- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-11-11
- Bylos Nr.
- A2.6.-393-922/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Pažeidėjas
- S. K.
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinės bylos Nr. A2.6.-393-922/2013Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00372-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 39.2.; 45.4.3.; 52.3. (S)
2013 m. lapkričio 11 d.
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. K. atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą –Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato (toliau – Akmenės r. PK) atstovui L. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį traukiamas S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, dirbantis, neteistas, administracine tvarka nebaustas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Akmenės r. PK pareigūnas 2013-06-30 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 51P-2720240-13 dėl to, kad S. K. 2013-06-30 d. 3.10 val. Akmenės r. sav., kelio Joniškis – Žagarė – Naujoji Akmenė 47 km vairavo transporto priemonę „Audi 80“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, vengė pasitikrinti neblaivumą, todėl baustinas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį už Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 ir 18 punktuose nustatyto draudimo vairuoti esant neblaiviam pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje S. K. neigė savo kaltę dėl pažeidimo. Paaiškino, kad tą dieną automobiliu išvažiavo į žvejybą, tačiau jį iš žvejybos parvežė sugyventinė S. G., o jis miegojo. Paaiškino, kad S. G. vairavo automobilį, kai staiga į kelią išbėgo gyvūnas, ji, siekdama išvengti susidūrimo, nuvažiavo nuo kelio. Tuomet S. G. išėjo ieškoti pagalbos, nes pati negalėjo ištraukti automobilio, o jis liko automobilyje. Begulint mašinoje jam nutirpo kojos, todėl persėdo į vairuotojo kėdę, nes ji atsilenkė, o keleivio pusėje sėdynė neatsitraukia ir nepatogu gulėt. Automobilio durys buvo uždarytos, durelės neužrakintos, jis miegojo automobilyje. Paaiškino, kad policijos pareigūnai jį pažadino ir nusivedė į tarnybinį automobilį. Nurodė, kad neprisimena, kur buvo automobilio rakteliai, gal prie bėgių perjungimo svirties. Daiktadėžėje buvo piniginė, daiktadėžė užrakinta, daiktadėžės rakteliai prisegti prie kitų raktų. Policijos pareigūnai užrakino daiktadėžę. Vėliau policijos pareigūnai iškvietė tralą ir išvežė automobilį į aikštelę. Paaiškino, kad, ką liepė policijos pareigūnai, tą ir rašė pasiaiškinime. Kito teismo posėdžio metu paaiškino, kad į žvejybą jį nuvežė S. G.. Papildomai paaiškino, kad žvejyboje sutiko kitą žveją, su kuriuo vartojo alkoholinius gėrimus. Neatsimena, ką rašė pasiaiškinime. Nurodė, kad Akmenės r. PK praleido naktį, ryte policijos pareigūnas R. T. jam liepė skubiai rašyti pasiaiškinimą, nes baigėsi jo darbo laikas ir jis neturi laiko su juo tąsytis.
Liudytoja S. G. teismo posėdyje nurodė, kad S. K. yra jo sugyventinis, kartu gyvena jau 15 m. Išaiškinus teisę atsisakyti duoti parodymus prieš šeimos narius, liudytoja sutiko duoti parodymus. Paaiškino, kad S. K. paprašė, kad ji nuvežtų jį į žvejybą. Nuvežė S. K. į žvejybą apie pietus, išleido Žagarėje, prie Ozo kelio, t. y. 15-20 min. kelio nuo namų, jokių draugų nematė. S. K. su savimi į žvejybą pasiėmė 2-3 skardines alaus, jie susitarė, kad ji parveš jį apie 2 val. Sutartu laiku nuvykusi, rado jį neblaivų, įsodino jį į automobilį. Paaiškino, kad pasodino automobilio keleivio pusėje ant priekinės sėdynės. Važiavo link Šapnagių kaimo, kai į kelią išbėgo šernas su šerniukais, ji ėmė stabdyti ir nuvažiavo nuo kelio į kelkraštį, nes nenorėjau jų nutrenkti. Nuvažiavusi nuo kelio sustojo, S. K. neprabudo, jis net nesureagavo. Kai S. K. būna girtas, tai sunku jį prikelti, nors purtė jį. Kadangi jokio pažeidimo nepadarė, tai išėjo į kaimą ieškoti pagalbos. Buvo naktis ir jos niekas neįsileido. Susinervinusi išėjo namo, S. K. paliko miegoti mašinoje, manydama, kad jis ryte pareis namo, nes iki namų buvo apie 4 km. Nurodė, kad vairuotojo pažymėjimą turi jau 13 m. Patikino, kad ji vairavo automobilį. Paaiškino, kad automobilį paliko prie stotelės, automobilio dureles užrakino, o raktelius pasiėmė su savimi, nurodė, kad automobilio durelės iš vidaus atsirado net ir tuo atveju, jei jos užrakintos. Nurodė, kad jei supyksta, tai nekalba savaitę su juo, neskambinau jam, nes žino, kad jam nieko nenutiks. Tą naktį ji labai susinervino ir tik ryte Sužinojo, kad S. K. buvo sulaikytas.
Liudytojas R. T. teismo posėdyje nurodė, kad dirba Akmenės r. PK vyresniuoju patruliu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįsta. Paaiškino, kad tikslios datos, kada įvyko pasakojami įvykiai neatsimena, tačiau tai buvo prieš porą mėnesių. Naktį patruliuojant kartu su R. R. buvo gautas pranešimas apie įvykį prie Šapnagių kaimo, nes kelyje Naujoji Akmenė-Joniškis, nuo kelio nuvažiavo automobilis „Audi 80“. Nuvykus į nurodytą įvykio vietą pamatė kelkraštyje įklimpusį automobilį. Šalia buvo dar vienas automobilis, tai asmenų, kurie pranešė apie įvykį ir laukė kol atvažiuosime. Jų pasiteiravus, ar jei matė nuo kelio nuvažiavusio automobilio vairuotoją, jie atsakė, kad automobilyje miega vyras, kuris nereaguoja į barškinimus. Asmenys nurodė, kad nematė, kas vairavo automobilį, jiems atvažiavus, jis jau stovėjo kelkraštyje. Kartu su tais žmonėmis jie priėjo prie automobilio ir jis atidarė automobilio dureles, vyras – S. K. pabudo ir pakėlė galvą. Jie jį nusivedė į tarnybinį automobilį, nors S. K. buvo labai girtas, tačiau jis suprato, kad bendrauja su policijos pareigūnais. S. K. sakė, kad vairavo, suskambo telefonas, o atsiliepęs įvažiavo į griovį, būtent taip jis ir nurodė savo paaiškinime, esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole. Nurodė, kad nuo S. K. sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, vis žiūrėjo į vieną tašką, todėl buvo akivaizdu, kad jis neblaivus. S. K. buvo pasiūlyta nusistatyti neblaivumą – pūsti į alkotesterį, tačiau jis atsisakė, pasakė, „palaukite, susitarsime“ ir ėmė ieškoti telefono, tačiau nerado, po to nurodė, kad telefonas gali būti automobilyje. Daiktadėžėje jis rado S. K. piniginę ir telefoną, radęs padavė S. K.. Liudytojas paaiškino, kad S. K. matė, kaip jis automobilio daiktadėžėje ieškojo jo daiktų. Jis skambinėjo pažįstamiems, sakė, kad pakliuvo, kad reikia pagalbos. Jam buvo paaiškinta, kad neieškotų užtarimo, nes atsakomybės neišvengs, kad pasirūpintų, kas automobilį parvairuotų, tam kad nereikėtų jo priverstinai nuvežti. Supratęs, kad nesuras užtarimo, tai supykęs pasakė, kad nepūs į alkotesterį, kad nieko mes neįrodysime, kad niekur nesirašys. Kol laukė atvažiuojant tralo, kuris nuvežtų automobilį, S. K. vis skambinėjo pažįstamiems, siūlė jiems kyšį, jie įspėjo S. K. apie baudžiamąją atsakomybę už kyšio davimą. Paaiškino, kad įvykio vietoje administracinio teisės pažeidimo protokolo rašyti buvo neįmanoma, nes S. K. nei pūtė, nei sutiko duoti paaiškinimų. Paaiškino, kad įvykio vietoje matėsi, jog asmuo bandė išvažiuoti iš kelkraščio, bet „užsikasė“, įklimpo. Kadangi automobiliui nuvažiavus nuo kelkraščio niekas nebuvo apgadinta, todėl įvykio neužfiksavo. Paaiškino, kad automobilio rakteliai buvo degimo spynelėje, todėl atvykus tralui jis užvedė automobilį ir jie užtempė jį ant tralo. Kadangi S. K. buvo labai girtas, nebuvo įmanoma su juo susikalbėti, todėl buvo nutarta jį nuvežti į Akmenės r. PK išblaivinimui, iš S. K. buvo paimtas telefonas. Nuvežus į Akmenės r. PK, S. K. kelis kartus buvo siūlyta nusistatyti neblaivumą, tačiau jis atsisakydavo. Ryte jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pamatęs, kad jam rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kai net nepūtė į alkotesterį, labai nustebo. Nurodė, kad jam nežinoma, kada S. K. buvo paleistas iš laikino sulaikymo, nes tai daro budintis.
Liudytojas R. R. teismo posėdyje nurodė, kad dirba Akmenės r. PK patruliu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįsta. Paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, kad prie Šapnagių kaimo nuo kelio nuvažiavo automobilis, nuvažiavus į įvykio vietą jį bei kolegą R. T. pasitiko asmenys, kurie pranešė apie įvykį. Matė nuo kelio nuvažiavusį automobilį, vairuotojo pusėje sėdintį ir miegantį S. K.. Kolega R. T. atidarė automobilio dureles, jos buvo neužrakintos, prikėlė miegantį S. K., jis nesiorientavo aplinkoje. S. K. buvo įsodintas į tarnybinį automobilį, paprašė pateikti dokumentus, šis atsakė, kad dokumentai automobilyje. Kolega R. T. dokumentus daro daiktadėžėje ir padavė jam. Daiktadėžėje taip pat rado telefoną. S. K. buvo labai girtas, pripažino, kad vairavo automobilį neblaivus, vis šnekėjo, kad „prisidirbo“, siūlė tartis, todėl jam buvo išaiškinta apie baudžiamąją atsakomybę už kyšio davimą. Jie siūlė nusistatyti neblaivumą – pūsti į alkotesterį, tačiau jis atsisakė, teigė, kad nepūs ir niekur nepasirašinės. Skambino buvusiems kolegoms, kad padėtų išvengti atsakomybės, ieškojo užtarimo, kartojo „vyrai palaukite, tuoj susirasiu“. Jie patarė skambinti pažįstamiems, kad parvarytų jo mašiną, nes jis tuo visai nesirūpino. Jie nutarė atimti iš S. K. telefoną, vežti jį Akmenės r. PK išblaivinimui. Paaiškino, kad nežino, kur buvo padėti automobilio rakteliai, nes nematė, stovėjo prie automobilio. Tačiau patvirtino, kad jie tikrai buvo automobilyje, nes kolega R. T. užvedė automobilį ir jie specialiu trosu užkėlė automobilį ant tralo.
Teismas išklausė byloje dalyvavusio S. K., liudytojų S. G., R. T. ir R. R. paaiškinimus, ištyrė byloje esančią rašytinę medžiagą: 2013-06-30 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 51P-2720240-13, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas ir S. K. 2013-06-30 d. paaiškinimas, kuriuo jis pripažino, kad vairavo automobilį ir nuvažiavo nuo kelio, nes norėjo atsiliepti telefonu (1-2 b.l.); Akmenės r. PK pareigūno R. T. 2013-06-30 d. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodoma, kad 2013-06-30 d. 2.42 val. gautas pranešimas, kad nuo kelio nuvažiavo automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis ir R. R. nuvykę Joniškis-Žagarė-Naujoji Akmenė 47 km., ties posūkiu į Šapnagių k., rado nuo kelio nuvažiavusį automobilį, vairuotojo vietoje sėdintį S. K., jis buvo neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, jie kelis kartu (t. y. įvykio vietoje ir Akmenės r. PK) siūlė S. K. pasitikrinti neblaivumą, tačiau jis atsisakė, asmuo pristatytas į Akmenės r. PK išblaivinimui, automobilis nuvilktas į automobilių saugojimo aikštelę (3 b.l.); 2013-06-30 d. pranešimą dėl S. K. nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, kol išblaivės (4 b.l.); 2013-06-30 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą (5 b.l.); 2013-06-30 d. administracinio sulaikymo protokolą (6 b.l.); 2012-06-30 d. asmens apžiūros protokolą (7 b.l.); 2013-06-30 d. laikino leidimo šaknelę (8 b.l.). VĮ „Registra“ duomenimis transporto priemonės „Audi 80“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) savininkas yra S. K. (113 b.l.). Iš S. K. charakterizuojančių duomenų matyti, kad turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, nevedęs, turi mažametę dukrą (10-11 b.l.), dirbantis (18 b.l.), neteistas (12 b.l.), nebaustas administracine tvarka (9 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010; Nr. N575-924-12; Nr. N261-1194-12).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad versijų kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, kuri turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, ištirta ir įvertinta (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2219-11). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (ATPK 256, 257 straipsniai). Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl vairavimo fakto nustatymo, teismų praktikoje remiamasi lingvistine žodžio „vairuoti“ prasme. Vairavimo veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o minėtų normų taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-413/2007). Nagrinėjamoje byloje S. K. teismo posėdyje duodamas parodymus neigė savo pirminius parodymus, užfiksuotus 2013-06-30 d. paaiškinime administracinio teisės pažeidimo protokole (1-2 b.l.), tvirtina, kad jis nevairavo automobilio, jį vairavo jo sugyventinė S. G..
Pažymėtina, kad S. K. aiškindamas įvykio aplinkybes buvo nenuoseklus, t.y. 2013-07-16 d. teismo posėdyje nurodė, kad jis važiavo į žvejybą ir paskui jo pasiimti atvyko S. G., tačiau 2013-08-02 d. vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad į žvejybą jį atvežė S. G.. S. K. neigia vairavęs automobilį, o liudytoja S. G. teismo posėdyje tvirtino, kad ji vairavo automobilį, siekdama išvengti susidūrimo nuvažiavo nuo kelio, tačiau teismas kritiškai vertina šiuos jų teiginius, ypač turint omenyje, kad liudytoja S. G. yra jo sugyventinė ir gali būti suinteresuota padėti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui padėti išvengi atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytoja S. G. tvirtino, jog užrakino automobilį ir raktelius išsinešė su savimi, tačiau pareigūnai R. T. ir R. R. nurodė, jog automobilio durelės nebuvo užrakintos, nes jas atidarė, automobilio rakteliai buvo automobilyje. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas S. K.. Taigi S. G. duodama paaiškinimus teismo posėdyje nurodė net dvi aplinkybes, kurias paneigia kiti bylos duomenys. Nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad būtent S. K. vairavo automobilį Audi 80“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) tačiau byloje esančių duomenų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad S. K. vairavo, kadangi jis buvo rastas sėdintis vairuotojo vietoje, į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams bei asmenims, pranešusiems apie įvykį, kitų asmenų šalia automobilio nebuvo. Teiginiai, kad S. G. nuvažiavusi nuo kelio naktį (po 2 val.) išėjo į šalimais esantį kaimą ieškoti pagalbos, o neradusi pagalbos, išėjo namo (į Naująją Akmenę), yra mažai tikėtini, kadangi buvo tamsus paros metas, kelias neapšviestas, didžiąją kelio dalį reikėtų eiti pamiške (šiuose miškuose gyvena laukiniai gyvūnai, be to, liudytoja S. G. teigia, kad nuvažiavo nuo kelio dėl į kelią išbėgusių šernų šeimynos, o kaip žinia šernė su mažyliais gali būti itin agresyvi, todėl zoologai ir miškininkai pataria vengti kontakto), o turint omenyje, kad S. K. turėjo mobiliųjų telefoną (tikėtina, kad ir pati S. G. turėjo mobilųjį telefoną) jei galėjo išsikvieti pagalbą, t.y. paskambinti pažįstamiems asmenims, kad šie padėtų išvažiuoti, užuot ėjusi kelis kilometrus (apie 4 km) namo.
Aiškindamasis aplinkybes teismas nenustatė, kad S. K. būtų su policijos pareigūnais iki įvykio konfliktavęs, ar kad tarp jų būtų kokių nors asmeninio pobūdžio nesutarimų, todėl teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų R. T. ir R. R. parodymais, o be to ir pats S. K. patvirtino, jog dalis R. T. tarnybiniame pranešime nurodytų faktų (pvz. kad sėdėjo prie vairo, buvo automobilyje, kad jis buvo išgėręs) teisingi. Taip pat administracinio teisės pažeidimo protokole pats S. K. nurodė, jog dėl pažeidimo gailisi, todėl kyla klausimas už ką jam gailėtis, jei automobilio jis nevairavo.
Pažymėtina, kad blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Pabrėžtina, jog ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-02-22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N502-393/2007).Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-02-09 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1185/2007). Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N662-1045/2012; 2010-06-07 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N63-1992/2010, 2009-07-24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1686/2009; 2007-06-14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1185/2007). Kaip matyti iš bylos medžiagos, policijos pareigūnų R. T. ir R. R. parodymai nuoseklūs, logiški ir atitinka tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad policijos pareigūnai kelis kartus siūlė S. K. nustatyti neblaivumą (įvykio vietoje bei pristačius į Akmenės r. PK), tačiau abu kartus administracinėn traukiamas S. K. atsisakė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad S. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, jo padaryta veika protokole kvalifikuota teisingai pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, o ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis įrodyta.
S. K. atžvilgiu administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcija suformuluota kaip alternatyvi. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, parinktina toji, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Kadangi ATPK 29 straipsnyje numatyta, kad areštas skiriamas tik išimtiniais atvejais, o nagrinėjant šią bylą jokių išimtinių aplinkybių nenustatyta, darytina išvada, kad ATPK 20 straipsnyje administracinei nuobaudai keliami tikslai gali būti pasiekti S. K. taikant švelnesniąją ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – administracinę baudą.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis ATPK 24 straipsnio 3 dalimi, 30 bei 30² straipsniais S. K. skirtina minimalaus dydžio švelnesnioji administracinė nuobauda, numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
pripažinti S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir skirti jam administracinę nuobaudą – 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviejų metų laikotarpiui.
Išaiškinti S. K., kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus visos baudos per nurodytą terminą, bauda bus išieškoma priverstinai ir atsiras prievolė sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui. Dėl patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinės padėties ir kitų reikšmingų aplinkybių šis asmuo ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos rašytiniu prašymu gali kreiptis į nutarimą priėmusį teismą, kad šis paskirtos baudos mokėjimą išdėstytų per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusį Akmenės rajono apylinkės teismą.