Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal apelianto (atsakovo) UAB „Baltic Petroleum“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-1527-433/2009 pagal ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovui UAB „Baltic Petroleum“ dėl skolos už nuotekų pašalinimo ir sutvarkymo paslaugas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 68. 740,12 Lt už nuotekų pašalinimo ir išvalymo paslaugas bei 25.158,88 Lt delspinigių, iš viso 93. 899,00 Lt, taip pat po 6 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo spren­dimo visiško įvykdymo bei 2.816,97 Lt sumokėtą žyminį mokestį (b.l.2-3). Ieškovas nurodė, jog su atsakovu 2005-07-05 pasirašė Nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr. PRN-3222D-05/155-l, kuria ieškovas įsipareigojo priimti atsakovo išleidžiamas šaltinio nuotekas Savanorių g. 116a, Vilniuje, į nuotekų šalinimo sistemą ir jas išvalyti, o atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui už išleistų nuotekų šalinimą bei valymą už 2628 m³ nuotekų per mėnesį. Minėta sutartis laikoma nutraukta nuo 2007-07-17. Ši aplinkybė yra patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2008-02-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A35-216/08, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas tarp ieškovo ir atsakovo dėl skolos, atsiradusios atsakovui netinkamai vykdant 2005-07-05 Nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr. PRn-3222D-05/155-1. Teismas civilinėje byloje Nr. 2A35-216/08, konstatavo, kad sutartis gali būti nutraukta tik faktiškai nutraukus nuotekų nuleidimą iš atsakovo įrenginių į ieškovo nuotekų sistemą. Civilinėje byloje Nr. 2A35-216/08 nustatyta, kad faktiškai apeliantas (atsakovas) nutraukė nuotekų nuleidimą tik 2007-07-17, todėl šalių sutartis turi būti vykdoma pagal joje nurodytas sąlygas iki jos nutraukimo 2007-07-17. Ieškovas nurodė, kad vadovaujantis LR CPK 182 str. 2 d. pastarosios aplinkybės pripažįstamos prejudiciniais faktais ir neturi būti įrodinėjamos. Mano, kad mokestis už išleistų nuotekų šalinimą bei valymą už laikotarpį iki 2007-07-17 apskaičiuojamas pagal 2005-07-05 Nuotekų šalinimo bei valymo sutarties Nr. PRn-3222D-05/155-l sąlygas. Už nuotekų pašalinimo ir išvalymo paslaugas laikotarpiu iki 2007-07-17 atsakovas liko skolingas 68.740,12 Lt. Atsakovui pažeidus piniginės prievolės mokėjimo terminus, sutinkamai su 2005-07-05 Nuotekų šalinimo bei valymo sutarties Nr. PRn-3222D-05/155-l 33 p., jis privalo sumokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną; už paskutinius 6 mėnesius tai sudaro 25.158,88 Lt. Todėl bendra įsiskolinimo suma yra 68.740,12 Lt + 25.158,88 Lt = 93.899,00 Lt. Prašė iš atsakovo išieškoti 6 % dydžio metines palūkanas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.). Ieškovas kelis kartus kreipėsi į atsakovą įsiskolinimo padengimo, bet atsakovas geruoju neatsiskaitė. Ieškovas vadovavosi LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu ir prašė taikyti palūkanų dydį prie 2007-12-29 skelbtos 5,83 procentų VILIBOR vieno mėnesio palūkanų normos, padidintos 7 procentiniais punktais ir iš atsakovo priteisti 12,83 proc. metines palūkanas už mokėjimų vėlavimą nuo mokėjimų terminų pabaigos.

Atsakovas pateiktame atsiliepimu nesutiko su ieškiniu (I t., b.l. 48-50). Nurodė, jog jis, kaip įkaito turėtojas, perėmė iš BAB „Lietuvos kuras“ valymo įrengimus kartu su kitais pastatais ir statiniais, esančiais adresu Savanorių pr. 116a, Vilnius, ir 2005-07-05 pasirašė su ieškovu Nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr.PRn-3222D-05/155-l. Atsakovas, pasinaudodamas minėtos sutarties 42 punktu, nustačiusiu teisę bet kuriai iš šalių vienašališkai nutraukti sutartį apie tai įspėjus kitą sutarties šalį prieš mėnesį, pranešė ieškovui 2006-03-09 d. raštu Nr. 71, kad nuo 2006-04-12 nutraukia remiantis minėtu sutarties punktu 2005-07-05 Nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr.PR“-3222D-05/155-l. Faktinis nuotekų išleidimas buvo nutrauktas 2007-07-17. Minėtos sutarties 10 punktas nustatė, kad atsakovas planuoja pašalinti 2.628 m³ per mėnesį, o 26 punktas numatė, kad ieškovo atstovas kiekvieno mėnesio 3 darbo dieną tikrina skaitliuko rodmenis, atsakovo atstovas gali dalyvauti šiuos rodmenis užrašant kontrolieriaus žurnale. Mano, kad 2005-07-05 Nuotekų šalinimo bei valymo sutarties Nr.PR“-3222D-05/155-l punkte 10 yra numatytas tik preliminarus nuotekų kiekis, o tikslų nuotekų kiekį turėjo užrašyti kontrolieriaus žurnale ieškovo atstovas. Atsakovas 2008-09-03 raštu Nr.08/405 ir 2008-09-16 raštu Nr.08/420 atsakydamas į ieškovo 2008-08-06 pretenziją Nr.6-2499(1.20.-04), paprašė ieškovo pateikti dokumentą su užfiksuotais skaitliuko rodmenimis bei nurodyti bei pateikti teisės aktą, nustatantį tarifus už nuotekų išleidimą ir tvarkymą. Tačiau ieškovas to nepadarė. Ieškovas prašo priteisti ir 25.158,88 Lt delspinigių ir skaičiuoja po 0,2 proc. delspinigių nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Jei skaičiuojant po 30 dienų per mėnesį, tai per mėnesį priskaičiuojama 6 proc. palūkanų, o per metus -72 proc. metinių palūkanų. LR CK 6.210 str. 2 d. nustato, kad kai abi sutarties šalys verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai mokamos 6 proc. metinės palūkanos. Tokiu atveju ieškovo priskaičiuotos metinės palūkanos daugiau nei dešimt kartų viršija LR CK 210 str. 2 d. nustatytas metines palūkanas. Mano, kad prašomi priteisti delspinigiai yra per dideli, nes pagal susiformavusią teismų praktiką pažeidžia sutarties šalių lygybės principą. Delspinigiai atlieka kompensuojamąją, o ne baudžiamąją funkciją, nes jie skirti atlyginti nuostolius, o ne praturtėti. LR CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu delspinigiai yra per dideli ar neprotingai dideli, tai teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-378/2005 AB „Lietuvos dujos“ v AB „Kauno energija“) suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisykle, kad netesybos negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Pagal CK normas, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Todėl, jei šalys savo sutartimi nenustatė alternatyvių ar išimtinių netesybų, priteistini delspinigiai, esant CK 6.73 str. 2 d. nurodytiems pagrindams, gali būti mažintini iki nuostolių, patirtų dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumos. Atsakovas mano, ieškovo prašomi priteisti 0.2 proc. delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną yra per dideli ir šiuo atveju atlieka ne kompensuojamąją, o baudžiamąją funkciją. Teigia, jog teismui nusprendus priteisti delspinigius, jų dydis neturėtų būti didesnis nei LR CK 210 str. 2 d. nustatytas 6 proc. metinių palūkanų dydis.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo UAB „Baltic Petroleum“ ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ naudai 68740,12 Lt. už nuotekų pašalinimo ir išvalymo paslaugas, 12520,10 Lt. palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 81.260,22 Lt. sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo UAB „Baltic Petroleum“ ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ naudai sumokėtą 2437,81 Lt. žyminį mokestį bei 2600,00 Lt išlaidų dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti, iš viso 5037,81 Lt; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisti iš atsakovo UAB „Baltic Petroleum“ 6,54 Lt. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (b.l. 88-93).

Pirmos instancijos teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-1749-67/2007 teismai konstatavo, kad tarp šalių sudaryta Nuotekų šalinimo bei valymo sutartis Nr. PRN-3222D-05/155-l nutraukta 2007-07-17, todėl iš naujo įrodinėti šios aplinkybės įrodinėti nereikia ir padarė išvadą, kad atsakovas privalo sutinkamai su sutarties sąlygomis sumokėti ieškovui už nuotekų šalinimo ir valymo paslaugas iki sutarties nutraukimo (CK 6.38 str.). Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2001 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 380 „Dėl šalto vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo paslaugų kainų tvirtinimo“ nusprendė pritarti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2001 m. liepos 24 d. nutarimui Nr. 68 „Dėl specialios paskirties uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ šalto vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo kainų“ ir nustatė nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d. šalto vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo kainas pagal atskirą priedą. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad aukščiau minėti aktai panaikinti ar pripažinti negaliojančiais ir, kad ieškovas, apskaičiavęs mokestį už suteiktas paslaugas pažeidė galiojančius aktus. Teismas nustatė, kad ieškovas skaičiavo atsakovui mokestį už 2628 kub. m. išleistų nuotekų pašalinimą bei išvalymą per mėnesį ir tai neviršijo minėtos sutarties 10 punkte nustatyto kiekio. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad buvo išleidžiama ir pašalinama bei išvaloma mažiau nuotekų, negu numatyta sutarties 10 punkte.

Teismas ieškovo prašymą iš atsakovo priteisti 12,83 proc. metines palūkanas tenkino iš dalies, nurodydamas, kad Įstatymo 2 str. 3 d. numato, jog palūkanų norma yra vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais. Palūkanų, kurias skolininkas privalo mokėti už pavėlavimą, dydis skaičiuojamas taikant vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normą, galiojusią tų metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas (Įstatymo 3 str. 4 d.). Nustatytos palūkanos už pavėluotus mokėjimus skaičiuojamos nuo kitos dienos po sutartyje nustatytos apmokėjimo datos arba nustatyto mokėjimo termino pabaigos. Teismas sprendė, kad atsakovui pareiga apmokėti 2006-09-25, 2006-10-13, 2006-11-15 ir 2006-12-14 PVM sąskaitas- faktūras atsirado 2006 metų antrąjį pusmetį, kurį galiojo paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną (2006-06-30). 2006 m. birželio 30 d. vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma buvo 2,93 % (www.lb.lt). Atitinkamai, VILIBOR palūkanų normą padidinus 7 procentiniais punktais, atsakovui skaičiuotinos 9,93 % metinės palūkanos, todėl atsakovui pagal 2006-09-25, 2006-10-13, 2006-11-15 ir 2006-12-14 pateiktas PVM sąskaitas-faktūras skaičiuotinos 9,93 % metinės palūkanos. Teismas skaičiavo, kad už 2006-09-25 PVM sąskaitą-faktūrą susidaro 1.303,80 Lt palūkanų, už 2006-10-13 PVM sąskaitą-faktūrą – 1.274,28 Lt palūkanų, už 2006-11-15 – 1.216,88 Lt palūkanų, už 2006-12-14 PVM sąskaitą-faktūrą – 1.167,68 Lt palūkanų.

Atsakovui pareiga apmokėti 2007-01-15, 2007-02-21, 2007-03-22, 2007-04-23, 2007-05-21, 2007-06-18 PVM sąskaitas faktūras atsirado 2007 metų pirmąjį pusmetį, kurį galiojo paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną (2006-12-29). 2006 metų gruodžio 29 d. vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma buvo 3,79 % (www.lb.lt). Atitinkamai, VILIBOR palūkanų normą padidinus 7 procentiniais punktais, atsakovui skaičiuotinos 10,79 % metinės palūkanos. Teismas skaičiavo, kad už 2007-01-15 PVM sąskaitą-faktūrą susidaro 1.215,74 Lt palūkanų, už 2007-02-21 PVM sąskaitą-faktūrą – 1.146 Lt palūkanų, 2007-03-22 PVM sąskaitą-faktūrą – 1.096,48 Lt palūkanų, už 2007-04-23 PVM sąskaitą-faktūrą – 1.041,30 Lt palūkanų, už 2007-05-21 PVM sąskaitą-faktūrą –991,46 Lt palūkanų, už 2007-06-18 PVM sąskaitą-faktūrą – 941,62 Lt palūkanų.

Atsakovui pareiga apmokėti 2007-07-25 ir 2007-07-25 PVM sąskaitas faktūras atsirado 2007 metų antrąjį pusmetį, kurį galiojo paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną (2007-06-29). 2007 metų birželio 29 d. vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma buvo 4,72 % (www.lb.lt). Atitinkamai, VILIBOR palūkanų normą padidinus 7 procentiniais punktais, atsakovui skaičiuotinos 11,72 % metinės palūkanos. Teismas skaičiavo, kad už 2007-07-25 PVM sąskaitą-faktūrą susidaro 745,70 Lt palūkanų, už 2007-07-25 PVM sąskaitą-faktūrą – 378,84 Lt palūkanų.

Atsakovas(apeliantas) UAB „Baltic Petroleum“ pateikė teismui apeliacinį skundą (b.l. 95-98), kuriuo prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovo ieškinys iš dalies ir priteista iš atsakovo 68.740,12 Lt už nuotekų pašalinimo ir išvalymo paslaugas, 12.520,10 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, 2.437,81 Lt žyminį mokestį bei 2.600 Lt. išlaidų dalyvavusio advokato pagalbai byloje apmokėti ir pilnai atmesti ieškovo reikalavimus; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad Nuotekų šalinimo bei valymo sutarties Nr.PRn-3222D-05/155-1 10 punktas nustato, kad UAB „Baltic Petroleum“ planuoja pašalinti 2.628 m³ per mėnesį, todėl, apelianto nuomone, pareiga įrodyti, jog atsakovas išleido planuojamą nuotekų kiekį, tenka ieškovui. Tačiau ieškovas tokių įrodymų nepateikė, o tik vadovavosi planuojamais duomenimis. Apeliantas nesutinka su ieškovo pateiktais argumentais, kad 2005-07-05 Nuotekų šalinimo bei valymo sutarties Nr.PRn-3222D-05/155-l punktas 26 sutartyje įrašytas tik dėl to, kad tai yra standartinė sutartis ir toks punktas nėra taikomas, nes LR CK 6.189 str. l d. nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Apeliantas mano, kad 2005-07-05 d. Nuotekų šalinimo bei valymo sutarties Nr.PRn-3222D-05/155-l punkte 10 yra numatytas tik preliminarus nuotekų kiekis, o tikslų nuotekų kiekį turėjo užrašyti kontrolieriaus žurnale ieškovas, gi ieškovo argumentai dėl skaitliuko nebuvimo ir 2005-07-05 Nuotekų šalinimo bei valymo sutarties Nr.PRn-3222D-05/155-l punkto 26 netaikymo turėtų būti atmesti. Apeliantas nurodo, jog teismas, priteisdamas delspinigius už laikotarpį iki pat ieškinio padavimo dienos, pažeidė LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p.

Apeliantas mano, kad teismas apskaičiuodamas delspinigius už laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos, kuris yra ilgesnis nei 183 dienos, pažeidė ir LR CPK 265 str. 2 d. nustatytą imperatyvią normą, kad sprendime teismui yra neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, nes ieškovas prašė priteisti delspinigius tik už 183 dienas (6 mėnesius), tačiau pirmos instancijos teismas, ieškovui nepakeitus reikalavimų, peržengė ieškovo reikalavimų ribas ir priteisė delspinigius iš apelianto atitinkamai nuo 795 dienų iki 462 dienų, taigi teismas atėmė iš atsakovo teisę prašyti pritaikyti LR CK 1.126 str. 2 d., numatytą teisę reikalauti taikyti sutrumpintą ieškinio senatį delspinigių priteisimui, nes ieškovas delspinigius buvo paskaičiavę atsižvelgdami į ieškinio senaties reikalavimus. Mano, kad delspinigiai turėjo būti paskaičiuoti taip: už PVM sąskaitas - faktūras, pateiktas 2006-09-25 d., 2006-10-13 d., 2006-11-15 d., 2006-12-14 d., teismas sprendime suskaičiavo, kad vienai pradelstai dienai tenka 1,64 Lt, todėl už kiekvieną prieš tai išvardintą PVM sąskaitą - faktūrą atskirai tenka delspinigių 1,64x183= 300,12 Lt. Už PVM sąskaitas - faktūras, pateiktas 2007-01-25, 2007-02-21, 2007-03-22, 2007-04-23, 2007-05-21, 2007-06-18 teismas sprendime skaičiavo, kad vienai pradelstai dienai tenka 1,78 Lt, todėl už minėtą PVM sąskaitą - faktūrą tenka sumokėti delspinigių 1,78x183=325,74 Lt. Už PVM sąskaitą - faktūrą, pateiktą 2007-07-25, teismas sprendime skaičiavo, kad vienai pradelstai dienai tenka 1,93 Lt, todėl už kiekvieną prieš tai išvardintą PVM sąskaitą - faktūrą atskirai tenka delspinigių 1,93x183= 353,19 Lt. Už PVM sąskaitą - faktūrą, pateiktą 2007-08-22 , teismas sprendime skaičiavo, kad vienai pradelstai dienai tenka 0,82 Lt, todėl už kiekvieną prieš tai išvardintą PVM sąskaitą - faktūrą atskirai tenka delspinigių 0,82x183=150,06 Lt.

Atsižvelgiant į apelianto pateiktus skaičiavimus ir pirmos instancijos teismo taikytą skaičiavimo metodiką iš atsakovo turėjo būti priteistini delspinigiai, sudarantys 3.658,17Lt (300,12+300,12+300,12+300,12+325,74+325,74+325,74+325,74+325,74+325,74+353,19+150,06)

Ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 102-105) prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog minėtos sutarties 26 punktas (dėl įvadinio skaitiklio rodmens tikrinimo) yra standartinė tokio tipo sutarties nuostata, tuo tarpu 10 punktas (nurodantis konkretų kiekį nuotekų per mėnesį) yra individualiai šalių aptarta sutarties sąlyga. Pagal LR CK 6.187 str., jeigu sutarties standartinės sąlygos prieštarauja nestandartinėms, pirmenybė teikiama nestandartinėms, t. y. individualiai šalių aptartoms sąlygoms. Atsakovas 10-ame punkte numatytą sąlygą žinojo, su ja sutiko ir sutartį pasirašė. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad buvo išleidžiama ir pašalinama mažiau nuotekų, negu numatyta sutarties 10 punkte, todėl teismas paaiškino, kad pareiga įrodyti, jog ieškovas išvalė kitokį kiekį nuotekų nei nustatyta Sutarties 10 punkte, tenka atsakovui, kuris, bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, to nepadarė. Mano, kad Sutarties 10 punktas turi pirmenybę prieš 26 punktą, todėl mokestis už nuotekų šalinimą pagal tarp šalių sudarytą Sutartį turi būti apskaičiuojamas ne pagal įvadinio nuotekų skaitiklio rodmenis, o pagal individualiai šalių susitartą dydį. Ieškovo nuomone, teismas nustatė, kad ieškovo prašomi priteisti 25.158,88 Lt delspinigių yra laikomi aiškiai per didelėmis netesybomis, todėl vadovavosi specialiuoju LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, turinčiu pirmenybę prieš LR CK. Mano, kad pirmos instancijos teismas, apskaičiavęs delspinigius ne už 183 dienas (6 mėn.), o už visą skolą sumokėti uždelstą laikotarpį, pasielgė teisėtai. Pažymėjo, jog ieškovas, dėl atsakovo nesavalaikio atsiskaitymo patyrė mažiausiai 15.433,87Lt nuostolių.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas UAB „Baltic Petroleum“ apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo iš jo ieškovui UAB“Vilniaus vandenys“ yra priteista 68740,12 Lt. už nuotekų pašalinimo ir išvalymo paslaugas, 12520,10 Lt. palūkanų, 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 81.260,22 Lt. sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteista 2437,81 Lt. žyminio mokesčio bei 2600,00 Lt advokato pagalbos išlaidų ir 6,54 Lt. valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, prašant sprendimą šioje dalyje panaikinti ir ieškinį atmesti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas š esmės yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o atsakovo argumentai atmestini.

Pirmos instancijos teismas nustatė, kad nereikia įrodinėti aplinkybės, jog tarp šalių 2005-07-05 sudaryta Nuotekų šalinimo bei valymo sutartis Nr. PRN-3222D-05/155-l yra nutraukta 2007-07-17, kadangi ją patvirtina įsigaliojęs teismo sprendimas Vilniaus m. 3 apyl. teismo civilinėje byloje Nr. 2-1749-67/2007. Tuo pačiu teismas padarė išvadą, kad atsakovas sutinkamai su sutarties sąlygomis privalo sumokėti ieškovui už nuotekų šalinimo ir valymo paslaugas iki sutarties nutraukimo (CK 6.38 str.). Teismas nustatė, kad atsakovas privalo mokėti kiekvieną mėnesį už 2628 kub. m. išleistų nuotekų pašalinimą bei išvalymą per mėnesį nustatyto dydžio mokestį, kadangi nurodytas nuotekų kiekis neviršija sutarties 10 punkte numatyto, neįrodžius, jog faktiškai išleidžiamų nuotekų kiekis buvo mažesnis. Apeliaciniu skundu atsakovas su tuo nesutinka ir teigia, kad Nuotekų šalinimo bei valymo sutarties 10 punktas nustato tik planuojamą pašalinti 2.628 m³ per mėnesį nuotekų kiekį, todėl ieškovas, o ne atsakovas turi pareigą įrodyti faktiškai išleistą kiekį pagal skaitiklio parodymus, kas yra numatyta sutarties 26p. Tačiau kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes atsakovas pripažįsta, kad jokių apskaitos prietaisų išleidžiamoms nuotekoms nustatyti pastatyta nebuvo ir nepateikė įrodymų, jog juos turėjo pastatyti ieškovas. Tai rodo, kad atsakovo išleidžiamų nuotekų kiekis pagal skaitiklio parodymus negalėjo būti apskaitomas. Be to, iš civilinės bylos Nr. 2-1749-67/2007 medžiagos ir joje priimto sprendimo, kuris paliktas nepakeistas (b.l.37-40) matyti, kad nuotekų valymo paslaugos už ankstesnius mėnesius taip pat buvo skaičiuojamos už sutarties 10 p. numatytą planuojamą išleisti jų kiekį, t.y. 2628 kub.m. per mėnesį. Kad išleidžiamų nuotekų kiekis vėlesniais mėnesiais (iki sutarties nutraukimo) būtų pasikeitęs įrodymų nėra(CPK 178str.). Todėl kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė 68740,12Lt dydžio skolą už nuotekų valymą iki sutarties nutraukimo, nes ši suma yra paskaičiuota vadovaujantis nenuginčytos sutarties sąlygomis ir nustatyto dydžio tarifais(b.l. 7-10, 11, 12-23, 24-35, 66-71).

Atsakovas taip pat nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu priteistomis 12520,10Lt dydžio palūkanomis, kurios yra paskaičiuotos už visą neatsiskaitymo laikotarpį vadovaujantis specialiuoju LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu. Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė CPK 265str., nes peržengė reikalavimo ribas, o vadovaujantis CK 125str.5d.1p. delspinigiai faktiškai galėjo būti priteisti tik už 183 dienas, kas sudaro 3658,17Lt.

Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas negalėjo priteisti sprendime nurodytų palūkanų, nes toks reikalavimas nebuvo pareikštas raštu CPK nustatyta tvarka, nesumokėtas už jį žyminis mokestis. Todėl kolegija sprendžia, kad priteisdamas specialiuoju įstatymu numatytas palūkanas, pirmos instancijos teismas pažeidė CPK 265str.2d. reikalavimus, nes turėjo spręsti paskaičiuotų delspinigių sumažinimo, o ne palūkanų priteisimo klausimą. Tačiau ši aplinkybė neduoda pagrindo panaikinti sprendimą, nes ginčas faktiškai yra iškilęs dėl sutartyje numatytų netesybų(delspinigių) priteisimo, nesutinkant atsakovui su jų dydžiu, skaičiuojant jas už 6 mėnesius, kaip ir numato įstatymas(CK 125str.5d.1p.). Kolegija faktiškai gali šią klaidą ištaisyti, todėl pasisako dėl priteistinų delspinigių, o ne palūkanų dydžio. CK. 6.154 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 6, 7 dalys), pagal kurį atsiranda prievoliniai teisiniai šalių tarpusavio santykiai, teisės ir pareigos. Taigi sutartis reiškia laisvą dviejų ar daugiau asmenų valios suderinimą, kurio tikslas – sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Vienas pagrindinių civilinės teisės principų yra sutarties laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, kokią konkrečią sutartį sudaryti su pasirinktu asmeniu arba jos nesudaryti. Tai reiškia, kad negalima priversti asmens sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus CK 6.154 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Be to, šalys, sudarydamos sutartį, turi teisę susitarti dėl jos sąlygų, t. y. nustatyti jos turinį bei formą, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ar teisės principai. Sutarties laisvė taip pat reiškia šalių teisę sudaryti ir tokias sutartis, kurių tiesiogiai nereglamentuoja CK normos, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Toks sutarties laisvės principo aiškinimas atitinka CK 1.136 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad civilinės teisės ir pareigos gali atsirasti ir įstatymuose nenustatytais pagrindais. Tuo tarpu šalių pasirašytos Sutarties 33p. numatyta, kad nustatytais terminais nesumokėjus mokesčių už nuotekų šalinimą bei valymą, atsakovui skaičiuojami 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną. Tai rodo, kad pasirašydamas sutartį atsakovas buvo neapdairus ir nerūpestingas, nes nustatyti delspinigiai per metus faktiškai sudaro net 73 proc. (365d.x0,21proc.), tačiau su jų dydžiu nesutinka tik iškilus ginčui dėl jų priteisimo. Pažymėtina, kad teismas pagal suformuotą teismų praktiką turi teisę sumažinti priteistinų delspinigių dydį, nors sutartis dėl jų nėra pakeista ar nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka. Kolegija mano, kad faktiškai paskaičiuotas delspinigių dydis-25158,88Lt (b.l. 36) yra aiškiai neprotingas ir prieštarauja teisingumo bei sąžiningumo principams, kadangi delspinigiai už 6 mėnesius sudaro daugiau 1/3 reikalaujamos priteisti skolos už nuotekų valymą. Kartu kolegija pažymi, kad sutartį šalys sudarė laisva valia ir joms niekas nedraudžia susitarti dėl didesnių netesybų, nei atskirais atvejais jas numato įstatymas. Pirmos instancijos teismas vietoje prašomų priteisti 25158,88Lt delspinigių faktiškai priteisė 12520,10Lt palūkanų. Kolegija sprendžia, kad ši suma gali būti palikta kaip priteistini delspinigiai, atsižvelgiant, kad juos skaičiuojant pagal sutartį susidaro beveik dvigubai didesnė suma, o numatyti delspinigiai atlieka galimų nuostolių kompensacinę ir baudinę funkciją.

Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, patikslinant jo rezoliucinę dalį, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).

Vadovaujantis CPK 88 str.1d.3p., 96 str., iš atsakovo priteistinos valstybei procesinių dokumentų šalims įteikimo išlaidos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1527-433/2009 iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinę dalį, nurodant, kad iš atsakovo UAB „Baltic Petroleum“ yra priteista ieškovui UAB“Vilniaus vandenys“ naudai 12520,10Lt delspinigių, o ne palūkanų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Baltic Petroleum“ 8,60Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.