Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-01-31 · Byla Nr. ATP-108-174/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-31
Bylos Nr.
ATP-108-174/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-03765-2013-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miliuvienė
Pažeidėjas
A. Š.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. ATP-108-174/2014Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03765-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1; 45.4.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. sausio 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarimo A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. rugpjūčio 23 d. A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 23 d. 10.25 val. vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,6 promilės), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 18 d. nutarimu A. Š. pripažino kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 2 500 Lt baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Š. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai, nes neištyrė ir neįvertino visų pažeidimo padarymo aplinkybių, neapklausė asmenų, turinčių bylos nagrinėjimui reikšmingos informacijos. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliantas nurodo, jog jis dirba laive virėju. Įvykio dieną, ryte laivo kapitonas R. M. išleido jį namo. Grįžęs į namus jis išgėrė vieną butelį alaus, tačiau netikėtai buvo iškviestas atgal į laivą, daugiau alkoholio nevartojo ir sėdęs į automobilį išvažiavo. Važiuojant Minijos gatve, Klaipėdoje, jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie patikrino jo blaivumą ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už vairavimą esant apsvaigusiam nuo alkoholio. Tam, kad jo automobilis nebūtų nuvežtas, policijos pareigūnai leido susisiekti su draugu, tame pačiame laive dirbančiu mechaniku A. K., kuris nedelsdamas atvyko į įvykio vietą ir policijos pareigūnai perdavė pastarajam iš jo paimtus automobilio dokumentus bei automobilį. Apelianto nuomone, policijos pareigūnai, teigdami, kad jų sulaikytas pažeidėjas buvo labai girtas ir gėrė tris dienas, greičiausiai suklydo bei davė paaiškinimus apie visiškai kitą įvykį. A. Š. teigimu, tiek laivo kapitonas R. M., gyv. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, tiek mechanikas A. K., gyv. adresu (duomenys neskelbtini), gali patvirtinti, kad įvykio dieną iš ryto jis buvo visiškai blaivus, be to, mechanikas A. K. matė ir gali patvirtinti, kokios būsenos jis buvo tuo metu, kai jį sustabdė policijos pareigūnai. Apeliantas neneigia, kad vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau visiškai nesutinka su alkotesterio fiksuotais duomenimis, mano, kad jie yra netikslūs ir neteisingi, kadangi jis buvo tikrinamas praėjus labai trumpam laiko tarpui po to, kai išgėrė vieną butelį alaus, kurio talpa 0,5 l. Nors pirmosios instancijos teismui buvo nurodyti asmenys, galintys paliudyti apie bylos nagrinėjimui svarbias aplinkybes, tačiau teismas šių asmenų į posėdį nekvietė ir jų neapklausė, nutarimą priėmė vadovaudamasis išimtinai policijos pareigūnų parodymais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju – apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas paminėtų reikalavimų nesilaikė, nes bylą išnagrinėjo neobjektyviai, visapusiškai ir išsamiai nenustatęs visų reikšmingų bylos aplinkybių. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, dėl kurio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-18 nutarimas turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo atmesti A. Š. apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinių teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

ATPK 286 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje. Nutarime turi būti: <...> bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Paminėta teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad nemotyvuotas teismo sprendimas demokratinėje visuomenėje laikomas piktnaudžiavimo valdžia pasireiškimu. ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, nutarime nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardyti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Teismo sprendimo motyvai sudaro prielaidas asmeniui veiksmingai pasinaudoti apeliacijos teise (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau LVAT) 2006-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-443/2006).

Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, ATPK 286 straipsnyje nurodytų reikalavimų nesilaikė visiškai. Teismas ne tik kad nepasisakė dėl byloje surinktų įrodymų įrodomosios reikšmės, tačiau įrodymų iš viso nevertino, nenurodė jokių motyvų, kuriais remdamasis padarė išvadą dėl A. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą. Skundžiamame nutarime teismas, išdėstęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojų parodymus, konstatavo, kad A. Š. pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, liudytojų parodymais, paaiškinimais bei kita bylos medžiaga. Toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes yra visiškai nemotyvuotas bei nepagrįstas, nenurodyti jokie įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados bei argumentai, kuriais remdamasis teismas padarė išvadą dėl A. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą. Teismas ne tik kad nepasisakė dėl byloje surinktų įrodymų įrodomosios reikšmės, tačiau įrodymų visiškai nevertino, kaip to reikalauja ATPK 257 straipsnis, nenurodė jokių motyvų, kuriais remdamasis atmetė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentus, kuriais jis iš dalies neigė savo kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą ir kuriais remdamasis padarė išvadą dėl A. Š. kaltės. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam buvo paskirta nuobauda. A. Š. su jam inkriminuojamu pažeidimu sutiko iš dalies, tačiau teismas, nagrinėdamas pastarojo administracinę bylą, skundžiamame nutarime visiškai nepasisakė dėl A. Š. argumento. Teismas nutartyje apskritai nenurodė, kokius administracinio teisės pažeidimo požymius jis nustatė A. Š. veiksmuose.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis). Skundžiamame apylinkės teismo nutarime nesant bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymo ir motyvuoto jų įvertinimo, patikrinti apylinkės teismo išvadų pagrįstumą yra neįmanoma, toks ATPK 286 straipsnio 2 dalies reikalavimų neatitinkantis sprendimas vienareikšmiškai laikytinas neteisėtu, nepagrįstu ir pažeidžiančiu asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra surašytas iš esmės pažeidžiant ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatas, jis yra be motyvų, teismas byloje esančių įrodymų net neaptarė ir jų neanalizavo visiškai, taip pažeisdamas ATPK 256, 257, 284 straipsnių reikalavimus, tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsamiai įvertinti administracinėn atsakomybėm patraukto asmens skunde išdėstytus argumentus, kuriais A. Š. iš dalies ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Violeta Miliuvienė