Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-07-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1263-322/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-07-10
Bylos Nr.
1-1263-322/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26615-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Borkovskienė
Kaltinamasis
E. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1263-322/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26615-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.16.1.9.; 2.1.16.1.13.; 2.12.1.4.; 2.12.1.5 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 10 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-26615-19, kurioje

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. G. 2019 m. birželio 24 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose, tyčia rankos delnu trenkė vieną kartą savo motinai B. G. į veidą, taip nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. G. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena kartu su mama B. G., seserimi I. G., jos sugyventiniu ir jos vaikais. 2019 m. birželio 24 d. apie 15 val., nuėjo pas mamą į kambarį, kur jis su mama susipyko, jie abu vienas ant kito šaukė. Besipykstant jis nesusivaldė ir mamai vieną kartą dešinės rankos delnu nestipriai trenkė per žandą. Smūgis buvo nestiprus, nuo suduoto smūgio jokių sužalojimų neliko. Įvykius blogai prisimena, nes buvo stipriai girtas. Mamos sužaloti nenorėjo, jai sudavė būdamas susinervinęs, nesusivaldė (b. l. 50, 53).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. G. kaltė, be jo paties prisipažinimo, įrodyta byloje esančiais įrodymais:

- Nukentėjusioji B. G. nurodė, kad 2019 m. birželio 24 d. apie 15 val. į namus grįžo neblaivus jos sūnus E. G. ir pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. E. G. užėjęs pas ją į kambarį, priėjo prie jos ir dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė jai į veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji iškart neskambino policijai, nes neturi asmeninio telefono, todėl laukė kol sugrįš dukra ir duos telefoną (b. l. 7).

- Iš Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (b. l. 4-11) matyti, kad pareiškėja B. G. prašo įstatymo nustatyta tvarka nubausti jos sūnų E. G., kuris 2019 m. birželio 24 d. apie 15.00 val., namuose būdamas neblaivus kėlė triukšmą, vadino ją necenzūriniais žodžiais ir vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė jai į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Įvykio vieta apžiūrėta, niekas nepaimta (b. l. 13-14).

- Iš Pažymos (b. l. 26-29) ir Tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 30) matyti, kad 2019 m. birželio 24 d. 23.36 val. buvo gautas pranešimas, kad pranešėjos neblaivus sūnus yra agresyvus, konfliktuoja, triukšmauja, įžeidinėja ją necenzūriniais žodžiais. Laksto po namus su peiliu. Namuose yra 3 mažamečiai vaikai. Nuvykus į įvykio vietą pranešėja paaiškino, kad sūnus E. G. 2019 m. birželio 24 d. apie 15.00 val. būdamas neblaivus, namuose, vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė jai į veidą. E. G. alkotesteriu 2019 m. birželio 25 d. 00.17 val. buvo nustatytas 3,34 promilių girtumas, jis sulaikytas.

Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiam asmeniui sukėlus fizinį skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu.

Kaltinamojo parodymai, kad smurtavo prieš savo mamą B. G., atitinka ir nukentėjusiosios parodymus, kuriuos papildo tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuoti duomenys. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis E. G. 2019 m. birželio 24 d. apie 15.00 val., savo namuose, žodinio konflikto metu tyčia rankos delnu vieną kartą trenkė savo šeimos nariui – motinai B. G., į veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiuos savo veiksmus kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis E. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltę pripažino, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 81, 83-85).

Kaltinamasis neteistas (b. l. 61-62), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 71‑77), nedirba (b. l. 80). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jam skirtina prokurorės siūloma bausmė – laisvės apribojimas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, nes byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaltinamajam E. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 56-57) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į E. G. paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. birželio 25 d. 00.20 val. (b. l. 38) iki 2019 m. birželio 25 d. 15.10 val. (b. l. 42), t. y. 1 laikino sulaikymo diena, ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. G. paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 8 (mėnesių) metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į E. G. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. birželio 25 d. 00.20 val. iki 2019 m. birželio 25 d. 15.10 val., t. y. 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną, ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

E. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti E. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Laima Borkovskienė