus, negali būti ilgas, nes Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas yra susijęs su konstitucinės žmogaus teisės į teisingą apmokėjimą už darbą, kuri yra prielaida įgyvendinti daugelį kitų konstitucinių teisių, inter alia viena svarbiausių prielaidų įgyvendinti konstitucinę teisę į nuosavybę, apsauga.